"Scanpix" nuotr.

Naujosios Vyriausybės patvirtintas 2017 m. valstybės biudžeto projektas nuo spalį pateikto ir sudaryto jos pirmtakų beveik nesiskiria. Kuklesnė PVM surinkimo prognozė, daugiau dėmesio švietimo ir mokslo darbuotojams, tačiau biudžeto subalansavimas vis dar atidedamas ateičiai – toks biudžeto projekto variantas skinsis kelią Seime gruodžio 22 d.

Vyriausybės patvirtintas biudžeto deficitas sumažėjo 0,1 proc., jis sieks 0,7 proc. Struktūrinis deficitas taip pat mažės 0,1 proc., iki 1,2 proc. Tačiau, nors ir sumažinto, subalansuoto ar netgi perteklinio biudžeto galimybės nukeliamos į ateitį – bent 2019 metus. Tiesa, dar 2014 m. tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius tokią perspektyvą žadėjo būtent 2017-aisiais.

„Valstiečių“ Vyriausybės patvirtintas biudžetas drastiškai nesiskiria nuo pirminio varianto, kurį patvirtino Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas, tačiau kai kuriose srityse ryškesnių pokyčių vis dėlto yra.

Valdantieji 2017-aisiais planuoja baigti kompensuoti sumažintas pensijas, jų grąžinimui kitąmet reikės 87,3 mln. eurų, todėl patobulintame biudžeto projekte tam skirta papildomai 44,5 mln. eurų.

20,1 mln. eurų papildomai skirta švietimui ir mokslui: universitetai ir institutai tyrėjų atlyginimams padidinti papildomai gaus 3,1 mln. eurų, mokytojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti suplanuota 17 mln. eurų daugiau.

Valstiečių ir žaliųjų užmojai didinti alkoholio akcizus valstybės biudžeto projekte virsta 45 mln. eurų pajamomis. O štai 5 proc. PVM lengvata vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pajamų iš PVM prognozę sumažino 12 mln. eurų.

Patobulintame įstatymo projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, padidėjo 43 mln. eurų (iš viso 8,519 mlrd.), asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti padidėjo 10 mln. eurų (iš viso 9,070 mlrd.).

Taip pat planuojama kitąmet daugiau investuoti. Vyriausybės patvirtintame projekte Valstybės investicijų 2017–2019 m. programai įgyvendinti numatoma skirti 6,5 mln. eurų daugiau – 1,451 mlrd. eurų.

Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 m. programos projekte kitų metų kapitalo investicijoms numatoma skirti 6,5 mln. eurų daugiau – iš viso 1,421 mlrd. eurų. Daugiausiai papildomų asignavimų siūloma skirti švietimo ir mokslo įstaigoms modernizuoti – 2,1 mln., valstybės sienos su Rusija saugumui stiprinti – 2 mln., Valstybės saugumo departamento investicijoms – 1,1 mln. eurų.

Vis dėlto daugiausiai lėšų valstybė investuos į transporto ir ryšių sektorių, kuriam, palyginti su 2016 m., planuojama skirti 68 mln. eurų daugiau, taip pat 44 mln. eurų daugiau turėtų gauti aplinkos apsauga, 25 mln. eurų daugiau nei šiemet numatyta skirti krašto apsaugai. Kitąmet labiausiai mažės sveikatos apsaugos finansavimas (16 mln. eurų mažiau nei 2016 m.).

Nemažos investicijos laukia ir kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksui Vilniuje rekonstruoti bus skirta 11,2 mln. eurų, dar 9 mln. eurų gaus kitame upės krante esantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimas pareikalaus 12 mln. eurų, o Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių turto atnaujinimo programos įgyvendinimas kainuos 4,5 mln. eurų.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Pagal ekonominės laisvės indeksą, kurį kasmet sudaro vienas įtakingiausių JAV ekonominių tyrimų centrų „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“,  Lietuva pakilo iš 15-osios į 13-ąją vietą pasaulyje.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos ekspertų tokį įvertinimą nulėmė:

1. Lietuvai kilti reitinge padėjo Europos Sąjungos veiksnys: tarptautiniai ekspertai vertina stabilumą, įstatymo viršenybę ir atvirą užsienio prekybą.

2. Taip pat ekspertai įvertino, kad Lietuvoje tapo lengviau įregistruoti verslą.

3. Pozicijas sustiprino ir euro įvedimas.

4. Tyrimo metodologijos spragos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas atkreipė dėmesį, kad yra sričių, kur Lietuva puikiai atrodo tik dėl pačios tyrimo metodologijos. Pavyzdžiui, labai aukštą balą gavome už mokesčių sritį, nors realiai Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas yra aukštesnis už daugelį Europos šalių.

Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta.

„Tarptautiniai ekspertai vertino tik gyventojų pajamų mokestį. Jis siekia 15 proc., tačiau tai neatspindi viso darbo jėgos apmokestinimo, pavyzdžiui, įmokų Sodrai. Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta. Mūsų apklausos rodo, kad net patys lietuviai dažniausiai nenutuokia, kiek sumoka mokesčių“, – teigia V.Žukauskas.

Kur reiktų pasitempti?

1. Valdžios išlaidavimas.

Dėl valdžios išlaidavimo esame vos 106 vietoje: subalansuotas biudžetas žadamas kiekvienais metais, tačiau kiekvieną kartą tik didinamas deficitas. Dėl to Lietuvą jau perspėjo Europos Komisija ir Valstybės kontrolė.

Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 mln. eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti.

„Tai – problema akivaizdi visiems, išskyrus Lietuvos politikus. Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 mln. eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti. Išlaidos didinamos viskam, be prioritetų. Tai neatsakinga politika, Graikijos pavyzdys rodo, kokių didelių problemų galime sulaukti“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

2. Kova su korupcija.

Mažai balų Lietuva gavo laisvės nuo korupcijos srityje, čia mes – 40-ti, vis dėlto, tarptautiniai ekspertai įvertino šalies pažangą.

3. Darbo santykiai.

Prastai įvertintoje darbo santykių srityje niekaip nepavyksta pajudėti į priekį, Lietuvai skirta vos 96-ta vieta.

Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”.

„Pasenęs Darbo kodeksas Lietuvą tempia atgal visuose tarptautiniuose reitinguose, tai atbaido investuotojus, gadina Lietuvos prestižą. Visi tai supranta, tačiau nieko nedaro arba daro per lėtai. Socialinis modelis stringa, ir net nepanašu, kad šiais metais būtų priimtas. Blogiausia, kad taip kenkiama tiems, kuriuos neva norima apsaugoti – darbuotojams. Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Ekonominės laisvės indeksas, skelbiamas jau 16-ą kartą. Lietuva lenkia kaimynes Latviją (36 vieta) ir Lenkiją (39 vieta), Estija užima 9 vietą iš 186 vertintų šalių. Daugiausiai ekonominės laisvės yra Honkonge, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje ir Australijoje. Indekso sudarytojai pažymi, kad ekonominė laisvė pasaulyje didėja ketvirtus metus iš eilės, o vidutinis vertinimas yra aukščiausias per visą indekso istoriją. Indekso sudarytojai pabrėžia, kad tarp ekonominės laisvės ir gerovės yra tiesioginis ryšys – ekonomiškai laisvesnėse šalyse žmonės gyvena geriau.

Rytų Europos vyriausybės turi mažinti biudžeto deficitą, atgaivinti bankų sistemas ir skatinti ekonomikos augimą, mano Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Fondo prognozėmis, šiemet Rytų Europos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis sieks 3,8 proc., o kitąmet – 3,9 procento. Pernai, nutrūkus kapitalo srautui, regiono ūkis smuko 6 procentais.

“Dabar, kai regionas pagaliau atsigauna, atėjo laikas imtis biudžeto konsolidavimo ir per ateinančius kelerius metus užtikrinti tvaresnį biudžeto deficito lygį”, – interviu agentūrai “Bloomberg” pareiškė TVF Europos departamento Besivystančios Europos regioninio padalinio vadovas Basas Bakkeris (Basas Bakeris).

Siaučiant krizei, Vengrija, Latvija, Ukraina, Rumunija ir Serbija gavo TVF paskolas, kurios leido šalims išvengti bankroto ir atlaikyti problemas, susijusias su valstybės skolos, kuri šiose šalyse paprastai nominuota užsienio valiuta, refinansavimu. Iš viso Rytų Europos šalys gavo iš TVF, Europos Sąjungos ir Pasaulio Banko pagalbos už daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Finansų krizė išryškino esmines Rytų Europos biudžeto problemas, teigiama TVF ataskaitoje. Kol ekonomika augo, didėjo ir įplaukos iš mokesčių, kurios užtikrino normalų biudžeto balansą, nors išlaidos taip pat sparčiai augo.

Vidutinis biudžeto deficitas besivystančiose Europos šalyse 2008 metais, TVF duomenimis, buvo nulinis, o 2009 metais padidėjo iki 6 proc. BVP. Valstybės skola pernai vidutiniškai padidėjo nuo 24 proc. metais anksčiau iki 30 procentų.

Šiemet, spėjama, Rytų Europos šalių biudžeto deficitas vidutiniškai sumažės iki 5,2 proc. BVP, o 2011 metais – iki 4,1 procento. Tuo tarpu valstybės skola padidės iki atitinkamai 30,8 proc. ir 32,1 procento.

"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau nusprendė ir Vokietijos piliečiams pranešė, kaip Vokietijoje bus taupoma ir kokie mokesčiai didės. Tuo tarpu mūsų premjeras A.Kubilius svarbiausius sprendimus priims ir tautai apie padidėsiančius mokesčius praneš tik rudenį arba žiemą

Per Europos politiką nusirito nauja banga – taupymo planai. Senojo žemyno valstybės skirtingomis priemonėmis bando kovoti su susikaupusiomis šalies skolomis. Tuo tarpu mūsų Vyriausybė, užuot taupiusi mokesčių mokėtojų pinigus, užsiima biudžetine ekvilibristika ir laukia Kalėdų nakties, kad ir vėl galėtų pakelti mokesčius.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, darbą pradėjusi neva kaip reformatorių ir naujo tipo lyderių komanda, pamažu išsikvepia. Kasdien daug jų energijos suryja tiek konservatorių ir krikščionių demokratų vidinė partinė trintis, tiek visos valdančiosios koalicijos aštrėjantys tarpusavio nesutarimai. Pats premjeras šiandien atrodo ir fiziškai, ir psichologiškai išsekęs ir dar papuolęs į izoliaciją.

Regis, nebeliko pritariančių nei jo veiksmams, nei mintims. Vyriausybės darbo pradžioje atsisakęs pliuralizmo dvasios ir sprendimus priiminėjęs vienasmeniškai ir naktimis, dabar ministras pirmininkas dėl izoliacijos negali kaltinti nei savo kolegų, nei visuomenės. Karvedys, norintis viską nuspręsti pats, pats už viską turi ir atsakyti.

Ką tik pasirodžiusioje lietuviškojo konservatyvizmo antologijoje “Libertas ir pietas” išspausdintas ir A.Kubiliaus dar 1995 m. parašytas tekstas “Konservatyvioji bendruomenė”, kuriame puikuojasi frazė: “Politika negali būti suprantama kaip vien mechaninis valstybės mechanizmo valdymas. (…) Šiandien vis labiau aiškėja, kad mes, plūduriuojantys pokomunistinėje erdvėje, nebegalime kalbėti apie ekonomiką ar finansus arba vien apie rinkimus ir kabinetus.”

Taigi dar prieš penkiolika metų A.Kubilius lyg ir žinojo “ekonomizmo” pavojus, apie kuriuos šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo savo metiniame pranešime. Žinojo, bet neapsisaugojo. Šiandien A.Kubilius Lietuvos visuomenės akyse – tik “mechanikas”, “buhalteris” ir “kasininkas”, matantis tik vieną visų šalies problemų sprendimo būdą, t.y. didinti mokesčius.

Koks biudžeto konsolidavimo planas

Nuo 2012-ųjų laipsniškai didinti pensinį amžių, įšaldyti politikų ir valdininkų atlyginimus, kitąmet palikti 2 proc. išmokas į privačius pensijų fondus ir keisti motinystės bei tėvystės atostogų apmokėjimą – tai viso labo trys smulkmenos, kurios Lietuvos biudžeto deficito ir valstybės skolos klausimo neišsprendžia. Trys iš šių taupymo būdų galiojo ir šiemet. Pensinio mažiaus ilginimas rezultatų duos geriausiu atveju tik po kelerių metų. Taigi kol kas pasakyta, kad 2011-aisiais bus mažinamos tik motinystės ir tėvystės išmokos.

Nepaisant gero teorinio konservatyvizmo pasirengimo, A.Kubilius Lietuvos piliečius suvokia kaip ponai Tado Blindos laikais suvokė mužikus. Mužikams jokio skirtumo, kada jie bus lupami. Tegul visada būna pasirengę šiai procedūrai. Ir dabar visuomenė palikta nežinioje. Pasirodo, per šią Seimo sesiją nebus diskutuojama nei dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nei dėl automobilių apmokestinimo. “Sodros” problemos darosi vis grėsmingesnės – per penkis šių metų mėnesius “Sodros” biudžeto deficitas jau pasiekė 1,47 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad šiemet “Sodros” biudžete suplanuotas 2,7 mlrd. Lt deficitas bus bent trečdaliu viršytas.

Tačiau iš Vyriausybės sklinda pavydėtina ramybė. “Sodros” klausimui išspręsti kol kas pasiūlytas tik ekvilibristinis planas. Matyt, kaip ir 2008-ųjų pabaigoje, A.Kubiliaus Vyriausybei tik pradėjus darbą, siūloma vienus mokesčius, šį kartą PVM ir pajamų mokestį, didinti, o kitus – “Sodros” įmokas – mažinti. Taip paslepiant migloje tai, kad mokesčių našta vėl padidės.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė siūlo “Sodros” ir valstybės biudžeto problemas sujungti. “Sodros” sistemoje palikti tik kaupiamąją dalį, o solidariąją dalį iškelti į valstybės biudžetą, kuriam surinkti ir taip reikia didinti mokesčius. Bet būtų galima sumažinti “Sodros” įmokas. Bet tai iš esmės nei deficito, nei valstybės skolos klausimų neišsprendžia. Keičiant mokesčių eilutes pinigų nedaugėja. Lietuvai norint bent šiek tiek priartėti prie Mastrichto kriterijų, biudžeto deficitą per dvejus metus reikia sumažinti 4,5 mlrd. Lt. Pagal optimistinį planą tiek premjeras A.Kubilius, tiek I.Šimonytė pusės šios sumos tikisi iš ekonomikos augimo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą, kuris rodo, kad Lietuvos valstybės laukia dideli iki šiol nei politiškai, nei ekonomiškai dar neįvertinti iššūkiai. Juk dabar privataus sektoriaus dalis sudaro vos 27,6 proc. Taigi mažiau nei trečdalis šalies išlaiko 11 proc. valstybinio sektoriaus ir 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių, vaikų bei ekonominiame šalies gyvenime nedalyvaujančių piliečių.

Liūdniausia, kad šiuo metu visiškai negalvojama, kaip mokesčių didinimas paveiks tuos 27,6 proc. dirbančiųjų privačiame sektoriuje. Ar jie dar pajėgūs mokėti daugiau, ar padidinus mokesčių naštą jų dar labiau nesumažės?

Vokietijos pavyzdys, kaip planuoti ir taupyti

Aišku viena, kad sisteminė dabartinės valstybės politika paremta gyvenimu skolon. Tiesiog politikai nori išleisti daugiau pinigų, nei jų yra valstybės kasoje. O tai kelia didžiulę grėsmę valstybei ir gali pasibaigti naujomis krizės bangomis.

Prieš dvi savaites Vokietijos kanclerė Angela Merkel su savo vyriausybe užsidarė netoli Berlyno esančioje viduramžių feodalo pilyje ir sukūrė planą, kaip iki 2014-ųjų Vokietija sutaupys 80 mlrd. eurų. Pasirodo, bus atleista apie 10 tūkst. valstybės tarnautojų, įvesti nauji mokesčiai monopolininkams, pirmiausia Vokietijos branduolinės energetikos bendrovėms (tiesa, joms atomines elektrines eksploatuoti bus leista ilgiau, nei planuota prieš tai, t.y. dar ir po 2020 m.). Taip pat nuspręsta kone perpus – nuo 250 tūkst. iki 140 tūkst. – mažinti Vokietijos karines pajėgas. Vokietijos valdžia savo piliečiams pranešė ir tai, kad nei PVM, nei pajamų mokesčiai didinami nebus, bet teko atsisakyti seno pažado šiuos mokesčius mažinti.

Kaip matome, Vokietijos vadovybė savo piliečiams suteikė labai daug aiškumo ir leidžia planuoti savo gyvenimą. Visiškai aišku, kad joks Vokietijos politikas nedrįstų palikti neišspręsto svarbaus vidaus politikos klausimo net kitai svaitei. Vokietijos politikai suvokia, kad verslas jo ateitį lemsiančių sprendimų turi sulaukti kuo anksčiau ir jiems pasirengti. Tai tam tikras šios valstybės politinės kultūros elementas.

Lietuvoje, kaip matome, viskas yra lygiai atvirkščiai. Mūsų politikams Lietuvos žmonės ir verslas tėra mokesčių, kuriuos galima bet kada padidinti, mokėtojai.

Teisėti lūkesčiai – tik pensininkams ir valdininkams ar visiems?

"Veido" archyvas

Lietuvos gyventojų lūkesčiai stipriai skiriasi nuo valdžios sprendimų

Paradoksali padėtis mūsų šalyje susiklostė po Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimo sunkmečiu. Jo esmė – reikia paisyti teisėtų lūkesčių. Jei atlyginimas ar pensija paskirta, juos reikia mokėti.

Mokesčių administravimo įstatymas reikalauja, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po pusmečio nuo jų priėmimo dienos. Bet ši norma, verslą ir dirbančius žmones sauganti nuo politikų staigmenų, negalioja, jei mokesčių įstatymai keičiami kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Čia kyla pagrįstas klausimas, ar dėl to nereikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tokia su mokesčiais susijusių įstatymų keitimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Remiantis KT suformuota teisėtų lūkesčių doktrina, valstybė turėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai ir laiku juos vykdyti. Savo nutarimuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Teisėti lūkesčiai galioja visiems, ne tik valdininkams ar pensininkams, bet ir verslui, privataus sektoriaus darbuotojams. Naujų mokesčių įvedimas per naktį jų lūkesčius sunaikina taip pat per vieną naktį.

Atsakingi politikai jau turėtų sovokti, kad teisėti lūkesčiai yra tas grėblys, ant kurio lipant smarkiai skauda. Ekonomikos pakilimo metais (2007 ir 2008 m.) Seimas priėmė jūrą populistinių įstatymų (vaiko priežiūros išmokos, valdininkų atlyginimai, pensijų kėlimas), kurie, šiandien tapę piliečių teisėtais lūkesčiais, nebeleidžia taip paprastai grįžti į tikrovę.

Tiek politikams, tiek ekonomistams, tiek teisininkams dar teks rimtai įvertinti, kas buvo tie 2008-ieji Lietuvos valstybės gyvenime. Ar tai buvo tikrasis ekonomikos pakilimas, ar tiesiog burbulas (panašus į nekilnojamojo turto kainų), kuris sprogo ir mes nebeturime jokių realių galimybių ir teisėtų lūkesčių greitai į šį laikotarpį grįžti. Galbūt tai galėtų būti atsakymas ir į klausimą, ar sunkmečiu sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai ir pensininkų pensijos turėtų būti pripažinti valstybės skola.

Ne tik ekonominė, bet ir vertybinė emigracija

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pirmoji iš aukštų šalies politikų pripažino, kad turime ne tik ekonominę, bet ir vertybinę emigraciją. Iš Lietuvos išvyksta ne tik tie, kurie čia negali susirasti duonos kasdieninės, bet ir tie, kurie ieško oresnio gyvenimo. Kas tas oresnis gyvenimas, lietuviai sužino išvažiavę.

Nežinia, kiek iš dabar daugiausia juodus darbus Vakaruose dirbančių lietuvių pajėgia suvokti ryšį tarp tos gerovės, į kurią jie pabėgo, ir tų šalių politikų sprendimų, bet akivaizdu, kad tą politikos ir piliečių gerovės ryšį suvokę svetimoje, o ne savo šalyje, į tokią Lietuvą, kokia mūsų valstybė yra dabar, grįžti jie nenorės.

Premjeras Andrius Kubilius mato tik tokią alternatyvą: arba didinti mokesčių naštą, arba pensininkai liks be pensijų, o mokytojai – be algų. Ar yra kitas būdas sumažinti valstybės biudžeto deficitą? To teiraujamės finansų ekspertų: SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, “Swedbank Markets” tarnybos vadovo Lietuvoje Tomo Andrejausko ir “Parex” banko valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės.

VEIDAS: Ar įmanoma 2012 metais biudžeto deficitą sumažinti iki Mastrichto kriterijaus – 3 proc.? Jei taip, ar tikrai vienintelis būdas – didinti mokesčių naštą ir mažinti socialines išmokas?

G.Nausėda: Esminis klausimas, ar mes kraujais taškydamiesi sieksime 2014-aisiais įsivesti eurą, ar vis dėlto turėsime kantrybės palaukti, kol ekonomikos atsigavimas daug mūsų žaizdų, taigi ir biudžeto, užgydys natūraliai. SEB skaičiavimais, jei išsipildys prognozės dėl ūkio atsigavimo tempų, pakaktų užsibrėžti tikslą biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP sumažinti ne 2012 m., o 2013-aisiais – ir jį būtų galima pasiekti neįvedant naujų mokesčių, bet išlaikant šių metų dydžio viešąsias išlaidas.

Žinoma, tai nelengva, nes de facto jas reikėtų mažinti, nes išlaidos didės dėl valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Tačiau tai būtų vis tiek perspektyvesnis būdas, nei ir taip jau nuvargusią nuo krizės visuomenę gąsdinti naujų mokesčių galimybe. O ką pakeistų metais vėliau įsivestas euras? Jo neįsivedę 2007-aisiais, išgyvenome trejus metus ir dar kelerius išgyvensime. Žinoma, jei būtume turėję eurą, kai kuriais aspektais būtų buvę lengviau, ypač per krizės įkarštį. Taip, tai vienas motyvų pritraukti užsienio investuotojų, tačiau naivu manyti, kad jie investuotų vien dėl to.

T.Andrejauskas: Mastrichto kriterijus reikia atitikti visų pirma ne dėl euro, o dėl savęs pačių, kad neužsiaugintume skolos kaip kupros ir dėl to nekiltų problemų, kokių dabar turi kai kurios šalys, taip prarasdamos savo konkurencingumą. O biudžetas, kaip lazda, turi du galus – pajamas ir išlaidas. Ekonomikai traukiantis pajamos krinta, o išlaidos savaime nepriklauso nuo ekonominio ciklo, tad jas būtina mažinti.

Premjeras taikliai identifikavo dar vieną bėdą – toleranciją šešėlinei ekonomikai ir kontrabandai. Suprantama, tai ne iš lengvo gyvenimo, tačiau Estijoje taip pat sunkmetis, bet šešėlinės ekonomikos dalis ten gerokai mažesnė, nes visuomenė to netoleruoja.

A.Vaitkunskienė: Biudžeto deficitą sumažinti įmanoma, jei to bus imtasi skubiomis, realiomis ir efektyviomis priemonėmis. Tačiau didinti mokesčius nėra ta išeitis, kuri Lietuvoje veikiančioms įmonėms padėtų sumokėti daugiau mokesčių valstybei. Mokesčių našta, ypač tenkanti smulkiajam ir vidutiniam verslui, gana didelė, todėl, manau, pagrindinės biudžeto deficito mažinimo priemonės turėtų būti tokios: pirma, reikia detaliai peržiūrėti ir mažinti valstybės administracines valdymo išlaidas, antra, mažinti šešėlinės ekonomikos dydį. Štai jau septyneri aštuoneri metai bankai siūlo, kad dirbančiųjų atlyginimai būtų pervedami tik į mokėjimo korteles, juk tai mažintų vokelių egzistavimo galimybę, bet tai nėra įgyvendinama.

VEIDAS: Kaip vertinate svarstymus įvesti naujus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius?

G.Nausėda: Nesu prieš nekilnojamojo turto mokestį, tačiau nerimą kelia politikų manymas, kad jis biudžetui pridės daug pajamų. Juo neturėtų būti apkrauta didžioji dalis visuomenės, bet valdančiosios koalicijos politikai mano, kad tą mokestį, tegul ir nedidelį, reikia įvesti visiems. Manau, tai būtų gana pavojingas būdas ir su juo nesutikčiau.

T.Andrejauskas: Lyginamoji analizė rodo, kad Lietuva pagal mokesčių naštą – antra trečia nuo galo tarp ES narių, be to, mūsų apmokestinimo bazė siauresnė, vadinasi, naujų mokesčių galimybė yra. Tik nereikia perlenkti lazdos, o mokesčių pakeitimai turi būti prognozuojami, jų negalima priimti per naktį. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto mokesčio visuomenė turi iš anksto žinoti, kaip būstas būtų apmokestinamas. Automobilių mokesčiai yra daugelyje šalių, o vadinamasis degalų bako mokestis skatintų pirkti taupesnius automobilius, pamažu pereiti prie elektromobilių.

A.Vaitkunskienė: Vadinamieji žalieji, t.y. automobilių, mokesčiai būtų lašas jūroje, nes visuomet atsiranda įvairių išlygų. Jeigu kalbėsime apie nekilnojamojo turto mokestį, turėtų būti pradėta nuo tinkamo jo įvertinimo (nes jau turime karčios patirties, kas nutiko, kai vykdant pirminį valstybės turto privatizavimą jis nebuvo įvertintas tinkama verte) ir tinkamos sistemos. Čia pavyzdys galėtų būti Rygoje įdiegtas mokestis už prastai prižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Turėtų būti apmokestinamas tik neprižiūrimas, netinkamai naudojamas ir akivaizdžiai perteklinis turtas.

VEIDAS: Ar palaikytumėte siūlymus mažinti socialines išmokas?

G.Nausėda: Apie pensijų mažinimą negali būti nė kalbos, atvirkščiai – artimiausiu metu reikės parengti kompensacinį mechanizmą, kaip jos bus grąžinamos. Motinystės išmokų mažinimas – karšta tema visuomenėje. Jų palyginimas su Vakarų ar Skandinavijos valstybėmis kelia minčių. Dabartinės išmokos gerina demografinę padėtį, bet klausimas, ar valstybė gali sau šiandien tai leisti.

T.Andrejauskas: Manau, per didelė prabanga mūsų šaliai turėti tokias kaip dabar motinystės išmokas. Tačiau galimybių mažinti pensijas nematau, nes jos ir taip nedidelės.

A.Vaitkunskienė: Lietuvos šiandien nepavadintume aukštų gyvenimo standartų šalimi, net negalime lygintis su Vakarų šalimis. Taip, bet kurioje šalyje socialinės išmokos turi būti adekvačios valstybės biudžeto galimybėms, tačiau, mano nuomone, Lietuvoje socialinės išmokos per mažos, jos neleidžia oriai išgyventi. Diskutuojama dėl išmokų mamoms, bet valstybė, mano manymu, turėtų pagalvoti apie dar detalesnę šeimos ir šeimos gausėjimo skatinimo programą.

VEIDAS: Kodėl bankai vis dar pamažu atveria paskolų portfelius?

G.Nausėda: Atsargumo priežastys dvejopos: objektyvios, pavyzdžiui, bankų rezultatai, blogųjų paskolų našta, dideli nuostoliai, ir subjektyvaus pobūdžio – baimė padaryti klaidų, pernelyg anksti “iššauti”. Padėtis po truputį gerėja – bankų nuostoliai mažėja, blogųjų paskolų portfelis nedidėja taip sparčiai kaip pernai. Nemanau, kad prasidėjęs atšilimas nutrūks.

T.Andrejauskas: Bankai skolina, kaip ir turėtų skolinti – įvertindami riziką. O bankų sektoriuje šiuo metu – pinigų perteklius: norime skolinti, bet nėra paklausos, tinkamų projektų.

A.Vaitkunskienė: Negalima sakyti, kad kreditavimas nevyksta – ir patys ieškome projektų, ir į mus kreipiasi, kredituojame pagal Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų inicijuotas ES fondų finansuojamas smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų programas. Tačiau negalime dar aktyviau kredituoti, nes neretai gavę paraišką matome, kad įmonės dar sunkiai gali prognozuoti savo pinigų srautus, nes rinkoje ekonominiai ryšiai vis dar sutrikdyti.

Dar viena priežastis – krizė paveikė bankus tuo požiūriu, kad turime kaupti specialius paskolų atidėjinius, didžiulės darbo sąnaudos tenka esamo paskolų portfelio nemokumui mažinti. Imti aktyviau kredituoti tikimės šių metų antroje pusėje, juolab pagrindinis “Parex” bankas pasirašė sutartį su Europos investicijų banku dėl 120 mln. eurų paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui.

VEIDAS: Kokios Jūsų naujausios ūkio atsigavimo prognozės?

G.Nausėda: Visi skaičiavimai rodo, kad jau antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, turėsime ryškų pagerėjimą. Bėda ta, kad kol kas įspūdingas šuolis tik eksporto srityje, o vidaus rinkoje, deja, ryškaus pagerėjimo nematome, ką ir prognozavome. Šių metų SEB prognozė – 1 proc. BVP augimas, bet ir ji atsargi.

T.Andrejauskas: Prognozuojame, kad šiemet BVP svyruos panašiai kaip pernai – apie nulį. Reikšmingesnį atsigavimą matome tik 2011 m., nes kol kas gerėja tik eksporto rodikliai, o vidaus vartojimas šiemet dar traukiasi, šalyje didelis nedarbas.

A.Vaitkunskienė: Pastebime du pagrindinius dalykus: sumažėjo įmonių bankrotų, nes įmonės, griežtai valdydamos savo išlaidas, peržiūrėdamos strategijas, transformuodamos savo veiklą, sugebėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir išlikti. Antra, matome tam tikrų su eksportu susijusių įmonių, taip pat ūkininkų, transporto bendrovių stabilizacijų ženklų. Tai geros prielaidos, tačiau dar ne reikšmingesnis pakilimas. 2010 m. prognozuojame 1,9 proc. BVP augimą.

Ministras pirmininkas strateguoja, kaip įvesti naujus mokesčius ir sumažinti socialines išmokas. Tačiau ekspertai sako, kad iš žmonių jau nėra ką sunkti, o rezervai slypi kitur.

“Kad nežinau, ką galėčiau patarti Lietuvos premjerui kita, nei ką jūsų Vyriausybė ir taip daro”, – santūriai sako Estijos premjero patarėjas Aare Jarvanas, praėjusią savaitę Vilniuje dalyvavęs Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikime. Jis tikina, kad Estijoje žmonės nesijaučia padarę kažką ypatinga, kuo kitos valstybės turėtų sekti.

“Darėme tai, ką turi daryti kiekviena nedidelė šalis ekonomikos pakilimo laiku – kaupėme rezervo fondą. Dabar Estija tebeturi jį beveik 11 proc. BVP dydžio. Padidinome PVM nuo 18 iki 20 proc., sutrumpinome išimčių sąrašą, daugiau apmokestinome alkoholį, tabaką, degalus. Nuo kovo ėmė mažėti nedarbas, bet jis vis dar labai didelis, tad tęsime aktyvias priemones konsultuodami, padėdami įsidarbinti, perkvalifikuodami bedarbius. Bet ekonomika pradėjo augti, ir atsiras naujų darbo vietų. Euro įvedimas turėtų padėti pritraukti investicijų. 2013 m. planuojame jau nebe deficitinį biudžetą”, – vardija A.Jarvanas.

Viskas atrodo labai paprasta, tik ne Lietuvai. Net turėdami rezervą estai laikosi finansinės drausmės, o mes per savo išlaidumą net ekonominio pakilimo metu turėjome valdžios sektoriaus deficitą, kuris, sprogus pigių skolintų pinigų burbului, pernai šovė iki 8,9 proc. Galime guostis, kad pagal šį rodiklį 2009-aisiais buvome septinti, skaičiuojant nuo blogiausių, ir lenkiame net, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją, o pagal valstybės skolos dydį – penkti skaičiuojant nuo mažiausiai prasiskolinusių. Tačiau ekspertai primena, kad kitos Vakarų Europos šalys biudžeto deficitą susikrovė dėl finansinių injekcijų į bankus, ekonomiką, inovacijas, taip gelbėdami savo valstybę nuo nuosmukio, o Lietuva – tik tesėdama gerymečiu duotus socialinius įsipareigojimus, penėdama neefektyvų viešąjį sektorių.

Tad Lietuvai užsibrėžus 2012-aisiais atitikti 3 proc. biudžeto deficito Mastrichto kriterijų ir prašytis euro, jau kitąmet reikia sutaupyti arba papildomai surinkti apie 4 mlrd. Lt. Kur juos rasti?

Ką apie tai mano politikai, valstybės tarnautojai, viešojo sektoriaus strategai? Deja, manymu tai pavadinti sunku, nes valstybės institucijos kitų metų biudžete užsiprašė 4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet. Kai vos ne trečdalis valstybės viešųjų išlaidų – iš ES ir skolų, toliaregiškais tokius pageidavimus vadinti sunku.

Juolab kad, pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, rezervų taupyti dar tikrai yra. “Ši Vyriausybė griežtina taupymo režimą: tobulina viešųjų pirkimų sistemą, patvirtino centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 m. strategiją, griežčiau kontroliuoja tarnybinio transporto naudojimą, sugriežtino reprezentacijai skirtų lėšų naudojimą. Tačiau valstybės investicijos ir viešieji pirkimai – dar nemažas taupymo rezervas. Matome, kad didelės sumos netaupiai naudojamos viešosiose įstaigose, iš kurių institucijos perka įvairias paslaugas”, – pabrėžia G.Švedienė.

“Mažiausiai 10–15 proc. sutaupyti per viešųjų pirkimų procedūras visada galima”, – priduria ir MP banko filialo Baltijos šalyse turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis. O verslininkai tikina, kad valstybė už tą patį tebemoka beveik ketvirtadaliu brangiau nei privatus verslas.

Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad netaupiai naudojamas ir mūsų fizinis turtas. Biudžetinės įstaigos dalies patalpų apskritai nenaudoja arba išnuomoja juokingai mažomis kainomis, o tuo pat metu kitos įstaigos nuomojasi patalpas iš privačių asmenų rinkos ar net didesnėmis kainomis. Ekspertai yra skaičiavę, kad inventorizavus valstybės turtą ir jį racionaliai naudojant būtų galima sutaupyti iki 20 proc. jam išlaikyti skiriamų lėšų, o mažėjant viešajam sektoriui dalį pastatų vertėtų ir parduoti. Tačiau kol kas valstybės tarnybos reformos – vizijose, o gerokai valdymą galinčios atpiginti elektroninės revoliucijos tempai menki.

Žodžiu, ką čia ir pridursi: nors 4 mlrd. Lt reikia sutaupyti, valdininkai tiek pat nori papildomai išleisti, o premjeras teįžvelgia pajamų rezervą apkraunant papildomais mokesčiais ir mažinant socialines išmokas. Tačiau, ekspertų prognozėmis, iš siūlomų naujų nekilnojamojo turto, automobilių, progresinių mokesčių biudžetas tepasipildytų vos 450 mln., o juk reikia 4 mlrd. Lt.

“Nauji mokesčiai trumpuoju laikotarpiu, žinoma, duotų efektą – papildytų biudžetą, o socialinių išmokų mažinimas palengvintų valstybės finansinę naštą. Tačiau toks efektas būtų trumpalaikis. Statistika rodo, kad emigracija toliau didėja, pagrindiniai darbo ištekliai išvažiuoja – vėl įsisuksime į ratą, kai nepagrįstai kils darbo užmokestis, o kokybės neturėsime”, – prognozuoja Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė.

“Mūsų mokesčių sistema yra pasiekusi tą vadinamosios Lafero kreivės vietą, kai bet koks mokesčių pakėlimas reiškia mažesnį jų surinkimą ir šešėlio didėjimą. Juk jau dabar skaičiuojama, kad kas ketvirtas perka nelegalius degalus, kas trečias rūko nelegaliai įvežtą tabaką. Atvirkščiai, mokesčiai turėtų mažėti, kad jų būtų surinkta daugiau”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Tačiau Andrius Kubilius sako, kad apie mokesčių naštos mažinimą kalbėti netinkamas laikas, ir tikisi, jog biudžetą būtų galima papildyti tempiant verslą iš šešėlio, nors nepamatuotas mokesčių kėlimas verslą būtent ten ir stumia.

“Didinti pajamas keliant ar įvedant naujus mokesčius – šios galimybės jau išsemtos, nebent būtų kažkoks kraštutinis atvejis. Mokesčiai jau buvo padidinti, atsisakyta lengvatų, o dažnas mokesčių keitimas kelia sumaištį ir tikrai neskatina verslo, kuris galėtų ir turėtų kurti darbo vietas”, – dėsto finansų ekspertas M.Vaičiulis.

“Jau prisitaupėm, – liūdnai konstatuoja finansų analitikė D.Rakauskaitė. – BVP krito, nes labai stipriai sumažėjo įmonių pardavimas, daug žmonių atleista, vadinasi, mažėja biudžeto pajamos ir iš PVM, ir iš pajamų mokesčio. Verslas rodo atsigavimo ženklų. Biudžeto pajamas galima gausinti tik jo sąskaita”.

Beje, dar vienas pavojus biudžetui – laikinai galiojantys algų ir išmokų sumažinimai. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, jei jų nepratęsime ir neįvesime naujų mokesčių, valstybės skola 2012 m. gali užaugti ir iki 60 proc. BVP.

Rezervai – struktūrinėse reformose

G.Švedienė tikrojo taupymo siūlo imtis pradedant nuo didžiausių reformų reikalaujančių, vis dar tebesitęsiančių ir vis dar nebaigtų socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sričių. “Jas užbaigus tikrai būtų sutaupyta daug biudžeto lėšų”, – patikina valstybės kontrolierė.

“Iš tiesų ėmus įgyvendinti daugiabučių renovavimo programą ir sveikatos apsaugos sistemos, kuri viena neefektyviausių pasaulyje, reformą, per metus galima sutaupyti po milijardą litų iš kiekvienos, o ilgesniu laikotarpiu ir gerokai daugiau”, – įsitikinęs S.Besagirskas. Tačiau kažkodėl negirdėti premjero kalbų, kiek bus sutaupyta vykdant struktūrines reformas.

Na, o Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas skaičiuoja, kad pardavus dalį valstybės akcijų įmonėse, net neprarandant jų kontrolės, galima išlošti beveik milijardą.