Vienas garsiausių ir prestižiškiausių Bostono maratonų nuo praėjusių metų minimas su gedulu ir liūdesiu. 2013 balandžio mėnesį čečėnų ekstremistai Bostone surengė kruvinus išpuolius: maratono metu prie finišo linijos nugriaudėjo du vienas po kito sekę sprogimai.

Nuo tragiško įvykio praėjo lygiai metai. Pažymėdama šią datą, „National Geographic Channel“ balandžio 13 dieną (sekmadienį) 20 val. Lietuvos laiku pristatys dokumentinį filmą „Bostono sprogdintojų medžioklė“ (angl. Inside the Hunt for the Boston Bombers). Dviejų valandų dokumentiniame filme atkuriamas teroristinis išpuolis, nusinešęs trijų žmonių gyvybes ir sužeidęs daugiau nei 264 žiūrovų. Filme bus pristatyta išpuolį tyrusių Bostono Policijos departamento pareigūnų ataskaitos bei pateikti tragedijos liudininkų, gelbėtojų pasakojimai. Filme bus bandoma surasti šio baisaus išpuolio priežastis ir atskleisti tolimesnius sprogdintojų ketinimus.

JAV saugumo tarnyboms netrukus pavyko identifikuoti įtariamuosius – čečėnų kilmės JAV gyventojus brolius Tamerlaną ir Džocharą Carnajevus. 2013 m. balandžio 19 d. policijai bandant įtariamuosius suimti, įvyko susišaudymas, kurio metu T.Carnajevas buvo nušautas, o jo jaunesnysis brolis Dž.Carnajevas – sužeistas, o vėliau nuteistas pagal federalinį mirties bausmės įstatymą.

Filmo premjera per „National Geographic Channel“ balandžio 13 d., 20 val. Lietuvos laiku.

Teroro aktai Bostone sukėlė ne vien normalių žmonių pasipiktinimą žudikais ir savaime suprantamas simpatijas nukentėjusiems, bet ir eilinį piktdžiugos dėl Ameriką ištikusios nelaimės proveržį bei gerą progą pasiaiškinti: iš kur Lietuvoje tokių atsiranda?

Ką kiekvienam lietuviui reiškia Masačiūsetsto valstijos sostinė Bostonas, kurio tradicinis maratonas tapo kol kas neaiškios kilmės teroristų taikiniu? Pirmoji šaunanti į galvą mintis: Bostono enciklopedija, kaip priimta vadinti 1953-1969 šiame mieste leistą Lietuvių Enciklopediją, tapusią unikaliu atveju pasaulio enciklopedijų leidyboje, kuomet iš priešų užimto krašto pasitraukę intelektualai parengė visavertį, daugiatomį mokslinį veikalą. Bostono enciklopedija yra gyvas įrodymas, kokį milžinišką nuostolį patyrė sovietų okupuota Lietuva, praradusi beveik visą savo mokslo ir šviesuomenės elitą, kuris per 16 metų, neretai laisvu nuo pragyvenimui dirbamo darbo laiku, parašė ir išleido 36 enciklopedijos tomus. Palyginimui – sovietų okupuotoje Lietuvoje, apie kurioje neva vykusį „mokslo suklestėjimą“ lig šiol pasakojami nebūti dalykai, pirmuosius tris Mažosios Lietuviškosios Tarybinės Enciklopedijos tomus sugebėta išleisti tik 1966-1971 metais ir tai buvo akivaizdi Bostono Enciklopedijos įtaka. Antroji, 13 tomų, Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija leista 1976-1985 metais savo apimtimi buvo du su puse karto menkesnė už bostoniškę. Prilygti šiam išeivijos intelektualų kūriniui bandys tik kitais metais baigiama leisti Visuotinė lietuvių enciklopedija.

Taigi – nuveikti tam, ką per pusantro dešimtmečio Bostone nuveikė sovietų iš Tėvynės išvyti nepriklausomoje Lietuvoje išugdyti mokslininkai, sovietizuotam ir po okupacijos atsigaunančiam vėl nepriklausomos Lietuvos mokslui prireikė tris kartus ilgesnio laiko tarpo.

Rašau šį pavyzdį ne vien tam, kad parodyti, kokią svarbią vietą Lietuvos moksle ir lietuvių moderniosios tautos vystyme užima teroro akto auka tapęs Bostonas. Šis pavyzdys taip pat rodo, koks didžiulis skirtumas yra tarp Jungtinių Amerikos Valstybių, nuo XIX amžiaus pabaigos esančių lietuviams saugia užuovėja ir atrama jų kovoje už Lietuvos laisvę, ir Rusijos ar Sovietų sąjungos, kurios valdovai šimtmečius engė, naikino lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę. Šis priminimas būtinas, nes šiandieną vis gausiau tokių, kurie bando sulyginti Ameriką ir Rusiją, veidmainiškai klausdami: O kuo tie amerikiečiai geresni už rusus?

„Nei kiek nemaziau naudingas imperijai ivikis nei dangoraiziu demontazas. Kazi ant ko daba bombikes barstys demokratijos myletojai?“ – apie teroro aktą Bostone kikendamas rašo vienas lietuviakalbis Facebook personažas, priklausantis „Made in CCCP’s“ bedruomenei ir kovojantis prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. „Ydinga lyginti dabartinę ameriką su 20a pradžios amerika,kaip ir stalinistinę rusiją su dabartine.siulyčiau atsimerkti ir žvelti realiai į situaciją, negiventi holivudo sumontuotais mitais apie ameriką ir jos demokratiją“, – atitaria jam kitas, lygiai, kaip ir pirmasis, rašantis su siaubingomis rašybos bei skyrybos klaidomis ir priduriantis: „Jau geriau rašyt nemokėt nei būti tamsuoliu užglušintu Amerikos propagandos“.

Klaida būtų manyti, kad tokius kliedesius apie Ameriką Lietuvoje skleidžia tik mažaraščiai socialinių tinklų ir interneto naujienų portalų komentatoriai. Štai Algirdas Butkevičius, tik tapęs Vyriausybės vadovu, netrukus pareiškė: „Liberalioji ideologija buvo sukurta JAV ir skiepyta pasauliui per bankus. Šios ideologijos varomoji jėga yra godumas, o logika paprasta: Daug uždirbti gali tik finansinių institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmonės būtina paversti vergais“. Nėra jokio skirtumo, ar premjeras ir buvęs finansų ministras šiuos kliedesius apie liberalizmą ir bankus išgirdo iš šiuo metu Rusijoje itin populiarių pseudoekonomistų, savo propagandinėse kelionėse po buvusios Sovietų sąjungos šalis nepamirštančių aplankyti ir Lietuvos, tad nusprendė pasidalyti jais su savo menkai išprususiais provincijos rinkėjais; Ar atvirkščiai – prisiklausęs savo rinkėjų rusiškų televizijos kanalų išplautomis smegenimis, A. Butkevičius nutarė padidinti savo populiarumą skleisdamas tarp bulvarine laikraštiena mintančių provincijos tamsybininkų rusiškos kilmės antiamerikietišką propagandą.

Tiek beraščių interneto komentatorių, tiek mokslų daktaro disertacija besididžiuojančio Vyriausybės vadovo kliedesiai prikišamai parodo, kokį intelektualinį palikimą po savęs paliko „suklestėjęs Tarybų Lietuvos mokslas“, dėl sovietinės okupacijos praradęs tikruosius Lietuvos mokslininkus, radusius užuovėją Amerikoje.

Kartu akivaizdžiai matoma, kokioje dirvoje Lietuvoje auga antiamerikietiškumo sėklos: Tai gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ar nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis. Ta, kurios atstovai kadaise prašė, bet negavo vizos į išsvajotąją Ameriką, nes ketino joje dirbti nelegaliai, tačiau buvo perkąsti konsulato pareigūnų. Tie, kurie tikėjosi, kad atėję amerikiečiai visus apipils doleriais ir pigiomis geros kokybės prekėmis, kurias daugelis prisiminė dėl sovietmečiu giminių iš už Atlanto siųstų siuntinių. Vietoje to gavo iš amerikiečių pasiūlymą elgtis sąžiningai, neapgaudinėti, laikytis įstatymų ir patiems kurti savo gerovę Lietuvoje, kaip kad amerikiečiai susikūrė sau Amerikoje. Ne to tikėjosi iš Amerikos sovietinis žmogus – iš čia, iš tų nepateisintų gero gyvenimo amerikiečių sąskaita vilčių ir kyla lietuviškoji vulgariojo antiamerikietiškumo atmaina.

Labiausiai tokie įsiunta, kai jiems primenamos kelios paprastos tiesos apie Lietuvos ir Amerikos santykius: Kad tai Amerikos prezidento Woodrow Wilsono 14 Punktų, nustatančių pasaulio sandarą po Pirmojo pasaulinio karo, lėmė, jog buvo sugriautos Vidurio ir Rytų Europą valdžiusios Hohenzollernų, Habsburgų ir Romanovų imperijos, ant kurių griuvėsių susikūrusių valstybių tarpe buvo ir Lietuva. Kad tai Amerikos lietuviai įkalbino W.Wilsoną atkreipti dėmesį ir į Lietuvą, kurios matyti nenorėjo nei prancūzai, nei britai. Kad tai Amerikos lietuviai surinko milijonus dolerių karo nualinto krašto ekonomikai ir kariuomenei sukurti. Kad moderniosios lietuvių tautos didvyriai Darius ir Girėnas, šiaip jau, buvo amerikiečiai. Kad Amerika po Antrojo pasaulinio karo tapo ne tik prieglobsčiu šimtams tūkstančių Lietuvos pabėgėlių, bet ir Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo garantu. Kad tai Amerika pusę šimtmečio okupuotai Lietuvai teikė viltį, jog nepriklausomybė bus atkurta. Kad šiandien Lietuvos saugumą užtikrinanti NATO be Amerikos išnyktų. Ir kad lietuviui nemylėti Amerikos, lygu nemylėti Lietuvos.

JAV nemėgsta gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ir nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis.