Valstybės 2011 m. finansus subalansuoti užsimota būsima skola ir galbūt gausimais pinigais iš sutramdyto nelegalaus verslo.

“Per daug optimizmo be realaus pagrindo”, – taip Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vertina 1992–1995 m. finansų ministras Eduardas Vilkelis.

Finansų ekspertas atkreipia dėmesį, jog ir pati Vyriausybė netiki, kad skaičiavimai realūs, nes iš karto įspėjo, kad pasilieka teisę daryti korekcijas, jei nepavyks surinkti planuojamų pajamų. “Normalioje valstybėje taip nedaroma. Koks čia gali būti laukimas, kaip seksis: tai tas pat, kas iš ryto žiūrėti, ar vakare lis, kažkoks būrimas iš tirščių. Biudžeto skaičiai patvirtinami įstatymu, tai valstybės finansinis planas, įsipareigojimas kultūrai, švietimui, socialiniams reikalams, tai tam tikri lūkesčiai”, – piktinasi E.Vilkelis.

“Liūdnas vaizdas, ir jokių prošvaisčių nematyti”, – pesimistiškai nusiteikęs ir 1993–1996 m. premjeras, dabar verslininkas Adolfas Šleževičius. Jo manymu, Vyriausybė tik save ramina ir fantazuoja tokiu pačiu stiliumi, kaip kad premjeras Andrius Kubilius tikina, kad 2030 m. būsime Europos lyderiai. “Tai tas pat, kas pasakyti, kad gyvensime mėnulyje ar dar kur toliau, kur bus aukso rojus”, – ironizuoja ekspremjeras.
Taigi ar Vyriausybė skaičiuoja, ar tik svajoja, kad kitąmet valstybės, savivaldybių, “Sodros” ir privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamos bus apie 3,6 mlrd. Lt didesnės nei šiemet?

2 mlrd. Lt – iš ekonomikos augimo

2011 m. valstybės biudžeto išskirtinumas – kad pajamos planuojamos didesnės nei šiemet, o išlaidos, išskyrus “Sodros” biudžetą, išliks beveik tos pačios. Taip Vyriausybė stengiasi bent kiek sumažinti skolos didėjimo tendencijas. Nors nepaisant to kitų metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40,3 proc. BVP.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškina, kad apie 1 mlrd. Lt didesnes nei šiemet “Sodros” pajamas realu gauti, nes ekonomikai atsigaunant algos didės 1,8 proc. (vidutinis atlyginimas pasieks 1740 Lt), vadinasi, gausime papildomų pajamų į “Sodros” biudžetą. Tačiau tai, kad per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus numatyta skirti pusantro karto daugiau lėšų nei šiemet, rodo, jog ir pati Vyriausybė nelabai tiki, kad gerovė kyla tokiais tempais, kokiais numatyta didinti biudžeto pajamas.

Premjeras Andrius Kubilius stebisi oponentų skepticizmu: juk kitąmet prognozuojamas 2,8 proc. BVP didėjimas, atsigauna eksportas, o ekonomika, tikėtina, augs dar sparčiau. Tad valstybės biudžete iš ekonomikos augimo tikimasi gauti 1 mlrd. Lt daugiau nei šiemet.

Tačiau premjeras nenori matyti ir kitų tendencijų: Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad jau keletą ketvirčių iš eilės smarkiai didėjančios žaliavų ir energijos išteklių kainos turi itin neigiamos įtakos verslo finansinei padėčiai. Dėl menkos paklausos ir konkurencijos didėjančios savikainos dalį ant vartotojų pečių verslas perkelti bijo, tad sąnaudų didėjimą kompensuoja savo pelningumo sąskaita. Be to, akivaizdus pasaulio ekonomikos atsigavimo sulėtėjimas bei itin griežtos viešųjų finansų deficito mažinimo priemonės, kurios kitais metais bus taikomos Europoje, kelia grėsmę tolesnei sparčiai eksporto plėtrai, o tai gali apriboti įmonių investicijų didėjimą bei vidaus paklausos atsigavimą.

Tai, beje, gali sulėtinti ir darbo užmokesčio didėjimą privačiame sektoriuje, iš kurio “Sodra” tikisi gauti papildomą milijardą. O Laisvosios rinkos instituto (LLRI) naujausias Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad nedarbas 2011 m. išliks viena opiausių ekonomikos problemų ir sieks apie 15,5 proc.

Milijardas – iš šešėlinės ekonomikos

Prastą diagnozę LLRI tyrimas rodo ir kovai su šešėline ekonomika, iš kurios Vyriausybė ketina biudžetą papildyti dar 1 mlrd. Lt. Nors šešėlinės ekonomikos plėtra kitąmet turėtų sustoti, jos dalis BVP liks rekordiškai didelė – kaip ir šiemet, LLRI prognozėmis, sieks apie 27 proc.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, jog šešėlinėje ekonomikoje “vaikšto” netgi kur kas didesni pinigai nei milijardas litų, tad pagirtina, kad jais norima papildyti valstybės iždą. Tačiau klausimas, kokiu būdu tai ketinama daryti, kiek bus didinami pajėgumai šiam darbui. Vyriausybė STT, Muitinės departamentui, Konkurencijos tarybai siūlo skirti 20,5 mln. Lt daugiau nei šiemet.

“Makroekonominiai rodikliai byloja, kad potencialo papildyti biudžetą iš šešėlinės ekonomikos yra. Tačiau uždavinys nebus lengvas – tam reikės koordinuotų pastangų ne vien mokesčių administravimo, bet ir kitose srityse, kurios prisideda prie pastangų nedirbti arba dirbti šešėlyje. Apskritai vertinimas “ištraukti iš šešėlio” yra labai supaprastintas – kalbama ne tik apie tai, bet ir apie paskatas bei pastangas dirbti ir mokėti mokesčius”, – “Veidui” sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Kaip praktiškai to bus siekiama, išskyrus pažadą nerengti žiaurių akcijų, niekas kol kas neįvardija. Štai Pramonininkų konfederacijos tyrimas rodo, kad alkoholio, maisto pramonėje apie 30 proc. produkcijos neapskaitoma, ir tendencijų į gerąją pusę nematyti, netgi atvirkščiai. A.Izgorodinas atkreipia dėmesį į skirtingas akcizo ir PVM surinkimo tendencijas: PVM surinkimas pradėjo smarkiai gerėti, tačiau akcizo surenkama net mažiau nei pernai. Vadinasi, šešėlinės ekonomikos mastas net didėja. Akcizo surinkimo aštuonių mėnesių planas įvykdytas vos 43 proc. “Tačiau PVM planas gerokai viršijamas, kaip ir kitų mokesčių, argi ne?” – bent tuo džiaugiasi I.Šimonytė.

O akcizinės prekės pasižymi tuo, kad dažnai tampa finansinių nusikaltimų objektu, tad reikia imtis administracinių priemonių. “Įprasta bėdą versti ant akcizų, nors ir pačių rinkos dalyvių kainodara neretai sukelia problemų. O dėl cigarečių alternatyvų iš viso nėra – akcizo mažinti net teisiškai neįmanoma, todėl teks tiesiog daugiau dirbti muitinei ir kitoms institucijoms”, – pabrėžia ministrė.

Tačiau klausimas: jei Vyriausybė žinojo, kur rasti jei ne milijardą, tai bent pusę – kodėl jo ligi šiol neieškojo? “Jei Vyriausybė pripažįsta, kad du trečdaliai nemoka mokesčių, vadinasi, mokesčių administravimas visai netinkamas”, – konstatuoja ekspremjeras A.Šleževičius.

Jis primena, kaip 1995 m. spalį, nekeisdama tarifų, o tik pagerinusi mokesčių administravimą, jo vadovaujama Vyriausybė mėnesines įplaukas į biudžetą padidino 70 proc., palyginti su 1994 m. spaliu. “Dabar viskas atbulai – akcizinių prekių tarifai taip padidinti (neįvertinus, koks akcizas kaimyninėse šalyse), kad niekas nesustabdys kontrabandos”, – neabejoja A.Šleževičius.

Kai kurie Seimo nariai siūlo mažinti alkoholio akcizą, tačiau Vyriausybė, nepramušusi savo siūlymų įvesti naujų mokesčių, net į kalbas nesileidžia ir dėl siūlymų mažinti mokesčius.

200 mln. Lt – iš valstybės įmonių, 400 mln. Lt – iš taršos leidimų

Dar vieną rezervą biudžetui gausinti Vyriausybė mato didinant valstybės įmonių darbo efektyvumą. Tačiau konkretybių dar teks palaukti. “Kol kas į biudžetą įtraukti konkretūs papildomi pajamų planai iš valstybinio miško (70 mln. Lt) ir žemės pardavimo (50 mln. Lt)”, – aiškina I.Šimonytė.

Kitos įmonės, iš kurių siekiama gauti didesnių dividendų, turės paaiškinti Vyriausybei savo sąnaudų ir kapitalo struktūrą, tada bus nustatyti konkretūs finansiniai planai. Kai kurios įmonės turės pakeisti statusą – tapti akcinėmis bendrovėmis, kad pelno perteklių atiduotų mokesčių mokėtojams, užuot virusios savo sultyse.

Dar 400 mln. Lt numatyta gauti pardavustaršos leidimus. Tos lėšos patektų į specialiąją programą gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti bei aplinkai palankioms technologijoms diegti.

Nepanaudota 1,3 mlrd. Lt europinių lėšų

Visos viešosios išlaidos 2011 m. su ES lėšomis sieks 42,9 mlrd. Lt. Tačiau 6,1 mlrd. Lt teks skolintis viešųjų išlaidų deficitui padengti ir ankstesnėms valstybės skoloms apmokėti. Vyriausybė bando pamažu riboti viešojo sektoriaus apetitus. Štai 2010 m. skolintis teko 11,8 mlrd. Lt (planuota), 2009 m. – 13,8 mlrd. Lt.
Tačiau apmaudu, kad ir šiemet nesugebėjome pasiimti visų galimų milijardų, – panaudosime tik 80 proc. ES lėšų. Žemės ūkio sektorius panaudos visas lėšas – per 2 mlrd. Lt. O iš 5 mlrd. Lt, numatytų kitoms sritims, išmokėti du milijardai, iki metų pabaigos dar bus išmokėta apie 1,7 mlrd. Lt, t.y. šių lėšų išmokėjimo planas bus įvykdytas apie 70 proc.

Kodėl žvelgiant į biudžetą nesijaučia ženklaus taupymo srityse, kuriose vyksta struktūrinės reformos, nors buvo žadėta, kad taip bus sutaupyta nemažai lėšų? “Aukštojo mokslo reforma tik įpusėjusi, jos poveikį pajusime po dvejų metų, kai baigs pirmieji atėjusieji studijuoti naujomis sąlygomis. “Sodros” reformą dar tik svarstome. Sveikatos sistemoje vyksta labiau tinklo reforma, bet kitąmet dėl jos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą iš valstybės biudžeto reikės pervesti 230 mln. Lt mažiau nei šiemet. Mažėja mokinio krepšelis, tiesa, labiau dėl mokinių mažėjimo. Tikiuosi, pertvarka vyks ir kitose srityse, pavyzdžiui, viešosios tvarkos ir saugumo”, – prognozuoja I.Šimonytė.

Beje, norėdama paspartinti reformas, Vyriausybė nutarė sukurti specialų Struktūrinių reformų komitetą, kuris turėtų padėti ministrams sparčiau ieškoti sprendimų.

Vis dėlto šiandien sunku prognozuoti, ar pavyks Seime patvirtinti biudžetą, kuriame pajamos didinamos, o išlaidos – ne. Juolab kad tiek jo rengimui (juk nedrįsta imtis didelių permainų skirstant išlaidas, atsisakyta anksčiau siūlytų naujų įstatymų), tiek ir svarstymui neabejotinai diriguoja artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai.

Seimą jau pasiekė kitų metų nacionalinio biudžeto projektas, tačiau jame matyti tik “pliki” skaičiai, bet neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiekti planuojami rezultatai. Tokią nuomonę apie kitų metų biudžetą susidarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

“Socialdemokratų manymu, biudžeto projektas per daug optimistiškas. Konservatorių Vyriausybė tikisi, kad nacionalinio biudžeto pajamos kitąmet augs ir sudarys beveik 27 milijardus litų, o iš šešėlio bus paimta net pusantro milijardo litų. Tačiau nenumatyti jokie konkretūs veiksmai, kaip tuos pinigus iš šešėlio paimti. Įdomu, kodėl iki šiol tie pinigai nebuvo paimti, jei tai padaryti įmanoma – kodėl nuspręsta startuoti tik kitų metų sausį?”, – stebisi A. Butkevičius.

Pasak opozicijos lyderio, norint įgyvendinti planus, reikia aiškaus veiksmų plano, kaip kurti naujas darbo vietas, mažinti emigraciją, didinti vidaus vartojimą.

“Abejonių kelia ir planas net milijardą ir 178,6 milijono litų surinkti iš pelno mokesčio. Tai sudarytų 5,9 proc. viso nacionalinio biudžeto pajamų. Manau, tokių rezultatų pavyktų pasiekti tik tokiu atveju, jei įmonių veikloje atsirastų didelių pokyčių. Taigi opozicijai iškilo daug klausimų, į kuriuos tikimės gauti atsakymus pristatant biudžeto projektą. Tokiam biudžetui, koks jis įregistruotas dabar, socialdemokratai pritarti neketina”, – sako LSDP frakcijos seniūnas.

2011 metų biudžeto projektas Seimui bus pristatytas kitą antradienį, sako premjeras Andrius Kubilius. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą.

Vėliau premjeras sakė, kad ministerijų išlaidos nedidinamos, tačiau beveik 1 mlrd. litų didėja išlaidos, kurios neišvengiamos – skolos aptarnavimas, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kofinansavimui reikalingos lėšos ir socialinės pašalpos.

“Mes turime tikslą mažinti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Šiais metais tas skirtumas siekė 8 mlrd. litų, o kitais metais – apie 5,8 mlrd. litų”, – tvirtino A.Kubilius.

Ministrų kabinetas ketvirtadienį ryte specialiai sušauktame posėdyje patvirtino 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kurį Seimui turėtų perduoti penktadienį.

Bendros valstybės biudžeto pajamos 2011 metais turėtų siekti 17,016 mlrd. litų, o su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 23,937 mlrd. litų, arba 2,667 mlrd. litų (12,5 proc.) didesnės nei numatyta šiemet.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Premjero Andriaus Kubiliaus užmojis kitąmet iš valstybės turto išspausti 500 mln. litų subliūško. Vakar patvirtintuose planuose iš valstybės įmonių numatoma surinkti tik 33,6 mln. litų dividendų.

Kitąmet dividendų bus gauta netgi mažiau nei šiemet, kai į valstybės kišenę įkrito 62,5 mln. litų.

Ūkio ministerijos skaičiavimu, valstybės įmonės vertos 18 mlrd. litų.

Daugiausia dividendų šįmet sumokėjo „Klaipėdos nafta” ir Lietuvos elektrinė. Biržos duomenimis, valstybė turėjo gauti 12 mln. litų iš „Klaipėdos naftos” bei 9,8 mln. litų iš Lietuvos elektrinės.

Kaip iki šiol, nuo prievolės dividendus mokėti valstybės biudžetui liko apsaugotos tiek urėdijos, tiek energetikos įmonės.

Energetikos ministerija, skirtingai nei Finansų ministerija, siekia, kad valstybinių energetikos įmonių pelnas joms ir liktų, kad būtų galima šiuos pinigus panaudoti strateginiams valstybės projektams įgyvendinti.

„Lietuvos energija”, Rytų skirstomieji tinklai bei VST pernai išmokėjo beveik 80 mln. litų dividendų, bet jie nepasiekė skylėto valstybės biudžeto.

Energetikos ministerija šias įmones valdė per LEO LT ir Visagino atominę elektrinę, tad pinigai liko šiose įmonėse.

Į energetikos įmonių holdingą šiais metais įtraukta ir Lietuvos elektrinė, taigi kitąmet ir šios pelningos įmonės dividendų biudžetas neregės.

Finansų ministerijos viltys įkinkyti energetikus lopyti biudžeto skylės galutinai žlugo, kai buvo atsisakyta valstybės valdomas įmones atimti iš ministerijų ir perduoti valdyti specialiam holdingui „Visuomis”.

Šio darinio pagrindiniais pelno šaltiniais turėjo tapti enegetika, miškai bei valstybės nekilnojamasis turtas.

Manoma, jog pertvarkyti valstybės turto valdymą, kad jis duotų daugiau naudos biudžetui, vėl bus bandoma ne anksčiau nei kitų metų kovą, po savivaldybių tarybų rinkimų.

Valstybės 2011-ųjų finansų planas

* 2011 metais valstybė planuoja per įvairius mokesčius surinkti 32,8 mlrd. litų (įskaitant „Sodros” ir kitus biudžetus).

* Išlaidos bus 4,9 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Deficitą dar didins pervedimai antrosios pakopos pensijų fondams bei Ignalinos elektrinės uždarymo fondui.

* Iš viso skylė valstybės finansuose sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

* Daugiausia ketinama surinkti socialinio draudimo („Sodros”) mokesčių – 10,3 mlrd. litų.

* „Sodros” aruodą turėtų papildyti sportininkai, atlikėjai ir kiti darbuotojai, dalį pajamų gaunantys pagal autoriaus sutartis. Iki šiol 2 metus mokėję sumažintas įmokas „Sodrai”, nuo 2011-ųjų jie mokės visą jų dydį (kartu su sveikatos draudimo mokesčiu – 40 proc.).

* Pridėtinės vertės mokesčio numatoma surinkti 8,3 mlrd. litų. Tai yra 13 proc. daugiau, negu numatoma surinkti šįmet.

* Gyventojų pajamų mokestis valstybės kišenę papildys 3,7 mlrd. litų (6 proc. daugiau nei užsibrėžta šįmet), akcizai – 3,6 mlrd. litų (18 proc. daugiau), sveikatos draudimo mokestis – 2,4 mlrd. litų, pelno mokestis – 1,2 mlrd. litų (22 proc. daugiau).

* ES paramos kitąmet tikimasi panaudoti 6,9 mlrd. litų – beveik milijardu litų mažiau, nei planuota šįmet.

* Vyriausybė nurodo mokesčių surinkimo planą padidinusi 1 mlrd. litų, nes tikisi, kad tiek pinigų pavyks per įvairius mokesčius atimti iš šešėlinės ekonomikos.

* Daugiausia surinktų lėšų kitąmet planuojama išleisti socialinei apsaugai – 16,8 mlrd. litų. „Sodros” išlaidos sieks 13,5 mlrd. litų (7 proc. daugiau, nei įrašyta šių metų biudžete). Likusios lėšos bus skirtos iš valstybės biudžeto.

* Vien „Sodros” pensijoms skiriama 7,6 mlrd. litų, ligos ir motinystės išmokoms – 1,8 mlrd. litų.

* Švietimas gaus 5,6 mlrd. litų, iš jų apie 2,7 mlrd. litų bus išmokėta kaip algos pedagogams.

* Sveikatos apsaugai siūloma skirti 4,6 mlrd. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondas padidės iki 4,2 mlrd. litų (4 proc. daugiau, nei numatyta šių metų biudžete).

* Savivaldybių biudžetai sieks 3 mlrd. litų. Taigi jie bus 4 proc. mažesni nei patvirtinti 2010-ųjų biudžetai.

* Šalies gynyba gaus 1,1 mlrd. litų.

* Įvairioms investicijoms (nuo mokyklų stogų remonto iki Valdovų rūmų atstatymo) numatyta skirti 3,8 mlrd. litų.

„Verslo žinios“ skelbia:

Geroji biudžeto žinia – kitąmet mokesčiai nedidės, prastoji – didžioji dalis jo pinigų bus išdalyta ne pridėtinei vertei kurti, o nereformuotoms socialinei, švietimo ir sveikatos sistemoms finansuoti, lėšų jos gaus daugiau nei šiemet.

Paskelbtais duomenimis, nuo kitų metų liberalėjimo kryptimi keisis gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, akcizų mokesčiai, bus pratęstos kai kurios PVM lengvatos. Bendras finansinis visų šių pokyčių rezultatas, dėliojant Finansų ministerijos (FM) pateiktus duomenis, – biudžetas negaus apie 100 mln. Lt pajamų.

Didžiausias biudžeto penėtojas PVM kitąmet atneš 12,8% daugiau nei numatoma gauti šiemet, dar didesnio prieaugio laukiama iš akcizų – 18,2%, palyginti su šiais metais. Šis mokestis vadinamas „kontrabandiniu“, kadangi rūkalai, degalai ir svaigalai yra pagrindiniai nelegalaus verslo produktai. Jis sudaro didžiąją dalį suplanuoto gauti 1 mlrd. Lt, šią sumą numatyta ištraukti iš „šešėlio“. Tai yra beveik ketvirtadalis viso planuojamo pajamų prieaugio, palyginti su šiais metais, mat, be ES lėšų, tikimasi, kad pavyks surinkti 3,6 mlrd. Lt pajamų daugiau nei 2010 m.

Kai kurios institucijos, kurioms bus užkrautas rūpestis tą milijardą atrasti, gaus daugiau biudžeto
asignavimų – Muitinės departamento (MD), kuriam Vyriausybė pavedė būti kovos su kontrabanda koordinuojančia institucija, finansavimas gali padidėti 18,4 mln. Lt, Specialiųjų tyrimų tarnybos – 1,6 mln. Lt. Tačiau Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, pabrėžia, kad kova su kontrabanda nėra tik FM, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar MD individualus uždavinys, o kadangi „pats reiškinys yra daugiaplanis, tai ir priemonės yra daugiaplanės“.

Biudžeto pajamų planas rodo, kad Vyriausybė tiki verslo pakilimu, nes iš pelno mokesčio planuoja gauti 21,5% įplaukų daugiau nei šiemet, o gyventojų pajamų mokestis, manoma, atneš 5,8% pajamų daugiau dėl didėsiančio darbo užmokesčio. Tačiau pajamų iš šio mokesčio gali būti ir daugiau, jeigu Vyriausybė pagaliau imsis efektyvių nedarbą mažinančių priemonių.

Tuomet mažiau biudžeto lėšų reikėtų socialinėms išmokoms, kurias gauna asmenys, pagal atitinkamus įstatymus pripažinti reikalingi valstybės paramos.

Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinei sričiai kitąmet sieks 3,340 mlrd. Lt, per savivaldybes
skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 771 mln. Lt, t. y. 390 mln. Lt daugiau nei šiemet. Kiek tame tiesos, žino tik šiuos skaičius pateikusi FM, kiekvienais metais biudžeto projektams aprašyti naudodama vis kitokią palyginamąją bazę.

„Švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos biudžetai ne mažėja, o auga, socialinių pašalpų išmokos didėja, nes išaugo nedarbas, o jis taip greitai nesumažės“, – vakar reziumavo premjeras Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje.

O per Vyriausybės valandą Seime p. Kubiliui išsprūdo, kad biudžeto pajamų paieškose jis tikisi ir Seimo narių paramos, kurie „turi nemažos patirties mokėti atlyginimus vokeliuose“.

„Vakaro žinios“ informuoja:

Vyriausybės atstovai įtikinėjo visuomenę – naujų mokesčių kitąmet nesulauksime. Vis dėlto tikrovė kitokia: ūkininkams, dainininkams ir visiems menininkams mokesčių našta nuo sausio augs beveik dukart. “Nuskausminamų” sričių atstovai tvirtina ir nesitikėję, kad valdžia supras, jog nuo kelių litų mokesčių nesurinks, tik sužlugdys dar bandančiuosius kabintis.

Dar prieš rudens politinį sezoną Vyriausybės atstovai žadėjo, jog kitąmet visuomenė galės atsipūsti nuo kylančių mokesčių. Tik mandagiai nutylėta, jog jie drastiškai šoktelės kai kurioms socialinėms grupėms. O “nudžiugti” kitąmet turėtų ir per daug pergalių skinantys sportininkai, per garsiai dainuojantys ir grojantys muzikantai, per daug kritikuojantys žiniasklaidos atstovai, taip pat per daug turtų susikrovę ūkininkai – jiems jau antrus metus iš eilės didės “Sodros” bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Kitąmet šioms grupėms mokesčiai pakils nuo 25 iki 40 proc. nuo “teorinio” atlyginimo, tiesa, ūkininkams dar teks kiek mažesnė, 37,5 proc., mokesčių našta.

Tai – ne pirmas mokesčių smūgis. Vyriausybei paskelbus krizę, 2009-aisiais mokesčiai minėtiems tautiečiams šoktelėjo iki 17 proc., 2010-aisiais – iki 25.

Tačiau visuomenės atstovai tvirtina dėl to protestuoti nebesiruošiantys. Mat valdžios pažadais padėti, o ne gręžti iki paskutinio cento, esą nebepatikėtų net kūdikis.

“Mums juk niekas nieko nesako, slapčia daroma ir daugiau dalykų, – dar kartą valdžios sprendimais nusivylė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Majauskas. – Juk buvo susitarimas, kad ir tiesiogines išmokas paliks praėjusių metų lygio. Bet sumažino. Aiškina, kad sunki padėtis, bet žemės ūkis vis tiek dar tempia tą vežimą. O po tokių sunkių, nuostolingų metų dar labiau apkrauti ūkininkus… Juk ir taip kiek bus bankrotų dėl išankstinių sutarčių nevykdymo. Tad čia – mūsų valdžios trumparegiškumas.”

Anot R.Majausko, tai – ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai ūkininkai apgaunami.

“Be visų kitų susitarimų, aišku, yra pažadas įšaldyti ir 5 proc. pelno mokestį. Bet ateinančiais metais jis turėtų kilti iki 10, dar kitais – iki 15. Ir ministrė Ingrida Šimonytė susitikime su ūkininkais įtikinėjo, kad tikrai nekelsime, kad “bus sprendžiama kartu su biudžetu”. Bet kai viena šnekama, o kita daroma, kai aiškinama, kad ūkininkams tikrai nebus naujų mokesčių, o už akių priimami kitokie sprendimai, tai yra veidmainiškumas”, – piktinosi jis.

Net ir didelio meistriškumo sportininkai kitąmet taip pat galės džiaugtis ne tik sumažintu finansavimu, bet ir didesniais mokesčiais. Menininkai, net ir tie, kurie gauna keletą šimtų litų per kelis mėnesius, taip pat neišvengs “nuskausminimo”. Tad daugelis neatmeta galimybės papildyti emigrantų gretas.

Apmokestino nieką

Jonas LINIAUSKAS – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas:

Jau nebėra jokio skirtumo, ar tie mokesčiai bus 40, 50 ar 80 procentų. Jei reikia – tegu kelia, ir tiek. Nes jei būtume atlikėjai, uždirbtume 100 tūkstančių, tų pinigų būtų gaila. Bet nuo 100 litų ar tu mokėsi pusę, ar daugiau – didžiulio skirtumo, manau, nebėra. Jie turbūt įsivaizduoja, kad rašytojai susirenka nuo 8 val. ryto į sąjungą, susėda, atsiverčia sąsiuvinius ir rašo, viską baigia 17 val., padeda į stalčius ir važiuoja namo. Jiems sunku išaiškinti, kad daugelis kuria po kitų darbų, naktimis, savaitgaliais, dažnai honorarą gaudami vos kartą per tris mėnesius. O ir tie – juokingi. Bet kūrėjus vis tiek bando paversti buhalteriais, susiskaičiuoti, kur keliauja procentas, kur – pusantro. Aišku, jiems paprasčiau mus lyginti su tuo, ką jie supranta – su ūkininkais, atlikėjais. Todėl stebėtis nebėra ko.

Vyriausybės ketvirtadienį patvirtintas biudžetas sulauks paramos ir Seime, nors diskusijos gali būti ilgos, prognozuoja politologas Algis Krupavičius.

“Artėja savivaldybių tarybų rinkimai, opozicinės partijos, matyt, nepraleis progos pakritikuoti Vyriausybę ne tik dėl dabartinio biudžeto, bet ir už visas buvusias nuodėmes – vien dėl to diskusijos turėtų būti pakankamai ilgos”, – BNS ketvirtadienį sakė politikos ekspertas.

Jo teigimu, mažai tikėtina, kad Seime projektas labai įstrigtų ir nebūtų patvirtintas iki metų pabaigos.

“Kol kas toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Labai svarbu, kokia bus prezidentės reakcija į pateiktą biudžeto projektą. Jeigu prezidentė iš esmės sutiks su siūlomu biudžeto projektu, tuomet, matyt, ir valdančiajai koalicijai bus lengviau jį priimti”, – dėstė A.Krupavičius.

Jis prognozavo, kad daugiausiai diskusijų turėtų kiti dėl biudžeto surinkimo planų.

“Jau dabar nėra aišku, iš kur Vyriausybė paims planuojamas pajamas, kokiais keliais jas gaus, nes jos numatytos šiek tiek didesnės negu 2010 metais. Tikrai biudžeto projekte yra neatsakytų klausimų ir diskusijų metu bus prašoma atsakymų”, – svarstė A.Krupavičius.

Politologas sakė, kad biudžeto priėmimą gali vilkinti ir parlamentarų iniciatyvos taisyti biudžetą siekiant įsiteikti savo rinkėjams.

“Seime paprastai atskiri parlamentarai siūlo nemažai pataisų biudžetui, bandydami atsižvelgti į savo apygardų rinkėjų norus, o pasiūlymų biudžetui gausa irgi priėmimo procedūrą ištęsia”, – sakė A.Krupavičius.

Konstitucija numato, kad valstybės biudžeto projektą Seimas tvirtina iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė kitų metų nacionalinio biudžeto projektui. Jis dabar keliaus į Seimą. Pagal įstatymą biudžeto projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20-osios, tačiau tai padaryta tik vakar.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kitų metų biudžetas išlieka taupus, o didžiausios išlaidos bus skirtos socialiniams reikalams, švietimui, sveikatai bei viešajam saugumui.

Be nacionalinio biudžeto, Vyriausybė turėtų pritarti ir “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams bei juos lydintiems įstatymų pakeitimams.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog didelių mokesčių pakeitimų kitąmet neplanuojama, bet siūloma pratęsti PVM lengvatas vaistams ir šildymui, taip pat iki 5 proc. sumažinti pajamų mokestį individualia veikla užsiimantiems gyventojams.

Dėl įsipareigojimų ES nuo sausio pradžios didės dyzelino ir kai kurių rūšių tabako akcizai. Nesiūloma įvesti nekilnojamojo turto ir “žaliojo” (automobilių) mokesčių.

Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o vien valstybės biudžeto deficitas – 2,4 proc. BVP.

Planuojamos 2011 metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, išlaidos – 19,395 mlrd. litų, o su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis (6,921 mlrd. litų) – atitinkamai 23,937 mlrd. ir 26,316 mlrd. litų.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – Europos Sąjungos parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Kitais metais šalyje mokesčių kelti neketinama, mažinti – taip pat. Ar tokiu atveju Vyriausybės siūlomas 2011-ųjų biudžetas realus? Gal valdžia turi slaptų ginklų?

Kitais metais Vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti.

Apie tai, ar pavyks tai įgyvendinti, „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis vakar vakare kalbėjosi su premjeru Andriumi Kubiliumi.

– Kitąmet į biudžetą planuojate surinkti 2,5 milijardo litų daugiau nei šiemet. Iš kur jie atsiras?

– Pirmiausia auga ekonomika. Tikimės, kad kitais metais ji augs dar sparčiau. Iš pradžių atsigauna eksportas. Vidaus vartojimas, kaip ir visur kitur, šiek tiek vėliau. Taigi jei vėl neįvyks kataklizmų Amerikoje, Europos pietuose ar kur nors kitur, galime manyti, kad kitais metais gausime daugiau pajamų nei šiemet.

Kita vertus, manome, jog galima ir būtina tų papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda, šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų. Tikiu, kad priėmę reikalingus sprendimus galėsime gauti dar daugiau pajamų ir iš valstybės valdomų įmonių.

– Ar jūs tikitės gerokai didesnių įplaukų ir iš akcizo mokesčių?

– Tikimės – iš legalaus pardavimo. Finansų ministerija prognozuoja, kad tokios pajamos realiai yra nepaimamos iš tų šešėlių. Klausimas, kokiais būdais tuos pinigus būtų galima paimti. Mes nekalbame apie kokias nors žiaurias akcijas, kalbame apie normalias priemones, kurias Tarptautinio valiutos fondo ekspertai yra pasiūlę.

– Ar tos realios priemonės iš tiesų realios? Tarkime, akcizo surinkimas šiemet per pirmąjį pusmetį atsiliko 130 milijonų litų. Naujausi aštuonių mėnesių duomenys – minus 200 milijonų litų. Ką tai rodo? Blogą planavimą ar didėjančią kontrabandą?

– Iš vienur surenkame daugiau, iš kitur mažiau.

– Mes esame nagrinėję, kaip atrodo legali cigarečių prekyba Lietuvoje. Tikrai yra reiškinių, verčiančių griebtis pačių radikaliausių priemonių. Keliasdešimt procentų rinkos užima nelegalios cigaretės! Turime ne tik stiprinti pasienį. Teisėsaugos institucijos turėtų efektyviai kovoti su pagrindiniais kontrabandos dalyviais.

– Žiūrint į šių metų biudžeto vykdymo ataskaitą susidaro įspūdis, kad valdžiai sekasi tik ten, kur nereikia dirbti.

– Antai Pridėtinės vertės mokestis (PVM) surenkamas labai gerai, surinkta milijardu daugiau nei planuota. Tačiau ten, kur reikia įdėti pastangų – surinkti akcizą, kovoti su kontrabanda, panaudoti ES lėšas, atsilikimas milžiniškas. Per 8 mėnesius įvykdyta vos 43 proc. metų plano. Atrodo, kol kas sekasi tiktai didinti mokesčius.

– Mes neplanuojame didinti jokių mokesčių. Be to, daugiau PVM surenkama ne savaime. Vidurio Europos valstybių ūkio analizė rodo, kad Lietuvoje ekonomika vėliau negu Estijoje ėmė smukti ir anksčiau atsigauna. Tai rodo, kad priemonės, kurias taikėme, duoda rezultatą. Jei šiemet nesurenkamas akcizas, nepanaudojami ES pinigai, kas turėtų įvykti kitais metais, kad visa tai pasikeistų?

– Bet pats sakėte, kad surenkamas PVM.

– Daugiau surenkama. Kodėl jūs klausiate tik apie tai? Mes labai aiškiai pasakėme, kad žinome, ką turime daryti. Svarbiau, kur tuos pinigus išleidžiame. Turime numatyti, kad pusę visų pinigų išleidžiame socialinei rūpybai. Toliau – švietimas. Tačiau deficitas lieka ir kitais metais – šešių milijardų litų. Ką reiškia, kai išlaidos yra tiek didesnės už pajamas? Atsakymas aiškus – mes turime skolintis tarptautinėse rinkose.

– Kaip suprantu, planuojate, kad valstybės skola kitąmet padidės 2,5 mlrd. litų.

– Ji didės tiek, koks yra deficitas. Čia tas pat kaip ir šeimoje – jei nori nusipirkti automobilį ir neturi kišenėje pinigų, eini skolintis. Taigi nėra nieko keista. Tačiau kalbos apie „praskolintą Lietuvą” – labai mėgstama opozicijos tema.

– Bet apie tai kalba ne vien opozicija, bet ir daugelis autoritetingų ekspertų, ekonomistų.

– Viskas gerai, taip ir turi būti. Vis dėlto reikėtų suvokti, kad skola kyla iš deficito. Taigi yra tik du keliai – arba turi vėl labai skausmingai mažinti išlaidas, arba didinti pajamas per didinamus mokesčius. Nieko kita nesugalvosi.

– Arba galima efektyviai kovoti su kontrabanda, protingai naudoti valstybės turtą.

– Tai aš ir sakau, kad papildomų pajamų sieksime ir iš šešėlio, ir iš valstybės įmonių. Todėl kitais metais mokesčių nedidinsime, o ieškosime papildomų pajamų iš tų šaltinių, kurie iki šiol nebuvo tinkamai panaudojami.

– Vis dėlto kaip ketinate gauti papildomą milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos? Koks jūsų planas? Ar jūs jį apskritai turite?

– Visi kritikai – ir jūs taip pat – visuomet priekaištaudavo, kad nepaimame tų pinigų, kurie sukasi šešėlinėje ekonomikoje. Dabar tai padarysime

– Bet kaip tai padarysite?

– Mes tikrai matome visas galimybes tai padaryti. Apie tai jau ne kartą esame diskutavę ir su teisėsaugos pareigūnais. O priemonių, kurias pasitelkę tai padarysime, dabar nesiimsiu dėlioti. Jei nepavyks tai padaryti, mes turime kitų įsipareigojimų.

– Jūsų klausantis žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad jokio plano mažinti šešėlį neturite ir pavasarį tiesiog imsite karpyti išlaidas.

– Turime visus planus. Be to, labai aiškiai matome visus papildomų pajamų šaltinius, kuriuos galėtų išnaudoti ir visi ministrai, jei dirbs atsakingai.

– Seimo Ekonomikos komitetas su šešėline ekonomika ir kontrabanda siūlo kovoti mažinant alkoholio akcizą. Kaip tai vertinate?

– Dviprasmiškai. Tai ne mūsų, o Seimo narių pasiūlymai. Vieni mano, kad tai gali sumažinti kontrabandą, kiti – kad gali padidinti alkoholio vartojimą. Iki šiol matėme, kad alkoholio vartojimas mažėja, o tai reiškia, jog mažėja išlaidos su alkoholio vartojimu susijusiems padariniams naikinti.

– Tačiau iš tiesų alkoholio vartojimas vargu ar mažėja. Galbūt tik mažėja alkoholinių psichozių skaičius. Tai rodo, kad žmonės dabar negeria kokio nors „kaukolinio pilstuko”, o geria gana kokybišką kontrabandinę degtinę.

– To aš nesiimu spręsti. Tik sakau, kad reikia matyti abi puses – ir kontrabandos, ir visuomenės sveikatos reikalus.

– Seime įregistruota ir daugiau pasiūlymų – pavyzdžiui, PVM sumažinimas Lietuvoje pagamintai žemės ūkio produkcijai, PVM lengvatų grąžinimas raštijai. Ar jūs linkęs dėl to tartis?

– Esame labai aiškiai pasakę, kad PVM lengvatas pratęsime toms prekėms, kurioms jos galioja jau dabar. Šilumai jau pratęsta, taigi lieka vaistai ir knygos. Kitos lengvatos, mano manymu, mus vėl grąžintų į tą padėtį, kuri buvo prieš 2008 metus. Aš siūlau neatsipalaiduoti. Juk 6 mlrd. litų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų – dar toli gražu ne tai, kas garantuotų mums ilgalaikę sėkmę.

Valstybės biudžeto skylė bus mažesnė

* 2011 m. valstybės biudžeto projekte numatyta surinkti 17 mlrd. litų – 3,6 mlrd. daugiau, nei šių metų planas.

* Be to, pajamas turėtų papildyti ES parama – 6,9 mlrd. litų (0,97 mlrd. mažesnė nei šiemet).

* Išlaidos turėtų būti 19,4 mlrd. litų (1,1 mlrd. didesnės nei šiemet).

* Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis valstybės biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, o išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

* Valstybės biudžeto deficitas – apie 2,4 mlrd. litų (2,5 mlrd. litų mažesnis nei šiemet).

* Daugiausia valstybės biudžeto išlaidų numatoma skirti socialinei, švietimo ir sveikatos apsaugos sritims.

* Numatoma, kad skolos tvarkymo išlaidos 2011aisiais didės 325 mln. litų, dotacijos savivaldybėms – 666 mln. litų, bendrafinansavimo lėšos – daugiau nei 100 mln. litų.

* 2011 metų „Sodros” biudžeto deficitas sieks daugiau nei 2,5 mlrd. litų, šiemet – 2,7 mlrd. litų.

* Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, „Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, – 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

* Planuojamas šių metų fiskalinis deficitas – 8,1 proc. BVP.

„Verslo žinios“ rašo:

„Dėl pinigų trūkumo Vyriausybė siūlo, kad valstybės užsakymai verslui kitąmet būtų 1,2 mlrd. Lt mažesni nei šiemet. Dėl tos pačios priežasties ji savanoriškai lenda į kampą kitų metų biudžeto projekte įsipareigodama imtis griežtų priemonių, jeigu pirmąjį pusmetį bent vieną mėnesį biudžeto pajamos bus 17% mažesnės nei planuotos.

Vakar įgarsinti kai kurie būsimojo valstybės biudžeto skaičiai rodo, kad visi – mokesčius mokantieji, juos renkantieji ir skirstantieji – gyvens įsitempę. Šiandien Vyriausybė baigs svarstyti kitų metų valstybės, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetų įstatymų projektus ir kartu su lydinčiaisiais dokumentais spės įsiterpti į Konstitucijos nustatytus rėmus, t. y. iki spalio 17 d. pabaigos atiduoti juos Seimui.

Projekte Vyriausybė įrašo punktą, kuris gali būti nemalonus ne tik jai, bet ir biudžetui pajamas nešantiems mokėtojams. Pagal jį, jeigu 2011 m. pirmąjį pusmetį bent vieną mėnesį valstybės biudžeto pajamos bus 17% mažesnės nei planuota, bus tikslinamas pats įstatymas ir imamasi griežtų priemonių, kad viešųjų valstybės finansų deficitas 2012 m. neviršytų Mastrichto kriterijaus nustatytų 3% BVP.

Dar viena naujai skambanti įstatymo projekto nuostata – sąlyginis finansavimas. Anot p. Šimonytės, tai reiškia – „riboti asignavimų valdytojų galimybes prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, kad jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas iš kitų šaltinių“.

Abi nuostatos įrašomos tam, kad įtikintume užsienio kreditorius, iš kurių ketiname skolintis deficitui finansuoti, kad yra apsidrausta tam atvejui, jeigu kiltų sunkumų krapštant iš „šešėlio“ ir kontrabandos 1 mlrd. Lt, kuris yra suplanuotas pajamose.

Ponia Šimonytė iš anksto ramina, kad, ieškant šių pajamų, „nebus kažkokių žiaurių akcijų“. Legalizuoti pajamas verslas bus skatinamas ir kompleksinėmis priemonėmis socialinės paramos sistemoje, ir administracinėmis priemonėmis.

Transportui ir ryšiams tradiciškai skiriama didžiausia suma, nors ji 250 mln. Lt skurdesnė nei šiemet. Drastiškiausiai – perpus – mažėja aplinkos apsaugai numatyti pinigai, 200 mln. Lt mažiau nei šiemet norima skirti švietimui, 78 mln. Lt mažiau – sveikatos apsaugos investicijų projektams.

Didžiausias perversmas įvyko apibrėžiant ketinimus dėl valstybės investicijų į socialinę apsaugą – 2009 m. ketinus padidinti jas 138 mln. Lt, dabar Vyriausybė jas suplanavo 159 mln. Lt mažesnes nei ketino ir 20 mln. Lt liesesnes nei socialinė apsauga turėjo šiemet.

Kad Vyriausybės nevykdo pažadų – lyg ir jokia naujiena. Tad ir ši Vyriausybė – ne išimtis. Dar pavasarį įsipareigojusi valstybės biudžetą Seimui pateikti iki rugsėjo 20 dienos, su šiais darbais vėluoja beveik mėnesį. Paskutinė data, kada pagal LR Konstituciją ji tiesiog privalo tai padaryti, yra spalio 17-oji. Kadangi tai bus sekmadienis, 2011 m. biudžeto projektas vakar skubiai buvo išdalintas Ministrų kabineto nariams – net viešai apie tai nepaskelbus Vyriausybės pasitarimų darbotvarkėje. Užtat ministrai ir plušėjo išsijuosę – kad formalų sprendimą dėl biudžeto paketo priimtų šiandien. O tada – paknopstom į Seimą. Ir jau bus galima atsipūsti – kol iki paskutinio kaulelio parlamentarų išnarstytas svarbiausias šalies finansinis dokumentas grįš į Vyriausybę. Stebint, kaip karštligiškai paskutinėmis minutėmis buvo pateiktas biudžeto projektas, į galvą ateina liaudies išmintis apie velnio gaudomą skubos naudą…

Iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės vakar pagaliau paskelbtų biudžeto projekto nuotrupų aiškėja, kad išlaidos kitąmet vis dėlto išaugs. Bus išleista 700 mln. Lt daugiau nei šiemet. Ministrė paskubėjo užtikrinti, kad tam yra „objektyvių priežasčių“. Vieną „objektyvumą“ jau paminėjo VK kontrolieriai – nemažą dalį iš šios sumos atsirieks valstybės skolos tvarkymas. Šios išlaidos, priminsime, galėjo būti ir mažesnės.
Vyriausybės palaiminto biudžeto laukia svarstymas Seime. Dažnai farsą primenančios diskusijos žada nekeisti savo žanro ir šiemet – jos gali būti tik dar spalvingesnės, nes artėja savivaldybių rinkimai. Tačiau tai – jau kita tema.“

„Respublika“ skelbia:

„Biudžeto pyragas bus kepamas iš skolintų miltų. Šiandien Vyriausybės posėdyje numatyta patvirtinti ateinančių metų biudžeto projektą. Jis greičiausiai parengtas studentišku įpročiu – paskutinę naktį, mat dokumentas turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20-osios. Pateiktas vakar. Ir nepamatuotai optimistinis. Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, planuojama gauti ir daugiau pajamų. Nepriklausomi finansų ekspertai tvirtina, kad skaičiai neparemti ekonomine logika, kad kitąmet nesumažinus viešojo sektoriaus išlaidų teks dar daugiau skolintis. O iš kur didės pajamos, jei nedarbas ir masinė emigracija nesutramdyti?“

„Vilniaus diena“ informuoja:

„Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad Vyriausybė pasiryžusi kitų metų viduryje inicijuoti išlaidų karpymą, jeigu matys, kad biudžetas nėra vykdomas.

Numatyta, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama sieks 27 milijardus litų, išlaidos – daugiau kaip 29 mlrd. litų. Bendras nacionalinio, “Sodros” ir visų kitų valstybės fondų biudžeto deficitas turėtų siekti 5,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

“Biudžetas išlieka taupus. Didžiausios išlaidos kitais metais numatomos socialinei sričiai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajam saugumui užtikrinti”, – sakė premjeras. Jis pridūrė, kad paminėtoms sritims paprastai kasmet tenka liūto dalis visų biudžeto išlaidų.

Lietuvos Vyriausybė kitais metais tikisi šalies biudžeto pajamas papildyti apie 1 mlrd. litų, “ištrauktų” iš šešėlinės ekonomikos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad siekiant tarptautinėms finansinėms institucijoms įrodyti Vyriausybės ryžtą, biudžetas bus tarsi sandoris su asignavimų valdytojais.

Planuojama riboti jų teisę priimti sprendimus dėl išlaidų, nes jeigu planuojamų šešėlinių lėšų nepavyks “legalizuoti”, išlaidos bus mažinamos.

“Finansų ministerija, ilgai svarsčiusi įvairias alternatyvas, vis dėlto siūlo ir manau, kad Vyriausybei pavyks dėl to susitarti – per kitus metus pasistengti biudžeto pajamas papildyti tuo, kas pas mus dažnai laikoma labai dideliu pajamų rezervu, kuris nėra labai paprastas rezervas – tai yra nelegali veikla, šešėlinė ekonomika”, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, Finansų ministerijos specialistų manymu, realus scenarijus iš šešėlinės ekonomikos kitąmet gauti apie 500 mln. litų, tačiau kadangi to nepakanka, užbrėžtas tikslas – gauti 1 mlrd. litų ar šiek tiek daugiau.

“Tam, kad tai neatrodytų tušti pažadai, geri norai, kurie nelabai įtikintų tarptautinius kreditorius, iš kurių skolinamės deficitui finansuoti. Finansų ministerija biudžeto projekte taip pat siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą – riboti asignavimų valdytojų galimybes prisimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, kad jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas iš kitų šaltinių”, – sakė I.Šimonytė.

Tačiau ministrė ramino, jog žiaurių akcijų neplanuojama.

“Nereikia įsivaizduoti, kad bus kažkokios žiaurios akcijos ar kažkokie šienavimai smulkių verslininkų, bobučių, manau, kad tam yra labai daug kompleksinių priemonių tiek socialinės paramos sistemoje, tiesiog skatinant žmones dirbti legaliai, taip pat kitų, ir administracinių priemonių”, – teigė finansų ministrė.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės.

Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., nustatė Pasaulio bankas. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak ministrės, kitų metų valstybės biudžeto planuojamos pajamos bus 24 mlrd. litų su ES lėšomis, be jų – 17 mlrd., planuojami asignavimai – 26 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų yra ES lėšos.

„Jeigu mes norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc. deficitą, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą, valstybės biudžetui liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis negu 2,4 proc.“, – sakė I. Šimonytė.

Biudžeto skylei kamšyti planuojama gauti lėšų kovojant su šešėline ekonomika ir nelegalia veikla. Finansų ministerijos skaičiavimais, iš to be ypatingos įtampos būtų galima gauti 0,5 mlrd. litų, tačiau to nepakanka, taigi į planą ketinama įrašyti 1 mlrd. litų sumą.

„Nereikia įsivaizduoti, kad bus žiaurios akcijos ar smulkių verslininkų „šienavimai“. Tam yra labai daug kompleksinių priemonių ir socialinės paramos sistemoje, skatinant žmones dirbti legaliai, ir administracinių priemonių“, – sakė I. Šimonytė.

Kad tai neatrodytų tik tušti pažadai, kurie neįtikintų tarptautinių kreditorių, iš kurių skolinamasi deficitui finansuoti, Finansų ministerija siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą. Tai yra riboti asignavimų valdytojų galimybę prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, jeigu nepasisektų įgyvendinti planų.

„Tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas kitais būdais“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak finansų ministrės, kitąmet išlaidos bus beveik 700 mln. litų didesnės nei šiemet, neskaitant specialiųjų lėšų.

„Tas didėjimas nulemtas ne to, kad institucijos norėtų papildomai išleisti, bet todėl, kad yra objektyvių priežasčių“, – sakė I. Šimonytė.

Skolos aptarnavimui ir įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą papildomai reikės 400 mln. litų. Savivaldybėms, kurioms dėl apskričių reorganizavimo deleguotos valstybės funkcijos – socialinės paramos teikimas, mokinio krepšelis, tikslinė dotacija didėja 670 mln. litų. Bendro finansavimo poreikis didėja maždaug 150 mln. litų.

„Kai kurio išlaidos mažėja, kadangi išnyksta apskritys ir asignavimai kitiems metams nebeplanuojami, jie perplanuoti institucijoms, dėl to tų institucijų biudžetai didėja, bet bendros išlaidos nedidėja“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak ministrės, mažinami pervedimai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), nes šiemet valstybė numatė 300 mln. litų papildomų pervedimų į PSDF, kad būtų išlaikytas finansavimo lygis maždaug ties 4 mlrd. litų.

Kadangi kitais metais yra tikimasi darbo užmokesčio fondo didėjimo ir atitinkamai dėl to biudžeto pajamos didės, tiesiog „Sodra“ perves didesnę sumą į ligonių kasas. (…) Visai sveikatos priežiūros sistemai teks prisitaikyti prie biudžeto, kuris yra šiek tiek didesnis nei šių metų numatomas vykdymas“, – sakė I. Šimonytė.

Mokesčių pakeitimai siejami su Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu – tas galioja akcizams gazoliui ir tabakui. Planuojama pratęsti mokesčių lengvatas vaistams ir šildymui.

„Yra teikiami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie susiję su 5 proc. tarifo nustatymu individuliai veiklai ir taip pat pelno mokesčio 5 proc. tarifo nustatymu žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kaip sutarta koaliciniame susitarime su valstiečių liaudininkų partija“, – sakė I. Šimonytė.

Nekilnojamojo turto ar vadinamieji „žalieji“ mokesčiai nėra teikiami.

„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad nuo kitų metų įsigalios naujos nekilnojamojo turto vertės, nustatytos pagal naują masinį vertinimą.

Bus daug tokių, kurie manys, kad individualus vertinimas yra tinkamesnis įvertinimo būdas jų turimam turtui. Yra siūloma supaprastinti procedūras dėl apeliacijų ir taip pat dėl individualių vertinimų pakeitimų mokesčiams skaičiuoti“, – sakė I. Šimonytė.

„BNS“ praneša:

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog kitąmet Vyriausybė siekia išlaikyti ne didesnį kaip 5,8 proc. fiskalinį deficitą.

“Jeigu norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc., tai įvertinus socialinio draudimo fondo deficitą, įvertinus pervedimus antrosios pakopos pensijų fondams, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo įtaką valstybės biudžetui, liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis kaip 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto”, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o vien valstybės biudžeto deficitas – 2,4 proc. BVP.

Planuojamos 2011 metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, o išlaidos – 19,395 mlrd. litų. Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis – 6,921 mlrd. litų – biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, o išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

Daugiausia valstybės biudžeto išlaidų numatoma skirti socialinei, švietimo ir sveikatos sritims, pranešė Finansų ministerija. Pasak finansų ministrės patarėjos Giedrės Balčytytės, skolos aptarnavimo išlaidos 2011-aisiais, numatoma, didės 325 mln. litų, dotacijos savivaldybėms – 666 mln. litų, bendrafinansavimo lėšos – daugiau nei 100 mln. litų.

Planuojama, kad kitąmet nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų Europos Sąjungos parama ir 20 mlrd. litų iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Atitinkamai asignavimai nacionalinio biudžeto bus 29 mlrd. litų.

Finansų ministrės teigimu, kitąmet mokestinius pokyčius lems Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisę, tai palies akcizus gazoliams, tabakui.

„Verslo žinios“ praneša:

„Šią savaitę Seimą turi pasiekti kitų metų biudžeto projektas, tačiau iki šiol jo nesvarstė Vyriausybė ir viešai neįvardytas nė vienas jo skaičius. Prižadėjusi daugiau skaidrumo ir kokybės projektą rengiant, Vyriausybė pirmąjį pažadą jau ignoruoja.

Visą dokumento projektą, o ne vien savo kuruojamos srities skaičius, šiandien pirmą kartą pamatys ir ministrai, kuriems šią savaitę teks dėl projekto apsispręsti, nes LR Konstitucija liepia, kad Seimui jis turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos, t. y. vėliausiai spalio 17 d.
Projektas vėluoja ir į Vyriausybę, nes pagal jos pačios kovo mėn. patvirtintą 2011 m. valstybės ir
savivaldybių biudžetų rengimo planą, ten jis turėjo atsidurti iki rugsėjo 20 d.

Ceitnoto sąlygomis ministrai turės perprasti tai, ką Finansų ministerija (FM) parengė kitiems metams, suderinusi asignavimų valdytojų apetitus su valstybės finansinėmis galimybėmis. Seime projekto laukia parlamentarų „pageidavimų koncertas“, kuris ypač pailgėja rinkimų išvakarėse. Kitąmet vyks savivaldybių tarybų rinkimai.

Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, VŽ yra sakiusi, kad net ir nurodžius asignavimų valdytojams formuluoti prašymus, kurie atitiktų š. m. biudžeto jiems skirtus asignavimus, retas iš jų FM rekomendacijų paisė. Todėl, anot jos, projekto rengimas šiemet buvo gana sunkus, nes vyko aštrios derybos su ministerijomis dėl kiekvieno lito.

Vieninteliais žinomais skaičiais šiandien ministrams pateiktame projekte nurodyta, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos bus apie 2,66 mlrd. Lt didesnės nei patvirtintos šiemet, o išlaidos, siekiant sumažinti deficitą, didės tik apie 100 mln. Lt. Premjeras Andrius Kubilius vakar interviu Lietuvos radijui užsiminė, kad kitąmet biudžeto deficitą bus stengiamasi sumažinti maždaug 2 mlrd. Lt Kadangi Lietuvai duoti 2 metai sutvarkyti valdžios sektoriaus deficito rodiklį iki Mastrichto kriterijaus, biudžeto išlaidos kitąmet, preliminariais skaičiavimais, galės būti apie 0,5 mlrd. Lt didesnės nei šiemet.

Europos Komisijos Lietuvai pradėta perviršinio biudžeto deficito procedūra numato, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3% BVP.

Kol naujausi suplanuoti visi kitų metų biudžeto skaičiai tebėra paslaptis, tenka remtis preliminariais
viešais FM birželio mėn. pabaigoje atliktais skaičiavimais. Tuomet FM planavo, kad kitąmet apie 83% nacionalinio biudžeto pajamų sudarys pajamos iš pagrindinių mokesčių – PVM, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno. Iš jų laukiama apie 15 mlrd. Lt.

Naujausiomis prognozėmis, visų biudžeto pajamų iš mokesčių planuojama gauti apie 17 mlrd. Lt.
Svarbiausias mokestis lieka PVM, jo planuojamos įplaukos gali sudaryti 40,4% visų pajamų. Jo planuojama daugiau, nes laukiama, kad augs vartojimas. Gyventojų pajamų mokesčio numatoma surinkti daugiau, nes manoma, kad augs atlyginimai, o bedarbiai taps legaliais darbuotojais.

Kartu su biudžeto projektu bus pateikti mokesčių įstatymų pakeitimai. Nuo kitų metų numatyta didinti dyzelino ir cigarečių akcizus, derinant tarifus prie minimalių ES dydžių.

FM tikina, kad kitokių mokesčių pakeitimų, kurie turėtų įtakos verslui ir ir gyventojams, nebus siūloma. Nebus ir revoliucinės „Sodros“ reformos, inkorporuojant ją į valstybės biudžetą.

Kitų metų biudžeto pajamos planuojamos didesnės nei šiemet, tačiau biudžeto deficitas turėtų būti maždaug 2 mlrd. litų mažesnis, sako premjeras. Andrius Kubilius teigia tikįs, jog diskusijos dėl pensijos amžiaus ilginimo bus atnaujintos po savivaldos rinkimų.

“Galiu pasakyti, kad kitų metų biudžetas liks taupus, nė viena sritis negali galvoti ar planuoti labai padidėjusių išlaidų. Ekonomikoje matome neblogų požymių, atsigauna eksportas ir pamažu – vidaus vartojimas. Šiek tiek didesnės pajamos numatomos ir kitų metų biudžete, bet deficitas lieka didelis, jį turime mažinti. Šiemet deficitas – tai yra išlaidos už pajamas bus didesnės 8 mlrd. litų, tai kitais metais norime sumažinti iki 6 mlrd. litų tą skirtumą. Tai darome vien dėl to, kad nenorime, kad augtų valstybės skola nesustabdomai. Reikia ją stabilizuoti”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

Paklaustas, ar Vyriausybė nežada kalbėtis su Europos Komisija, kad būtų bent metams atidėtas dyzelino akcizo didinimas, A.Kubilius sakė, jog tokie įsipareigojimai yra bendra ES nuostata, ir kažin, ar Lietuvai pavyktų lengvai jų išvengti.

“Aš negalėčiau pasakyti, kokią tai turi reikšmę akcizams, tikrai žinome visas problemas, susijusias su akcizų dydžiu, kiek tai paskatina kontrabandą ir nelegalią gamybą ar prekybą. Visa tai turime labai atidžiai vertinti. Gal nesigąsdinkime, Finansų ministerija, man atrodo, labai tinkamai galės paaiškinti”, – sakė A.Kubilius.

Anot A.Kubiliaus, pritarti 2011 metų biudžeto projektui Vyriausybė dar turi laiko iki kito pirmadienio.

“Žinome viena, kad iki spalio 17 dienos biudžetas turi būti pateiktas Seimui – tai turime šią savaitę, savaitgalį ir galbūt kitą pirmadienį (spalio 18 diena – BNS), kai dar galime svarstyti”, – teigė A.Kubilius.

Kitų metų biudžetas Seimui turi būti pateiktas vėliausiai spalio 17-ąją. Šiemet tai yra sekmadienis.

Vyriausybė siekia, kad fiskalinis deficitas kitais metais bus ne didesnis nei 5,8 proc. BVP. Vyriausybė neplanuoja iš esmės keisti mokesčių sistemos, tačiau pagal įsipareigojimus ES didins dyzelino akcizus, bus keičiamas cigarečių akcizo skaičiavimas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako tikinti, kad trapiai valdančiajai koalicijai pakaks balsų parlamente laiku priimti kitų metų biudžetą.

“Man atrodo, kad biudžetas bus priimtas. Aišku, bus politikavimų ir pasispardymų. Žinoma, ne visi balsuos už biudžetą, didesnė dalis opozicijos, matyt, jam nepritars. Tačiau tikiu, kad vienas kitas pritars, ir biudžetas bus priimtas laiku”, – šeštadienį paskelbtame interviu “Vilniaus dienai” sakė parlamento vadovė.

Valdančiųjų konservatorių atstovė I.Degutienė taip pat sakė, kad problemų balsuojant gali kelti vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų parlamentarų elgesys, kai jie stengiasi formuojant biudžetą išpešti naudos tik savo apygardai.

“Ne kartą sakiau, kokias matau spragas priimant biudžetą. Ypač – kaip elgiasi Seimo vienmandatininkai. Išrinktieji vienmandatėse apygardose iš esmės dirba kaip savivaldos atstovai Seime. Vienam reikia mokyklai stogą uždengti, kitam – lopšelyje langus naujus sudėti, trečiam – dar ką nors. Bet iš esmės jie taip tik įsiteikia savo rinkėjams”, – sakė I.Degutienė.

“Priimant biudžetą prasideda paklodės tąsymas. Kas daugiau savo vienmandatei apygardai išmuš pinigų”, – teigė parlamento vadovė.

I.Degutienė atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje vienmandačių apygardų nėra, tačiau pažymėjo, kad visuomenė nori Seimo narius rinkti tokiose apygardose.

Vyriausybė žada, kad kitąmet biudžetas vėl bus taupus. Planuojama, kad jo deficitas kitąmet turėtų būti mažesnis nei 6 proc., o 2012 metais – neviršyti 3 proc. Pasiekus tokius planus, Lietuva turėtų galimybę 2014 metais įsivesti eurą.

Seimo nariai raginami neteikti siūlymų skirti papildomų lėšų iš 2011 m. biudžeto vienam ar kitam objektui, tačiau to ir šįsyk nebus išvengta. Nors biudžeto projektas dar nė neatėjęs iki Seimo, papildomi siūlymai jau rengiami. Pagal tai, kam Seimo nariai siūlo skirti papildomų lėšų, nesunku atsekti, kur jie buvo išrinkti.

Štai Kaune išrinkti parlamentarai, nepaisydami politinės priklausomybės, jau sutarė prašyti 20 mln. Lt požeminei aikštelei prie naujosios sporto arenos įrengti. Kaunietė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, kad reikia laikytis valstybinio požiūrio, biudžeto asignavimus skirstyti planingai, jokių naujų objektų nepradėti, tačiau kauniečių proteguojamas objektas būtinai turi sulaukti reikiamo valstybės finansavimo.

Pernai ne vieną papildomą siūlymą biudžeto išlaidų daliai teikęs socialdemokratas Edmundas Jonyla ir šiemet ketina prašyti 300 tūkst. Lt Ariogalos bažnyčiai ir apie pusę milijono Raseinių Kalno vidurinei mokyklai. O štai konservatorius Julius Dautartas, pernai pateikęs krūvą siūlymų, kurie turėjo palengvinti jį į Seimą išrinkusių panevėžiečių gyvenimą, šiemet sako neprašysiąs Panevėžiui nė vieno papildomo lito, nes pernai absoliučiai visi jo prašymai buvo atmesti.

Tačiau J.Dautartas pasirengęs kautis dėl papildomų pinigų kultūrai, iš kurios atstovų jau sulaukta labai daug prašymų, – M.Mažvydo bibliotekai, Kauno dramos teatrui, kitiems teatrams.

Priminsime, kad pernai Seime įregistruota per pusantro šimto pavienių parlamentarų ar jų grupių siūlymų su prašymais papildomai iš biudžeto skirti dar per 330 mln. Lt.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliks didelių skolų ateities kartoms.

“Atrodys taupus, ir toks biudžetas, kuris nepaliks ateities kartoms nepakeliamų skolų”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jis dar kartą pakartojo, kad biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti apie 6 proc., tačiau jis gali būti ir mažesnis.

“Deficitas nėra kažkoks savitikslis dalykas. Didelis deficitas reiškia augančią skolą ir didėjančias išlaidas skolos aptarnavimui. Noriu priminti, kad 2007 metais skolos aptarnavimui iš valstybės biudžeto buvo skiriama apie 500 mln. litų, dabar jau skiriama apie 2 mlrd. litų. Jeigu paliktume deficitą nemažinamą – ties 8 procentais dar porą metų – tai po poros metų skolos aptarnavimui turėtume skirti virš 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, o valstybės biudžeto pajamos yra apie 12 mlrd. litų be Europos Sąjungos lėšų”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė A.Kubilius.

Europos Komisija skelbė, jog Lietuva ėmėsi veiksmingų priemonių, siekdama iki 2012 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 3 proc. BVP ribos, nors pridūrė, jog artimiausiais metais dar prireiks didelių korekcijų ir Vyriausybė turėtų siekti paspartinti konsolidavimą.

Lietuvoje lankęsis už Europos Sąjungos biudžetą atsakingas eurokomisaras Januszas Lewandowskis (Janušas Levandovskis) savo ruožtu teigė, jog Lietuvai bus sudėtinga tiek sumažinti biudžeto deficitą, kad šalis pasiektų tikslą 2014 metais įsivesti eurą, nes bus reikalingi nepopuliarūs politiniai sprendimai.

Kiekvienais metais pareiškiama, kad jau nuo kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas pagal kažkokius itin skaidrius principus bei metodus ir bus neregėtai pažangus. Tas pats buvo kalbama ir pernai. Taigi šiemet formuojant ir svarstant kitų metų biudžeto projektą daug kas laukė kažkokių stebuklingų permainų.

Dar rugpjūčio viduryje finansų ministrė Ingrida Šimonytė “Veidui” pažadėjo, kad rugpjūčio pabaigoje arba vėliausiai rugsėjo pradžioje biudžeto projektas bus parengtas ir gulės ant stalo. Dabar jau visiška rugsėjo pabaiga, o tas projektas vis dar kažkur klajoja.

Paskambinus į Finansų ministeriją, net finansų viceministrai aiškina, kad dar niekas nežinoma, neaiškūs ir ministerijų apetitai, tad nė vieno skaičiaus iš biudžeto projekto sužinoti mes neturime šansų. Ir apskritai – ko mes čia tą savo nosį kaišiojame.

Taigi, paprastai tariant, elgiamasi kaip ir kasmet: premjeras, finansų ministrė ir vienas kitas žmogus, kurių nuomonė galingiesiems įdomi, susėda ir siaurame ratelyje paslapčia stumdo bei brauko skaičiukus. Kur čia tie itin pažangūs biudžeto formavimo principai – nežinia. Aišku tik tai, kad ir šiemet biudžeto projektas kurpiamas neskaidriai ir, tikėtina, neprofesionaliai.

Žinoma, spalį kažkoks 2011 m. valstybės biudžeto įstatymo projektas bus parengtas ir padrėbtas Seimui. Parlamentarai reaktyviniu greičiu turės viską perskaityti ir išnagrinėti. Į maždaug 3 proc. jų pasiūlymų bus atsižvelgta, o visų kitų tautiečių nuomonė ir argumentai apie biudžeto projektą, apie proporcijas ir apie tai, kam asignavimų skaičiukus būtų galima sumažinti, niekam neįdomi. Ji netgi erzinanti.

Didžiausi protai gali siūlyti alternatyvius biudžeto variantus, gali pirštu baksnoti, kur pinigai metami tiesiog į balą, gali prikišamai rodyti genialius sprendimus, bet niekam tai neįdomu. Šiandien linkstama save ir kitus įtikinėti, kad apie biudžetą išmano tik keli žmonės, ir visi jie Tėvynės sąjungos vadovybėje. Visi kiti – tai tik tamsi tauta, kuri mano, kad pinigai auga ant medžių.

Įdomu, kas būtų, jei ir kitose valstybėse biudžetas būtų sudarinėjamas taip, kaip Lietuvoje: atsikelia ryte Barackas Obama, įsitaiso krėsle, pasikrapšto pakaušį, pasismailina pieštuką ir ima vienur skaičiukus braukyti, o kitur prirašinėti. Ir štai vakare JAV biudžetas jau “gatavas”. Sakysite, tai nesąmonė, hiperbolizavimas ir realybėje to nebūna. Bet Lietuvoje juk būna.

Štai rugsėjo viduryje premjeras Andrius Kubilius pareiškia, kad diskusijos dėl biudžeto dar per ankstyvos. Įdomu, o kada jos bus ne per ankstyvos? Gal gruodį? Ir ką tos diskusijos mūsų šalyje apskritai duoda? Esant dabartinei valdančiajai daugumai jos yra visiškai tuščias reikalas. Nes valdantieji tariasi tik su veidrodžiu.