Per ateinančius dvejus metus Vilniaus biurų rinką papildys naujos kartos biurai, inovatyviais sprendimais, erdvių planavimu gerokai pranokstantys prieš krizę statytus modernius biurus.

Labiausiai kartelę pakels Vilniuje, dešiniajame Neries krante, kylantis verslo centras “Quadrum” – kol kas vienintelis Baltijos šalyse statomas pagal tarptautinės poveikio aplinkai vertinimo ir pastatų reitingavimo sistemos BREEAM standartus. Tai reiškia, kad Lietuva turės pirmą sertifikuotą žaliųjų biurų kompleksą, kuriame inovatyvių sprendimų visuma užtikrins efektyvų energijos, vandens naudojimą.
70 tūkst. kv. m bendro ploto komplekse numatoma įrengti šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintus biurus su daugiafunkcėmis konferencijų salėmis, restoranais, poilsio ir paslaugų zonomis, apželdintu vidaus kiemu, 700 vietų požeminiu garažu. Pastato fasadų izoliacija, fasaduose įrengtos automatinės užuolaidos saugos nuo saulės ir leis taupyti energiją, kaip ir energiją taupantis apšvietimas bei automatinė vėsinimo sistema, reaguojanti į patalpoje esančių žmonių kiekį. Dalį pastatui reikalingos energijos gamins geoterminio šildymo sistema, o lietaus vanduo bus naudojamas apželdintiems stogams drėkinti. Šį projektą įgyvendinanti Norvegijos kapitalo bendrovė “Schage Real Estate” į statybą investuos 260 mln. Lt.
“Nors vienokiais ar kitokiais inovatyviais techniniais sprendimais pasižymi daugelis šiuo metu Vilniuje statomų biurų, turime pripažinti, kad pirmąjį sertifikuotą ir visapusiškai aplinką tausojantį biurą Vilniuje stato užsieniečiai, šiuo atveju konkrečiai norvegų investuotojai. Vietiniai plėtotojai kol kas atsargūs, nes tai susiję su nemažomis pridėtinėmis sąnaudomis, o didžioji dalis biurų nuomininkų nėra pasirengę už tai mokėti daugiau”, – situaciją rinkoje komentuoja nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Kad klausimas, ar biurų nuomininkai jau pasirengę mokėti daugiau už patalpų efektyvumą, šiuo metu vienas aktualiausių, pritaria ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės “Newsek Baltics” tyrimų ir analizės paslaugų grupės Baltijos šalims vadovas Mindaugas Kulbokas. Jo teigimu, naujų pastatų eksploatavimo sąnaudos yra maždaug 20–30 proc. mažesnės. Manoma, kad šiuo metu iki 10–20 proc. potencialių nuomininkų už tą efektyvumą pasirengę mokėti daugiau. Pavyzdžiui, “Quadrum” biuro patalpų nuomos kaina sieks 60 Lt už kvadratinį metrą, kai vidutinė A klasės biurų Vilniuje rinkos kaina – 42–52 Lt/kv.m (B klasės – 27–38 Lt/kv.m).
“Vilniuje dar tik statomuose aukščiausios klasės projektuose plėtotojai biuro patalpas tikisi išnuomoti už 55–60 Lt/kv.m. Jeigu sostinėje ir toliau išsilaikys panašios kainų augimo tendencijos, tai tokios biuro patalpų nuomos kainos gali tapti ir realybe. Viršutinė biuro patalpų nuomos kainų kartelė priklausys ir nuo to, kaip seksis išnuomoti patalpas šiuo metu statomuose didžiausiuose ir aukščiausios klasės verslo centruose: “Quadrum”, K29, “Premium”, G12″, – sako S.Vagonis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Per ateinančius dvejus metus Vilniaus biurų rinką papildys naujos kartos biurai, inovatyviais sprendimais, erdvių planavimu gerokai pranokstantys prieš krizę statytus modernius biurus.

Labiausiai kartelę pakels Vilniuje, dešiniajame Neries krante, kylantis verslo centras “Quadrum” – kol kas vienintelis Baltijos šalyse statomas pagal tarptautinės poveikio aplinkai vertinimo ir pastatų reitingavimo sistemos BREEAM standartus. Tai reiškia, kad Lietuva turės pirmą sertifikuotą žaliųjų biurų kompleksą, kuriame inovatyvių sprendimų visuma užtikrins efektyvų energijos, vandens naudojimą.
70 tūkst. kv. m bendro ploto komplekse numatoma įrengti šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintus biurus su daugiafunkcėmis konferencijų salėmis, restoranais, poilsio ir paslaugų zonomis, apželdintu vidaus kiemu, 700 vietų požeminiu garažu. Pastato fasadų izoliacija, fasaduose įrengtos automatinės užuolaidos saugos nuo saulės ir leis taupyti energiją, kaip ir energiją taupantis apšvietimas bei automatinė vėsinimo sistema, reaguojanti į patalpoje esančių žmonių kiekį. Dalį pastatui reikalingos energijos gamins geoterminio šildymo sistema, o lietaus vanduo bus naudojamas apželdintiems stogams drėkinti. Šį projektą įgyvendinanti Norvegijos kapitalo bendrovė “Schage Real Estate” į statybą investuos 260 mln. Lt.
“Nors vienokiais ar kitokiais inovatyviais techniniais sprendimais pasižymi daugelis šiuo metu Vilniuje statomų biurų, turime pripažinti, kad pirmąjį sertifikuotą ir visapusiškai aplinką tausojantį biurą Vilniuje stato užsieniečiai, šiuo atveju konkrečiai norvegų investuotojai. Vietiniai plėtotojai kol kas atsargūs, nes tai susiję su nemažomis pridėtinėmis sąnaudomis, o didžioji dalis biurų nuomininkų nėra pasirengę už tai mokėti daugiau”, – situaciją rinkoje komentuoja nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Simboliniu kapsulės įkasimu oficialiai pradėtos A klasės verslo biurų pastato „k29“ statybos. Konstitucijos prospekte statomas verslo pastatas taps nauju dešiniojo Neries kranto akcentu – modernų, išskirtinės architektūros pastatą sups žalia zona. Bendra projekto vertė – 104 milijonus litų. Planuojama, kad statybos darbai bus baigti 2014 metų gruodį.

„Tai svarbus investicinis projektas atgimstančiam dešiniajam Neries krantui – jo infrastuktūrai, naujų darbo vietų kūrimui. Jų čia bus sukurta daugiau nei 1800. Pasibaigus „k29“ statyboms, čia atsiras naujas parkas, bus atnaujinta Lvovo gatvės dalis“, ‒ sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Kitais metais duris atversiančio verslo biurų pastato plotas bus 14250 kv. m. Kompleksą sups 2 ha žalios zonos, bus įkurta net 560 parkavimo vietų. Projekto įgyvendintojas, investicinis nekilnojamo turto fondas „Lords LB Baltic Fund II“, į „k29“ planuoja investuoti 100 mln. litų. Dar apie 4 mln. Lt bus investuota į aplinkines viešas erdves – miesto parką su parkavimo vietomis tarp Konstitucijos pr. 29 ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro.

„Darbo vietos kokybė daro milžinišką įtaką darbuotojų motyvacijai, taigi ir darbo našumui bei efektyvumui. Būtent toks suvokimas padiktavo daugumą sprendimų, kuriuos taikome kurdami naująjį biurų pastatą. Pradedant biuro vieta mieste ir supančia žaluma, patogiu susisiekimu bei automobilių stovėjimo aikštelėmis, baigiant išskirtine architektūra, jaukiomis ir erdviomis patalpomis bei patogia darbo vieta: viskas sujungiama ir kuriama žmonėms, siekiant aukščiausios darbo kokybės ir komforto“, ‒ teigia Domas Kačinskas, UAB K29 direktorius.

Skandinaviško stiliaus biurų pastato konstrukcija, išplanavimas ir taikomos modernios technologijos leis sukurti patogias darbo sąlygas „k29“ įsikūrusių biurų darbuotojams. Dėl stiklinio fasado biurams teks daug natūralios šviesos, krentančios iš viršaus ir pro langus. Atsidarantys langai sudarys mikroklimatą, kuris užtikrins gaivų orą. Pastato viduje bus sukurta poilsio erdvė. Didelis „k29“ išskirtinumas – pastatą juosianti žalia zona. Joje bus įrengtas parkas, atsiremsiantis į šalia projektuojamą japonišką sodą. Taip pat bus atnaujinta šalia naujo objekto esanti Lvovo gatvės dalis.

SEB bankas suteikė finansavimą fondo „Lords LB Baltic Fund II“ įmonei UAB „K29“, pradėjusiai statyti modernų verslo centrą Konstitucijos prospekte Vilniuje. Ilgalaikė 70 mln. litų paskola skirta A klasės biurų pastato statyboms ir jį supančiai aplinkai įrengti. Planuojama, kad projektas bus baigtas 2014 metų pabaigoje.

„Pastaruoju metu juntamas investuotojų susidomėjimas nekilnojamojo turto rinka. Vilniuje sąlygos ypač palankios komercinės paskirties projektams įgyvendinti. Manome, kad pradedamas statyti aukštos klasės ir darnios plėtros principus atitinkantis biurų pastatas turės paklausą, todėl suteikėme reikiamą finansavimą“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Bendrovės „K29“ vadovas Domas Kačinskas džiaugiasi, kad šio, išskirtinio savo sprendimais ir kokybe, projekto finansavimo partneriu tapo SEB bankas. „k29“ yra svarbus projektas atgimstančiam dešiniajam Neries krantui, kuris tampa moderniu Vilniaus verslo centru. Čia gerai išvystyta susisiekimo ir kita infrastruktūra, aplink įsikūrę daug įmonių ir valstybinių įstaigų. Šalia pastato bus daug automobilių stovėjimo vietų, įrengta  žalioji zona. Visa tai yra svarbu įmonėms, ieškančioms naujo biuro“, – sako D. Kačinskas.

Kitais metais duris atversiančio verslo biurų pastato plotas sieks 14 250 kvadratinių metrų. Jame planuojama įrengti daugiau kaip 1 800 darbo vietų. Verslo centrą sups dviejų hektarų žaliosios zonos, bus įrengta 560 automobilių stovėjimo vietų. Pastatas ir jį supanti erdvė suprojektuota taip, kad atitiktų aukščiausius modernaus ir tvaraus biuro reikalavimus.

Projekto įgyvendintojas investicinis nekilnojamojo turto fondas „Lords LB Baltic Fund II“ į verslo centrą „k29“ iš viso planuoja investuoti 100 mln. litų. Dar apie 4 mln. litų bus skirta aplink esančioms viešosioms erdvėms tvarkyti.

Nuobodžius ir vienodus biurus įmonės vis dažniau keičia į išskirtinio interjero erdves.

Vilniuje įsikūrusios reklamos agentūros „Not Perfect“ biuro niekaip nepavadinsi įprastu: industrinio stiliaus interjere į akis krinta lubose išraizgyti vamzdžiai, kabančios gamyklinės lempos, metalinės pertvaros, viešbučio registratūrą primenanti administratorės vieta, prilipdyta prie didžiulio juodo ir mėlyno kubo, kurio viršuje įtaisyta raudona lova, skirta poilsiui.
„Mūsų interjeras labiau susijęs su mūsų verslo sritimi, kuri reikalauja kūrybiškos, laisvesnės ir netradicinės aplinkos, – tokią ir norėjome susikurti. Siekėme, kad žmonės pasijustų vienos komandos nariais, nuolat vyktų gyvas bendravimas. Be to, plotas ribotas, todėl bandėme jį maksimaliai išnaudoti – viršuje lova, susitikimų kampai, stiklinis posėdžių kambarys, kurio grindys išklotos linoleumu su žolytėmis“, – pasakoja „Not Perfect“ direktorius Viktoras Bachmetjevas.
Pasak vadovo, darbuotojai tokį interjerą įvertino, o ypač pamėgo lovą, ant kurios, užsitęsus projektų svarstymams, persikelia diskusijos po oficialių darbo valandų.
Išskirtinį interjerą reklamos agentūra „Not Perfect“ susikūrė dar 2004 metais – viena pirmųjų Vilniuje. O pastaruoju metu išskirtinio biuro pageidauja jau gana daug įmonių. Bendrovės kreipiasi į architektus, prašydamos tiek sukurti jų įvaizdį atitinkantį interjerą, tiek racionaliai išnaudoti erdvę.
Architektų įmonės „Inblum“ architekto Dmitrijaus Kudino nuomone, išskirtinių biurų paklausa didėja, nes keičiasi darbo sąvoka – darbuotojai dabar mobilūs, tad labai sunku juos įsprausti į narvelį, kuriame jie sėdėtų visą dieną ir gerai jaustųsi. „Dėl to atsiranda poreikis, kad darbo erdvė būtų patraukli, žmonės jaustųsi gerai ir kad nesinorėtų eiti namo, nes darbe viskas įrengta patogiau ir gražiau“, – mano architektas.

Daugiausiai dėmesio – bendroms erdvėms

Architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis pastebi, kad Lietuvoje projektuojant biurus labiausiai jaučiama skandinavų įtaka: vyrauja šviesios spalvos, šviesus medis, lengvas, neperkrautas interjeras. O visiškai kitokio interjero dažniausiai pageidauja viešųjų ryšių ir reklamos agentūros, kurios biuro interjeru atskleidžia savo požiūrį į kūrybiškumą.
Šiuo metu „Plazmos“ architektai įrenginėja komunikacijų bendrovės „United agencies“ biurą. Viena šiai bendrovei priklausančių agentūrų – „Viešųjų ryšių partneriai“ – išskirtinį biurą su palmėmis, šezlongus primenančiomis medinėmis kėdėmis anksčiau buvo įsirengusi „Green Hall“ biurų pastate. Viena įdomiausių ankstesnio interjero detalių buvo garso atžvilgiu izoliuota būdelė su lova, skirta tiek privačiai pasikalbėti telefonu, tiek nusnūsti po pietų. Darbuotojams ši idėja taip patiko, kad ją ketinama perkelti ir į naująjį biurą.
„Naujame biure įrengta netgi mini kavinukė, skirta darbuotojams, – į ją atvyks virėjas paruošti pietų. Pas mus tai nematytas dalykas. O pats biuras šiek tiek atsigręžia į retrostilių – vyrauja šeštojo septintojo dešimtmečio stilistikos interpretacija“, – dar vieną išskirtinį biurą apibūdina R.Mikulionis.
Architektas D.Kudinas, laimėjęs interjero konkurso „Auksinė paletė“ apdovanojimą už geriausią biuro interjerą, sukurtą reklamos agentūrai „Ad Love“, tvirtina, kad šiuo interjeru siekta suformuoti jaunos, novatoriškos įmonės veidą. Biure dominuoja balta spalva ir atvira erdvė, kurioje suformuoti du kubai: stiklinis kubas, apjuostas žaliais augalais ir medine pertvara, – tai susitikimų kambarys, kuriame klientai gali pasijusti tarytum sode. Kitas, juodas kubas, – tarsi įmonės smegenys, kuriame sėdi vadovai.
Įdomu, kad ant juodų sienų galima piešti, braižyti ir užrašyti kylančias idėjas kreida, nes kubas išdažytas mokyklinei lentai skirtais dažais. Specialiai sukurti ir nestandartiniai baldai – didelis baltas stalas, prie kurio dirba keli darbuotojai, – taip siekta sukurti daugiau bendruomeniškumo.
O štai „Inblum“ architektų kurtos „TBWA Vilnius“ reklamos agentūros biuro koncepcija – daug atskirų erdvių, kurių kiekviena susijusi su tam tikru miestu, tad po biurą galima keliauti lyg po visą pasaulį: Londoną, Šanchajų, Prahą, Berlyną ir t.t.
Drąsesnių sprendimų pageidauja ir IT įmonės, kuriose dažniausiai darbuojasi jaunas kolektyvas, taip pat aukštųjų technologijų bendrovės. „JP interjero studijos“ architektai sukūrė modernaus stiliaus „Moog“ biurą. „Visos biuro pertvaros stiklinės, erdvė tarsi perregima, o apšvietimui panaudota daug stambių, masyvių šviestuvų“, – interjerą apibūdina architektės Renata Mockutė ir Laura Byčenkova.
Tarp išskirtinio biuro pageidaujančių klientų atsiranda vis įvairesnio profilio įmonių. Šiuo metu „Inblum“ architektai kuria netradicinį „Credit24“ greitųjų paskolų bendrovės biurą. Jo išskirtinumas – poilsio zona, kurioje galima užlipti ant minkštos pakylos ir pagulėti po natūraliu medžiu.
O štai „Plazma“ sukūrė tradicinei pramonei atstovaujančios įmonės „Pieno žvaigždės“ interjerą. Per tris aukštus išsidėstęs biuras kiekviename aukšte vis kitoks. Vadovybės aukštas – šviesus ir ledinis, kūrybinių pajėgų – žalsvas, atspindintis ekologijos tematiką, šviečiančiomis lubomis, o su Rusijos rinka dirbančių specialistų – šiltų rausvų tonų.
Įdomu, kad kitokių interjerų taip pat pageidauja ir kai kurios advokatų kontoros. Tiesa, advokatai nori ne ekstravagantiško, jaunatviško ir šiek tiek „pakvaišusio“ biuro, kaip reklamos agentūros, bet kokybiško, solidaus, prabangaus, paįvairinto įdomiomis detalėmis.
R.Mikulionis pastebi naują tendenciją, kad kurdami netradicinį interjerą vadovai vis daugiau dėmesio skiria viešoms bendravimo ir poilsio erdvėms. „Socialinės erdvės tampa ne tik darbuotojų poilsio kampu, bet ir biuro veidu – jos būna pagrindinis interjero centras“, – teigia architektas.
Tad neretai kuriamos išskirtinės bendros erdvės, o kabinetai išlieka paprasti. Apskritai R.Mikulionis mano, kad lietuviai drąsūs rinkdamiesi biurų interjerus: jiems nestinga norų ir gebėjimų, tik kartais koją pakiša finansiniai dalykai, nes netradiciniai sprendimai reikalauja papildomų lėšų. Ir nemažų.

Jurgita Laurinėnaitė

Prieš trejetą metų siautęs ekonominio nuosmukio viesulas komercinių patalpų rinkoje išsisklaidė. 2011 metais biurų nuomos kainos pakilo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs daugiau nei 9 tūkst. šiuo metu esančių komercinių patalpų nuomos skelbimų.

Lyginant 2011 ir 2012 m. vasario mėnesių duomenis, komercinių patalpų nuomos kainos Vilniuje augo beveik visuose pagrindiniuose rajonuose – Naujamiestyje  ir centre kainos vidutiniškai padidėjo net apie 20 proc., Senamiestyje ir kituose rajonuose – apie 15 proc. Kaune kainos vidutiniškai pakilo apie 7 proc.

„Atsigaunant ekonomikai praėjusiais metais didėjo biurų nuomos paklausa, todėl kainos kilo. Per 2011 metus nekilnojamojo turto vystytojai rinkai beveik nepasiūlė naujų komercinių patalpų – buvo pastatytas tik vienas objektas. Todėl, natūralu, kad nuomojamo ploto kiekis mažėja, tad ir nuomos kainos nedaug, bet vis dar didėja. Tikėtina, kad kainos šiek tiek pakils ir šiais bei kitais metais,“ – sako  Domoplius.lt projekto vadovas E. Narbuntovičius.

Gedimino prospektas prieš Laisvės alėją

Lyginant centrines didžiųjų Lietuvos miestų gatves – Gedimino pr. Vilniuje ir Laisvės al. Kaune – komercinių patalpų nuomos kaina šiuo metu yra labai panaši. Vilniuje ji svyruoja nuo 15 iki 70 Lt, o Kaune – nuo 10 iki 70 Lt už kv. m.

Per pastaruosius metus komercinių patalpų nuoma pabrango Laisvės alėjoje – pernai  buvo 8 Lt, o brangiausių patalpų neviršijo 50 Lt už kv. m, šiemet kainų intervalas – nuo 10 iki 70 Lt. Gedimino pr. brangiausių nuomojamų patalpų kainos per metus padidėjo nuo 50 iki 70 Lt už kv. m. Klaipėdos centre esančioje H. Manto gatvėje mažiausia siūloma nuomos kaina siekia 15 Lt, tačiau didžiausia – neviršija 25 Lt. už kv. m.

Pasak E. Narbuntovičiaus, visuose miestuose greičiausiai išnuomojamos komercinės patalpos miesto centre, senamiestyje. „Didžiausią paklausą turi nedidelio ploto – apie 50 kv. m patalpos, kurios yra pirmame aukšte, pageidautina atskiras įėjimas. Tokios patalpos yra paklausiausios maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir biurų, kuriuose įsirengia, pavyzdžiui, parduotuvės ar kavinės, – sako Domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak jo, vienas iš esminių kriterijų – automobilių stovėjimo aikštelė. „Jei patalpos yra gerai įrengtos, bet nėra galimybės pastatyti automobilį, jų patrauklumas žymiai sumažėja“, – teigia E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad įmonės nėra linkusios dažnai keisti biurų. Dažniausiai jie keičiami, jeigu atsiranda poreikis didinti plotą ar su nuomotoju nepavyksta susitarti dėl tinkamų sąlygų.

Portale Domoplius.lt didžiausią komercinės paskirties patalpų skelbimų dalį – 52 proc. – sudaro administracinės paskirties patalpų nuoma. 17 proc. skelbimų – prekybai bei paslaugoms skirtos patalpos.

Sunkmečiu išsilakstę po atokesnius, bet pigesnius didžiųjų Lietuvos miestų mikrorajonus, dabar verslininkai biurų patalpų vėl dairosi arčiau centro.

Jų nebaido nei maždaug 20 proc. nuo praėjusių metų išaugusios tokių biurų kainos, nei tai, kad tinkamo biuro neretai tenka laukti du tris mėnesius.
Verslo centro “Regus” vadovė Edita Poplavskaitė paaiškino, jog šiuo metu didžiausias susidomėjimas yra pačiais mažiausiais centruose įsikūrusiais biurais, ypač jei jie nuomojami su baldais ir ryšio paslaugomis: “Biurai, kuriuose įrengta viena, kartais dvi trys, rečiau penkios darbo vietos, o kompanija gali pradėti darbą tučtuojau, nesirūpindama baldais ar sutartimis su ryšio tiekėjais, šiuo metu yra pačios populiariausios”. Pasak E.Poplavskaitės,  maži biurai paklausiausi dėl to, kad didžiosios kompanijos į naujas patalpas migruoti nelinkusios, be to, didelę dalį biurų nuomos klientų šiuo metu sudaro į Lietuvą ateinančios naujos užsienio bendrovės, kurios pradžiai ieško nedidelių patalpų nedidelei starto komandai.
Panašias tendencijas regi ir rinkos tyrimų ir analizės paslaugų grupės “Newsec/Re&Solution” atstovai. Jų teigimu, šiuo metu, tarkime, Vilniuje neužimtų biurų patalpų belikę jau tik 15 proc., o mažiausiai galimybių išsninuomoti biurą yra būtent centre ar senamiestyje.
Paklausti, kas yra pagrindiniai verslo centruose įsikūrusių biurų klientai, NT ekspertai teigia, kad didžiuosiuose miestuose aukščiausios klasės verslo centruose didžiąją dalį nuomininkų sudaro bankai, finansine ir draudimo veikla užsiimančios įmonės, informacinių technologijų, farmacijos kompanijos, nekilnojamojo turto, teisines ir verslo valdymo paslaugas teikiančios įmonės. Tuo tarpu žemesnės klasės verslo centrams pirmenybę teikia prekyba, gamyba ir logistika užsiimančios įmonės.

Specialistai prognozuoja, kad šiemet biurų nuomos kainos Vilniuje po truputį kils į viršų. Kiek didesni įkainiai tikriausiai bus taikomi naujiems nuomininkams, o jau įsikūrusios biuruose įmonės gali netekti sunkmečiu pradėtų taikyti laikinų nuomos įkainių nuolaidų, rašo “Verslo žinios”.

Septyni “Verslo žinių” apklausti nekilnojamojo turto agentūrų atstovai prognozuoja, kad šiemet A ir B klasės biurų nuomos kainos sostinėje šiek tiek išaugs.

Nuosaikiausi specialistai įvardija, kad A klasės biurų kainos išliks tokios pat arba kils 4-5 proc., kiti minėjo iki 15 proc. galintį siekti augimą. Jei kils B klasės biurų nuomos kainos, prieaugis suksis apie 5-10 proc., optimistiškiausiomis prognozėmis – 15 procentų.

“Pirmieji bandymai didinti biuro patalpų nuomos kainas buvo stebimi jau pernai. 2011-aisiais ši tendencija įsitvirtins rinkoje. Tam įtakos turės labai ribota naujų verslo centrų pasiūla, neužimtų biurų mažėjimas bei gerėjantys šalies ekonominiai rodikliai”, – teigė “Colliers International Advisors” Vertinimo ir konsultavimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

“Ober-Haus” pastebėjo, kad A klasės biurų nuomos įkainiai 5-7 proc. išaugo jau pernai. Biurų nuomos kainos dugną buvo pasiekusios 2009 metų pabaigoje ir pačioje 2010 metų pradžioje.

“Veikiausiai šiemet kiek pabrangs ir B klasės biurų nuoma. Tačiau esant mažai nuomos kainai ir 2-3 litų nuomos įkainio padidėjimas už kvadratinį metrą turėtų rodyti didesnį santykinį augimą”, – teigė “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.