Elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikianti NFQ grupė atidarė naują biurą Kaune. Į sklypo ir pastato pirkimą, renovaciją bei įrengimą investuota 8 mln. Lt.
Kauno Brastos gatvėje NFQ įsirengė 2.400 kv. metrų ploto A+ klasės biurą, kuriame galės dirbti iki 230 specialistų. Darius Lebedzinskas, NFQ valdybos narys, teigia, kad sprendimas biurą pirkti ir patiems jį įsirengti buvo priimtas Kaune neradus patrauklaus objekto nuomai.
„Nepaisant milžiniško Kauno žmogiškojo potencialo, didelių šiuolaikiškų biurų šiame mieste praktiškai nėra, o tai kiša koją ne vienos įmonės investicijoms. Vis dėlto planuojame toliau plėtoti nekilnojamąjį turtą įsigytame sklype, todėl su tinkamais partneriais svarstytume apie itin perspektyvioje Kauno vietoje esančio biuro didinimą ar net apie antro pastato statymą. Tikiu, kad ateityje galėtume suburti ir naują Kauno IT įmonių klasterį“, – sako D. Lebedzinskas.
Naujajame NFQ biure didžiausias dėmesys skirtas darbuotojų gerbūviui: įrengta krepšinio aikštelė, sporto kambarys, moderniausios Lietuvoje vėdinimo ir šaldymo sistemos, „žalioji siena“, 160 vietų automobiliams statyti ir kt. Biure įkurta ir moderni seminarų bei mokymų erdvė.
Spalį į naujas patalpas verslo centre „Europa“ įsikėlė ir NFQ Vilniaus biuras. Į viso 15-to „Europos“ aukšto rekonstrukciją ir įrengimą NFQ investavo apie 0,5 mln. Lt.
Siekiant neprarasti verslo lankstumo, biurą Kaune NFQ įsigijo ir įsirengė už skolintas nebankines lėšas. Per pirmus 9 šių metų mėnesius NFQ grupė gavo 13,6 mln. Lt pajamų arba 36 proc. daugiau nei tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Šiuo metu NFQ dirba 175 specialistai – 140 Kaune ir 35 Vilniuje.

Visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje pradėti steigti prieš septynerius metus, tačiau kuo jie užsiima, nežino ne tik didesnė dalis visuomenės, bet ir šiems biurams darbuotojus rengiantys specialistai.

Kasmet Sveikatos apsaugos ministerija trisdešimt trims šiuo metu mūsų šalyje veikiantiems Visuomenės sveikatos biurams (VSB) atseikėja apie keturis milijonus litų, dar po tris šimtus ir daugiau tūkstančių litų kiekvienas biuras gauna iš savivaldybės, kuriai priklauso, – tam, kad mokytų bendruomenę sveikos gyvensenos. Deja, nematyti ne tik rezultatų, bet ir kryptingos biurų veiklos, kuri paskatintų suaugusius žmones keisti higienos, maitinimosi, judėjimo įpročius ar padėtų vaikams formuoti teisingus sveikos gyvensenos principus.
Tiesa, yra leidžiamos atmintinės apie tai, kad būtina plautis rankas, apie triukšmo keliamą pavojų sveikatai ar nikotino žalą, mokiniai dalyvauja viktorinose, pavyzdžiui, „Ar aš viską žinau apie priklausomybes?“, piešia triukšmą draudžiančius ženklus, deklamuoja eilėraščius apie pieną. VSB specialistai eina į mokyklas skaityti paskaitų apie lytiniu keliu plintančias ligas ar sveikus maisto produktus, organizuojami šiaurietiško ėjimo žygiai senjorams, pamokėlės besilaukiančioms mamoms. Vis dėlto kiek tokie renginiai pasiekia visuomenę, juolab sudomina vaikus ir jaunimą?
VšĮ „Sveikas miestas“, Vilniuje organizuojančios masinius sporto renginius, vadovas Mantas Paulauskas prisimena, kad VSB specialistai jo dukters mokykloje rudens pradžioje svėrė mokinių kuprines. Nors vyras pabrėžia, kad tokie renginiai reikalingi, tačiau abejoja, ar pasakius vaikui, jog jo kuprinė per sunki, įskiepijamas supratimas, kaip ją taisyklingai nešioti, kokią rinktis, kad nebūtų pakenkta stuburui.
„Gali būti, kad VSB yra padarę puikių darbų, tačiau jų veikla mažai pastebima. Biuruose gali dirbti tik medicininį išsilavinimą turintys žmonės, tad suprantama, kad jie nusimano apie sveikatą, bet negali būti renginių organizavimo profesionalai. Trūksta jiems ir vykdomos veiklos viešinimo patirties“, – kritikuoja M.Paulauskas.
„Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad Sveikatos apsaugos ministerijos biurams iškelti tikslai labai svarbūs, tačiau daugelis VSB nėra išsigryninę veiklos, kuri apima ne tik prevencinius, šviečiamuosius projektus, bet ir stebėseną, įvairių sveikatos rodiklių rinkimą. Tad jų veikla labiau mėgėjiška. Be to, daugelio biurų vadovai, nemokėdami ūkiškai tvarkytis su gaunamais milijonais, teisinasi per mažu finansavimu, nors nemažai visuomeninių organizacijų ar asociacijų, net ir turėdamos kur kas mažiau lėšų sveikatinimo ar šviečiamojo pobūdžio renginiams, sugeba pasiekti gerokai didesnę dalį visuomenės.

Trūksta patirties ir kūrybingumo

LSMU Sveikatos vadybos katedros vedėja prof. Ramunė Kalėdienė, dėstanti būsimiesiems visuomenės sveikatos specialistams, taip pat vadovaujanti Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijai, pabrėžia, kad VSB dirba kvalifikuoti žmonės, kurie daug stengiasi dėl gyventojų sveikatinimo. Vis dėlto profesorė pripažįsta šiek tiek daugiau žinanti tik apie Kauno VSB veiklą, o kitų miestų biurų organizuotų renginių ar akcijų negalinti išskirti.
VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas rėžia tiesiai: „Nors aš rengiu specialistus VSB, tačiau ką jie veikia – nežinau. Mažai kas galėtų paaiškinti, kuo tie biurai užsiima.“
Lietuvos širdies asociacijos direktorė Julita Gladynaitė-Velderbeek pastebi, kad pastaruosius dvejus metus Vilniaus VSB imasi daugiau iniciatyvos, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, nemažai dirba su mokiniais, tačiau, direktorės nuomone, už tuos pinigus, kuriuos gauna VSB, galima padaryti kur kas daugiau.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, VSB specialistai iš jo vadovaujamo centro gauna daug žinių apie užkrečiamąsias ligas bei jų profilaktiką, tačiau ta informacija ne visuomet tinkamai pateikiama visuomenei. „Dažniausiai VSB dirba ką tik universitetus baigę žmonės, tad jiems trūksta kompetencijos. Vargu ar jauni specialistai gali būti autoritetas tiek jaunimui, tiek senjorams“, svarsto S.Čaplinskas.
„VSB darbuotojai turi žinių, tačiau neretai jiems pristinga kūrybingumo pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip, tarkim, pensininkas, gaunantis nedideles pajamas, galėtų sveikai maitintis, – antrina Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys. – Viena yra žinoti, jog būtina plautis rankas, o visai kas kita – įtikinamai tai paaiškinti jaunimui, kad įsimintų visam gyvenimui. VSB turėtų pritraukti kompetentingų specialistų, kurie tą galėtų padaryti, nes patiems dažnai pritrūksta įgūdžių.“

„Microsoft“ atstovybė Lietuvoje persikėlė į lanksčiojo darbo stiliaus biurą, kuriame darbuotojai gali kasdien rinktis geriausiai veiklos pobūdį atitinkančią darbo vietą ir vienodai efektyviai dirbti su pasirinktais išmaniaisiais įrenginiais.

Naujasis biuras įrengtas taip, kad darbuotojai galėtų kuo geriau pristatyti ir demonstruoti „Microsoft“ sprendimus – net 40 proc. biuro ploto skirta partneriams ir klientams. Šiose erdvėse partneriams suteikiama laisvė rengti susitikimus, konferencijas ir „Microsoft“ sprendimų mokymus. Pagal naująją koncepciją įrengiant „Microsoft“ biurą buvo siekiama dar labiau skatinti darbuotojų bendravimą ir bendradarbiavimą, efektyviau išnaudoti erdves ir informacines technologijas, taip pat suteikti kuo patogesnes sąlygas dirbti.

„Naujasis mūsų biuras sukurtas pagal lanksčiojo darbo stiliaus koncepciją – kaskart darbuotojai gali rinktis labiausiai dienos tikslus ir veiklos pobūdį atitinkančią darbo vietą bendrose arba privačiose erdvėse, tad priskirtų darbo vietų mūsų biure nebereikia, – sakė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. – „Microsoft“ sėkmė slypi glaudžiame bendradarbiavime su mūsų sprendimų vartotojais ir kitomis IT kompanijomis, tad beveik pusė naujojo biuro erdvės skirta partnerių ir klientų poreikiams.“

Pasak K.Kaikario, naujajame biure pereita ir prie darbo „be popierių“ stiliaus. Technologijų dėka didžioji informacijos dalis įmonėje tvarkoma skaitmeniniu būdu, nebeliko poreikio spausdinti dokumentus. „Taip ne tik tausojami gamtos resursai ir energija, bet ir užtikrinamas didesnis informacijos saugumas“, – aiškino įmonės vadovas.

Partnerių erdvė – mokymams ir susitikimams

„Microsoft“ biure Lietuvoje klientams ir partneriams skirtos septynios įvairaus dydžio konferencijų salės, kuriose vienu metu gali bendrauti ar mokytis daugiau nei 100 dalyvių. Darbo erdvėje 28 darbo vietos įrengtos atsižvelgiant į didelį vietinių darbuotojų mobilumą, taip pat į nuolat į biurą atvykstančių darbuotojų iš užsienio poreikius. Tiek stovimos, tiek sėdimos darbo vietos vienodai gerai įrengtos technologiškai – tai užtikrina efektyvų darbą nepriklausomai nuo to, kurią darbo vietą pasirenka į biurą atvykęs darbuotojas.

Lanksčiojo darbo stilius duoda apčiuopiamų rezultatų

Lanksčiojo darbo stiliaus biuras pateisina „Microsoft“ lūkesčius didesniam partnerių, klientų ir darbuotojų pasitenkinimui, taip pat efektyvesniam resursų valdymui ir ekologiškumui. Kaip pavyzdį galima pateikti 2011 m. apklausą, atliktą Olandijos „Microsoft“ biure. Tyrimas parodė, kad dirbant lanksčiuoju stiliumi bendrovei pavyko sutaupyti 50 proc. telefono ryšio išlaidų. Interneto vaizdo konferencijos priemonių naudojimas bei geros sąlygos bendradarbiauti su klientais ir partneriais leido sutaupyti 52 proc. išlaidų transportui. Galimybė efektyviau planuoti laiką ir suteiktos naujausios technologinės priemonės padėjo darbuotojams net 70 proc. mažiau laiko praleisti kelionėse transporto piko metu. Į lanksčiojo darbo stiliaus biurus persikėlusių „Microsoft“ specialistų apklausos rodo žymiai padidėjusį darbuotojų pasitenkinimą ir sumažėjusią darbuotojų kaitą.

2012 gegužės mėnesį „Microsoft“ atlikti tyrimai Baltijos šalyse parodė, kad įmonių specialistai noriai išnaudoja technologines naujoves savo darbo kokybei gerinti. 74 proc. darbuotojų darbo reikalais panaudoja išmaniuosius telefonus, juose taip pat saugo 26 proc. su darbu susijusių dokumentų. 36 proc. darbo dokumentų darbuotojai saugo „debesyje“, o namų kompiuteriuose saugoma apie 40 proc. dokumentų. Darbuotojų nuomonių tyrimai visame pasaulyje rodo, kad iki 2025 metų jau kas trečias darbuotojas iš savo darbdavių reikalaus naujausių informacinių technologijų ir galimybės dirbti lanksčiai.

„Technologijų bendrovės jau yra pasiruošusios verslo sektoriui pasiūlyti sprendimus lanksčiajam darbo stiliui. Naujieji įrenginiai su „Windows 8“ ir „Windows Phone 8“ puikiai dera tarpusavyje ir leidžia vartotojams ne tik pasiekti jau esamą informaciją, bet ir kurti savo turinį. Lietimui jautrios technologijos vis labiau populiarės, o dabartiniu metu geriausiai su šiomis technologijomis veikia „Windows“ produktai, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ Verslo padalinio vadovas Tomas Deržanauskas.  – „Samsung ATIV“ serijos produktai su „Windows 8“, ypač nešiojamojo kompiuterio bei planšetės hibridas su „S-Pen“ sulauks tiek vartotojų, tiek verslo įmonių dėmesio ir pripažinimo.“

Naujieji „Microsoft“ produktai sukurti dirbti lanksčiuoju stiliumi

Naujosios „Microsoft“ būstinės Lietuvoje pristatymas sutampa su didžiausia istorijoje naujų „Microsoft“ produktų banga. Kaip ir naujoji būstinė, naujieji produktai užtikrina darbuotojams darbo vietos, laiko ir išmaniųjų įrenginių pasirinkimo laisvę. Įrenginiai, veikiantys su naująja operacine sistema „Windows 8“ arba „Windows Phone 8“ išmaniųjų telefonų sistema suteikia galimybę pasirinkti ar darbui bus naudojamas asmeninis kompiuteris, planšetė ar išmanusis telefonas.

Svarbiausios biuro programos netrukus pasirodysiančiame naujajame „Office“ biuro programų pakete ir debesijos paslaugoje  „Office 365“ darbuotojams leidžia kurti ir redaguoti dokumentus tiek savo kompiuteryje, tiek per naršyklę iš bet kurio kito kompiuterio. Debesijos pagrindu veikiančiose programose darbo dokumentus ir prezentacijas galima atdaryti ir redaguoti iš norimo įrenginio ir vietos.

„Telefonai su „Windows Phone 8“ suteiks darbuotojams dar patogesnes galimybes vieningoje aplinkoje atlikti įprastus veiksmus, tiek susijusius su darbu, tiek su asmeninėmis pramogomis. Auganti programėlių parduotuvė plečia telefonų ekosistemą ir pasiūlo vis daugiau įrankių, padedančių žmonių kasdienybėje. Tokiu augimo pagreičiu „Windows Phone 8“ greitai taps viena populiariausių telefonų operacinių sistemų,“ – prognozuoja „Nokia Lietuva“ pardavimų vadovas Vytenis Koryzna.

Naujieji „Microsoft“ sprendimai ir įrenginiai suteikia žmonėms galimybes pilnai išnaudoti išmaniųjų įrenginių potencialą. Šiuolaikiniai įrenginiai leidžia siekti geriausių darbo rezultatų, derinti asmeninius ir darbo grafikus bei tuos pačius įrenginius naudoti tiek darbui, tiek pramogoms.

Naujasis „Microsoft“ biuras įsikūrė „Baltic Hearts“ verslo centre adresu Ukmergės g. 120, Vilniuje.