JAV Senatui ir Kongresui nesugebėjus susitarti dėl išlaidų mažinimo, didžiausioje pasaulio ekonomikoje nuo penktadienio įsijungė automatinis biudžeto mažinimo mechanizmas, kuris gali atsiliepti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikai.

85 mlrd. dolerių – tokia suma jau nuo kovo pirmosios JAV pradedamas mažinti šiųmetis įvairių sričių finansavimas, siekiant sureguliuoti šalies biudžeto deficitą. Dar daugiau pinigų bus nubraukta kitais ir dar vėlesniais metais, nes bendra suma, kurią teks sutaupyti, siekia 1,2 trln. dolerių per dešimtmetį.
Apie tokią galimą JAV biudžeto “nuskausminimo” operaciją buvo žinoma jau keletą metų – dar 2011 m. JAV Kongresas ir prezidentas Barackas Obama nenoromis apsisprendė, kad šis taupymo mechanizmas automatiškai įsigalios 2013 m. kovo 1 d., nebent iki to laiko būtų rastas gudresnis ir geresnis sprendimas.
Variantų buvo, ir net keletas, bet dėl jų iki pat vasario 28-osios vakaro tarpusavyje niekaip nesusitarė respublikonai ir demokratai, tad lemtingoji kovo pirmoji išaušo tokia, kokios labiausiai ir bijota.
Tiesa, dar nėra galutinio sprendimo, kurios finansavimo eilutės bus labiausiai sutrumpintos, o kurios visai išbrauktos, bet Baltųjų rūmų biudžeto tarnybos kontrolieriaus Danielio Werfelo teigimu, apie 10 proc. finansavimo bus nurėžta nuo gynybos programų ir dar apie 8,5 proc. – nuo visų kitų programų.
Kol kas nežinia ir tai, ar institucijoms bus leista pačioms spręsti, kieno sąskaita jos taupys, ar tai bus nuleista iš viršaus: pirmojo varianto norėtų respublikonai, antrojo – demokratai. Pirmieji aiškina, kad institucijų vadovai geriau nei Baltųjų rūmų biurokratai nutuokia, kur galima pataupyti, o kur – nevalia. Antrieji dievažijasi, kad institucijoms suteikta laisvė jų vadovams atriš rankas rinktis patį paprasčiausią, bet toli gražu ne protingiausią kelią – milijonus pavaldinių bent mėnesiui išsiųsti nemokamų atostogų.
Ekspertai savo ruožtu aiškina, kad rūpintis reikia ne institucijomis ir ne valstybės tarnautojais, o tuo, kaip sumažėjęs finansavimas atsilieps, pavyzdžiui, pramonei, kaip tai paveiks nedarbo rodiklius, galiausiai – ar turės įtakos JAV prekybos santykiams su kitais žemynais.
Šiaip ar taip, taupyti – ir ne juokais – teks visiems, tad baiminamasi, kad JAV prasideda finansiniu požiūriu juodžiausias dešimtmetis, kuris gali nemaloniai paliesti ir kitas valstybes.

Laukia nauja recesija?

“Žmonės, atsakingi už planavimą remiantis netolimos ateities ekonomikos prognozėmis, rengiasi juodžiausiam scenarijui. Daroma prielaida, kad ekonomika tikrai sušlubuos, ir tai netruks įvykti: pablogėjimo laukiama po pusmečio, vėliausiai – metų”, – niūriomis prognozėmis dalijasi vienas Masačusetso universiteto Politinių ir ekonominių tyrimų instituto vadovų Robertas Pollinas, kurio nuomone, JAV yra atsidūrusios prie recesijos krašto.
Sumažėjęs finansavimas, dėl kurio darbo gali netekti nemaža dalis valdininkų, mokytojų, pagaliau – paprastų darbininkų, svarstykles bet kurią minutę gali nesunkiai nusverti į recesijos pusę.
Netgi Federalinis rezervų bankas artimiausius metus JAV nežada jokio ekonomikos pagerėjimo. Prognozuojama, kad įsigaliojęs taupymo režimas šalies BVP gali sumažinti puse procentinio punkto, o nedarbas turėtų svyruoti tarp 7,3–7,7 proc.
Tai girdėti dar liūdniau dėl to, kad JAV ekonomika buvo bepradedanti įsibėgėti. Pavyzdžiui, paskutinę vasario dieną leidinio “Wall Street Journal” paskelbta statistika byloja, kad vasarį ekonomika JAV šiek tiek augo, vartotojų pasitikėjimas didėjo drauge su vartojimo išlaidomis, mažiau nei sausį užfiksuota ir mokėjimų atidėjinių.
“Poveikis ekonomikai – liūdniausia taupymo programos pasekmė. Žinoma, netrukus Baltieji rūmai gali priimti naujus potvarkius, pagal kuriuos daliai sektorių finansavimas išimties tvarka bus atkurtas, bet iki to laiko situacija visose srityse, kurios tiesiogiai priklauso nuo valstybės finansavimo – pradedant ginklų pramone, baigiant benamiais ar pensininkais, nebus džiuginanti”, – apgailestauja R.Pollinas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vertinant ateinančių metų Lietuvos biudžeto projektą, kyla dvejopų minčių: pasiektas nedidelis deficitas yra griežtos taupymo politikos rezultatas ir tai galima laikyti teigiama aplinkybe. Tačiau neturėtume pamiršti, kad tai buvo pasiekta ženkliai padidinant valstybės įsiskolinimą, kurį reikės padengti. Mažas biudžeto deficitas pasiektas ir kaip galima labiau mažinant išlaidas, tačiau tai gali tapti kliūtimi šalies ekonomikos augimui  ir socialinei pažangai.
Ateinančiais metais nereikėtų bandyti įtikti euro valiutos įsivedimui reikalingiems „Mastrichto kriterijams“, nes į bendrą ES valiutą, Finansų ministrės  ir įvairių analitikų vertinimais,  galėsime pretenduoti ne anksčiau kaip 2014 m.
Pernelyg griežto taupymo pasekmes galime pamatyti, analizuojant Graikijos situaciją. Pirmoji finansinės paramos Graikijai injekcija buvo susieta praktiškai vien su finansinės drausmės kriterijų užtikrinimu. Kaip matyti dabar, tokia finansų politika nulėmė ekonominę stagnaciją. Dabar vėl reikia gelbėti šalį tik jau daug didesne kaina.
Europos Sąjunga, įvertinusi padarytas klaidas ekonominiame valdyme, šiandien renkasi kitą biudžeto formavimo kelią, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas augimui ir užimtumui skatinti, nes tai gali padėti ekonomikai atsigauti.
Ši tendencija atsispindi ne tik būsimojoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje, tačiau ir 2012 m. Komisijos pateiktame ES biudžeto projekte, kur augimo ir užimtumo skatinimui siūloma skirti net 8 proc. daugiau asignavimų lyginant nei praėjusiais metais.
Mano nuomone, Lietuva turėtų sekti ES pavyzdžiu ir dabartiniu makroekonominiu prioritetu turėtų  laikyti šalies ūkio stiprinimą. Dabartinis kuklus mūsiškės ekonomikos augimas pasiektas eksportu į ES šalis ir vidaus vartojimo ūgtelėjimu, tačiau traukiantis ES ir kitų eksporto šalių ekonomikoms Lietuvos eksporto apimtys gali taip pat mažėti, o  vidaus vartojimui didėti sąlygų ateinančių metų biudžete sukurti nenumatoma.
Ekonominės ir finansinės aplinkybės per pastaruosius keletą metų pasikeitė labai ženkliai, todėl šalių vyriausybės turi labai kruopščiai įsivertinti savo ekonomikų padėtį bei išsigryninti ilgalaikes ekonomines perspektyvas. Europos Komisijos pirmininkas  kalbėdamas apie Europos Sąjungos ateitį Europos Parlamente, pabrėžė, jog  pagaliau valstybės narės turi ryžtis imtis būtinų struktūrinių  reformų, planuojant savo finansus taip, kad  būtų kuriamos sąlygos  tvariam ilgalaikiam  augimui.
Vertinant iš Europinės perspektyvos, ateinančių metų  Lietuvos biudžetas, kurio pagrindinis vardiklis yra  griežtas taupymas,  neturėtų ignoruoti pagrindinių siekių – išsaugoti užimtumą , kurti naujas darbo vietas bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį bei socialinį stabilumą

BFL

Siekiant taupyti biudžeto lėšas, priimtas politinis sprendimas mažinti kitų metų Ministro Pirmininko tarnybos (MPT) biudžetą iki 5 proc. Nuo 2008 metų MPT savo biudžetą jau yra sumažinusi 46 procentais.

Jeigu 2008 metais Ministro Pirmininko tarnybos biudžetas sudarė 37 mln. litų, tai šiais metais jis buvo 20 mln. litų. Taip pat Ministro Pirmininko tarnyboje komandiruotėms išleidžiama suma sumažėjo penkis kartus lyginant su 2008 metais. Reprezentacinės išlaidos sumažintos keturis kartus. Tarnybos darbuotojų skaičius mažėjo 22 procentais.

Bendrai ministerijose ir MPT nuo 2008 metų darbo užmokesčio fondas sumažintas 20,5 proc., valstybės tarnautojų darbo užmokestis 16,7 procento.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dar kartą pakartojo, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi naujam išmėginimui – pakankamai sparčiam ekonomikos augimui, kurį gali lydėti noras išlaidauti ir atsipalaiduoti. Kita vertus, Vyriausybės vadovas sako, jog atsigaunant eksportui, vidaus vartojimas atsigaus tik vėliau, todėl biudžeto pajamos nedidės taip sparčiai.

“Ekonomikos augimą lemia spartus eksporto atsigavimas, kai atskirais mėnesiais – lapkričio- gruodžio mėnesiais Lietuvos eksportas buvo pats didžiausias per visus 20 nepriklausomybės metų. Taigi, ne tik išlipome iš duobės, bet ir pradėjome lipti į naujus kalnus”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Anot jo, kol kas negalima tvirtinti, kad eksportas ir toliau išsilaikys tokiose pat aukštumose, ypač po Japonijos kataklizmų ir eurozonos išbandymų.

“Čia turėtų ekspertai atsakyti, bet tokiom prognozėm remiantis matoma tokia Lietuvos ekonomikos perspektyva. Iš vienos pusės ji yra suteikianti vilčių ir optimizmo, iš kitos – turim labai realiai matyti, kad visų pirma atsigauna eksportas, vidaus vartojimas atsigaus vėliau. Tai reiškia, kad biudžeto pajamose situacija liks pakankamai įtempta, nes eksportas nėra ta sritis, kuri duotų daugiau pajamų į biudžetą. Todėl kartoju, kad turime neatsipalaiduoti ir turime siekti tikslų – deficito mažinimas, valstybės skolos valdymas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Kitų metų valstybės biudžetas iš valstybės valdomų energetikos įmonių galėtų pasipildyti maždaug 70 mln. litų papildomų pajamų, pirmadienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Yra numatytos tam tikros lėšos, bus ieškoma toliau. Šiuo metu yra numatyta apie 70 mln. litų papildomų lėšų, kurios kitais metais galėtų papildyti biudžetą. Kol kas tai yra svarstymai, bet aš neabejoju, kad tuos 70 mln. litų bus galima pervesti į biudžetą”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras.

Pasak ministro, papildomų pajamų šaltiniai yra įvairūs: “Yra ir dividendai, yra ir kitų lėšų”.

“Mes turime labai pamatuoti: ar mes norime kelti tarifą tam, kad padidintume biudžetą, ar mes susitaikome su tuo, kiek įmonės pajėgios veikti, kiek pajėgios taupyti kaštus, nedidinant tarifų, ir tada, be abejo, didesnių tarifų į biudžetą nebūtų”, – teigė jis.

Jis teigė matantis galimybių gauti daugiau pajamų iš “Lietuvos dujų” dividendų.

“Rezervą aš matau, tai, be abejo, yra “Lietuvos dujų” dividendai, tai yra įmonė, kuri duoda pakankamai didelį pelną. “Klaipėdos nafta” duos dividendus į biudžetą, bus nagrinėjamas “Lietuvos energijos” pelnas”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Jis neįvardijo, kiek valstybė galėtų gauti dividendų iš šių įmonių.

Ankstesniais skaičiavimais, Energetikos ministerijos įmonės kitąmet į valstybės biudžetą sumokėtų 24,1 mln. litų dividendų už 2010 metus. Sudarant 2011 metų biudžeto projektą, šis skaičius buvo tik 11 mln. litų.

Iš viso iš visų ministerijų valdomų įmonių kitąmet tikėtasi gauti 42,787 mln. litų dividendų.

Vyriausybė yra nurodžiusi Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų.