Kelmės rajone įsikūrusio vienintelio Baltijos šalyse ir vieno didžiausių Europoje bizonų ūkio šeimininkai Audra ir Rolandas Schelenzai bizoniena aprūpins vokiečius.

Bizonų banda, žiemą vasarą vaikštinėjanti penkiasdešimties hektarų teritorijoje, Lietuvoje atrodo išties egzotiškai. Neįprasta ir tai, kad bizonus auginti nusprendė iki tol su žemės ūkiu nieko bendro neturėjusi lietuvės ir vokiečio pora. Prieš šešerius metus Kelmės rajone įsigiję šimto hektarų ūkį ir iš Prancūzijos parsivežę dvylika bizonų, dabar Audra ir Rolandas bandą yra išplėtę iki daugiau kaip aštuoniasdešimties galvijų. O šiemet iš šio savo verslo jie pradėjo gauti jau nedidelį pelną.
Taigi kas paskatino Vokietijoje įsitvirtinusią porą mūsų šalyje įkurti egzotiškų galvijų ūkį – „Bizonų rančą“?

Rinka neužpildyta

A.Schelenz pasakoja į gimtinę grįžusi po keturiolikos Vokietijoje pragyventų metų, kad galėtų įgyvendinti svajonę – sukurti tai, ko pas mus dar nėra. „Lietuva jau tapo kebabų šalimi – jeigu atsidaro viena tokio tipo kavinė, iškart už kampo duris atveria kita. Švedai neseniai atlikę tyrimą pripažino, kad lietuviai yra kopijuotojai. O mes norėjom ne tik išbandyti mums patiems naują veiklą, bet ir parodyti, kad galima sėkmingai įgyvendinti unikalią idėją“, – kodėl ėmėsi auginti bizonus, atskleidžia ponia Audra.
Ne vienas ūkininkas, pamatęs, kad Lietuvoje įmanoma auginti bizonus, taip pat buvo užsidegęs šia mintimi. „Kai pas mus atvažiuoja ūkininkai, norėdami susipažinti su bizonų auginimo subtilybėmis, mielai su jais dalijuosi informacija. Tačiau kaskart pabrėžiu, jog galima sugalvoti ir kažką nauja, kad ir kokios išskirtinės veislės jaučius auginti. Juk taip būsime kur kas įdomesni užsieniečiams, atsivers platesnės realizacijos galimybės. Deja, lietuviams stinga idėjų“, – apgailestauja A.Schelenz.
Vis dėlto pasinaudoti Schelenzų pramintu keliu ir pradėti Lietuvoje auginti bizonus kol kas nesusiviliojo nė vienas mūsų ūkininkas. Visus besidominčiuosius atbaidė didelės investicijos ir tai, kad pelną galima pradėti skaičiuoti anksčiausiai po ketverių metų. Mat tiek reikia laiko, kol bizonas užauga iki tinkamo mėsai.
„Atrodo, kad tai galvijai, kurie visus metus laikomi lauke, nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau jiems reikia parūpinti pašarų, investuoti į aptvarą. Be to, tai laukiniai gyvūnai, todėl reikia išmanyti, kaip su jais apsieiti. Ir, svarbiausia, norint nuolat, be kelių mėnesių ar pusmečio pertraukų, turėti mėsos, būtina kasmet didinti bandą. O vienas bizonas kainuoja mažiausiai dešimt tūkstančių eurų“, – dėsto ūkininkė.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ši ūkininkavimo niša neužpildyta. Štai Vokietijoje yra apie dvidešimt ūkių, kuriuose kartu su kitais galvijais auginami ir bizonai, o tokių, kuriuose veisiami tik šie raguočiai, – vos du.
Turinčių apie šimto bizonų bandą ūkininkų, kaip Schelenzai, Europoje taip pat vienas kitas, nors šių galvijų mėsa viena gurmaniškiausių. Ji ypač vertinama dėl to, kad tinkama alergiškiems žmonėms, nes joje daug baltymų ir seleno. Ypatinga ši mėsa dar ir tuo, kad yra sultinga bei minkšta. Tad bizoniena – viena brangiausių mėsos rūšių. Lietuvos prekybos centruose kilogramas iš Amerikos atvežamos bizonienos kainuoja apie 200 Lt. Schelenzai žalios bizono mėsos kilogramą parduoda už 75 Lt.
Tiesa, nuo pavasario vieninteliame Lietuvos bizonų ūkyje mėsos nepavyks įsigyti, nes beveik visa ji iškeliaus į Vokietiją. Frakfurte bei Berlyne ponia Audra kartu su vyru ir dukra, šiuo metu studijuojančia Vokietijoje, planuoja atidaryti kavines, kuriose bus gaminami patiekalai tik iš bizonienos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.