Kol kas daugiau rūpesčių kėlęs, nei naudos teikęs prieš pusantrų metų Elektrėnuose pradėjęs veikti galingas kombinuoto (dujų ir garo) ciklo blokas šįmet žada dirbti ilgiau.

„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 m. dėl importo trukdžių buvo didžiausia visame Skandinavijos-Baltijos regione ir siekė 16,9 ct/kWh. Paros vidutinių kainų amplitudės svyravo nuo 8,4 ct/kWh (balandžio 23 d.) iki 43,6 ct/kWh (spalio 1 d.). Ypatinga diena „Nord Pool Spot“ biržai buvo gruodžio 25-oji, kai pirmą kartą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose nusistovėjo vienoda elektros kaina.
Ir taip pigiausią elektros energiją iš trijų Baltijos šalių pernai turėjusi Estija šįmet, pradėjus eksploatuoti antrąją elektros perdavimo jungtį su Suomija „EstLink 2“, tikisi pigesnės elektros. Tačiau jokių esminių perdavimo sistemos naujovių iki 2015 m. pabaigos nenumačiusi Lietuva pagrindo panašiam optimizmui neturi. Perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos sistemų stygius, padalijęs minėtą regioną į pigesnės ir brangesnės elektros zonas, bus panaikintas vėliau, nei pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link1“ jungtys, taigi reikšmingesnės įtakos situacijai mūsų šalyje nebeturės.
Todėl, įvertinus praėjusių metų biržos kainų tango pamokas, verta pasistengti, kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių elektros importuotojams. Nors tarptautinės derybos su Latvijos ir Estijos sistemų operatoriais dėl palankesnių „brangesniajai“ zonai jungčių pralaidumo nustatymo principų rezultatų kol kas nedavė, nuo šių metų pradžios įsigaliojo bent jau atnaujinta elektros perdavimo jungčių tarp Lietuvos ir gretimų šalių galių paskirstymo rinkai nacionalinė metodika. Atnaujinimo esmė – nustatant maksimalius elektros srautus, galinčius patekti į Lietuvos energetikos sistemą, vertinamos ir sistemos rezervinės galios. Tai leis padidinti elektros importo galimybes tais mėnesiais, kai dėl techninių priežasčių (linijų ir generatorių remonto Lietuvos ir kaimyninėse energetikos sistemose) jam būna taikomi didžiausi fiziniai ribojimai.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad tinklo pralaidumo atžvilgiu šią žiemą galėtume importuoti daugiausiai 73 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tačiau atsižvelgiant į kogeneracijos lemiamą pasiūlą ir rinkos sąlygas tikėtina, kad importuoti tereikės 64 proc., o 36 proc. suvartojamos elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.
Planuota iš atsinaujinančio kuro gaminti 10 proc. reikalingos elektros, dar 5 proc. sudarytų hidroenergija. Bet palyginti šilta žiema gali pakoreguoti prognozes. Pavyzdžiui, sausio paskutinę savaitę įsismarkavus vėjuotiems orams, vien vietinių vėjo elektrinių gamyba tenkino 16 proc. šalies elektros poreikio.
Vis dėlto Lietuva išlieka didžiausią dalį suvartojamos elektros importuojanti valstybė Europoje, todėl jai belieka kliautis savimi ir rūpintis, kaip atpiginti vietos gamybą. Bet kuriuo metų laiku šalyje įmanoma pagaminti tris kartus daugiau elektros energijos, nei pajėgiame suvartoti, esminis klausimas – konkurencinga kaina.

Dirbs vasarą ir rudenį

Stambiausias šalies elektros generatorius – 455 MW galios 2012 m. Elektrėnuose baigtas statyti kombinuoto ciklo blokas (KCB), dar vadinamas Lietuvos elektrinės devintuoju bloku, pernai pagamino 630 mln. kWh elektros energijos. O senesni Lietuvos elektrinės blokai, tokiam pačiam elektros kiekiui gaminti suvartojantys trečdaliu daugiau gamtinių dujų, 2013 m. į tinklus patiekė 470 mln. kWh.
Šie skaičiai galėjo būti kitokie, jei KCB daugiau laiko būtų veikęs vasaros ir rudens sezonu, kai energijos kainos biržoje pasiekia aukštumas. Pernai dalį šio sezono KCB nedirbo – buvo remontuojamas. Eksploatacijos metu išryškėjusius statybos defektus rangovas, Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingeneria y Construccion, S.A.U“, šalino savo lėšomis, tačiau 2014-ieji – jau paskutiniai sutartyje numatyti KCB garantinės priežiūros metai. Vėliau bloko remonto sąnaudos guls ant „Lietuvos energijos gamybos“ finansinių pečių.
Planuojama, kad 2014 m. KCB gamins šiek tiek daugiau – 680 MW elektros. Vienai pagamintai kilovatvalandei 12,5 ct bus primokama iš VIAP kišenės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) KCB kintamoms sąnaudoms dengti šiais metais numatė 85,3 mln. Lt. Efektyviausia juos naudoti ir galingą KCB bloką „įdarbinti“ būtent vasaros ir rudens sezonu, kai vietinė elektros gamyba tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse būna pati kukliausia ir pasiūla rinkoje atitinkamai susitraukia. Nors dėl atostogų laikotarpio krinta ir elektros suvartojimas, tačiau remontui atjungiamos perdavimo linijos bei stabdomos jėgainės birželio–spalio mėnesiais lemia itin nestabilias kainas elektros biržoje.
Kitu metu, kai Lietuvos elektrinės generatoriams savikaina tampa sudėtinga konkuruoti su kogeneracinėmis jėgainėmis ar importuojama hidroenergija, eksploatuoti KCB netikslinga, nes netgi minimaliu leistinu režimu veikiantis galingas naujasis įrenginys gamtinių dujų sudegina daugiau, nei mažiau efektyvūs, bet mažesnių gamybos apimčių greta Elektrėnuose stovintys generatoriai.

Dėl apriboto importo piko metu susidarius elektros energijos trūkumui ir ėmus kilti elektros kainoms rinkoje, „Lietuvos energijos gamyba“ šiandien ryte paleido 300 MW galingumo rezervinės elektrinės Elektrėnuose bloką.

„Nuolat stebime situaciją rinkoje ir matome, kad termofikacinių elektrinių, kurios šaltuoju metų laiku turėtų užtikrinti bazinę elektros energijos gamybą, bei kitų vietinių generacijos šaltinių pagaminama elektra nepadengė elektros poreikio, o kainos rinkoje dėl ribotų importo apimčių ėmė sparčiai augti. Dėl šios priežasties priėmėme sprendimą įjungti vieną iš rezervinės elektrinės blokų“, – komentuoja „Lietuvos energijos gamybos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.

Šiandien elektra „Nord Pool Spot“ bižos Lietuvos zonoje kainuoja 23,3 cento už kWh – trečdaliu daugiau nei prieš savaitę, kai kaina siekė 15,8 ct už kWh.

Planuojama, kad septintasis rezervinės elektrinės blokas efektyviausiu būdu derinant gamybą dujomis ir mazutu veiks ir stabilią vietinę elektros gamybą užtikrins tol, kol rinkoje bus ribota elektros energijos pasiūla.

Priminsime, kad pranešimai apie planuojamus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Baltarusijoje ir Estijoje atjungimus ir dėl to smarkiai sumažėsiančias elektros importo į Lietuvą galimybes pasirodė paėjusios savaitės pabaigoje. Remiantis perdavimo sistemos operatoriaus inomacija, importo galimybės į Lietuvą dėl to sumažėjo beveik 80 proc.

Efektyvumas, lankstumas ir mažesnis poveikis aplinkai. Tokiomis savybėmis pasižymi oficialiai atidarytas kombinuoto ciklo blokas (KCB) – naujasis „Lietuvos energijos“ objektas Elektrėnų komplekse.

Naujajame „Lietuvos energijos“ bloke įdiegtos pažangios technologijos. Kurą taupanti kombinuoto ciklo technologija plačiai naudojama Europos elektros energijos gamybos sektoriuje ir yra kur kas efektyvesnė lyginant su įprastais atviro ciklo įrenginiais, naudojančiais kietą arba skystą kurą. KCB sumontuota visame pasaulyje pripažintos bendrovės „General Electric“ sukurta 9FB dujų turbina. Tai viena pažangiausių dujų turbinų, šiuo metu pasaulyje naudojamų elektros gamyboje.

KCB naudingumas siekia daugiau nei 58 proc. Tuo tarpu naudojant įprastą technologiją, elektros energija paverčiama tik apie 25-40 proc. viso gamybos procesui reikalingo kuro. Tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti KCB sunaudoja net 30 proc. mažiau gamtinių dujų nei senieji Elektrėnų komplekso blokai.

Planuojama, kad KCB 2013 metais pagamins 1,374 TWh elektros energijos. Tai sudaro apie 14% šalies poreikio. Didžiausiu apkrovimu KCB bus eksploatuojamas vasaros laikotarpiu, kai elektros energijos negamina didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės.

KCB – draugiškas aplinkai elektros energijos gamybos objektas. Griežti Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai suteikė nemažai papildomos naudos didinant kuro naudojimo efektyvumą elektros gamybos srityje.

„Dėl didelio šiluminio efektyvumo tokie įrenginiai nenaudoja papildomo kuro ir pasiekia kur kas didesnę, nei įprasta galią. Taigi automatiškai sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti. Naujas mūsų bendrovės energetinis blokas atitinka 2016 metais įsigaliosiančius griežtus taršos reikalavimus“, – pabrėžė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Dar viena svarbi KCB funkcija – lankstumas. Naujasis blokas yra apie dešimt kartų lankstesnis už įprastas šilumines elektrines ir pagaminamos elektros kiekį gali didinti ar mažinti apie 25 MW per minutę greičiu. Maksimalią galią KCB pasiekia per 4-5 val. nuo paleidimo pradžios.

KCB statyba kainavo 1,3 mlrd. litų. Projekto finansavimui 168,2 mln. eurų dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir „Lietuvos energija“.

Naujojo „Lietuvos energijos“ kombinuoto ciklo bloko (KCB) statybos Elektrėnuose užbaigimą vertinusi valstybinė komisija baigė darbą. Užbaigimo aktą pasirašę įvairių sričių specialistai patvirtino, kad KCB statyba yra baigta ir objektas atitinka nustatytus reikalavimus.

Naująjį Lietuvos elektrinės objektą vertino Valstybinės energetikos inspekcijos, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Regioninio aplinkos apsaugos departamento, Darbo inspekcijos, Visuomenės sveikatos centro specialistai, taip pat Elektrėnų savivaldybei atstovaujantis vyriausiasis miesto architektas. Komisija konstatavo, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, o blokas pastatytas pagal projekte numatytus sprendinius.

455 MW instaliuotos galios KCB projektas pradėtas įgyvendinti 2009 metų balandį, kai buvo pasirašyta projektavimo ir statybos darbų sutartis su generaliniu rangovu – Ispanijos kompanija „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“. Ispanų koncernas objektą Elektrėnuose statė kartu su subrangovais Lietuvoje.

KCB statyba kainavo 1,3 mlrd. litų. Projekto finansavimui 168,2 mln. eurų dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat  komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir „Lietuvos energija“.

„Džiaugiamės, kad projektas įgyvendintas laiku, o darbai atlikti kokybiškai. Finansinis stabilumas taip pat buvo labai svarbus sėkmingos projekto eigos veiksnys. Nors oficialus bloko atidarymo renginys numatytas spalio 23 dieną, technologiškai jau viskas yra patikrinta, blokas mėnesį dirbo be sutrikimų. Šį faktą patvirtino ir valstybinė komisija, kuriai norime padėkoti už kruopštų darbą“, – sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Naujasis Lietuvos elektrinės blokas yra didžiausias „Lietuvos energijos” įgyvendintas projektas. Planuojama, kad KCB, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 58 proc., galės pagaminti elektros energijos, kuri patenkintų apie 20-25 proc. viso šalies poreikio. Veikdamas KCB sunaudos 30 proc. mažiau gamtinių dujų nei senieji elektrinės blokai.