Scanpix

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) gavo papildomos informacijos apie veiksmus, kurie rodo, kad Irano branduolinėje programoje “galėtų būti” karinių aspektų.

Per 35-ąjį TATENA valdybos posėdį Vienoje generalinis agentūros direktorius Jukijas Amanas (Yukiya Amano) dar kartą pakartojo, jog JT yra susirūpinusios, kad Iranas gali kurti branduolinę raketą. Teheranas tokius teiginius neigia ir tvirtina, kad programa skirta taikiems tikslams, tarp jų elektros energijos gamybai.

J. Amanas neatskleidė naujos informacijos šaltinio, bet teigė, jog “yra ženklų, kad kai kurios iš tų veiklų galėjo būti vykdomos visai neseniai”.

TATENA jau keletą metų tiria Vakarų žvalgybos pranešimus apie Irano branduolinės programos karinius aspektus.

J. Amanas informavo, kad praėjusį mėnesį rašė Irano branduolinės energijos organizacijos vadovui ir “pakartojo agentūros susirūpinimą dėl galimų karinių aspektų”.

Jis taip pat prašė Irano “skubiai suteikti leidimą” patikrinti vietoves, įrangą, dokumentus ir pareigūnus ir taip išsklaidyti agentūros abejones. Irano atsakymas buvo ne toks, kokio laukt

Galingosios šalys ir Iranas pirmadienį atnaujino derybas dėl Teherano vykdomos prieštaringai vertinamos branduolinės programos, kurios buvo nutrūkusios 14 mėnesių, pranešė šį susitikimą organizuojantys Šveicarijos pareigūnai.

Likus vos dienai iki derybų Teheranas informavo pasigaminęs pirmąją partiją iš urano rūdos gaunamo “geltonojo kekso” – žaliavos iš kurios sodrinamas uranas.

Tai sukėlė nemažą Vašingtono ir Europos šalių susirūpinimą, kurį jos išreiškė atskiruose prieš Ženevoje numatytą Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir Irano vyriausiojo derybininko Saeedo Jalilio (Saido Džalilio) susitikimą paskelbtuose pranešimuose.

Dvi dienas truksiančios derybos prasidėjo pirmadienio rytą Šveicarijos Jungtinių Tautų (JT) misijos pastate.

Kaip informavo susitikimo organizatoriai, prie apskritojo derybų stalo sėdo C.Ashton, S.Jalili, taip pat Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai.

Irano šaltinių duomenimis, susitikimą pradėjęs S.Jalili pareiškė griežtą protestą prieš neseniai buvusį Irano branduolinių technologijų specialisto nužudymą Teherane.

“Mes tikimės rimto iraniečių atsako. Mes nežinome, ką galvoja Iranas”, – prieš derybų pradžią sakė vienas diplomatų.

Pasak vieno Vakarų pareigūno, antradienį po pietų buvo numatyta surengti dar vieną posėdį. Tuo tarpu kitas diplomatas pridūrė, kad planuojami ir dvišaliai susitikimai su Irano pareigūnais.

Susitikimas, kurio tikslai atspindi tarptautinės bendruomenės dar 2009 metų spalį dėtas pastangas pažaboti Irano urano sodrinimo ambicijas, teikia mažai vilčių, kad šalims pavyks pasiekti susitarimą, be kurio Teheranui gresia dar griežtesnės tarptautinės bendruomenės sankcijos.

Teheranas ir toliau tvirtina, kad jo vykdomos branduolinės programos tikslai yra taikūs, nors Vakarų šalys kaltina Irano Islamo Respubliką, esą ji slapta vykdo branduolinio ginklavimosi programą.

Paskutinės 2009 metų spalio mėnesio derybos Ženevoje baigėsi gana optimistine nata – pirmu per 30 metų aukštų JAV ir Irano pareigūnų susitikimu.

Netrukus po jų Iranui buvo pateiktas pasiūlymas mokslinių tyrimų reaktoriui Teherane reikalingą uraną sodrinti už šalies ribų.

Per 14 mėnesių Irano turimos iki 3,5 proc. sodrinto urano atsargos išaugo nuo 1580 kg iki 3183 kg.