Ministro pirmininko kancleris iki aukščiausio valdininkijos hierarchijoje posto ėjo dvidešimt dvejus metus, nė karto nekandidatuodamas politiniuose rinkimuose.

„Tai geras pasirinkimas“, – jei naujojo premjero Algirdo Butkevičiaus sprendimą vadovauti Ministro Pirmininko kanceliarijai pasikviesti Alminą Mačiulį giria net ankstesniosios Vyriausybės ministras, dabar Seimo opozicijos atstovas liberalas Eligijus Masiulis, vadinasi, naujasis kancleris šį postą tikrai pelnė ne dėl savo partinės priklausomybės, o dėl dalykinių savybių.
Žinoma, ir dėl patirties – 51 metų A.Mačiulis valstybės tarnyboje dvidešimt antri metai. Valstybės tarnybos senbuvis sako, kad naujos pareigos, žinoma, iššūkis, jos pačios aukščiausios jo karjeroje, be to, teks aprėpti daugybę sričių, o anksčiau jam teko specializuotis tik dviejose – susisiekimo ir informacinės visuomenės. Tačiau iššūkiui A.Mačiulis sakosi esąs pasirengęs.

Kancleris atsidurs piramidės aukštybėse

Naujojo ministro pirmininko kanclerio darbas prasideda nuo jo vadovaujamos tarnybos reformos: prieš pat Naujuosius Ministrų kabinetas pritarė premjero siūlymui Ministro Pirmininko tarnybai vėl grąžinti Vyriausybės kanceliarijos statusą, kaip kad buvo iki premjero Andriaus Kubiliaus. Jei Seimas priims siūlomas Vyriausybės įstatymo pataisas, senąjį statusą Vyriausybės aparatas atgaus nuo gegužės 1-osios.
Taigi dar vienas ankstesnės Vyriausybės pasididžiavimo objektas – Vyriausybės aparato reforma nugrims į praeitį. Kaip anuomet motyvuota, 2009 m. reforma vykdyta norint įdiegti modernios vadybos principus.
Naujasis kancleris tikina, kad jau įvykdytų teigiamų reformų atsisakyta nebus, tačiau bus ištaisytos kai kurios klaidos. Visų pirma Vyriausybės kanceliarija iš Teisingumo ministerijos susigrąžins Teisės departamentą. Tai, kad Vyriausybės aparatas buvo likęs be tokio svarbaus padalinio, kritikavo ir teisės korifėjai.
Pasak A.Mačiulio, Teisingumo ministerija atliko teisės aktų projektų vertinimą iš juridinės pusės. „Tačiau būtinas platesnis vertinimas, net labiau tiktų sąvoka „analizė“, vertinant projektus iš ekonominės, finansinės pusės, analizuojant, kokį poveikį jie turės visuomenės socialiniams procesams“, – pabrėžia naujasis ministro pirmininko kancleris.
Kaip antrą esminį reformos pokytį A.Mačiulis nurodo siūlymą tvirtinti ne Vyriausybės programos įgyvendinimo etapus, o prioritetines priemones. Kancleris neabejoja: už didžiulės apimties dokumentą su daug priemonių geriau detalizuoti metines prioritetines priemones, juolab ankstesnei Vyriausybei taip ir nepavyko efektyviai naudoti ligšiolinio įgyvendinimo priemonių mechanizmo.
Ir trečia – Vyriausybės aparate mažėja asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojų. „Premjeras A.Butkevičius mano, kad jam užtenka ir asmeninio politinio pasitikėjimo patarėjų korpuso, o Vyriausybės kanceliarijos departamentams turi vadovauti karjeros valstybės tarnautojai“, – būsimas reformas aiškina A.Mačiulis.
Tiesa, du aukščiausi kanceliarijos vadovai – kancleris ir jo pavaduotojas, kaip ir buvo, liks politinio pasitikėjimo statuso.
Premjeras A.Butkevičius žada, kad reforma užbaigs ydingą sistemą, kai ministerijos veikė kaip atskiros tėvonijos, o dabar valdymo struktūra bus piramidinė. Tačiau jo pirmtakas A.Kubilius kritikuoja, kad tokia piramidė – grįžimas į praeitį, priešingybė moderniai vadybai, kai kuo daugiau iniciatyvos atiduodama žemesnėms valdymo grandims.
A.Mačiulis su kritika nesutinka: „Norime susigrąžinti Strateginio valdymo komiteto instituto tikrąjį vaidmenį sprendžiant pačių svarbiausių sričių, strateginių veiklų valdymą. Tai šio komiteto, kuris, beje, nebuvo panaikintas, kompetencija. Premjeras norėtų matyti ne tik biudžeto eilutes, bet ir kaip efektyviai bei tikslingai jis įgyvendinamas. Čia piramidė reikalinga.“
O tokioje piramidinėje struktūroje A.Mačiulis taip pat atsiduria tarp pačių aukščiausių jos laiptelių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.