Iki 2007 m. kalinčiųjų, tai yra nuteistųjų ir suimtųjų, skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėjo, tačiau pastaruosius trejus metus jis vėl didėja: štai 2008 m. sausio 1 d. nuteistų ir suimtų asmenų mūsų šalyje buvo – 7866, 2009 m. tuo pat metu – 8000, o 2010 m. – jau 8655.
Šiuo metu, tai yra spalio 26 d. duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose buvo laikomi 9586 asmenys. Iš jų – 415 moterų ir 128 – nepilnamečiai.
Priminsime, kad dabar Lietuvoje iš viso veikia 11 kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laisvės atėmimo bausmės įstaigų, 5 regioninės ir 49 teritorinės pataisos inspekcijos.
Svarbu ir tai, kad išlaidos kalinių išlaikymui mūsų šalyje taip pat vis didėja: prieš septynis aštuonis metus tam valstybė skirdavo per 100 mln. Lt, o štai šiemet laisvės atėmimo vietoms išlaikyti jau išleista 160,9 mln. Lt (pernai – 158,2 mln. Lt).
Viešojoje erdvėje nuolat kyla klausimas, ką daryti, kad kaliniai valstybei kainuotų kuo mažiau? Gal vertėtų pasimokyti iš kitų valstybių, pavyzdžiui, skandinavų. Tarkime, švedai jau seniai taiko įvairias elektronines technologijas, leidžiančias bausmę atlikti namie (ant kojos dėvima elektroninė apyrankė nurodo nuteistojo buvimo vietą). Mūsų Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas yra pateikę Probacijos įstatymo projektą, kuriame irgi siūloma nuteistuosius už lengvus ir apysunkius nusikaltimus prižiūrėti elektroninėmis priemonėmis.