“Valstiečių laikraštis” rašo, kad ministerijų planų Vyriausybėje susitarta kol kas neskelbti viešai.

“Tradiciškai asignavimų valdytojų (ministerijų ir žinybų) pageidavimai didesni nei finansavimo galimybės”, – pripažino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Ji neatskleidė, kurios ministerijos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas.

“Nenormalu, kad iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais, valstybės biudžeto projekto iki šiol nėra”, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Remigijus Ačas.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos – vėliausiai iki spalio vidurio. Finansų ministerija Vyriausybei šį projektą žada pateikti spalio 1 dieną.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad vien jos kuruojamai sričiai kitais metais papildomai prireiks 130 mln. litų. Beveik 100 mln. litų daugiau norėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija siekia gauti dar daugiau pinigų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri administruoja šalies skolą ir kuriai palūkanoms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą. Jo nuomone, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną, o preliminarios jo gairės paaiškės maždaug po savaitės.

Prognozuojama, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 18,2 mlrd. litų, o su ES ir kitos paramos lėšomis – apie 29,9 mlrd. litų.

Kitais metais iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – turėtų būti gauta apie 15,11 mlrd. litų, arba apie 83 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

– Kaip nusiteikusi opozicija pasitinka Seimo rudens sesiją?

– Pozityviai nusiteikusi. Esame pasiruošę konstruktyviai kalbėtis su Vyriausybe, matyti problemas ir jas spręsti. Šiai Seimo sesijai LSDP frakcija pateikė savą programą, kurią jau sudaro 57 įstatymų projektai ir dar rengiami papildomi.

Šiuo metu dirbame su ekonomistais, kurių dalis netgi nėra mūsų partijos nariai, ir kuriame Lietuvos išėjimo iš ekonominio sunkmečio viziją. Sieksime geresnio viešųjų finansų valdymo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo. Privalu suprasti, kad nesutvarkius viešųjų finansų kontrolės, maksimaliai neapribojus grynųjų pinigų apyvartos nėra prasmės kalbėti apie veiksmingą kovą su korupcija. Atitinkamus planus jau esame parengę ir manome, kad iki 2012-ųjų juos tikrai galima įgyvendinti.

– Kokie jūsų ketinimai dėl artimiausių darbų ir pirmiausia dėl kitų metų biudžeto?

– Priimti biudžetą bus sudėtinga. Prašysime Vyriausybės pateikti išsamią informaciją, kaip panaudojamos ES paramos fondų lėšos, kokį poveikį jos padarė ekonomikos augimui, dirbančių žmonių atlyginimų didėjimui, darbo vietų išsaugojimui ir naujų sukūrimui. Kokios padarytos ilgalaikės investicijos, padėsiančios ateityje kelti šalies ekonomiką.

Vyriausybė vėl šneka apie biudžeto išlaidų mažinimą, bet esame įsitikinę, kad kalbos vien apie taupymą, tuo pat metu nekalbant apie biudžeto pajamų didinimą, – jau praėjęs etapas. Tik gavę iš Vyriausybės atsakymus apie ES lėšų panaudojimą ir biudžeto pajamų didinimą žiūrėsime į 2011 metų biudžeto išlaidų eilutę.

– Per pavasario sesiją Seimas rudeniui atidėjo sprendimą dėl pensinio amžiaus ilginimo. Kalbėta, kad šiuo klausimu Vyriausybė turi užsitikrinusi socdemų paramą. Ar tikrai?

– Per vasarą pabendravęs su rinkėjais įsitikinau, kad Vyriausybės siūlymas ilginti pensinį amžių – didžiausia politinė klaida. Pradėta spręsti, visiškai neaptarus šio klausimo su visuomene, negavus jos paramos. Tad socialdemokratai tokio Vyriausybės siūlymo nepalaikys. Be to, pažado paremti tokį siūlymą ir nebuvome davę – sakėme, kad galėsime su Vyriausybe apie tai kalbėtis.

Versti Vyriausybės neketiname, bet labai atidžiai tirsime ES lėšų panaudojimą, ypač – Verslo paramos agentūroje ir Aplinkos ministerijoje. Taip pat priešinsimės tolesnei mokyklų finansų “krepšelizacijai”, sieksime, kad lėšos būtų skirstomos suderinus mokyklos bendruomenei ir savivaldybei, o ne centralizuotai iš ministerijos.

Premjeras teigia, jog diskusijoms dėl kitų metų biudžeto šiuo metu yra per anksti.

Andrius Kubilius sako, jog šiuo metu laukiama Finansų ministerijos rengiamo projekto, tuomet ir prasidės svarstymai Vyriausybėje. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šią savaitę pareiškė, kad nedidindama gynybos finansavimo Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje.

“Man atrodo, kad gal šiek tiek per ankstyvos kai kurios tokios diskusijos ir pareiškimai. Mes jau pirmą ciklą pasitarimų su ministrais esame praėję. Pagal tų pasitarimų ir įžvalgų rezultatus Finansų ministerija rengia kitų metų biudžeto projektą, kurį artimiausiu metu pradėsime svarstyti Vyriausybėje”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Premjeras kalbėjo, jog kitų metų biudžetas bus “taupus”, bet drastiškų mažinimų nebus.

“Kitų metų biudžetas išlieka taupumo ir taupymo biudžetu – negalima atsipalaiduoti. Bet lygiai taip pat nesame numatę ir kokių nors dar papildomų žymesnių išlaidų mažinimų, palyginti su šių metų biudžetu”, – sakė A.Kubilius.

Ministrai, premjero manymu, reikia matyti ir bendrus tikslus, siekti valstybės finansų stabilumo.

“Aš tikrai esu įsitikinęs, kad rasime bendrus sutarimus ir sprendimus”, – tikino A.Kubilius.

Vyriausybės vadovas teigė, jog negalima kažkurios srities laikyti mažiau svarbia. A.Kubilius šią savaitę teigė, kad finansavimo trūksta visoms sritims, nors krašto apsaugą ir minėjo kaip vieną iš prioritetų.

Vyriausybė antradienio posėdyje nutarė biudžetininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, algas kitąmet palikti sumažintas.

Šis sprendimas turės įtakos pedagogams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams ir kitiems valstybės bei savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame projekte toks siūlymas motyvuojamas numatomomis 2011 metų valstybės biudžeto finansinėmis galimybėmis.

“Nutarimo projekto tikslas – objektyviai įvertinus 2011 metų valstybės finansines galimybes, laikinai (iki 2010 m. gruodžio 31 dienos) sumažintų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų (koeficientais) bei priedų, priemokų dydžių galiojimą pratęsti iki 2011 metų gruodžio 31 dienos”, – teigiama projekto paaiškinime.

Pasak SADM, “nėra finansinių galimybių 2011 metais numatyti lėšų, kuriomis būtų galima atkurti iki 2009 metais sumažinimo galiojusius darbo užmokesčio dydžius”.

Siūlymas taip pat argumentuojamas tuo, kad iki 2012-ųjų pratęstas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų bei valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas.

2011 metais lieka galioti ir 122 litų bazinės mėnesinės algos bei 0,73 lito bazinio valandinio atlygio dydis.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas teigia, kad valdančiųjų režimo įprotis – visas savo problemas spręsti jautriausių socialinių visuomenės grupių sąskaita. Anot jo, valdančioji konservatorių, liberalų ir prisikėlėlių koalicija, pritariant valstiečiams, tegia, kad socialinių išmokų mažinimas yra valstybės labui.

“Kyla klausimas, kokios valstybės labui priimami Vyriausybės sprendimai iš biudžeto skirti 130 milijonų litų didėjančioms NATO misijos Afganistane išlaidoms padengti”, – rašoma M. Zasčiurinsko pranešime.

Seimo narys mano, kad tokie valdančiųjų režimo sprendimai prasilenkia su šio meto realijomis. „Nyderlandai jau išvedė savo karius iš Afganistano. Misiją Afganistane ketina baigti Kanada, Belgija, karius taip pat ketina išvesti Danija, Lenkija. Lietuva elgiasi priešingai, atima pajamas iš pensininkų, mamyčių, vaikų ir bedarbių, bet atranda milijonus karinėms misijoms“, – piktinasi Mečislovas Zasčiurinskas.

Seimo nario nuomone, reikia atsakingai ir strategiškai žiūrėti į tarptautinį bendradarbiavimą karinėse misijose. Ir prioritetas turi būti tik vienas – Lietuva.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad daugiausiai šalies biudžeto lėšų tenka valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti, nors realiai šioms reikmėms yra skiriama tik 3,5 proc. viešųjų lėšų.

Tik mažiau nei dešimtadalis gyventojų teisingai teigia, kad daugiausia biudžeto lėšų yra skiriama pensijoms ir socialinėms išmokoms mokėti, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenys.

Tai, kad daugiausia biudžeto lėšų yra skiriama valstybės tarnautojų atlyginimams, teigė 47,7 proc. apklausos dalyvių.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės tarnautojams centrinėje valdžioje (ministerijose, įvairiose tarnybose, inspekcijose ir kitose įstaigose) bei savivaldybėse šiemet skirta 1,177 mlrd. litų, arba 3,5 proc. šių metų viešųjų išlaidų.

12,7 proc. apklaustųjų teigė, kad daugiausiai biudžeto išlaidų yra skiriama gynybai. Gynybai šiemet realiai skirta 999 mln. litų, arba tik 2,9 proc. visų viešųjų išlaidų.

Ministerijos duomenimis, daugiausiai viešųjų lėšų – 13,326 mlrd. litų, arba 39,2 proc. visų viešųjų išlaidų, šiemet yra skirta pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms mokėti. Tačiau RAIT tyrimo metu šį atsakymo variantą pasirinko tik 8,8 proc. apklaustųjų.

7,6 proc. šalies gyventojų mano, kad daugiausiai biudžeto išlaidų yra skiriama ekonomikai, 4,1 proc. – švietimui, 3,9 proc. – sveikatos apsaugai, 1,6 proc. – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai užtikrinti, 1,2 proc. – aplinkos apsaugai, 0,9 proc. – poilsiui, kultūrai ir religijai.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet išlaidos ekonomikai (susisiekimo, ūkio ir žemės ūkio programoms) sudarė 6,7 proc. visų viešųjų išlaidų (2,3 mlrd. litų), švietimui, įskaitant ir pedagogų darbo užmokesčio fondą bei aukštąsias mokyklas – 16,6 proc. (5,7 mlrd. litų).

Sveikatos apsaugai, įskaitant medicinos darbuotojų darbo užmokestį, šiemet skirta 12,7 proc. visų viešųjų išlaidų (4,3 mlrd. litų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, įskaitant statutinių darbuotojų darbo užmokestį – 4,6 proc. (1,6 mlrd. litų), aplinkos apsaugai – 1,4 proc. (488 mln. litų), poilsiui, kultūrai, įskaitant kultūros darbuotojų darbo užmokestį, religijai – 2,6 proc. (886 mln. litų).

Bendros Lietuvos nacionalinio biudžeto ir “Sodros” išlaidos šiemet siekia 34 mlrd. litų.

RAIT tyrimo metu apklausti 1008 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Apklausa atlikta liepos 15 – rugpjūčio 2 dienomis. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

"Veido" archyvas

Už vieno objekto statybą valdininkai sugeba permokėti šimtus tūkstančių, o objektų juk taip pat šimtai. Visur statybos darbai atpigę, bet valstybės objektuose permokėta net už elementarų plytelių klojimą

Valdininkai ir toliau dosniai dalija mokesčių mokėtojų pinigus, neskirdami, kuo valstybės tarnyba skiriasi nuo automobilių plovyklos ar privataus klubo.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reakcija į Valstybės kontrolės išvadas – stulbinama. VRM automobilių ūkio atstovas į TV kamerą nuoširdžiai aiškina, kad būtų neprotinga turint automobilių plovyklą jos nepanaudoti komerciniams tikslams. Kaip, beje, ir automobilius, kitą turtą.

Dar kurioziškesnė situacija, kai biudžeto milijonai naudojami įvairioms programoms, siekiant kažką pagerinti, paskatinti ir pan., tačiau nenurodant konkrečių to gerėjimo pamatavimo rodiklių. Arba, pavyzdžiui, už vieno objekto statybą valdininkai sugeba permokėti šimtus tūkstančių, o objektų juk taip pat šimtai.

Aiškintis, kad visos blogybės – ankstesnės valdžios palikimas, nebegalima, nes ir naujoji valdžia jau artėja prie kadencijos pusiaukelės. Raportuojama, kad 2011 m. biudžetas bus, nors, kaip ir šiemet, pokuklis, bet modernus.

Pirmiau, nei gaus biudžeto eilutę su jiems skirtais asignavimais, ministrai turės pateikti prioritetus su pamatuojamais rezultatais. Tačiau vien faktas, jog ministerijos pirmuoju biudžeto “dubliu” bandė sau pasirūpinti 4 mlrd. Lt daugiau nei šių metų biudžete, rodo, kad nors idėjos modernios, tačiau jų vykdytojai senamadiški ir nenusiteikę lengvai pasiduoti. Tą patvirtina ir naujausi valstybės kontrolierių bei ekspertų tyrimai.

VRM nuomoja patalpas, vežioja krovinius

Vidaus reikalų ministerija, atsakinga už valstybės valdymo reformas, pati reformuotis, atrodo, nenori. Štai praėjusią savaitę valstybės auditoriai stebėjosi, kaip gali būti, kad VRM daugiau kaip dešimtmetį veikia dvi specialios įstaigos turtui (jo vertė – 390 mln. Lt) valdyti, jose pernai dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo 5,1 mln. Lt. Tačiau pačioje ministerijoje ir dar vienuolikoje kitų jos įstaigų su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar vos ne antra tiek – apie 150 darbuotojų.

O VRM automobilių ūkyje vis dar nesuvokiama, kad valstybės tarnyba nėra komercinė institucija ir neturėtų vežioti keleivių bei krovinių, remontuoti ir plauti transporto priemonių. Net valstybės kontrolieriams buvo nelengva susivokti, kaip patikrinti, ar efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, nes asignavimai policijai ir ministerijai skiriami atskirai, tačiau autotransportą centralizuotai valdo VRM automobilių ūkis.

Pertvarkyti šios įstaigos darbą ir jos finansavimą Valstybės kontrolė ministerijai buvo nurodžiusi jau 2005-aisiais, tačiau viskas liko po senovei. O kainuoja jos kasmet daugiau. Valstybės auditorių skaičiavimais, išlaidos, susijusios su transporto valdymo organizavimu, vienam kilometrui pernai, palyginti su 2008 m., išaugo 14 ct ir pasiekė 65 ct, t.y. 1,4 karto daugiau nei grynosios transporto ridos išlaidos. Kur užteks lėšų degalamas, jei didesnė dalis išlaidų tenka biurokratiniam administravimui.

"Veido" archyvas

Su transporto valdymo organizavimu susijusios išlaidos, skaičiuojant vienam kilometrui, Vidaus reikalų ministerijoje 1,4 karto didesnės nei grynosios transporto ridos

Švelniai tariant, keistai VRM bei jos įstaigos valdo ir 114 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą. 17,5 proc. valdomų patalpų jie perdavę kitoms įstaigoms, tačiau VRM patalpas ir nuomojasi. Štai 364,4 kv. m patalpas ji išsinuomojusi iš Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos, o pati pagal panaudos sutartis ar nuomos sutartis atidavusi 21,1 tūkst. kv. m patalpų. Valstybės kontrolė dar 2008 m. nustatė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams perduota panaudai 7,7 tūkst. kv. m, bet rūmai jas nuomoja tretiesiems asmenims. Tai pažeidžia galiojančius įstatymus, bet sutartis lig šiol nenutraukta.

Daugiau kaip 1,1 tūkst. kv. m patalpų VRM visai nenaudoja. Pavyzdžiui, už išsinuomotas patalpas Senamiestyje, Pilies g., VRM moka 2,2 tūkst. Lt nuomos mokestį ir dar komunalinius mokesčius. Nuo pernai gruodžio iki šių metų gegužės, kai patalpos buvo nenaudojamos, mokesčių mokėtojams tai atsiėjo 15,8 tūkst. Lt.

Amžino finansavimo garantija

Dar skylėtesnis biudžeto rėtis įvairioms programoms. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktoje dviejų tokių programų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos Jaunimo politikos įgyvendinimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos – Visuomenės sveikatos stiprinimo) analizėje prieita prie, atrodytų, elementarios išvados: programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžtą tikslą programa turėtų būti baigiama. LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva klausia: kaip galima pamatuoti, jei tikslai – “plėsti” ar “ugdyti”? Toks abstraktus programos tikslas garantuoja neišsenkamą biudžeto pinigų upelį ir užtikrina, kad programa niekada nebus įgyvendinta, todėl niekada negali būti baigta.

Štai K.Leontjevą stebina programos tikslas – “sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, plėtojant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis”. Kuo remiantis daroma prielaida, kad jaunimas buvo neaktyvus? Kokios lėšos gali užtikrinti, kad jaunimas būtų aktyvus? Programos vykdytojai džiaugiasi, kad konferencijų rengimo planus pernai pavyko viršyti 30 proc., tačiau ar tai jaunimo aktyvumo parametras?

Vienas iš nedaugelio konkretesnių programos kriterijų, rodančių programos naudą visuomenei, – kiek jaunimo dalyvavo vykdomose programose ir projektuose. Tačiau pernai pavyko pasiekti tik tris ketvirtadalius planuoto skaičiaus, nors jis ir taip buvo maždaug trečdaliu menkesnis nei prieš metus.

LLRI taikliai pastebėjo, kad, keičiantis padėčiai šalyje, programoje nė žodžiu neužsimenama apie tokių aktualių problemų, kaip jaunimo nedarbas ir emigracija, sprendimą, nors tai galėtų būti labai konkrečiai pamatuojamas rodiklis vertinant, ar biudžeto pinigai leidžiami pačioms aktualiausioms šiandien jaunimo problemoms spręsti.
2006–2009 m. Jaunimo politikos programai išleista 15,2 mln. Lt, šiais metais patvirtinti 1,7 mln. Lt asignavimai.
“Vykdyti”, “plėsti”, “ugdyti” – tokie uždaviniai mirga Visuomenės sveikatos stiprinimo programoje, kurią vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. 2006–2009 m. jai išleista 177,1 mln., šiemet skirta 18,9 mln. Lt.

"Veido" archyvas

Jaunimo programos tikslas – “sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi”, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie tokias problemas, kaip jaunimo nedarbas ir emigracija

K.Leontjevos nuomone, dalis Visuomenės sveikatos stiprinimo programos priemonių net prieštarauja vienos kitoms. Vienas programos tikslų – gerinti sąlygas verslui mažinant biurokratinę naštą, tačiau tuo pat metu kuriami nauji teisės aktai ir reikalavimai.

LLRI pastebi, kad programų rezultatai ir joms skirti asignavimai nesusiję. Nėra ir prioritetų sekos. LLRI siūlo programoms priskirti prioritetus nuo itin iki mažiau svarbios, o nesurenkant biudžeto lėšų mažiau svarbių programų turėtų būti automatiškai atsisakoma.

Visur statyba pigo, valdiškų objektų – brango

Valstybė nemoka susiskaičiuoti net to, kiek kainuoja elementarus plytelių klojimas. Kaip išaiškino Valstybės kontrolė, Šiaulių apskrities viršininko administracija, įgyvendindama investicinį projektą – Moters ir vaiko klinikos statybą ir įrengimą – rangos sutarties vertę išpūtė 1,7 mln. Lt. Keista, kad pernai, kai statybos darbai ir medžiagos pigo, valdininkai už keraminių grindų plytelių klojimą permokėjo 94 tūkst., už sienų ir lubų dažymą – dar beveik 150 tūkst., iš viso už darbus sumokėjo 278 tūkst. Lt daugiau, nei buvo suderėta sutartyse.

Sąrašą galima būtų tęsti ir toliau. Štai Vilniaus rajono savivaldybė irgi taškėsi biudžeto tūkstančiais, skirtais Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pastatui statyti. Kaip nustatė Valstybės kontrolė, netaikant nustatytos pirkimo tvarkos įsigyti papildomi 333 tūkst. Lt vertės darbai, statybos rangos sutartyje 755 tūkst. Lt įrenginių išlaidoms ir užsakovo rezervui nenustatytos kainodaros taisyklės, nenurodyti perkami įrenginiai ir jų kiekis. Atsižvelgiant į statybos kainų indeksus, 2009 m. atliktų statybos darbų kaina galėjo būti iki 195 tūkst. Lt mažesnė.

Galima būtų sakyti, kad tai nemalonios išimtys. Deja, tai greičiau norma.

Taupumas neadekvatus išlaidumui

Tuo metu valdininkai verkia, kad valstybės institucijos vos galą su galu suduria. Pavyzdžiui, Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys ironizavo, kad rezervų dar sutaupyti rasti tikrai sudėtinga, nebent Seimas atsisakytų vandens, elektros, nuotekų.

"Veido" archyvas

Vienas visuomenės sveikatos stiprinimo programos tikslų – gerinti sąlygas verslui mažinant biurokratinę naštą, tačiau tuo pat metu kuriami nauji teisės aktai ir reikalavimai

Deja, mokesčių mokėtojų pinigus naudoti taupiai kaip savus sekasi sunkiai. LLRI ekspertės K.Leontjevos skaičiavimais, 2009 m. valdžios išlaidų santykis su BVP netgi padidėjo: 2008 m. jis siekė 37,4 proc. BVP, o 2009 m. – 43,2 proc. BVP susitraukė labai smarkiai, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos mažėjo labai nedaug – 2009 m. BVP, to meto kainomis, krito 17 proc., o valdžios sektoriaus išlaidos sumenko mažiau nei 5 proc. (pernai valdžios sektoriaus išlaidos sumažėjo 1,9 mlrd. Lt, tačiau BVP, to meto kainomis, krito net 19,2 mlrd. Lt). “Valdžios sektoriaus išlaidos turėjo būti mažinamos drastiškiau, atsisakant neefektyviausių programų vykdymo, taip pat viešajam sektoriui nebūdingų funkcijų”, – mano LRRI ekspertė.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad jau kitų metų biudžete, remiantis institucijų veiklos vertinimo kriterijų sudarymo ir vertinimo metodika, bus nustatomi rodikliai, leisiantys kokybiškiau vertinti institucijų veiklą ir jų vykdomų programų įgyvendinimą. Tačiau akivaizdu, kad naujo biudžeto scenarijaus valdininkai kol kas nerepetuoja.

Senam ministerijų įpročiui tempti į savo pusę valstybės biudžeto projekto paklodę ateina galas. Ministro pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad šiemet tokius ministerijų veiksmus bus mėginama suvaldyti, nors ir pripažįsta, kad seną požiūrį į biudžetą įveikti ne taip lengva.

Pasak Finansų ministerijos specialistų, jau gauti preliminarūs ministerijų pageidavimai siekė 4 mlrd. Lt, tačiau visiems biudžeto asignavimų valdytojams buvo pranešta, kad kitų metų biudžetą planuotų pagal šių metų lygį, o rudenį, patikslinus makroekonomines prognozes, iš tiesų gali tekti mažinti visas išlaidas dar 10 proc., palyginti su 2010 m.

2011 m. Vyriausybės prioritetų projekte, kurio galutinis variantas bus tvirtinamas kartu su biudžetu, nurodytos strateginės kryptys, kuriomis ir turėtų vadovautis ministerijos, rengdamos kitų metų biudžeto projektą. Kaip sakė J.Šiugždinienė, to dar nėra buvę. Kiekvienam ministrui teks pateikti siektinus rezultatus ir rodiklius, kurie turėtų įrodyti, kad strateginiai tikslai įgyvendinti. Tik tada bus kalbama apie ministerijų poreikiams skirtus asignavimus.

Pirminės derybos su ministerijomis dėl 2011 m. valstybės biudžeto jau įvyko. “Kad kalbą tenka pradėti nuo rezultatų, joms tai naujas žingsnis. Be to, ministerijų buvo paprašyta atidžiau įvertinti savo veiklą, – sakė Strateginio koordinavimo departamento vadovė. – Mes stebime, kaip jos dirba pagal šių metų prioritetus, vertiname praėjusių metų veiklos ataskaitas, bet šis procesas dar tik įsibėgėja, todėl lyginti gana sunku. Tačiau sudarydami 2012 m. valstybės biudžetą turėsime gerokai daugiau informacijos, kurią galėsime palyginti”.

Nauji biudžeto sudarymo principai siejami ir su valstybės tarnybos reforma, kad strateginis planavimas neprarastų ryšio su valdymo sistema, kuri leistų įvertinti kiekvieno valstybės tarnautojo indėlį, siekiant konkrečių rezultatų.

Pirmą kartą prie šio ankstyvojo biudžeto formavimo etapo prisideda ir pats premjeras.

O kaip ši naujovė vertinama pačiose ministerijose? Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius sakė, kad ministerijos, teikdamos savo poreikius Finansų ministerijai, stengėsi suskaičiuoti, kiek lėšų joms reikės savo planams įgyvendinti. Jos supranta, kad pasibaigė laikai, kai pirma buvo sudaromas biudžetas, o po to rengiami strateginiai planai. “Tai, kad buvo pakeistas šis metodas, ir yra esminė permaina”, – apibendrino V.Katkevičius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją. „Artimiausiais metais daugiausia dėmesio turės būti skiriama biudžeto deficito mažinimui ir skolos augimo stabilizavimui, o šia biudžeto rengimo ir vykdymo reforma siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo bei sudaryti visas prielaidas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Lietuvai skaudžių pasaulio ekonomikos krizės pasekmių būtų padėjusi išvengti antiinfliacinė biudžeto politika, sukaupti finansiniai rezervai ir struktūriškai subalansuoti viešieji finansai”, – rašoma Finansų ministerijos pranešime.

Todėl biudžeto reforma siekiama, kad būtų užtikrinta, jog mokesčių mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas ateityje vyks apsisaugant nuo galimų šalutinių pasekmių, tokių kaip finansų krizės, o siūlomos taisyklės padės mažinti skolos naštą piliečiams.

Siekiant vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką siūloma kartu su biudžeto rodikliais tvirtinti rodiklius, matuojančius, kaip parengtas biudžetas įtakos infliaciją. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir jo vykdymą sustiprinti įdiegiant nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinius rezervus (Sodros, Rezervo fondo) siūloma įpareigoti įstatymu kaupti šiuos rezervus iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki “juodų dienų” laikotarpio.