"Scanpix" nuotr.

Arūnas BRAZAUSKAS

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, truksiančios nuo rugpjūčio 5 d. iki 21 d., kol kas neatrodo patikimai apsaugotos nuo teroristų. Didžiausia grėsmė – „Islamo valstybės“ (ISIS arba „Daesh“) smogikai. Tačiau ir patys brazilai nėra itin draugiški – ypač tie, kurie dėl olimpiados negauna algų.

Olimpiados išvakarėse Tarptautinė atominės energijos agentūra paskolino Bra­zi­lijos valdžiai įvairios aparatūros ra­dia­ci­jos lygiams matuoti. Nuogąstaujama, kad „Da­esh“ gali panaudoti „purviną bombą“ – radioaktyvių medžiagų, kurios, nors ir nesukels branduolinio sprogimo, tačiau labai užterš aplinką.

„Daesh“ propaganda – tarptautinė, o prieš olimpiadą jos pagausėjo portugalų kalba. Liepos 25-ąją Brazilijos teisėsaugininkai pa­skel­bė suėmę „Daesh“ įkvėptų 12 šalies piliečių, kurie įtariami rezgę sąmokslą. Jie apibūdinti kaip nepatyrę saviveiklininkai, kurie viešai komunikavo socialiniuose tinkluose, netgi bandė internetu įsigyti ginklą. Tiesioginių ryšių su ISIS kol kas neaptikta.

Trūksta apsaugininkų

Sakoma, kad arkliai brastoje nekeičiami. Juolab ne laikas keisti apsaugininkus, kai plėšikai laužia duris. Tačiau būtent sargyba buvo pakeista likus savaitei iki Rio de Žaneiro olimpiados pradžios. Brazilijos teisingumo ministerija nutraukė sutartį su privačia kompanija „Ar­tel“, kuri išpeikta už nekompetenciją ir at­sa­komybės stoką. Priežastis bado akis – firma žai­d­ynių išvakarėse tenusamdė 500 ap­sau­gi­nin­kų vietoj 3,4 tūkst. – tiek buvo nu­ma­tyta pa­gal sutartį. Tiek žmonių reikia, kad būtų tikrina­mi žiūrovai prie įėjimų į olimpinius renginius.

Rio olimpiados apsaugai iš viso sutelkta 85 tūkst. policininkų, specialiųjų tarnybų agentų, kariškių ir privačių apsaugininkų.

Apgavus privatininkams, daiktų patikra metalo detektoriais, radiacijos matuokliais, rentgenu ir čiupinėjant rankomis patikėta vietiniams policininkams, kurie jau spėjo pasižymėti protestais dėl menko atlyginimo. Rio olimpiados apsaugai iš viso sutelkta 85 tūkst. policininkų, specialiųjų tarnybų agentų, kariškių ir privačių apsaugininkų.

Panašios bėdos buvo iškilusios 2012 m. Lon­do­no olimpiadoje, kai viena didžiausių pa­sau­ly­je apsaugos kompanijų „G4S“ nesugebėjo su­telkti reikiamo kiekio darbuotojų. Likus ke­lioms savaitėms iki žaidynių „G4S“ tebuvo nu­samdžiusi ir apmokiusi 10 tūkst. apsaugininkų iš planuotų 13,7 tūkst. Spragos tada buvo už­kamšytos policininkais ir kariškiais.

Londono olimpiada 2012 m. įsiminė įspūdingomis saugumo pastangomis ir tam buvo skaudžių priežasčių. 2005 m. liepos 7-ąją, kitą dieną po to, kai Londonas buvo išrinktas olimpiniu miestu, „Al Qaeda“ šalininkai surengė sprogimus Londono transporto sistemoje.

Olimpiados metu Londone dieną naktį budėjo apie 40 tūkst. žmonių: 13 tūkst. policininkų ir 17 tūkst. kariškių. Priemonių arsenalas apėmė karinius lėktuvus, sraigtasparnius, raketas „žemė-oras“. Apsauga kainavo apie pusę milijardo svarų sterlingų.

2016-ųjų Rio olimpinių žaidynių saugumą užtikrina ne vien samdomi apsaugininkai, bet ir informacija. Antai bendrovė „PGI In­tel­li­gen­ce“ siūlo pirkti informacijos paketą, į kurį įeina:

l         Rio de Žaneiro pavojingų rajonų žemėlapiai, apimantys tiek kriminalinę, tiek socialinių riaušių riziką;

l         kibernetinių grėsmių ir politinio aktyvizmo, galinčio paveikti klientų reputaciją, analizė;

l         informacija apie medicinines grėsmes, sveikatos apsaugos įstaigas, miesto transportą.

Tragedijos atskleidžia spragas

Teroristams sportas nereiškia taikos ir paliaubų. Jie tai parodė 1972 m. per Miun­che­no olimpiadą, kai palestiniečių grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, paėmė įkaitais 11 Iz­raelio sportininkų. Teroristai reikalavo paleisti daugiau kaip du šimtus kalinių iš Izraelio kalėjimų, taip pat vadinamosios Baaderio ir Meinhof gaujos teroristus vokiečius (apie šią grupuotę rašoma šio numerio 38–41 p.). Rugsėjo 5–6 d. vykęs incidentas baigėsi tragiškai – visi izraeliečiai buvo nužudyti. Apie sėk­mingas Izraelio pastangas sunaikinti tris pa­sprukusius užpuolikus (penkis jų nušovė vokiečių policija) ir žudynių organizatorius pasakoja Steveno Spielbergo vaidybinis filmas „Miun­che­nas“ („Munich“, 2005 m.).

Reikėjo tragedijos, kad išryškėtų Miun­che­no olimpiados spragos, o Brazilijoje apie jas garsiai rėkia policininkai. Birželio 27-ąją atvykusieji į Galeano aerouostą Rio de Žaneire galėjo matyti laisvu nuo darbo metu čia atėjusius policininkus, kurie laikė šūkius anglų kalba: „Sveiki atvykę į pragarą“. Kiti jų iškelti plakatai skelbė, kad policininkai ir gaisrininkai negauna atlyginimų, ir Rio de Žaneiro svečiai nebus saugūs.

Kitose Rio vietose policininkai tomis dienomis demonstravo nepasitenkinimą mažais atlyginimais ir veiklai būtinų elementarių daiktų sty­giumi. Trys šimtai policininkų sustojo ant Rio de Žaneiro valstijos įstatymų leidybos institucijos laiptų.

Viename iš plakatų šūkis skambėjo taip: „Policijos prioritetas – žmonės, vy­riau­sybės prio­ritetas – olimpiada.“

Viename iš plakatų šūkis skambėjo taip: „Policijos prioritetas – žmonės, vy­riau­sybės prio­ritetas – olimpiada.“ Po­li­ci­nin­kai pra­šė žmo­­nių paaukoti tai, ko trūksta – nuo degalų iki tua­letinio popieriaus. Tik labdara ne­įmanoma už­kimšti finansinės skylės: tuo me­tu Rio de Ža­nei­ro miestas ir valstija iš vy­riau­sybės nebuvo ga­vę žadėtų 860 mln. JAV dolerių.

Pasprinkite savo olimpiada

Olimpiada startuoja ne pačiu geriausiu Brazilijai metu. Šalis patiria didžiausią per pastaruosius 25 metus ekonominę recesiją. Naujausios apklausos rodo, kad pusė Brazilijos piliečių nepritaria tam, kad jų šalyje būtų rengiama olimpiada, kuri bent jau Rio de Žaneiro valstiją paliko be išteklių, kurie reikalingi policijos, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų darbui. Gal todėl kai kurie brazilai nerodo di­delės pagarbos olimpinei ugniai.

Protestuojai išplėšė fakelą iš bėgiko rankų, maža to – apmėtė policiją akmenimis bei plytomis

Liepos 27 d., kai iki olimpiados pradžios buvo likę 10 dienų, protestuotojai, tarp kurių būta streikuojančių mokytojų, turistų traukos taške Angra dos Reise pagrobė ir užgesino olimpinę ugnį, kuri buvo nešama į Rio de Žaneirą. Protestuojai išplėšė fakelą iš bėgiko rankų, maža to – apmėtė policiją akmenimis bei plytomis. Jų reikalavimai nesusiję su olimpiada: reikalauta atidaryti vietinį neatidėliotinos pagalbos centrą – tą, į kurį skambinama bendruoju pagalbos telefonu. Įstaiga uždaryta nutraukus finansavimą. Riaušininkai buvo išvaikyti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Tačiau olimpinė ugnis vis dėlto užgeso – pirmas pavykęs bandymas iš keleto: į Brazilijos keliais neštą ugnį taikyta vandens čiurkšlėmis, gesintuvų putomis.

Policininkai protestuoja, o jais apsimetę plėšikai kartais patuština užsieniečių pinigines. Naujazelandietis džiudžitsu meistras Jasonas Lee, kuris, tiesa, olimpiadoje nedalyvauja, liepos 29 d. žiniasklaidai pareiškė, kad du karinės policijos uniformas dėvintys žmonės privertė jį iš bankomato išimti ir jiems atiduoti apie 800 dolerių. J.Lee nusprendė Rio de Žaneire nepasilikti.

Ar tualetai jau veikia?

Saugumo problemos – vienos iš daugelio paskutinę akimirką išlindusių 2016-ųjų olimpiados organizacinių spragų. Vandens sporto varžybų išvakarėse savanoriai graibė šiukšles ir atliekas Guanabaros įlankoje. Statybininkai skubiai remontavo ir baigė tvarkyti olimpinio kaimelio patalpas, kurios, kaip pareiškė jau atvykę olimpiečiai, vis dar netinkamos gyventi.

Sklando gandai, kad neužbaigti darbai – atlyginimu nepatenkintų statybininkų sabotažas. Neveikiantys tualetai ir elektros jungikliai bei kitokie defektai išlindo bent 400 iš 3600 kambarių, turinčių talpinti 18 tūkst. sportininkų. Kliūtys šalinamos, tačiau ne taip greitai, kad netvarka nepatenkinta Australijos komanda būtų sutikusi įsikelti liepos 31 d., kaip buvo suplanuota.

Sportininkams neramu ir dėl Zikos viruso, kurį platina kraujasiurbiai vabzdžiai – kaip ir maliariją, geltonąją karštinę bei kitas infekcines ligas

Sportininkams neramu ir dėl Zikos viruso, kurį platina kraujasiurbiai vabzdžiai – kaip ir maliariją, geltonąją karštinę bei kitas infekcines ligas. Būtent dėl šios infekcijos baimės žaidynėse atsisakė dalyvauti kai kurie sportininkai, tarp jų bent septyni ne patys prasčiausi gol­fo žaidėjai iš įvairių šalių. Nėščioms moterims apskritai patarta nevykti stebėti olimpiados.

Apdairų ir Dievas saugo

"Scanpix" nuotr.

Be sportininkų, į Rio turėtų atplūsti apie pusę milijono žiūrovų. O Brazilija nėra rami šalis.

Nemokamuose patarimų šaltiniuose apstu paprastų perspėjimų. Rašoma, kad Kopakabanos, Ipanemos, Lemės, Leblono, Arpoadoro paplūdimiai itin gausiai lankomi dienos metu, o naktį yra pavojingi – ypač, jeigu tušti.

Pavojinga tuščia erdvė

l         Bendras patarimas visais atvejais – vengti vietų, kur visiškai nėra žmonių. Galima ir netgi įdomu vakare pasivaikščioti krantinėmis, besidriekiančiomis palei paplūdimius, tačiau tiktai kartu su vietinių minia. O prie jūros vakare geriau neiti  – nebent ir ten būtų gausus būrys žmonių.

l         Rio de Žaneiro centras – verslo ir prekybos zona, kurioje beveik niekas negyvena, kartu yra pavojaus zona naktimis, savaitgaliais, per valstybines šventes, kai neveikia įstaigos ir parduotuvės. Nurodytu laiku ten geriau nesirodyti nei vietiniams, nei turistams. Vieta, kurios apskritai reikėtų vengti – šiauriniai Rio rajonai. Jie neįdomūs ir pavojingi turistams. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad nusikaltėliai mobilūs. Plėšikai ant motociklų, motorolerių, netgi dviračių – daugelio didmiesčių, taip pat ir Rio de Žaneiro, kasdienybė. Pėstute daug nepavaikščiosi, tad geriau naudotis taksi kompanijų paslaugomis, o ne viešuoju transportu.

Taurė su dangteliu

l         Patariama nesiūlyti policininkams kyšių, nes galimi didesni nemalonumai, palyginti su tais, nuo kurių bandoma atsipirkti kyšiu.

l         Šiukštu nesikviesti nepažįstamų žmonių į viešbutį. Jei kas nors gatvėje neva netyčia aplieja, nereikia leisti, kad imtų valyti rūbus – tai įprastas būdas ištraukti piniginę.

l         Baruose, restoranuose geriau neatsitraukti nuo užsakytų gėrimų, neleisti vaišinti nepažįstamiems žmonėms. Taures patartina laikyti pridengus delnu, kad kas nors neįpiltų svaiginančių, migdančių preparatų.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Į 2015-uosius žengiame apsisprendę mažinti verslą kontroliuojančių institucijų, bet politinės valios spręsti esmines viešojo sektoriaus problemas nėra.

Aušra Pocienė

Premjeras Algirdas Butkevičius išdidžiai sako, kad ši Vyriausybė vis dėlto ryžosi iš pagrindų konsoliduoti verslą prižiūrinčių institucijų tinklą, ir skaičiuoja, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės strateginio komiteto sprendimus, nebeliks šešiolikos iš daugiau nei 60 ūkio subjektus prižiūrinčių institucijų. Jos bus sujungtos, likviduotos arba neteks kontrolės funkcijų. Taip siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, padaryti efektyvesnę šių institucijų veiklą ir naudingiau panaudoti biudžeto lėšas.

Vyriausybė jau pritarė sprendimui į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją prijungiant prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Pritarta siūlymams sujungti Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir bankroto valdymo instituciją.

Aplinkos apsaugos srityje priežiūros institucijų veikla konsoliduojama dviejose tarnybose. Vietoj Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos, aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų verslo priežiūrą vykdys Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, o nepriežiūrinės funkcijos bus perkeltos į steigiamą Aplinkos apsaugos tarnybą.

Dešimt teritorinių visuomenės sveikatos centrų bus sujungti į konsoliduotą priežiūros instituciją, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jungiamos į vieną instituciją.

A.Butkevičius užsimena, kad yra ir kitų, anot jo, radikalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, suformuoti daugiasektorinį reguliuotoją, sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją.

Siekiant paspartinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą, vietoj 15 statinio projektą tikrinančių institucijų turėtų likti septynios įstaigos, o statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas dvigubai greičiau. Taip pat pritarta siūlymui sukurti bendrą ir aiškią leidimų darbams nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose vykdyti sistemą.

Premjeras prognozuoja, kad visas priežiūros institucijų konsolidacijos procesas, atsižvelgiant į pokyčių mastą ir sudėtingumą, galėtų būti baigtas iki 2015 m. vidurio ar pabaigos. Sudėtingesni procesai turėtų būti baigti iki 2016 m. pradžios.  Jau suskaičiuota, kad iš viso reikės pakeisti beveik 1500 teisės aktų, tarp jų – daugiau nei šimtą įstatymų.

Jau pradėta įgyvendinti iniciatyva po vienu stogu sutelkti viso valstybės ir savivaldybių turto priežiūrą. Valstybės turto fondas prijungtas prie valstybės įmonės Turto banko, kuris nuo šių metų spalio 1 dienos vykdo centralizuotą turto valdymą. „Inventorizavus ir vienose rankose sutelkus visą nekilnojamąjį turtą ir akcijas bus galima efektyviau jį išlaikyti ir atnaujinti ar privatizuoti nereikalingą perteklių. Tai leis užtikrinti efektyvią valstybės turto kontrolę ir sutaupyti papildomų lėšų“, – žada A.Butkevičius.

Reformas žlugdo politinė priešprieša

Sužinoti, kiek po šios reformos kontroliuojančiose institucijose sumažės darbuotojų, nepavyko. Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Jolita van Otterlo tik informavo, kad šiuo metu į konsolidacijos procesą įtrauktose institucijose priežiūros funkcijas atlieka daugiau kaip 8 tūkst. priežiūros specialistų, per metus atliekantys daugiau nei 260 tūkst. ūkio subjektų veiklos patikrinimų.

Šiaip ar taip, premjeras vertas pagyrimo ne tik už tai, kad ryžosi mažinti išpūstą verslo kontrolierių skaičių, bet ir už tai, kad tęsia savo politinių priešininkų – dešiniųjų Vyriausybės iniciatyvą.

Vis dėlto, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nekrošio, šis atvejis yra labiau išimtis nei taisyklė. „Gaila, jog taip nevyksta kitose viešojo sektoriaus srityse, o šią išimtį lėmė tai, kad, be politinių partijų, čia yra ir kitų veiksnių, padedančių įgyvendinti reformą ir užtikrinti jos tęstinumą“, – atkreipia dėmesį viešojo sektoriaus ekspertas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

JAV bendrovė ATK dar vienu žingsniu priartino vadinamuosius „robotų karus“, sukūrusi ir išbandžiusi bepiločiams lėktuvams skirtą kompaktišką didelio tikslumo bombą „Hatchet“.

Ši naujovė buvo pristatyta Merilende (JAV) vykusioje Karinio jūrų laivyno lygos parodoje, pranešė „Defensetech.org“. „Hatchet“ skrta naudoti bepiločiuose orlaiviuose (UAV), bet tinka ir nedideliems sraigtasparniams bei pilotuojamiems kariniams lėktuvams. Pasak ATK atstovų, ši 60 mm bomba iš pradžių buvo kuriama specialiai bepiločiams lėktuvams „Predator“.

Pranešama, kad kompaktiška aviacinė bomba gali labai išplėsti karinių bepiločių orlaivių smogiamąją galią: ant vieno raketų „Hellfire“ tvirtinimo laikiklio galima pakabinti 24 „Hatchet“ bombas. Viena tokia bomba sveria tik maždaug 2 kilogramus.

„Hatchet“ turi miniatūrinį JDAM (Joint Direct Attack Munition) tikslaus nukreipimo į taikinį įrenginį, kuriame naudojamas lazerinis nutaikymo daviklis, GPS imtuvas ir inercinė nukreipimo sistema.

Pasak ekspertų, „Hatchet“ minibombos bus ypač efektyvios naudojant jas prieš neapsaugotus (nešarvuotus) taikinius karo veiksmų miestuose sąlygomis. Dėl „Hatchet“ tikslumo bus galima sunaikinti konkrečią pastato patalpą nepadarius žalos šalia esantiems kambariams, sakoma ATK pranešime.

„Hatchet“ bombos ne tik suteiks galimybę paversti lengvuosius karinius bepiločius orlaivius bombonešiais, bet ir leis padidinti vidutinių ir sunkiųjų UAV smogiamąją galią.

balsas.lt

Daugelio šalių degalinėse kylančios benzino kainos bent trumpam privertė pamiršti branduolines Irano galvutes ir prisiminti, kad Iranas turi kitą kozirį – naftos.

Jei šiemet prasidėtų karinis konfliktas su Iranu, šios grumtynės veikiausiai būtų pavadintos Ormūzo sąsiaurio vardu. Turbūt galima drąsiai teigti, kad dabar tai pati karščiausia pasaulio vieta, kurią sapnuoja ir Irano lyderis Mahmoudas Ahmadinejadas, ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Toks svarbus Ormūzas pasidarė ne per dieną. Tai naftos gabenimo arterija, mat per šį sąsiaurį kasdien pervežama 40 proc. visos jūra transportuojamos pasaulio naftos (arba 20 proc. bendros pasaulio naftos).
Iranas, kuriam Vakarų šalys neseniai ėmė grasinti naftos embargu, dabar grasina šį sąsiaurį blokuoti. Iš esmės tai būtų pasaulinė finansinė katastrofa, nes vien dėl gando apie tokią galimybę naftos kaina pašoko keliolika procentų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę „Brent“ tipo naftos kaina buvo pasiekusi 114 JAV dolerių už barelį, o Lietuvos degalinėse litras benzino pabrango apie 20 centų.
Dar didesnis naftos kainų šuolis (blokavus Ormūzo sąsiaurį, prognozuojamas netgi naftos kainos padvigubėjimas) ne tik merdinčiai euro zonai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms būtų didžiulis ekonominis smūgis.
Taigi JAV, Didžioji Britanija ir, be jokios abejonės, Izraelis neramiai stebi, kaip rutuliosis padėtis sąsiauryje.

Kas žengtų pirmą žingsnį

Įtampa tarp Irano ir Vakarų šalių bei Izraelio didėja kone kiekvieną dieną, ir nežinia, kas esant tokiai įtemptai padėčiai gali pratrūkti pirmas – Iranas, Izraelis ar, pavyzdžiui, JAV.
Reikia atsiminti, kad Iranas nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio dar niekada į jokį grasinimą nėra atsakęs atsitraukimu: jei jį kas kumšteli, Iranas kumšteli atgal su dviguba jėga. Tą suprasdami, tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos, tiek Izraelio strategai liežuvį laido labai atsargiai.
Pradėti ataką, regis, knieti Izraeliui. Bet jis nežengtų tokio žingsnio be JAV ir Didžiosios Britanijos pritarimo. JAV suvokia, kad karinis konfliktas įtrauktų į neprognozuojamą karą, tad šiuo metu renkasi diplomatinį kelią: gruodžio 31 d. šalies prezidentas B.Obama pasirašė nutarimą, kuriuo paskelbė draudimą naudotis JAV finansinės sistemos institucijų paslaugomis bet kuriam užsienio šalies bankui, bendradarbiausiančiam su Irano centriniu banku.
Panašiai elgiasi ir ES šalys. Štai sausio 30 d. ES užsienio reikalų ministrų susitikime raginama teikti pasiūlymą įvesti minėtą Irano naftos embargą. Neabejotinai tai būtų itin skaudus smūgis Irano ekonomikai, nes skaičiuojama, kad iš naftos eksporto ši šalis gauna apie pusę visų savo pajamų. Tačiau tai irgi panašu į blefą, nes europiečiai patys sau išsikastų duobę: apie 17 proc. viso Irano naftos eksporto tenka tai pačiai ES.
Gal tai, kad Ormūzo konfliktas vis dažniau lyginamas su JAV ir Didžiosios Britanijos karu Irake, gali byloti, jog pirmosios pultų jos?
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Philipas Hammondas iš tiesų patvirtino, kad britai gali imtis karinių veiksmų, jei Iranas blokuos Ormūzo sąsiaurį. Pasak P.Hammondo, bet koks bandymas kliudyti susisiekimui per Ormūzo sąsiaurį būtų neteisėtas ir nesėkmingas, o karališkasis laivynas prisidėtų prie veiksmų, užtikrinančių laisvą laivybą sąsiauriu. Bet vėlgi – kol nebus amerikiečių pritarimo, nebus ir britų drąsos pradėti šį labai rizikingą “sąsiaurio vadavimo” projektą.
Iš esmės karo nenori nė viena pusė, tačiau grasinimai, net jei dalis jų yra tik blefas, bet kurią minutę gali aptemdyti protą.
Be to, didėjanti įtampa kursto aistras ir į kelias stovyklas pasidalijusiose Iranui neabejingose šalyse. Iranui draugiška Rusija nevengia aštrių pasisakymų Vakarų šalių atžvilgiu. Svarbiausia Irano prekybos partnerė Kinija kol kas lūkuriuoja, bet greičiausiai nesišlietų prie Vakarų valstybių, net jei kas nors kada nors pajėgtų galutinai įrodyti Irano branduolinio ginklo egzistavimą.
Vienintelė šalis, kuri tikrai norėtų akistatos su Iranu, ko gero, yra Izraelis, kurį Iranas trokšta nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ir nors prognozių, kad Izraelis yra pasiryžęs pulti Iraną, esama nemažai, vis dėlto jos nelaikomos labai rimtomis. Netgi Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ direktorius Meiras Daganas ketinimus bombarduoti Iraną vadina „idiotiškais“, nes Izraelis vienas kažin ar sugebėtų įtikinamai smogti šiai valstybei. Net jei 41 proc. Izraelio gyventojų norėtų tokio puolimo („Politlist“ duomenimis), valdžia vargu ar tam ryžtųsi.
Taigi kol kas vyksta katės ir pelės žaidimas, kurio baigtis yra visų jo žaidėjų rankose. Belieka tikėtis, kad teisus JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, kuris neseniai viešėdamas Tel Avive pažadėjo, jog drauge su Izraeliu bus daroma viskas, kad regione būtų išvengta branduolinės grėsmės.

Bendrovei “BOD Group” nepavyko prisijungti muzikos įrašais prekiaujančios “Bombos” įmonių grupės. Šį mėnesį paskelbta ir apie kitus faktiškai finišo tiesiojoje nutrūkusius sandorius, rašo “Verslo žinios”.

“Neradome bendro sutarimo – kiekvienas norėjo išsaugoti geriausius darbuotojus, o susijungus būtų tekę dalį jų atleisti”, – lakoniškai apie neįvykusį sandorį kalbėjo “BOD Group” vadovas Vidmantas Janulevičius.

Dienraštis rašo, jog “BOD group” ir “Bombos” įmonių grupės sandoris, po kurio “Bomba” būtų perėjusi į “BOD Group” rankas, nebuvo plačiai žinomas, tačiau praėjusiais metate prasidėjusios derybos nebuvo vaisingos.

“Buvome gavę pasiūlymą parduoti įmonę, tačiau derybos nutrūko, nes nesutarta dėl kainos”, – savo ruožtu aiškino finansinės ir valdymo apskaitos paslaugas teikiančios “Findir Consulting” direktorius Mindaugas Dabulis.

Advokatų kontoros “Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai” advokatas Rokas Bukauskas patvirtino: praeinant krizei padaugėjo atvejų, kai kreipiamasi konsultacijos dėl sandorių nutraukimo. Anot jo, priežastis – pasikeitusios sandorio vykdymo sąlygos.

Investicinės bankininkystės paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės “Confidentus” partneris Kristupas Kukarskas teigė, jog pirkėjų aktyvumas kyla, bet jų ir pardavėjų lūkesčiai vis dar skiriasi. Pasak K.Kukarsko, lietuviai vis dar ieško pigių įmonių, bet žema kaina nebeatitinka pardavėjų lūkesčių, o užsieniečiai, sprendžiant iš jų siūlomos kainos, optimistiškai žiūri į Lietuvą.

“Mūsų klientai iš užsienio dosnesni ir su jais lengvai pasiekiami susitarimai”, – tikino K.Kukarskas.

Po anoniminio pranešimo apie sprogmenį ketvirtadienį evakuotas Šiaulių apygardos administracinis teismas. Anonimui pranešus apie sprogmenis evakuotas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teisme (LVAT), nei Šiaulių apygardos administraciniame teisme sprogmenų nerasta, grįžta prie normalaus darbo.

Pareigūnų teigimu, ketvirtadienio rytą paskambinęs anonimas pranešė apie po pastatu esančius sprogmenis. Anonimas, paskambinęs teismo darbuotojams, pagrasino, kad jei šie kreipsis į policiją, pastatas sprogs. LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad pranešimas apie sprogmenį gautas bendruoju teismo telefonu apie 8.30 val.