Salmonelėmis užkrėsti cepelinai ir vištiena, pasibaigusio vartojimo termino, kambario temperatūroje laikoma mėsa, pakartotinai užšaldytos krevetės, ant indų – žarninės lazdelės. Tokį meniu siūlo ne viena Lietuvos kavinė ir net prabangūs restoranai.

Vien tik pirmąją rugsėjo savaitę Vilniuje laikinai sustabdyta penkių kavinių veikla. Štai restorane “Muskatas“ buvo netinkamai laikomi maisto produktai, patiekalai gaminami iš produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Be to, buvo nesilaikoma bendrų ir asmens higienos reikalavimų.
Vasarą Klaipėdos “Kinrožės“ kavinėje klientams buvo siūloma žemaičių blynų, kurių mėsos įdarą virėjai laikė daugiau kaip trisdešimties laipsnių karščio patalpoje. O ant pusgaminių nebuvo ženklinimo etikečių, tad neaišku, iš kur jie atkeliavo, koks tinkamumo vartoti terminas.
Pasirodo, renkantis vietą pietums ar vakarienei, ne visada galima pasikliauti ir prabangaus, gerai žinomo restorano vardu. Štai restorane “Villon“ buvo rasta šaldytos sriubos, taip pat jautienos, lašišos karpačio be ženklinimo etikečių. Mėsa ir tigrinės krevetės atšildomos aplinkos temperatūroje, šaldytuve viename padėkle laikoma ir termiškai apdorota, ir atvėsinta paukštiena. Be to, ant salotų maišymo dubens, šaldytuvo lentynos ir konditerinių svarstyklių aptikta koliforminių bakterijų.
O viešbučio “Radisson Blu Hotel Lietuva“ restorane rasta net 26 kg įvairių maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas buvo pasibaigęs. Nustatyta ir daugybė kitų maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimų.
Žemesnio lygio kavinėse grėsmė apsinuodyti dar didesnė. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams vasarą patikrinus UAB “CHFT“ priklausančią kiniškų patiekalų kavinę paaiškėjo, kad joje maistui gaminti naudojami indai yra nešvarūs. Pjaustytoje vištienoje ir šaldytoje žuvyje rasta salmonelių, kituose produktuose – auksinio stafilokoko ir žarninių lazdelių bakterijų. Šių bakterijų buvo rasta ir Vilniaus Žirmūnų gatvėje įsikūrusioje “Gedimino smuklėje“ bei “Forto dvare“, veikiančiame Priegliaus gatvėje. Ne vienas čia valgęs apsinuodijo.
Beje, dėl higienos reikalavimų pažeidimų ir netinkamai laikomų produktų infekcijų, plintančių per maistą, protrūkiai visoje Lietuvoje kyla vos ne kas mėnesį.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 256 žarnyno infekcijų protrūkiai – susirgo 696 asmenys. Daugiau nei pusė susirgusių žmonių apsinuodijo papietavę kavinėse, po vaišių privačiuose pobūviuose ir vaikai, valgę ugdymo įstaigose.

Patiekalai iš pigiausių ir pasenusių produktų

Kaunietė Gražina Rimkuvienė, prieš mėnesį vakarieniavusi restorane “Bajorkiemis City“, sako, kad blogai pasijuto iškart grįžusi namo. “Valgydama kalakutienos filė nejutau, kad ji pagaminta iš pasenusių produktų, tačiau po vakarienės pradėjo raižyti pilvą, o naktį dar ir vėmiau. Namie daugiau nieko nevalgiau, tad apsinuodijau restorano maistu. Be to, nustebino, kad patiekalų tame restorane reikėjo laukti ilgiau nei valandą, o maistą atnešė atvėsusį. Vien tik už kalakutieną sumokėjau daugiau kaip dvidešimt litų“, – piktinasi G.Rimkuvienė.
Moteris nerašė skundo nei restorano darbuotojams, nesikreipė ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri tokius nusiskundimus nagrinėja, tačiau sako, kad daugiau į šio tinklo restoranus kojos nekelsianti.
Tokių nusivylusių Lietuvos viešojo maitinimo įstaigomis tūkstančiai. Pernai VMVT gavo net 2547 vartotojų skundus dėl maisto produktų ir viešojo maitinimo paslaugų.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomosios direktorės Loretos Charčenkienės nuomone, konkurencija tarp kavinių ir restoranų yra didelė, todėl stengiamasi klientus vilioti mažesnėmis kainomis. “Patiekalai gaminami iš pigiausių produktų, dažnai jie neišmetami net pasibaigus vartojimo terminui. Be to, ir patys žmonės renkasi, kur galėtų pavalgyti kuo pigiau, retas ieško kokybės“, – tvirtina L.Charčenkienė.
Anot svetainės Restoranai.lt redaktoriaus ir gurmė Pauliaus Šuksterio, neverta tikėtis, kad pietūs, kainuojantys 10–15 Lt bus pagaminti iš šviežių ir kokybiškų produktų. “Daugelyje picerijų ir žemesnio lygio kavinių naudojamas pats pigiausias sūris, kumpis. Galima gaminti iš šviežio itališko sūrio, tačiau tada patiekalo kaina pakyla iki 40 ar daugiau litų. Maitinimo įstaigų savininkai priversti mažinti kainas, kad galėtų išgyventi, tačiau dėl to kenčia patiekalų kokybė“, – teigia P.Šuksteris.

Valgome tik kažką panašaus į maistą

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje dažnai taupoma kokybiškų produktų, modernios virtuvinės įrangos ir profesionalių virėjų sąskaita, tačiau naujiems baldams ir interjerui pinigų negailima.
Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse yra priešingai. Daug po pasaulį keliaujanti verslininkė Rasa Martens pasakoja, kad Italijoje mažoje kaimo užeigoje makaronai, kainuojantys 5 eurus, dažnai būna net skanesni nei toks pat patiekalas už 30 eurų Milano restorane. “Patiekalų kokybė nesiskiria, ar valgytum kaimelyje, prisėdęs ant plastikinių kėdžių, ar įsitaisęs ant prabangių minkštasuolių didmiesčio restorane. Lietuvoje – atvirkščiai, svarbu išorinis blizgesys. Atėjęs į puikiai įrengtą kavinę ar restoraną, ne visada gausi gero maisto“, – sako ne vienus metus restoranų versle dirbanti moteris.
“Slow Food Lietuva“ – lėto valgymo kultūrą propaguojančios organizacijos atstovo Dainiaus Juozaičio vertinimu, taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra maisto vartojimo kultūros ir tradicijų. „Daugelis kavinių ir restoranų kopijuoja italus, prancūzus, nors mes patys turime puikių patiekalų, tik virėjams reikėtų pasistengti“, – mano D.Juozaitis.
Jam antrina P.Šuksteris: “Vyresnės kartos kavinių savininkams dažnai trūksta kūrybingumo ir lankstumo. Prieš dešimt metų siūlydavo klientams karbonadą su kopūstais, tokį patį ir dabar siūlo. Dėl to nepritraukia žmonių, maistas užsistovi, bet jo neišmeta, o patiekia kaip šviežią.“
Tad daugelyje kavinių, anot D.Juozaičio, valgome tik kažką panašaus į maistą. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas rėžia dar griežčiau: “Ir picerijose, ir kavinėse, ir restoranuose tas pats šlamštmaistis. Lietuvoje yra vos keli aukštesnio lygio restoranai, kurie produktus perka iš mažų ūkių ar atsiveža geros kokybės produktus iš užsienio. Visur kitur gaminama iš surogatų, nitratais pertekusių daržovių ir kiauliagyvių bei vištagyvių.“
D.Juozaitis išskiria vos kelis restoranus, kuriuose maistas visada gaminamas iš šviežių produktų. Tai “Šturmų švyturys“, įsikūręs prie Ventės rago, restoranas “Gurmė“ Kaune ir “Jalta“ Vilniuje.
P.Šuksteris pamini dar kelias maitinimo įstaigas, kurių patiekalų kokybė jo niekada nenuvylė. Tai “Sushi Express“, “Steakhouse Hazienda“, “In Vino“ ir Kaune įsikūrę “Perkūno namai“.

Patys žmonės turi domėtis, ką valgo

VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė teigia, kad nors ir nelabai skanu, bet valgyti Lietuvos kavinėse ir restoranuose yra  palyginti saugu. „Per 2011 m. devynis mėnesius dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos užregistruota 14 ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių. Protrūkį sukėlė tik viena iš beveik 600 veikiančių viešojo maitinimo įmonių“, – dėsto A.Išarienė.
Tiesa, čia reikėtų paaiškinti, kad protrūkiai kyla dėl itin šiurkščių pažeidimų, tačiau pavalgius kavinėje, kurioje nesilaikoma elementarios higienos arba patiekalai gaminami iš nekokybiškų produktų, gali kilti ne mažesnių bėdų – sutrikti virškinimas, atsirasti sunkumas skrandyje ir pan.
Be to, VMVT pareigūnai viešojo maitinimo įstaigas tikrindami „šviesoforo“ principu – nuo vieno karto per dvejus metus iki trijų kartų per metus, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir galimą riziką bei ankstesnių patikrinimų rezultatus, ne visada laiku išsaiškina pažeidimus. Tad rizika kavinėje ar restorane užsisakyti ne kokybiško maisto nėra labai menka.
D.Juozaičio nuomone, maisto kokybė kavinėse ir restoranuose pradėtų gerėti, jeigu patys žmonės domėtųsi, ką valgo, iš kur atkeliavo produktas, kaip buvo pagamintas patiekalas. „Šiandien maistas – daugeliui paskutinėj vietoj, svarbu tik greitai ir pigiai pavalgyti. Tad daugėja greito maisto užeigėlių, kebabinių ir picerijų. Norint gauti gero maisto, reikia nebijoti klausti, kokia patiekalo sudėtis, kas produktų tiekėjai. Jeigu kavinėje sugebės atsakyti į šiuos klausimus, galima tikėtis ir geresnės kokybės“, – tvirtina “Slow Food Lietuva“ atstovas.
O P.Šuksteris pataria kavinę ar restoraną rinktis ne tik pagal patiekalų kainą, bet atsižvelgti ir į tai, kiek ten lankosi žmonių. Jo nuomone, kuo daugiau klientų sulaukia maitinimo įstaiga, tuo didesnė tikimybė, kad maistas bus bent jau ne pasenęs, nes nespės užsistovėti.

Didesnės rizikos viešojo maitinimo įmonės

Vilniuje
1. Restoranas “Muskatas“
2. Restoranas “Naujieji rytai“
3. Greito maisto restoranas “Old City Bistro“
4. Kavinė “Bahar“
5. Kavinė “Sushi house“
6. Kavinė “Harbinas“
7. Kiniškų patiekalų kavinė “Soja“
8. Kavinė “Pas Mėtą“

Kaune
1. Kinų restoranas “Sičuan“
2. “Panemunės restoranėlis“
3. Kavinė “Pašiūrė“
4. Kavinė “Alibi“
5. Kavinė “Rojalis“
6. Kavinė “Bell Pepper“
7. Kavinė “Briedžių medžioklė“
8. Cukrainė “AJ Šokoladas“

Klaipėdoje
1. Restoranas “Salūno pica“
2. Kavinė “Jorkas“
3. Taverna “Ferdinandas“
4. Kavinė “Brizas“
5. Kavinė “Feilong“
6. Kavinė “Bičiuliai“
7. Baras “Bistro“
8. Kavinė-picerija “Krantinė“

Įmonių rizika buvo įvertinta vadovaujantis šiais kriterijais: protrūkiai, veiklos sustabdymas, pasikartojantys ir sąmoningai nešalinami higienos bei produktų saugos pažeidimai.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Prastas oro susisiekimas su Belgija ir Liuksemburgu gali tapti rimta problema Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) 2013 metų antrame pusmetyje, trečiadienį perspėjo Lietuvos politikai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatai šį klausimą yra įrašę į galimų problemų, kilsiančių Lietuvai pirmininkaujant ES, sąrašą.

“Dėl susisiekimo sužlugdysime visus išvažiavimus”, – trečiadienį per Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdį, kuriame svarstytas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES, sakė “tvarkietis” Dailis Barakauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal URM planą, pirmininkavimo laikotarpių Lietuvoje turėtų įvykti 150 susitikimų, Briuselyje ir Liuksemburge – 3000. Parlamentaras nuogąstavo, kad tiems susitikimams turintys pirmininkauti Lietuvos pareigūnai negalės laiku nuvykti.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas tvirtino, kad URM kelia šį klausimą, tačiau ministerijos galimybės esančios ribotos.

“Mes tą aliarmuojame jau dabar, bet Užsienio reikalų ministerija negali įsteigti aviabendrovės”, – sakė jis.

Viceministras tvirtino, kad jau dabar pasitaikė atvejų, kai Lietuvos pareigūnai į Briuselį keliavo 20 valandų.

“Negalime leisti, kad grupės pirmininkas 20 valandų keliautų į Briuselį”, – sakė E.Meilūnas.

Šiuo metu iš Briuselio į Vilnių ir atgal kartą per dieną skraido “Brussels Airlines” lėktuvai. Tris kartus per savaitę aviakompanija “Ryanair” skraidina keleivius tarp Kauno ir Briuselio. Į Liuksemburgą tiesioginių reisų iš Lietuvos nėra.

E.Meilūnas svarstė galimybę kreiptis į aviakompanijas su pasiūlymu padaryti daugiau reisų tarp Briuselio ir Vilniaus, Kauno bent 2013 metų antrąjį pusmetį. Anot jo, tuo metu keleivių tikrai bus, todėl vežėjai turėtų būti suinteresuoti.

Pristatęs Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES trečiadienį viceministras sakė, kad planuojama išplėsti Lietuvos nuolatinę atstovybę ES Briuselyje iki 113 diplomatų. URM jau įsteigtas Pirmininkavo ES Tarybai departamentas.

Svarstoma galimybė dalį Lietuvoje planuojamų su pirmininkavimu ES susijusių renginių iš Vilniaus perkelti į kitus miestus, pavyzdžiui, Kauną, Klaipėdą, Trakus, Druskininkus.

Rengdamasi pirmininkauti ES Lietuva orientuojasi į mažą biudžetą. Anot E.Meilūno, pavyzdžiu imama Suomija, Portugalija, Slovėnija, tam išleidusios nuo 62 iki 75 mln. eurų.

+370 5 2058507