BFL

Europos Komisijos pirmininkas tikisi, kad istorijos knygose ties 2012-aisiais bus rašoma, kaip Europa išbrido iš ekonomikos krizės.

Europos Komisija 2011 m. rudenį pateikė pesimistinę ES ekonomikos prognozę, kai kurie analitikai siūlo rengtis euro pakasynoms, taupieji vokiečiai piktinasi, kiek jie dar turės apmokėti išlaidžiųjų graikų sąskaitas. Ir tokiame fone dar vyksta mūšiai dėl ES prioritetų, tiksliau – milijardų 2014–2020 m. laikotarpiui. Apie tai – iš pirmų lūpų: „Prognozių“ interviu su Europos Komisijos pirmininku José Manueliu Barroso.

PROGNOZĖS: Kaip EK ragina kovoti su vėl lėtėjančiu ekonomikos augimu: mažinti valstybės išlaidas, kaip pastaruosius trejus metus darė Lietuva, ar skatinti vartojimą, kaip darė kai kurios kitos šalys?

J.M.B.: Negalima rinktis tik vieno ar kito – fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos reforma turi būti vykdomi drauge. Metinėje ekonomikos augimo apžvalgoje, kurią neseniai pristačiau, išdėstyti ateinančių dvylikos mėnesių mūsų politikos prioritetai, kuriais siekiama atkurti makrofinansinį stabilumą ir paskatinti tvarų ekonomikos augimą. Prioritetai yra penki.

Pirmiausia reikia tęsti fiskalinį konsolidavimą. Skirtingose šalyse jis turėtų būti diferencijuotas. Antra, reikia atkurti įprastą skolinimą ekonomikai. Tinkamu reguliavimu ir kapitalo restruktūrizavimu reikia sustiprinti bankininkystės sektorių. Trečia, reikia paspartinti struktūrines reformas, visų pirma paslaugų sektoriaus, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės ekonomikos. Ketvirta, reikia šalinti nedarbą ir kitus socialinius krizės padarinius. Reikia reformų, kad darbo rinkos būtų lankstesnės ir palankesnės darbo vietoms kurti. Paskutinis prioritetas – modernizuoti visų lygmenų viešąjį administravimą.

PROGNOZĖS: Kokį prognozuojate euro krizės baigties scenarijų?

J.M.B.: Graikija, kitos Pietų Europos šios šalys deda daug pastangų, kad įveiktų didžiulius sunkumus. Kartais jos už tai moka didelę politinę kainą. Vis dėlto jos pasiryžusios įgyvendinti neretai skaudžias, bet reikalingas reformas. Struktūrinės reformos Latvijoje ir Airijoje parodė, kad tai padaryti įmanoma. Darome viską, kas įmanoma, kad padėtume Graikijai. Ką tik sutarėme dėl naujos jai skirtos programos. Dabar tikimės, kad Graikijos valdžios institucijos įvykdys joje nustatytus įpareigojimus.

PROGNOZĖS: Ar, Jūsų manymu, Lietuvai verta skubėti į euro zoną, kai ši tokia nestabili?

J.M.B.: Pirmiausia norėčiau priminti, kad euras tebėra stipri valiuta. Tarptautinėje pinigų sistemoje greta dolerio jis tapo lyginamuoju standartu. Žinoma, kai tik šalis atitinka konvergencijos kriterijus, verta prisijungti prie euro zonos, nes tai suteikia įvairiopos naudos – pradedant tarptautiniu pripažinimu, baigiant kainų stabilumu ir geresnėmis užsienio investicijų bei prekybos perspektyvomis. Tai, pavyzdžiui, pripažino ir jūsų kaimynai estai. 2011 m. pradžioje Estija tapo septynioliktąja euro zonos nare, nepaisant visų skolų krizės problemų.

Kalbėdamas apie konvergenciją noriu pabrėžti, kad Lietuvoje dėl stipraus ekonomikos augimo 2011 m. pirmoje pusėje biudžeto rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi. Naujausia informacija rodo, kad Lietuvos konvergencijos programoje nustatytas 2011 m. tikslas – 5,3 proc. BVP deficito – tikriausiai bus viršytas. Pagal mūsų naujausią rudens ekonomikos prognozę, bendras Lietuvos biudžeto deficitas 2011 m. bus 5 proc., o 2012 m. – 3 proc. Tai puikūs rezultatai.

PROGNOZĖS: Pastaraisiais mėnesiais vis prabylama apie „dviejų greičių“ ES. Asmeniškai Jūs už ar prieš?

J.M.B.: Manau, „dviejų greičių“ Europa būtų didelė klaida. Nuo tada, kai po 2004 ir 2007 m. ES plėtros etapų iš naujo suvienijome Europą, praėjo tik penkeri metai. Dabartinė krizė parodė, kad, norint užtikrinti geresnį ekonomikos ir biudžetų koordinavimą, kai kuriose srityse reikia glaudesnės ES integracijos. Tai nereiškia, kad turėtume vėl dalyti ar skaldyti Europą. Šios krizės priežastis buvo ne ES plėtra, o tai, kad žmonės gyveno ne pagal išgales ir nebuvo laikomasi stabilumo bei ekonomikos augimo taisyklių. Dabar turime užtikrinti, kad veiks geresnė sistema, kuri neleis tam pasikartoti.

PROGNOZĖS: Tiesioginės išmokos Lietuvos ir kitų po 2004 m. į ES įstojusių šalių ūkininkams ES vidurkio nepasieks net 2020 m. Ar taip naujosios ES šalys nėra diskriminuojamos? Juk jos dar dešimtmečius bus atsilikusios nuo senųjų ES narių.

J.M.B.: Nuo 2004 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams nuosekliai didėjo ir didės ateityje. Pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. biudžeto siūlome bendrosios žemės ūkio politikos bendrą biudžetą išlaikyti 2013 m. lygio. Baltijos šalims skirtas žemės ūkio tiesioginių išmokų lėšas netgi siūlome padidinti daugiau nei bet kurioms kitoms valstybėms narėms, tai yra Lietuvai tuo laikotarpiu skirtos lėšos padidės daugiau nei 20 proc. Be to, Lietuvai skiriama nemažai lėšų kaimo plėtros projektams remti. Jos skiriamos žemės ūkiui modernizuoti. Kartu sudėjus visa parama kaimui ir žemės ūkiui yra santykinai didesnė už ES vidurkį. Taip pat noriu paminėti, kad pagal mūsų kaimo plėtros taisykles Lietuvos ūkininkai gali pasinaudoti bendrai finansuojamomis investicijomis į žemės ūkio techniką, pavyzdžiui, naujus traktorius, o to neleidžiama ES-15 šalyse.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.