Tag Archive | "Blagoveščenskas"

Kinijos ir Rusijos santykiai: parodomoji meilė be ateities?

Tags: , , ,


"Scanpix" nuotr.

Politikų, ypač Rusijos vadovų, deklaruojamas Kinijos ir Rusijos suartėjimas tiek ekonomikoje, tiek tarptautinėje politikoje nelabai sėkmingas, rašo “The New York Times”.

“Ant žemės” – kitaip

Sugundyta Rusijos ir Kinijos santykių atšilimo, kinų verslininkė Li Lihua ėmėsi investuoti į pasienyje, prie Amūros upės esantį nedidelį Blagoveščensko miestą. Atidarė kinų restoraną, nusipirko kelias gamyklas ir pradėjo 120 mln. JAV dolerių nekilnojamo turto projektą – daugiabučių statyba jaunoms rusų šeimoms.

Dvi šalys deklaruoja esančios pasiryžusios bendradarbiauti. Tačiau “ant žemės” bendrų veiksmų nelabai matosi.

Tačiau šis projektas sustojo Rusijos ekonomikai ritantis žemyn. Verslininkė dabar nerimauja, jog teks parduoti kitus verslus, kad tik gebėtų užbaigti projektą.

“Dvi šalys deklaruoja esančios pasiryžusios bendradarbiauti. Tačiau “ant žemės” bendrų veiksmų nelabai matosi”, – teigė 48-erių kinė.

Pekinas ir Maskva dar tikriausiai niekada nesakė vienas kitam tiek šiltų žodžių. Abi pusės žada plėsti tarpusavio prekybą ir investicijas, kad tik atsispirtų Vakarų įtakai. Šią savaitę Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas lankosi Kinijoje su keturių dienų vizitu.

Tačiau realybė rodo, kad rankų paspaudimai sunkiai perauga į artimesnį bendradarbiavimą.

Didelis nepasitikėjimas

“Egzistuoja rimti faktoriai, kurie trukdo plėtoti santykius, – “The New York Times” teigė Aleksandras Gabuevas, Rusijos Azijos ir Ramiojo vandenyno programos Carnegie centre vadovas.  - Egzistuoja didelis ir senas kultūrinis nepasitikėjimas.”

Vien Blagoščensko istorija tai įrodo. 1900 m., kai Kinijos pajėgos apšaudė miestą, iš jo buvo išvaryti visi kinai, kurių tūkstančiai nuskendo bandydami perplaukti Amūro upę. Šaltojo karo laikais, SSRS ir Kinijai konkuruojant dėl “tikrojo” komunistinės valstybės vardo, pasienį skyrė tūkstančiai kilometrų spygliuotos vielos ir bunkeriai.

Po 10 dienų kelionės iš Maskvos, W.Xino sunkvežimis tris savaites laukia, kol jo krovinį patikrins muitininkai ir jis persikels per Amūrą.

Kinijai pradėjus įgyvendinti laisvos rinkos reformas, šaltukas padėjo tirpti. 1986 m. pradėta prekyba tarp Blagoveščensko ir kitoje upės pusėje esančio Kinijos Heihe miesto, 2000-aisiais pasienyje suformuota speciali ekonominė zona. Heihe parduotuvių iškabos pasipuošusios tiek kiniškais hieroglifais, tiek rusų kirilica.

Wangas Xinas 2008 m. pradėjo iš Rusijos importuoti šokoladą, sausainius ir saldainius. Šiandien jo verslo apyvarta siekia 150 tūkst. dolerių per mėnesį. Vis dėlto produktų pervežimas per sieną užtrunka ir vis dar brangus. Po 10 dienų kelionės iš Maskvos, W.Xino sunkvežimis tris savaites laukia, kol jo krovinį patikrins muitininkai ir jis persikels per Amūrą. Tiek Kinija, tiek Rusija taiko papildomus mokesčius.

Savų interesų vedami

Tiesa, abi pusės jau pasirašė pagrindinius susitarimas energetikos ir finansų srityje. Prekyba tarp šalių 2014 m. siekė 95 mlrd. dolerių – tai yra prekyba išaugo 4 kartus per pastaruosius 10 metų.

Rusai “žiūri į Aziją, kad pasakytų Vakarams, jog “mes turime kitų draugų”, bet tai nėra taip paprasta.

Bet Kinija nėra raitelis ant balto žirgo, kurio tikisi Rusija. Kinija į Rusiją žvelgia, kaip į gamtinių išteklių, infrastruktūros projektų užsakymų ir vartotojų aukso kasyklą. Krentant naftos kainoms, Kinija spaudžia Rusiją sudaryti Pekinui naudingas rusiškų gamtinių dujų tiekimo sąlygas.

Praėjusiais metais Kinijos investicijos Rusijoje išaugo daugiau nei dvigubai, bet vis dar tesiekia 5,6 proc. visų investicijų. Kinai pernai per Heihe pervežė į Rusiją 4 kartus daugiau produkcijos, nei atsivežė iš Rusijos.

Rusai “žiūri į Aziją, kad pasakytų Vakarams, jog “mes turime kitų draugų”, bet tai nėra taip paprasta,” – teigia Edwardas Chow iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone.

Rankų paspaudimai sunkiai perauga į artimesnį bendradarbiavimą / "Scanpix" nuotr.

Abu miestai – vis dar skirtingi pasauliai. Pavyzdžiui, vienu ir tuo pačiu keltu kartu negali keliauti rusai ir kinai. Blagoveščensko gyventojai mieliau kalba šiek tiek angliškai, nei kinietiškai. Barjerai, pradėti verslą Rusijoje, taip pat išlieka dideli.

Heihe – tai Kinijos klestėjimo pavyzdys: sutvarkytos gatvės, modernūs biurų pastatai ir viešbučiai su vaizdu į upę. Blagovešenskas – priešingai, ten dominuoja sovietinio laikotarpio pastatai, kurie sukuria įspūdį, kad geri laikai jau seniai praeityje.

Pasak verslininkės L.Lihua, santykius tarp Kinijos ir Rusijos puikiai iliustruoja senas posakis: “Nėra amžinų draugų, yra tik amžini interesai.”

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...