Šiais metais diržus visi turėsime susiveržti dar labiau, mat jau nuo sausio pirmosios pabrango beveik viskas. O tų produktų ar paslaugų, kurių kainos dar nepasikeitė, brangimo sulauksime po kelių mėnesių. Kiek masinį kainų šuolį aukštyn lemia objektyvios priežastys, o kiek – trumparegiški politikų sprendimai?

Nuo pirmosios šių metų dienos visoje Lietuvoje jau įsigaliojo didesni tarifai už suvartotą elektros energiją, o Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Jurbarko, Šilutės gyventojams dar teks daugiau mokėti ir už šildymą bei karštą vandenį. Iškart po Naujųjų daugiau nei 20 centų už litrą šoktelėjo degalų kainos, Vilniuje 20–30 centų už kilometrą daugiau tenka mokėti važiuojant taksi. Daugelis kabelinių televizijų operatorių pabrangino abonementinį mokestį, o vairavimo mokyklos 100–200 Lt – vairuotojų rengimo kursus. Rūkaliai maždaug 30 centų daugiau plos už pakelį cigarečių.
Dar nuo šių metų didėja mokesčio tarifas už požeminį vandenį, durpes, žvyrą ir kitus valstybinius gamtos išteklius, tad iš šių medžiagų gaminamas kuras, taip pat statybinės medžiagos, asfaltas daugiau ar mažiau brangsta. Nuo kovo didės televizorių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, atminties kortelių, USB atmintinių kaina.
Panevėžiečiams teks daugiau mokėti už viešojo transporto bilietus, kurie vidutiniškai pabrango 20 proc., o šiauliečių šeimas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus, užgriuvo nauji mokesčiai už darželį – jie padidėjo trečdaliu.
Tačiau bene didžiausias smūgis visų Lietuvos gyventojų laukia užsukus į maisto prekių parduotuves – mėsos kainos artimiausiu metu kils 5–10 proc., kiti produktai taip pat neišvengiamai brangs.
Kaunietė Asta Liaugminė sako su siaubu laukianti sąskaitų už šildymą, karštą vandenį ir elektrą. „Už šildymą teks mokėti maždaug septyniais litais daugiau, panašiai kyla ir karšto vandens kaina, dar keturiais litais išauga sąskaita už elektros suvartojimą. Atrodo, sukma pasikeičia ne tiek ir daug, bet kai pridedi didesnes išlaidas už degalus, maisto produktus, kabelinę televiziją, tai norisi verkti. Juk atlyginimas nė vienu litu nepadidėjo“, – skundžiasi 35-erių metų moteris.
Jos nuomone, kalti Lietuvos politikai, galvojantys tik apie tai, kaip išgyventi šią dieną, ir, užuot ieškoję sprendimų, dėl kylančių kainų kaltinantys pasaulines naftos kainas.

Valdininkai tikisi, kad kainos pačios nukris

Ekonomistų ir finansų ekspertų vertinimu, elektros bei šilumos kainų kilimui svyravimai pasaulinėse rinkose turi nemažai įtakos, tačiau Vyriausybei nusistačius protingus energetikos politikos prioritetus, jas galima suvaldyti. „Pakilus naftos kainoms, po šešių mėnesių kyla ir dujų kaina. Jeigu šilumos gamybai naudojamos dujos, tai atsiliepia vartotojams. Ši priežastis objektyvi, nepriklausanti nuo mūsų politikų sprendimų, tačiau laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo“, – tvirtina „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo nuomone, visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumai gaminti nereikėtų, tačiau būtina turėti alternatyvą ir reaguojant į pasaulines kainas nuspręsti, kuriuos išteklius naudoti. „Biokuras yra perpus pigesnis, tačiau Vyriausybė, UAB „Vilniaus energija“, sostinės, Kauno ir kitų miestų savivaldybės niekaip nepereina prie darbų. Strategijos gerai surašytos, bet nevykdomos. Be to, šildymo kainomis susirūpinama tik prasidėjus sezonui, o pavasarį ir vasarą tikimasi, kad dujos atpigs arba bus šilta žiema“, – valdininkus kritikuoja Ž.Mauricas.
Dėl padidėjusių elektros kainų, finansų analitikų teigimu, valstybės vyrai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis nurodo, kad pagrindinė elektros brangimo priežastis – kylančios jai gaminti naudojamų importuotų gamtinių dujų kainos, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo net 37 proc. didesnės nei 2010 m.
Tačiau ne vien objektyvios priežastys kilstelėjo elektros tarifus. „Yra nemažai politinių sprendimų, kurie lemia kainos didėjimą, pavyzdžiui, leidimas stambioms įmonėms naudoti savo pasigamintą elektrą. Taip viešojo tarifo našta gula ant paprastų vartotojų pečių“, – aiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Be to, pasak Ž.Maurico, per mažai dedama pastangų, kad sumažėtų energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir būtų galima daugiau elektros pasigaminti iš alternatyvių šaltinių. „Po kelerių metų planuojama nutiesti kabelį, sujungsiantį Lietuvos ir Švedijos tinklus, tada elektra turėtų šiek tiek atpigti. Tiesa, tai nebus panacėja, nes Skandinavijos šalyse elektra pigesnė tik vasarą, o žiemą jos kaina didesnė nei Lietuvoje“, – teigia ekonomistas ir priduria, kad jeigu valdininkai ir toliau manys, kad problemos išsispręs pačios, priiminės trumparegiškus sprendimus, tai elektros kainos dar kils.
Estijoje, V.Klyvienės žiniomis, šiemet elektros kainos taip pat kyla – net 6 proc. Nors estams energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos užtikrina elektros tinklų jungtis su Suomija ir dujų gavyba iš skalūninių uolienų, elektra brangsta dėl rinkos liberalizavimo ir atvėrimo. O Latvijoje pokyčius lems tik pasaulinės dujų kainos, mat šioje šalyje nemažai elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse – tokia elektra viena pigiausių.
Lietuvos radijo korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad pas mūsų kaimynus elektra brango pernai, o šiemet kainų kelti neplanuojama. „Už suvartotas 1000 kWh per mėnesį mokama 8 latai (apie 40 Lt), dar 500 kWh, jeigu reikia, suteikiama už tą pačią kainą, o paskui kuo daugiau suvartoji, tuo daugiau moki. Kad brangs visi maisto produktai, Latvijoje taip pat neskelbiama. Nuo sausio pirmosios 1,6 santimo pabrango tik degalai, nes įvestas mokestis už degalų rezervų saugojimą ir 10–30 proc. didėja viešbučių paslaugų kainos. Nors pernai Rygoje apsilankė daugiau kaip milijonas turistų, viešbučių savininkai aiškina kainas keliantys dėl didėjančių sąnaudų“, – atskleidžia A.Vaikutis.

Ar iš tiesų PVM lengvatos neduoda naudos?

Užtat mes vidutiniškai 1,4 cento už kilovatvalandę daugiau nei pernai mokėsime už elektrą, vilniečiams sausį bus maždaug 1,3 proc. brangesnė nei gruodį šiluma, o Kaune šilumos kaina šoktelės apie 3,07 proc. Negana to, dar daugiau plosime už degalus, kurie Lietuvoje ir taip brangesni nei pas kaimynus. „Turime savo naftos perdirbimo gamyklą, tačiau Lietuvoje benzino kainos maždaug 20 centų už litrą didesnės nei Latvijoje, nes AB „Orlen Lietuva“ latviams degalus parduoda pigiau. Bendrovės atstovų nuomone, tai normali kainodara stengiantis išlaikyti Latviją kaip klientę, tačiau dėl to kenčia Lietuvos vartotojai“, – dėsto Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Jo vertinimu, ne vien tik pasaulinės naftos kainos lemia degalų brangimą Lietuvoje ir dėl to, kad mūsų šalyje degalams taikomas vienas didžiausių akcizų visoje Europoje. „ES direktyvose nurodyta, kad jis turėtų būti 1240 Lt už 1000 litrų, o mūsų Vyriausybė nustatė 1500 Lt“, – primena L.Vosylius.
Itin didelius mokesčius dėl to, kad kyla kainos, kaltina ir maisto pramonės atstovai. „Vokietijoje PVM žaliai mėsai yra 7 proc., Lenkijoje – 5 proc., o pas mus – 21 proc. Skelbiama, kad Lietuvoje per dvejus metus net 13 kg sumažėjo vieno gyventojo kiaulienos suvartojimas, tačiau žmonės nenustojo mažiau valgyti. Mėsos parsiveža iš Lenkijos. O Lietuvoje ne tik kad nesurenkamas PVM, bet smunka ir gamyba“, – neabejoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Jo tvirtinimu, mėsos produktų kainos artimiausiu metu 5–10 proc. kils ir dėl pabrangusios žaliavos. Mat 2010 m. pakilus grūdų kainoms mėsos gamintojai skirtumą kurį laiką bandė kompensuoti iš savo rezervų, tačiau dabar tai jiems jau per sunki našta. Be to, rinką išbalansavo sienas atvėrusi Kinija, į kurią pernai buvo išvežta daug kiaulienos, jautienos, todėl Europoje jos pradėjo stigti.
V.Klyvienės nuomone, tokie mėsos gamintojų argumentai – manipuliacijos. „Mažėjant vartojimui, tiesiog norima kompensuoti prarandamas pajamas. Juk latviai, estai perka žaliavas tokiomis pačiomis kainomis, tačiau ten kainos nesikeičia. PVM tikrai netrukdo konkuruoti rinkoje. Be to, mažesnis tarifas negarantuoja mažesnių kainų vartotojams, tik gamintojams duoda didesnį pelną. Prieš keletą metų mėsai buvo taikomos PVM lengvatos, tačiau vartotojai atpigusiais produktais džiaugėsi vos keletą mėnesių, tad nei valstybė, nei pirkėjai naudos negavo“, – paaiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Beje, panaši situacija pernai pasikartojo ir viešbučių srityje – apgyvendinimo paslaugų sektoriui pritaikius lengvatinio 9 proc. PVM tarifą kainos nesumažėjo. Nors šiemet jis nepratęstas ir todėl, pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, viešbučiai turėjo sustabdyti investicinius projektus, tačiau kainų kol kas neplanuojama kelti. „Jeigu Latvijoje kambarys parai kainuos, pavyzdžiui, 100 eurų, mes negalime kelti kainos iki 150 eurų. Nes negalėsime konkuruoti. Taupysime atleisdami dalį darbuotojų, mažiau lėšų skirsime paslaugų kokybei. Nėra nė vienos šalies, kuri norėdama plėtoti turizmą netaikytų PVM lengvatų viešbučiams. Lietuvoje buvo priimtas kvailas politinis sprendimas, kuris neduos naudos“, – mano E.Šiškauskienė.

Nauji mokesčiai ir reikalavimai įmonėms palies visus

Didesnė mokesčių ar reikalavimų našta, užkrauta įmonėms, palies ir kitas sritis, o tai kirs per kišenę vartotojams. Pavyzdžiui, naujus mokesčius nuo kovo mėnesio mokės įmonės, parduodančios Lietuvoje pagamintą ar iš kitų valstybių į šalį atvežtą įvairaus tipo atgaminimui skirtą įrangą bei tuščias laikmenas. Už atminties korteles, USB atmintines, atsižvelgiant į talpą, bus renkamas 0,5–10 Lt mokestis, už neintegruotus asmeninių kompiuterių diskus – 5–15 Lt, skaitmeninius vaizdo ir garso leistuvus su atminties įrenginiais – 1,5–40 Lt. Asmeniniai kompiuteriai bus apmokestinami 20 Lt mokesčiu. Dėl to brangs televizoriai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, atminties kortelės, USB atmintinės.
Vairuotojų rengimo kursai brangsta todėl, kad nuo šiol turės būti filmuojama ir įrašinėjama vairavimo mokykloje laikoma praktinio vairavimo įgūdžių galutinė įskaita, o įrašas saugomas vienus metus. „Reikės investuoti į įrangą, jos įdiegimą ir saugoti milžinišką kiekį duomenų, tad kursų kaina pakils 100–200 Lt. Dėl to atsakomybė krinta Susisiekimo ministerijai, kuri įvedusi tokią tvarką tikisi, kad būsimiems vairuotojams bus galima geriau paaiškinti daromas klaidas vairuojant transporto priemonę ir jie geriau pasirengs vairavimui kelyje. Tačiau jokių tyrimų, įrodančių, kad tai efektyvu, nebuvo atlikta“, – teigia Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas.
Taksi paslaugų brangimą, pasak bendrovės „Martono taksi“ vadovo Ričardo Kriukovo, lėmė ne tik degalų brangimas, bet ir 30 proc. padidėjusios automobilių detalių bei padangų, apie 70 proc. pakilusios variklio tepalų kainos.
Kabelinių televizijų vartotojams šiemet taip pat teks plačiau atverti pinigines. Mat komercinės televizijos nusprendė imti mokestį iš kabelinių ar kitokių abonentinių televizijų operatorių. Dėl to abonimentiniai mokesčiai už televiziją nuo sausio mėnesio padidėjo keliais litais.
Beje, daugiau nei dešimt kartų – nuo 120 iki 1400 Lt daugelyje miestų pakilo minimalus verslo liudijimo mokestis. Be to, sutrumpėjo veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašas. Pavyzdžiui, išbrauktos kai kurios žemės ūkio veiklos, panaikintas periodinės spaudos platinimas su verslo liudijimu, žurnalistinio ir tiriamojo pobūdžio veikla. Nuo sausio 1 d. gyventojai, įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai, negalės išnuomoti gamybinės ar komercinės paskirties patalpų. O nuo gegužės 1 d. verslo liudijimų turėtojai nebegalės verstis didmenine prekyba.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, šie pokyčiai išgrynins kategoriją žmonių, kurie verčiasi verslu ir įsigyja verslo liudijimą. Tarp įmonių, įdarbinančių darbuotojus pagal darbo sutartį ir mokančių solidžius mokesčius nuo darbo užmokesčio, ir kitų rinkos dalyvių bus aiškesnės konkurencinės sąlygos, nes apmokestinimas labiau priklausys nuo veiklos masto.
O verslo liudijimų kaina pakilo dėl to, kad metinis minimalus fiksuotas mokestis kaip ir prieš keletą metų vėl turės siekti sumą, atitinkančią 15 proc. pajamų mokestį nuo 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Pernai, vienų metų laikotarpiui, buvo įvesti palengvinimai ir minimalus mokestis buvo nustatomas atsižvelgiant tik į vieną MMA.

Pasiturintiems – mokesčiai, vargstantiems – didesnės pašalpos

Šiemet permainos laukia ir prekiaujančiųjų turgavietėse bei kioskuose. Nuo gegužės 1 d. visi prekybininkai, nepaisant parduodamų prekių kategorijos, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis, privalės įsigyti kasos aparatus. Finansų ministerijos skaičiavimais, kasos aparatų naudojimas prekiaujant maisto produktais turgavietėse pasiteisino, tad dabar jie bus privalomi ir ne maisto produktų pardavėjams. Tikimasi, kad naujoji tvarka ne tik suvienodins grynųjų pinigų apskaitos tvarkymo reikalavimus bei užtikrins pajamų apskaitos kontrolę, bet ir apsaugos vartotojų teises.
Seimas nusprendė kovoti ir su girdyklomis virtusių kioskų savininkais. Daugelis jų bus priversti užsidaryti, nes nuo sausio pirmosios įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti alkoholiu, kuris buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis.
Taip pat nuo šiol restoranuose, kavinėse ir baruose bus draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti nuo 22 iki 8 valandos, vartoti svaigalus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Sugriežtintos nuostatos dėl nepilnamečių asmens dokumentų tikrinimo prekybos vietose.
Dar viena gera žinia, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, šiemet pelno mokesčio lengvatomis galės pasinaudoti daugiau kaip 60 tūkst. įmonių. Mat neviršijus per metus vieno milijono litų pajamų galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Iki šiol šios lengvatos buvo taikomos įmonėms, gavusioms iki 500 tūkst. Lt pajamų. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones.
Prie smulkiojo verslo skatinimo turėtų prisidėti ir registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimas. Nuo šių metų PVM nereikės mokėti, jeigu bendra atlygio už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma per metus neviršys 155 tūkst. Lt. Anksčiau PVM mokėtoju nereikėjo registruotis gaunant iki 100 tūkst. Lt.
Siekiant, kad turtingesnieji šalies gyventojai daugiau prisidėtų prie viešųjų išlaidų finansavimo, buvo apmokestintas ne tik komerciniams tikslams naudojamas fizinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas, bet ir šeimai priklausantis gyvenamasis būstas, poilsio paskirties, ūkio statiniai. Pabrėžtina, kad bus vertinama ne kiekvieno fizinio asmens valdomo statinio vertė atskirai, o bendra pastatų vertė. Vieno procento mokestį nuo viršijančios milijoną sumos turės mokėti turto savininkas.
Tuo tarpu padidinus draudžiamųjų pajamų dydį iki 1488 Lt, šiek tiek papilnės pensininkų, taip pat planuojančių motinystės ar tėvystės atostogas ir socialiai remtinų žmonių piniginės. Mat nuo sausio pirmosios senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus mokamos tokio dydžio kaip ir 2009 m. O minimali motinystės ar tėvystės išmoka padidėja daugiau nei 100 Lt ir sieks 496 Lt, maksimali – beveik 82 Lt, iki 4761 Lt. Socialinė pašalpa vienam gyvenančiam žmogui, neturinčiam jokių kitų pajamų, padidėjo 35 Lt. Be to, į kompensacijas už šilumą galės pretenduoti ir gyvenamojo būsto nuomininkai.
Vis dėlto, atsižvelgiant į kainų šuolį, gyvenimas 2012-aisiais nepagerės nei gaunantiesiems pensijas ar socialines išmokas, nei dirbantiesiems.

Ekonomistas Ž.Mauricas: „Laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo.“

Elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams (ct/kWh)
2011 m.    2012 m.
Viena laiko zona
Standartinis    45    46
Elektrinės viryklės    43    44,2
12 000 kWh    41    42,3

Dvi laiko zonos
Standartinis, dien. / nakt.    49 / 34    49,7 / 37,2
Elektrinės viryklės, dien. / nakt.    45 / 32    47,6 / 36
12 000 kWh, dien. / nakt.    44 / 31    45,6 / 34,9

Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija

Karšto vandens kaina gyventojams 2012 m. (Lt/m3)
Vilniuje    20,66
Kaune    21,98
Klaipėdoje    22,1
Šiauliuose    23,55
Panevėžyje    21,08

Šilumos kaina gyventojams 2012 m. (ct/kWh)

Vilniuje    28,72
Kaune    31,45
Klaipėdoje    26,84
Šiauliuose    29,82
Panevėžyje    24,05

Degalų kainos (Lt/litras)
2011 12 30    2012 01 05
„95 Euro“ benzinas 4,38–4,36 4,61–4,63
Dyzelinas 4,33–4,31 4,53–4,57

Šaltinis: degalinių duomenys

Infliacija Lietuvoje (proc.)
2011 m. lapkritis 0,2 (palyginti su 2011 10) 4,4 (palyginti su 2010 11)
2011 m. gruodis 0,1 (palyginti su 2011 11) 3,5 (palyginti su 2010 12)

Šaltinis: Statistikos departamentas

"Veido" archyvas

Pernai prie būstų rinkos atsigavimo labiausiai prisidėjo didieji miestai, o šiemet sandorių augimas didžiuosiuose miestuose pradeda išsikvėpti.

“Rinka artėja prie sveikos būsenos – nebebijodami perka tie, kam reikia, tačiau neperka ir neparduoda tie, kam nereikia. Manau, kad rinkos augimą šiemet daugiau lemia fundamentalūs, o ne psichologiniai veiksniai. Mažesni miestai natūraliai atsilieka, juose vykstantys procesai primena tai, ką matėme didmiesčiuose 2010 metais, kai iš pogrindžio išlindę pirkėjai ir pardavėjai vėl pradėjo aktyviau veikti”, – “Verslo žinioms” sakė “DnB Nord būstas” direktorius Gediminas Jankauskas.

Šiemet sausio-balandžio mėnesiais, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, Mažeikiuose, anot “DnB Nord būsto”, sandorių skaičius padidėjo 37,2 proc., o Vilniuje augo 3,2 proc., Kaune – 7,5 procento.

Pernai būstų rinkos augimas siekė maždaug 30 proc. Šiemet būstų sandorių skaičius, palyginti su 2010-aisiais, auga 10 proc.. Registrų centro duomenimis, būstų sandorių skaičiaus augimas sulėtėjo ir tai rodo, kad žmonių nebeveikia rinkos dalyvių prognozės, jog būstai brangs.

Anot Registrų centro, seniau žmonės į tokius mėginimus dirbtinai sužadinti kainų augimą reagavo jautriai, tai atsispindėdavo sandoriuose, o dabar pirkėjai tiesiog nereaguoja.

BFL

Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą, kurios gali atsisakyti eksporto draudimo.

Šiuo metu grūdų supirkėjai ir perdirbėjai kaip tik pasirašo pirkimo ir pardavimo sutartis su ūkininkais, tačiau jau prognozuojama ir nauja kainų pasiutpolkė, rašo “Lietuvos rytas”.

Kainų kilimą gali lemti nuo balandžio Vokietijoje, Prancūzijoje bei Anglijoje besitęsianti sausra.

“Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Jeigu sumažės joje išaugintų grūdų, jų kainos kils”, – sakė žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančios bendrovės “Agrowill Group” valdybos pirmininkas Vladas Bagdavičius.

Lietuva taip pat eksportuoja didžiąją dalį užauginamų kviečių. Todėl Vakarų Europoje kylant grūdų kainoms to neišvengs ir mūsų šalis.

Tuo tarpu Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Mindaugas Gedvilas teigia, kad grūdų supirkimo kainoms kilti nebėra kur. Jo nuomone, prognozės apie sausros įtaką būsimoms grūdų supirkimo kainoms gali būti perlenktos, nes pamirštamas kitas svarbus regionas – Ukraina ir Rusija.

Pernai kainų šuolis įvyko būtent po to, kai šios šalys uždraudė eksportą. Abi valstybės yra numačiusios grūdų eksportą riboti iki liepos 1 dienos, bet paaiškėjus, kokio derliaus šiemet tikėtis, eksporto draudimo gali nelikti.

auto_et12

Rekordines aukštumas Lietuvoje šturmuojančios degalų kainos įtakos neturi beveik dešimtadaliui didžiųjų šalies miestų vairuotojų. Jei degalų kainos ir toliau didės, beveik penktadalis respondentų planuoja iš viso atsisakyti nuosavo automobilio, atskleidė savaitraščio “Veidas” užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa.

Tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” duomenimis, 61,4 proc. respondentų jau dabar mažiau važinėja automobiliu, nes degalai yra pabrangę. Kuro kainų kilimas automobilio atsisakyti verčia 18,8 proc. apklaustųjų, to padaryti ateityje neatmeta 12,4 proc. didmiesčių gyventojų.

Tuo tarpu 7,4 proc. apklaustųjų tikino, kad degalų kainos nelemia automobilio naudojimo intensyvumo.

“Prime consulting” 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausė balandžio 11-13 dienomis.

Šiuo metu litras benzino kainuoja per 4,7 lito, o dyzelino – 4,4 lito.

Koncerno “Lukoil Baltija” prezidentas Ivanas Paleičikas prognozuoja, kad vasarą litras benzino kainuos netgi 5 litus.

Šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną gali būti beveik penktadaliu didesnė nei galiojanti šiuo metu., prognozuoja Kainų komisijos narys D.Janulionis.

Dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena” rašo, kad nafta nepaliaujamai brangsta, nuo sausio nesustoja augti ir gamtinių dujų kaina.

“Tai ne pirmi metai, kai dar nepasibaigus šildymo sezonui paskelbėm kito sezono kainas, mums didelį nerimą kelia dabartinės naftos kainos ir jos, deja, kol kas neturi prielaidų kristi”, – sakė D.Janulionis.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vidutinė šilumos kaina Lietuvoje dėl brangstančių dujų rudenį turėtų išaugti 18 proc. Kaune šiluma brangtų beveik 16 proc: nuo 25,66 cento už vieną kilovatvalandę (kWh) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) iki 29,73 cento už 1 kWh su PVM; Klaipėdoje – apie 15 proc. iki 25,97 cento.

Vilniuje brangimas būtų didžiausias ir siektų 22 proc. iki 28,08 cento.

Kainų komisija pastebi, kad “Vilniaus energijos” kaina nesikeitė nuo 2010 m. gegužės, todėl galiojančioje įmonės šilumos kainoje gamtinių dujų kaina yra 2010 m. kovo mėnesio – 10 proc. mažesnė nei šiuo metu.

Šiuo metu Kainų komisijos patvirtintoje “Vilniaus energijos” programoje, galiojančioje iki įmonės “Dalkia” sutarties su Vilniaus savivaldybe galiojimo pabaigos, per penkerius metus numatyta investuoti apie 120 mln. litų.

“Iš tų 100 mln. litų numatyta šiek tiek paremontuoti trasas, šiek tiek paremontuoti kaminus, ir nieko, kas ilgainiui galėtų pakeisti situaciją Vilniuje, tarkime, šilumos generavimo šaltinių pakeitimo požiūriu. Nieko. Šita programa bus įgyvendinta, įmonė tai įsipareigojo, tie pinigai numatyti tarifuose, atlikę numatytus darbus, greičiausiai išvengsime avarijų, bet kainai sumažėti prielaidų nėra. Tai yra programa, kurią patvirtino savivaldybės taryba. Ji svarstė ir kitą programą, pagal kurią norėta pasiekti tam tikrą biokuro lygį. Štai ką gali atlikti arba ne politikai”, – teigė D.Janulionis.

Gyventojams rekomenduojama prieš būsimą šildymo sezoną užsisakyti energinį būsto auditą, imtis renovacijos ar apšiltinimo darbų.

Pasaulyje toliau kylant naftos kainoms, degalai neišvengiamai brangtų ir Lietuvoje, prognozuoja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

“Kylant pasaulinėms naftos produktų kainoms, nerealu tikėtis, kad Lietuvoje degalų kainos mažės. Šiuo metu degalų mažmeninės prekybos maržos yra susitraukusios iki 5 proc. Didžiąją dalį degalų kainos sudaro didmeninė kaina ir mokesčiai valstybei, tai to pabrangimo mes nelabai galime prisiimti”, – “Verslo žinioms” teigė L.Vosylius.

“Orlen Lietuvos” Mažeikių terminale parduodamo 95 markės benzinas pirmadienį kainavo 4,3 lito už litrą. Palyginti su balandžio 1 diena, didmeninė benzino kaina ūgtelėjo beveik 1 proc. Dyzelino kaina tame pačiame terminale nuo kovo 28 dienos be paliovos kopė į viršų ir pakilo taip pat 1 proc. beveik iki 4 litų už litrą.

Lietuvos degalinėse 95 markės benzino kaina svyravo apie 4,51-4,67 lito, o dyzelino – 4,30-4,42 lito.

“Kylančios naftos kainos lemia augančią infliaciją ir ji persismelkia visur. Lietuva nėra išimtis, infliacijos didėjimas jaučiamas visur, tai jau ir dabar matyti. Kylant degalų kainoms, kartu brangsta visi su transportavimu susiję produktai”, – sakė “Danske” banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Kavos kainos biržose traukia aukštyn sustiprėjus spekuliacijoms, kad dėl menko derliaus Brazilijoje kritusi kavos pupelių pasiūla nepasotins pasaulinių rinkų. Kyla ir kakavos kainos.

Prognozuojama, kad šiuos pokyčius netrukus pajus ir Lietuvos vartotojai, rašo “Verslo žinios”.

“Vertinant dabartinę padėtį belieka tik patvirtinti, kad kavos kaina kils neišvengiamai ir ryškiai. O konkurencija rinkoje turės įtakos tik sprendžiant laiko klausimą, tai yra nuo kada kavos prekiautojai ryšis didinti kainas”, – sakė “Kraft Foods Lietuva” korporatyvinių reikalų vadovė Baltijos Rasa Bagdonienė.

Anot jos, nors kava pasiekė naujus kainų rekordus dar prieš tragiškus įvykius Japonijoje, tačiau branduolinė nelaimė yra papildomas veiksnys, lemiantis žaliavų rinkų nestabilumą ir svyravimus.

“Šiandieninės kakavos kainos kol kas nežada nieko gero, nes, net ir pasirodžius geresnėms prognozėms, jos yra gana aukštos, tai yra 10 proc. aukštesnės nei praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, jos šiek tiek stabilizavosi, palyginti su vasario pabaigos kainomis, kurias lėmė įvykiai Dramblio Kaulo Krante”, – sakė “Kraft Foods Lietuva” atstovė.

Anot jos, kadangi pastaruoju metu kakavos kainos yra sunkiai prognozuojamos, o pieno produktai brangsta, visa šokolado pramonė turės ganėtinai lanksčiai reaguoti į žaliavų kainų pokyčius.

“Sunku prognozuoti kainų tendencijas, tačiau tikėtina, kad jos kils”, – sakė R.Bagdonienė.

Visus rekordus šiemet mušančios medvilnės kainos nuėmus naują derlių turėtų stabilizuotis ir net šiek tiek kristi, prognozuoja specialistai.

Tačiau aprangą Lietuvoje jau branginantys gamintojai džiugiomis žiniomis nelepina – net jei medvilnė kiek pigs, atsipūsti neleis kitų žaliavų kainos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos vadovas Linas Lasiauskas sako, kad didinti galutines produktų kainas proporcingai žaliavų brangimui šiuo metu esą gana sunku, todėl įmonės brangesnes žaliavas iš dalies kompensuoja savo sąskaita.

“Utenos trikotažas” ir Vilniaus kojinių ir trikotažo gamybos “Sparta” Lietuvos vartotojams kainų kol kas nedidina, kėlė tik eksportui vežamai produkcijai, o Kauno kojinių fabrikas “Skinija” ilgiau išlaikyti kainų sako nebegalintis ir nuo pavasario brangins Lietuvoje parduodamą produkciją.

Pasak Kauno trikotažo gamintojo “Omniteksas” vadovės Audronės Pocienės, kol medvilnės brangimas buvo menkas, gamintojai bandė amortizuoti, išlaikyti nepakitusią kainą pirkėjui: ieškoma ir kitų išeičių, pavyzdžiui, medvilnę maišyti su poliesteriu, arba apskritai dalis asortimento keičiama į poliesterinius, kurie brango mažiau.

A.Pocienės teigimu, maždaug penktadaliu jau pabrangusi vilna, šiemet brangs dar sparčiau, o nuo 2012 metų prognozuojama, kad brangiau kainuos ir poliesteris.

Staigus naftos kainų šuolis, susijęs su neramumais Libijoje, yra rimta grėsmė pasauliui, pareiškė Briuselyje Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas po derybų su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu).

Pasak V.Putino, Rusijos ekonomika nesuinteresuota, kad naftos kainos taip staigiai kiltų. Vasario 24 dieną “Brent” naftos barelio kaina su pristatymu balandį maždaug siekė 120 dolerių. Vasario 22 dieną barelis kainavo mažiau nei 110 dolerių, o vasario pradžioje – mažiau nei šimtas.

Investuotojai pradėjo sudarinėti naftos pirkimo sutartis dar iki tol, kai dėl suprastėjusios gamybos Libijoje sumažėjo naftos tiekimas pasaulio rinkoje. Jie nuogąstauja, kad neramumai iš Šiaurės Afrikos gali persimesti į regionus, kur išgaunami dideli naftos kiekiai, pavyzdžiui, Saudo Arabiją.

Reikia pažymėti, kad Rusijos biudžetas yra stipriai susijęs su pasaulinėmis naftos kainomis, nes jo pagrindines pajamas sudaro mokesčiai, kuriuos sumoka naftos kompanijos, taip pat eksporto muitai. Papildomos pajamos, gautos už pabrangusią naftą, leidžia vyriausybei papildyti biudžetą, neribojant socialinių išmokų. Be to, nuo pirmojo dešimtmečio vidurio gautos didžiulės papildomos pajamos leidžia Rusijos vyriausybei sukaupti Rezervo ir Nacionalinės gerovės fondus, kurie buvo naudojami (ir dabar naudojami) biudžeto deficitui sumažinti.

Tačiau “naftos pinigai” Rusijoje sukelia ir neigiamų dalykų: pirmiausia, infliaciją, kuri Rusijoje kelis kartus viršija išsivysčiusių šalių rodiklius.

Vyriausybė pastaraisiais metais mėgina sumažinti Rusijos priklausomybę nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Tam reikalui buvo sugalvotas inovacinis ekonomikos plėtros scenarijus, numatantis padidinti išlaidas mokslui ir švietimui.

Anksčiau vasarį nerimą dėl didelių naftos kainų išsakė ir kai kurios šalys – naftos vartotojos, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Jos paragino eksportuotojus išgauti daugiau naftos, kad būtų patenkinti pasaulio poreikiai.

Pirmąjį šių metų pusmetį gamtinės dujos gali brangti, bet kainų augimą galėtų pristabdyti kylanti euro vertė, teigia “Lietuvos dujų” komercijos direktorius.

Pasak Joachimo Hockertzo, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šiemet naftos kainos turėtų mažėti, nes 100 JAV dolerių už barelį naftos žaliavos kaina neigiamai veiks pasaulio ekonomiką, todėl turėtų būti imamasi priemonių joms suvaldyti.

“Jei šios prognozės pasitvirtins, pirmąjį metų pusmetį gamtinių dujų kainos turi tendenciją didėti, o antrąjį – mažėti”, – “Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Be to, anot jo, jei euras dolerio atžvilgiu stiprės, dujų brangimas nebus toks staigus.

“Esama dujų kainų augimo tendencijų, tačiau jos neturėtų kilti dramatiškai, nes joms turi įtakos euro kursas dolerio atžvilgiu. Jeigu euro vertė kyla, o būtent tokia tendencija buvo matoma kelis pastaruosius mėnesius, gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams mažėja”, – teigė J. Hockertzas.

“Societe Generale Bank” prognozėmis, kurios remiasi mazuto ir dyzelino ateities sandoriais, šį birželį gamtinių dujų kaina Lietuvai gali perkopti 410 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ribą – trečdaliu daugiau nei praėjusių metų viduryje, kai už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų mokėjome 335 dolerius.

“Smarkus naftos ir naftos produktų kainų augimas tarptautinėse rinkose, kaip prognozuojama, turės įtakos ir gamtinių dujų kainoms Lietuvos vartotojams – gamtinių dujų kaina, atsilikdama 6 mėnesius, reaguoja į naftos produktų kainų pokyčius”, – sakė “Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Anot J.Hockertzo, dujų kainų prognozės gali būti nepalankios, jei neramumai arabų valstybėse užsitęs.

Nepaisant prekybininkų pažadų nebranginti cukraus, pirmadienį parduotuvėse jio kaina jau buvo išaugusi.

“Maxima” parduotuvės pradėjo prekiauti lenkų gamintojo “Pfeifer and Danger” cukrumi ir siūlė savo prekės ženklo – “Optima linija” – cukrų. Lenkiškas cukrus kainavo 3,99 lito – maždaug litu brangiau nei prieš mėnesį, “Optima linija” cukrus pabrango 10 proc. – nuo 2,99 iki 3,29 lito, o “Panevėžio” cukrus – nuo 3,29 iki 3,49 lito, antradienį rašo “Lietuvos rytas”.

Pasak “Iki” atstovo Valdo Lopetos, nuo metų pradžios iki šiol cukraus kainą tiekėjai padidino apie 10 procentų. Šiuo metu “Iki” tinkle cukrus kainuoja 3,49-3,69 lito.

“Bet pastaruoju metu kai kurių rūšių cukrus dar labiau pabrango: norėdami užtikrinti pasiūlą iš tiekėjų pirkome brangesnį cukrų”, – sakė V.Lopeta.

Pasak cukraus gamybos bendrovės “Nordic Sugar Kėdainiai” finansų direktorės Eglės Adomavičienės, panikos dėl brangsiančio cukraus banga į Lietuvą atsirito iš eurą įsivedusios Estijos.

“Cukraus sausį ir vasarį mūsų šalyje parduodama tiek, kiek paprastai parduodama per patį uogienių sezono įkarštį – vasarą. Sutartis su pirkėjais mes esame sudarę dėl panašaus kiekio kaip ir kasmet. Tačiau pastaruoju metu smarkiai išaugus cukraus paklausai tiekimo grafikas sutriko, ir įmonei fasuojant cukrų tenka dirbti kiaurą parą”, – sakė E.Adomavičienė.

Dėl pastaruoju metu išaugusios cukraus paklausos pirmadienį susitikimą su prekybos tinklų atstovais surengęs ūkio ministras Dainius Kreivys sako iš jų išgirdęs pažadą, kad cukrus artimiausiu metu neturėtų brangti.

“Noriu pasakyti, kad cukraus užteks, jo yra. Didesnė problema yra ta, kad dėl panikos nespėjama cukraus fasuoti. Visos atsargos Lietuvoje yra laikomos nesufasuotos. Tinklų vadovai pažadėjo kad pavasarį kainos nesikeis, o nuo ten, kur jos dabar yra, jos turės tendenciją šiek tiek kristi”, – pirmadienį po susitikimo su mažmeninės prekybos tinklų atstovais žurnalistams sakė D.Kreivys.

Anot jo, cukrų dažnai perka spekuliantai, kurie jį vėliau perparduoda.

“Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Jasinskas pažymėjo, kad “Maxima” prekybos tinkle cukraus pardavimai pastaruoju metu išaugo kone trigubai.

“Gaila, kad dėl nepatikrintos informacijos Lietuvoje kilo toks ažiotažas. Šiai dienai situacija yra tokia, kad cukraus trūksta dėl to, kad gamintojas nespėja jo fasuoti, cukrus yra nesufasuotas. Labai daug cukraus perka iš mūsų perpardavinėtojai spekuliatyviniais tikslais”, – teigė G.Jasinskas.

Lietuvos gyventojai, baimindamiesi kainų šuolio, pastaruoju metu masiškai ėmė jį pirkti.