Politinis smurtas. Vėlyvą vasario 27-osios vakarą Maskvos policija užregistravo „svarbiausią dienos nusikaltimą“. Tai vieno iš Rusijos opozicijos lyderių, Jaroslavlio Dūmos nario, buvusio Rusijos vicepremjero Boriso Nemcovo nužudymas. Itin saugomoje zonoje padarytas nusikaltimas ženklina Rusijos valdžios ir visuomenės žengimą į sumaištį.
Nusikaltimas padarytas ant Didžiojo Moskvoreckio tilto, vos už kelių šimtų metrų nuo Kremliaus. Buvo likusios dvi dienos iki planuojamo didelio opozicijos mitingo Maskvoje. B.Nemcovas interviu radijuje „Echo Moskvy“ kelios valandos iki nužudymo kvietė žmones dalyvauti sekmadienį planuotame „Pavasario marše“, taip pat kaltino valdantįjį Rusijos elitą dėl karo Ukrainoje ir sukeltos ekonominės krizės, korupcijos, biurokratijos. Tai buvo paskutinis Vladimiro Putino oponento viešas pasisakymas.
Po radijo laidos opozicionierius prekybos centre GUM susitiko ir kavinėje vakarieniavo su drauge iš Ukrainos Ana Durickaja. Vėliau pora dar trumpai pasivaikščiojo po Raudonąją aikštę ir pėsčiomis patraukė į B.Nemcovo namus Malaja Ordynka gatvėje kitapus Maskvos upės.
Nusikaltimą tiriantys pareigūnai viešai tvirtina ištyrę visus turimus vaizdo įrašus, nors būta kalbų, kad aplinkinės filmavimo kameros esą dėl remonto buvo išjungtos. Internete greitai išplito viso labo vienas įrašas. Jį iš tolimo atstumo padarė televizijos TVC kamera, paprastai naudojama kuriant naujienų reportažus. Prastos kokybės filmuotoje medžiagoje matyti, kaip B.Nemcovas ir A.Durickaja iš lėto eina per tiltą ir pro juos pravažiuoja kelių tarnybos sunkvežimis, įvardytas kaip sniego valymo mašina. Sunkvežimis užstojo maždaug pusę dvyliktos nakties įvykdytos žmogžudystės vietą ir eigą. Vaizdo įraše matyti, kaip netrukus į gatvę išbėgęs žmogus įsėda į pro šalį važiuojantį baltos spalvos automobilį. Nenukentėjusi A.Durickaja puola prie sunkvežimio, sustojusio už kelių šimtų metrų nuo žmogžudystės vietos.
Tik maždaug po dešimties minučių į nusikaltimo vietą atvyko policija, kuriai beliko konstatuoti B.Nemcovo mirtį. Šoko ištikta A.Durickaja pareigūnams negalėjo tiksliai nusakyti automobilio markės. Maskvos merija kitą dieną išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad miesto stebėjimo kameros B.Nemcovo nužudymo naktį veikė puikiai, tačiau teritorija, kurioje buvo nušautas politikas, priklauso federalinių tarnybų jurisdikcijai, tad tik jos gali stebėti šią vietą ir turėti nusikaltimo įrašą.
Įvykio liudininkais tapusių praeivių pasakojimai taip pat nedaug padėjo. Buvo paskelbta kelių baltos spalvos automobilių markių paieška, tačiau visų vėliau sustabdytųjų vairuotojai neturėjo nieko bendro su nusikaltimu.
„Kommersant“ žurnalistų duomenimis, tyrimo metu nustatyta, kad žudikas B.Nemcovo greičiausiai laukė ant šoninių tilto laiptų. Gavęs bendrininkų signalą, jis greitai pakilo ant tilto pėsčiųjų dalies ir iš nugaros šešis sykius šovė į politiką. Keturi šūviai pasiekė tikslą, o širdį perskrodusi kulka buvo mirtina. Pistoleto, kaip įtariama „Makarov“ arba perdaryto dujinio ginklo, nusikaltėlis nepaliko. Greičiausiai jis buvo įmestas į Maskvos upę.
Iš nusikaltimo vietoje rastų šovinių tūtelių nustatyta, kad 9 mm kalibro šoviniai pagaminti skirtingu laiku ir skirtingose vietose (1986 m. Čeliabinske, 1992 m. Tuloje). Tai leido nusikaltimo tyrėjams padaryti išvadą, kad žudikai greičiausiai nebuvo savo srities profesionalai, nes „rinko šovinius iš skirtingų kišenių“, nors paprastai kulkos parduodamos dėžutėmis po 50 arba po 1000. Be to, tokio senumo šoviniai įprastai naudojami tik mokymo tikslams.
Po žmogžudystės buvo oficialiai iškeltos įvairios nusikaltimo versijos. Rusijos kriminalistai neabejoja, kad tai užsakomasis ir suplanuotas nužudymas, tačiau kol kas negali patvirtini nė vienos iš versijų. Pasak nusikaltimo tyrėjų, žmogžudystė galėjo būti įvykdyta kaip „sakralinė auka“ – terminas, kurį dar 2012-aisiais pirmą kartą pavartojo prezidentas Vladimiras Putinas. „Tai provokacija, kuria siekiama destabilizuoti šalies politinę padėtį, ir B.Nemcovo figūra gal tapti sakraline auka tiems, kurie bet kokiais būdais siekia savo politinių tikslų“, – sakė tyrimo komiteto atstovas Vladimiras Markinas.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-09-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.