Klaipėdos jūrų uoste krenta ne tik krantinių statybų ar rekonstrukcijos kainos, į 2006 metų lygį grįžta ir gilinimo darbų įkainiai.

Konkursuose atsiradusios sąlygos konkurencijai ir ilgą laiką buvusio kone vienintelio uoste pageidaujamo rangovo “saulėlydis” – tokios įvardijamos pagrindinės kainų perversmo priežastys, rašo “Verslo žinios”.

“Dabar esame priartėję prie visų kaimyninių uostų pagal įkainius. Liepojoje vieną kubinį metrą kainuoja 17-19 litų, prieš gerus metus Antverpeno uoste valymo darbai kainavo apie 7-8 eurus už kubinį metrą. Man atrodo, kad artėjame prie gerų įkainių”, – vertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Neseniai vykusiame konkurse kaina nukrito iki 17 litų. Artimiausiu metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi pasirašyti sutartį su uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo antrojo etapo konkurso laimėtoju, pasiūliusiu žemiausią kainą – Vokietijos kompanija, turinčia savo atstovybę Lietuvoje “Josef Mobius Bau-Aktien-gesellschaft”, uoste laimėjusia ne vieną konkursą. Ši iškasti apie 460 tūkst. kubinių metrų grunto ir atlikti kitus darbus atliks už maždaug 8 mln. litų. Skaičiuojamoji šių darbų kaina siekė 25 mln. litų.

Pasak uosto direkcijos, šie darbai yra tarsi įžanga didžiajam kanalo gilinimui iki 14,5 metro iki pat Malkų įlankos. Tuo pat metu kanalą numatoma paplatinti iki 150 metrų. Šio projekto metu teks iškasti apie 2,5 mln. kubinių metrų grunto, tad skaičiuojamoji kaina keliskart didesnė nei uosto tobulinimo projekto. Tačiau tikimasi, kad konkurencija ir čia kainas apkarpys.

“Įsivaizduoju, kad kai kurie dalyvauja konkurse nepretenduodami laimėti, o pasižiūrėdami, ar viskas gerai Klaipėdoje, ar verta kada nors rimtai sudalyvauti. Ateina, susipažįsta su procedūromis. Greičiausiai tai yra žvalgyba, kas mus labai džiugina – žvalgykitės”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus, o kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio, penktadienį informuoja dienraštis “Šiaulių kraštas”.

“Pavasarį balandį ar gegužę duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus”, – sakė “Verbūnų duona” komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Pasak jo, žaliavos, reikalingos duonai kepti, brango apie 25 30 procentų, o patys miltai dvigubai. Anksčiau už aukščiausios rūšies miltų toną mokėdavo 630 litų, dabar 1180 litų.

E. Dajoro skaičiavimu, jų bendrovės duona turėtų brangti apie 12 proc.

Lietuviško aliejaus gamintojos kooperatinės bendrovės “SV Obeliai” direktorius Kęstutis Paškevičius stebisi, kad dar ne visi pastebėjo, jog aliejus jau pabrango – sausio antroje pusėje apie 6 litus kainavęs litras aliejus pabrango iki maždaug 8,5 lito. Žaliava, K. Paškevičiaus teigimu, brango 100 procentų.

Jo teigimu, aliejaus gamybai reikalingą produkciją auginantys ūkininkai turi pasirinkimą parduoti savo užaugintą žaliavą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

K. Paškevičiaus teigimu, nėra jokių garantijų, kad artimiausiu metu aliejus dar labiau nepabrangs: “Rinka šiandien absoliučiai neprognozuojama, o Lietuva nėra rimta rinkos žaidėja, galinti veikti kainas”.

“Presto” kavinės Šiauliuose direktorė Laima Mikelėnienė pranešė, kad įmonė rengiasi branginti kavą. Nors, pasak direktorės, kavą iki šiol prekiavo senomis kainomis.

“Kai gausime žaliavas kitomis kainomis, neišvengiamai kavą branginsime ir mes. O naujos žaliavos kainos bus kitokios jau netrukus po mėnesio, poros. Vasarį dar nebranginsime”, sakė L. Mikelėnienė.

“Neišvengiamai turėsime branginti šokolado gaminius. Žaliavų kainos kyla kosminiu greičiu, ypatingai cukrus, kakavos produktai, riebalai, pabrango kartonas pabrangs ir mūsų įpakavimai. Mes neturime kitos išeities išgyventi, kaip tik branginti produkciją”, sakė Šiaulių saldainių fabriko “Rūta” direktorius Algirdas Gluodas.

Gamintojo teigimu, jų gaminama šokolado produkcija jau balandį bus kitomis kainomis.

“Maxima LT” Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad vasarį duonos, miltų, aliejaus, kavos kainos šiame prekybos centre kilti neturėtų.

Didžiausia tikimybė, kad artimiausiu metu prekybos centre 6 proc. brangs visi miltai.

Didmeninėje rinkoje antradienį į rekordines aukštumas pakilo visų rūšių degalų kainos. Netrukus kainų šuolis turėtų atsispindėti ir degalinėse, rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Naftos perdirbimo įmonės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale didmeninė benzino kaina jau pasiekė 4017,74 lito už tūkstantį litrų. Tai reiškia, kad per dieną litras benzino didmeninėje rinkoje pabrango daugiau kaip 3,3 cento. Dar niekuomet benzinas didmeninėje rinkoje nekainavo daugiau kaip 4 tūkst. litų už tūkstantį litrų, rašo dienraščiai.

“Orlen Lietuva” tikina, kad kainos kyla dėl įvykių tarptautinėje rinkoje. Esą šį sykį šuolio kaltininkė yra Jungtinėse Valstijose įvykusi avarija.

“Didmeninės degalų kainos kilo dėl pabrangusių naftos produktų pasaulinėje rinkoje. Šios dienos brangimą labiausiai lėmė žinia, kad įvykus avarijai naftotiekyje JAV, sutriko naftos tiekimas į perdirbimo gamyklas. Į tai nedelsdamos reagavo tiek JAV, tiek Europos rinka. “Orlen Lietuva”, nustatydama didmenines kainas tik reaguoja į pasaulinių naftos produktų kainų pokytį”, – sakė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

Naftos perdirbimo bendrovė nesiryžta prognozuoti, kaip didmeninės kainos atrodys artimiausiomis dienomis.

“Kaina priklauso nuo didmenininko. Jeigu gamykla kels kainą, automatiškai didės degalų kaina degalinėse, nes mažmenininkai beveik visada dirba su fiksuota marža. Jeigu Lietuvoje nebūtų gamyklos, degalų kainos rinkoje būtų mažesnės, nes būtų didesnė konkurencija didmeninėje rinkoje, – teigė P.Ugianskis.

Naują rekordą pasiekė ir dyzelino kaina. Tūkstantis litrų šios rūšies degalų Mažeikiuose antradienį kainavo 3698,43 lito. Tai aukščiausia kaina po to, kai įsigaliojo didesnis akcizas, tačiau ne pati didžiausia istorijoje.

Gerokai šoktelėjo ir suskystintų dujų kaina – tona dujų Mažeikiuose antradienį kainavo 3944,85 lito – nuo gruodžio pradžios dujos didmeninėje rinkoje pabrango 6,5 procento.

Degalinių verslo atstovai kainų šuolį aiškina ne tik brangstančia nafta, bet ir tuo, kad Lietuvoje yra vienas degalų tiekėjas. Esą be jo degalai būtų pigesni. Tokią nuomonę išsakė degalinių tinklo “Vakoil” vadovas Povilas Ugianskis.

Antradienį barelis naftos tarptautinėje rinkoje kainavo jau 95,70 JAV dolerio. Pernai ekspertai prognozavo, kad jeigu barelis naftos pabrangs iki 100 JAV dolerių, litras benzino Lietuvoje gali kainuoti net 5 litus.

“Nordea Markets” vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis “Verslo žinioms” sakė neatmetantis tikimybės, kad naftos kaina artimiausiu metu gali viršyti 100 JAV dolerių ribą.

“Mūsų analitikai tikisi tolesnio JAV dolerio brangimo. Jei ir naftos kainos doleriais išliks panašaus lygio kaip dabar, tačiau galime tikėtis, kad litais degalų kainos padidės”, – teigė J.Suchodolskis.

Specialistai prognozuoja, kad šiemet biurų nuomos kainos Vilniuje po truputį kils į viršų. Kiek didesni įkainiai tikriausiai bus taikomi naujiems nuomininkams, o jau įsikūrusios biuruose įmonės gali netekti sunkmečiu pradėtų taikyti laikinų nuomos įkainių nuolaidų, rašo “Verslo žinios”.

Septyni “Verslo žinių” apklausti nekilnojamojo turto agentūrų atstovai prognozuoja, kad šiemet A ir B klasės biurų nuomos kainos sostinėje šiek tiek išaugs.

Nuosaikiausi specialistai įvardija, kad A klasės biurų kainos išliks tokios pat arba kils 4-5 proc., kiti minėjo iki 15 proc. galintį siekti augimą. Jei kils B klasės biurų nuomos kainos, prieaugis suksis apie 5-10 proc., optimistiškiausiomis prognozėmis – 15 procentų.

“Pirmieji bandymai didinti biuro patalpų nuomos kainas buvo stebimi jau pernai. 2011-aisiais ši tendencija įsitvirtins rinkoje. Tam įtakos turės labai ribota naujų verslo centrų pasiūla, neužimtų biurų mažėjimas bei gerėjantys šalies ekonominiai rodikliai”, – teigė “Colliers International Advisors” Vertinimo ir konsultavimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

“Ober-Haus” pastebėjo, kad A klasės biurų nuomos įkainiai 5-7 proc. išaugo jau pernai. Biurų nuomos kainos dugną buvo pasiekusios 2009 metų pabaigoje ir pačioje 2010 metų pradžioje.

“Veikiausiai šiemet kiek pabrangs ir B klasės biurų nuoma. Tačiau esant mažai nuomos kainai ir 2-3 litų nuomos įkainio padidėjimas už kvadratinį metrą turėtų rodyti didesnį santykinį augimą”, – teigė “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Nuo kylančių degalų kainų šiurpsta kone visos Europos vairuotojai. Tačiau vertinant pagal perkamąją galią Lietuvoje degalai brangiausi visoje Europoje. Kodėl? Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai 2013 metais dyzelino akcizas turės būti padidintas iki 1140 litų. Taigi jau dabar daugiau kaip pusę degalų kainos sudarantys valstybės mokesčiai ir toliau tik didės.
Lietuvoje parduodamų degalų kainas papildomai veikia ir pasaulinės rinkos tendencijos. Didmeninė kaina benzino kainos struktūroje galutiniam vartotojui sudaro apie 40 proc., dyzelino – apie 50 proc.

Tendencijos tos pačios, kainos – skirtingos
Šiomis savaitėmis naftos kaina pasaulyje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus. Vasario pristatymo termino ateities sandorių “Brent” naftos kaina padidėjo 13 centų, iki 94,97 JAV dolerio už barelį. Per metus pasaulinėje rinkoje nafta pabrango 19,5 proc., taip pat apie 10 proc. sustiprėjo JAV dolerio kursas euro ir lito atžvilgiu.
“Pastaruoju metu naftos brangimą pasaulyje lėmė didėjanti jos paklausa. Ji didėjo dėl gruodį užplūdusios šaltų orų bangos šiaurinėje ir rytinėje JAV dalyje, taip pat ir Europoje. Be to, dėl prastų oro sąlygų buvo uždarytos trys pagrindinės naftą išgaunančios platformos Meksikos įlankoje, o tai dar sumažino naftos pasiūlą. Pastaruoju metu fiksuojamos didėjančios gamybos apimtys JAV ir euro zonos šalyse, o tai lemia didelę naftos produktų paklausą”, – aiškina Giedrius Bandzevičius, bendrovės “Lietuva Statoil” pardavimo ir tiekimo departamento direktorius.
Taigi pastaruosius tris mėnesius degalai brango viso pasaulio degalinėse, bet Europoje, taip pat ir Lietuvoje, – ypač. Atsižvelgiant į perkamąją galią, šiuo metu Lietuvoje degalai brangiausi visoje Europoje. Mums jie kainuoja daugiau nei tris kartus brangiau negu britams ar vokiečiams, daugiau nei keturis kartus brangiau negu liuksemburgiečiams. Absoliučiai visi kaimynai už degalus moka taip pat mažiau nei mes.
Kyla klausimas, kas mus labiausiai skriaudžia, o tiksliau – apiplėšinėja? Taigi prie to prisideda ir pasaulinės tendencijos, ir “Orlen Lietuva”, kurią ką tik nubaudė Konkurencijos taryba, ir valstybė, nuolat didinanti akcizo mokesčius, ir degalinės, kurių marža sudaro 7–9 proc. litro benzino ar dyzelino kainos.
Nepriklausomo degalų rinkos eksperto Giedriaus Karsoko teigimu, Lietuvos degalinės tuos pačius degalus pardavinėja 2–5 ct už litrą brangiau nei Latvijos, Estijos ar Lenkijos degalinės.
Pasak Konkurencijos tarybos ekspertų, dar viena didelė Lietuvos bėda, kad pas mus tiek didmeninės, tiek mažmeninės degalų prekybos rinkoje per maža konkurencija.

Kokios išeitys?
Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentui Rimvydui Anusauskui padėtis Lietuvoje nesuprantama taip pat, kaip ir visiems kitiems vairuotojams. Bandymas suvokti pasaulines tendencijas ir pateisinti kylančias kainas R.Anusauskui tampa beprasmis išgirdus iš kolegų, kiek dyzelinas kainuoja Liuksemburge, arba nuvažiavus į Marijampolę, kur dar praėjusią savaitę degalinėje pylėsi degalų trisdešimčia centų pigiau nei Alytuje, kuriame gyvena.
“Mano manymu, valstybės tikslas į biudžetą surinkti papildomas dešimtis milijonų litų iš padidinto akcizo tarifo patirs fiasko, nes biudžeto surinkimo problema sprendžiama ydingai. Ieškodami pigesnių degalų vairuotojai tiek naudojasi galimybe pilną baką degalų atsivežti iš kaimyninių šalių savo asmeniniams poreikiams, tiek susigundo iš to užsidirbti”, – dėsto R.Anusauskas.
Jis taip pat prisimena atvejų, kai į degalų rinką bandė įeiti nauji žaidėjai. Juos esą greitai “suvalgė” didieji degalinių tinklai, toje teritorijoje dempinguodami kainas. Todėl esą situaciją suvaldyti galėtų tik vartotojams naudingi valdžios sprendimai.
G.Karsoko manymu, pernai valstybė padarė lyg ir gerą sprendimą, sudarydama sąlygas importo galimybėms atsirasti. “Klaipėdos nafta” investavo į importo terminalą ir perpylimo į sunkvežimius linijas. Paklaustas, kodėl importuojami degalai negelbsti, pašnekovas teigė, kad Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ES pardavinėja degalus pagal tas pačias taisykles kaip ir “Orlen Lietuva”, t.y. sieja su “Platts” kaina. Todėl esą tikėtis, kad importuoti degalai bus daug pigesni, yra naivu. “Importuotojai tegali priversti “Orlen Lietuvą” sumažinti didmeninę kainą keturiais penkiais centais. Ar tai šiemet įvyks – pamatysime”, – sako G.Karsokas.

Box

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (Lt/l)

Šalis    Benzinas E-95    Dyzelinas    Dujos
Rusija    2,3    2,33    –

Baltarusija    2,81    2,24    1,23
Latvija    4,13    4,08    2,11
Estija    4,16    4,23    2,19
Lenkija    4,28    4,1    2,87
Lietuva    4,4    4,09    2,43
Liuksemburgas    4,95    3,64    –
Belgija    4,97    4,28    2,76
Vokietija    5,04    4,5    2,56
Didžioji Britanija    5,11    5,26    2,93

Finansininkams skeptiškai vertinat juanio brangimą, verslininkai atidžiai seka naujienas iš Pekino: prekybininkai su nerimu, pramonininkai su viltimi.

Po kelių mėnesių, kai didmenininkų sandėliuose baigsis sukauptos prekės, Lietuvos prekybininkai pradės persidalinti rinką, pirmadienį praneša dienraštis “Verslo žinios”.

“Kinijoje gamintos prekės brangsta ir mažės mūsų prekybininkų sukurtų prekės ženklų pardavimai. Jų vietą užims žinomų Vakarų kompanijų produktai, kurių dalis gaminama Europos Sąjungoje. Nors dauguma tikėjosi, kad šie metai bus geresnis nei 2010 m., tačiau greičiausiai taip nebus”, – aiškina “Pigu.lt” direktorius Dainius Liūlys.

Jis sako, kad “Pigu.lt” nesiruošia drastiškai didinti prekių kainų, nes svarbu išlaikyti pardavimus. Dėl to pelno normos prekyboje mažės. “Prekybininkai, kurie nenorės atsisakyti savo pelningumo, praras pardavimus, nors paklausa ir didės, palyginti su praėjusiais metais. 2010 m. daugelis žaidė akcijomis ir nuolaidomis, tačiau maržos buvo didesnės nei 2009 metais”, – sako jis.

D.Liūlys skaičiuoja, kad elektronikos prekės ypač brangs po poros mėnesių, kitos ne maisto prekės – vasarą. Kolekcinių prekių, kurių pirkimo sandoriai jau sudaryti, kainos keisis 2012 metais.

“Jei matuotume apimtimi, tai daugiausia kiniškų prekių pas mus patenka per didžiuosius prekybos tinklus ir turgavietes. Ten bus juntamas kainų kilimas. Mūsų įmonei tai ne taip aktualu, nes sutartis, kuriose numatytos ir kainos, sudarėme dar 2010 metais, kainų pokyčiai bus juntami tik 2012 metais, kai pirksime prekių naujam sezonui”, – aiškina “Sport Line” direktorius Vladas Korsakovas.

Jis pritaria, kad prekybininkai šiandien nenori kainų kilimo ir stengsis kiek įmanoma amortizuoti pokyčius savo pelno sąskaita. Išimtis bus nebent nišinės parduotuvės, kurios gali suvaldyti pardavimus.

“Mums jokio skirtumo, kurios šalies gaminiais prekiauti. Svarbiausia, kad konkurentas daikto nenupirktų pigiau nei mes”, – prekybos tinklų strategiją apibūdina “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jis džiaugiasi, kad Kinija po truputį praranda “pasaulio fabriko” titulą.

“Juanio brangimas – mums džiugi žinia. Kuo kinų valiuta brangesnė, tuo mažesnis jų konkurencingumas”, – pasitenkinimo neslepia Neaustinių medžiagų fabriko vadovas ir pagrindinis akcininkas Stanislovas Grušas, bet kol kas nesiima spėti, kiek dėl valiutų svyravimų gali didėti įmonės pardavimai.

Pasak jo, Kinijos valiutos brangimas Lietuvai, žvelgiant iš makroekonomikos pusės, bus naudingas.” Galbūt pagaliau pradėsime eksportuoti į šią šalį, nes iki šiol ten buvome nelabai konkurencingi”, – sako S. Grušas.

+370 5 2396414

Brangstant degalams, vežėjai teigia bilietų kainų kol kas nedidinsiantys, tačiau “Linavos” atstovas pastebi, jog tokia padėtis ilgai tęstis negali.

Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, bilietų brangimas yra neišvengiamas, nes keleivių vežėjai jau dabar yra patyrę nuostolių, daug įsiskolinę degalų tiekėjams. Neatmetama tikimybė, kada dalies įmonių laukia bankrotas, rašo naujienų svetainė lrt.lt.

“Matome, kaip brangsta pagrindinis kuras – dyzelinas, ir kainos kyla tik aukštyn. Juo labiau, nuo 2011-ųjų įsigalios naujo dydžio akcizai, kurie dyzelinius degalus pabrangins dar mažiausiai 12 centų. Keleivių vežėjai prašo jau dabar atsižvelgti į tai, ir mes ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, prašydami, jog ji į tai atkreiptų dėmesį, bet į mūsų siūlymus mažinti PVM iki 9 proc. kol kas niekas neatsižvelgė”, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip pastebėjo G.Vincevičius, dar viena priežastis, dėl kurios keleivinių bilietų kainų didinimas yra neišvengiamas, – augančios vežėjų skolos.

“Bilietų brangimas yra neišvengiamas. Pažiūrėkime, kiek nuostolių patyrė, kiek įsiskolinimų turi didžiosios keleivių gabenimo bendrovės – tiek “Kauno autobusai”, tiek “Vilniaus autobusai”. Sumos siekia dešimtis milijonų. Tai klausimas, ar toleruos degalų tiekėjai ir kiti tas skolas?” – kalbėjo jis.

Anot “Linavos” atstovo, kai kurių vežėjų gali laukti bankrotas, gali mažėti arba būti iš viso panaikinta dalis maršrutų

Tuo tarpu savivaldybių atstovai teigė, kad lemiamas žodis dėl keleivinio transporto bilietų kainų didėjimo ar mažėjimo priklauso joms, tačiau iniciatyva turi ateiti iš pačių vežėjų. Kol kas, anot pašnekovų, vežėjai su prašymais dėl keleivinių bilietų kainų peržiūrėjimo dar nesikreipė.

Branginti bilietų kol kas nesiruošia Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės. Tuo tarpu tarpmiestinių bilietų kainos gali net mažėti, nes jas dempinguoja geležinkelininkai.

Per savaitę prekybos centruose labiausiai brango bulvės, morkos, paprikos, grietinė, sviestas, duona, bananai ir skumbrė, pigo – jautiena.

Tinklalapio www.produktukainos.lt duomenimis, lietuviškos morkos per savaitę – gruodžio 2 dieną, palyginti su lapkričio 25 diena – pabrango 14,6-21,6 proc. iki 1,24-1,65 lito už kilogramą.

Lietuviškų fasuotų bulvių kilogramas per savaitę pabrango 11,3 proc. iki 1,08 lito, nefasuotų – atpigo 2,4 proc. iki 1,2 lito. Importuoti trumpavaisiai agurkai pabrango 16,7 proc. iki 6,99 lito už kilogramą, o trumpavaisiai – atpigo 8,8 proc. iki 6,2 lito. Kilogramas paprikos pabrango 6,5 proc. iki 7 litų, o bananai – 8,2 proc. iki 3,96 lito už kilogramą.

450 gramų indelio 30 proc. riebumo grietinės kaina per savaitę padidėjo 9,2 proc. iki 4,17 lito, o 82 proc. riebumo 200 gramų sviesto pakelio – 7,5 proc. iki 4,3 lito.

Tuo tarpu kilogramas jautienos kumpio su kaulu atpigo 9,9 proc. iki 15,69 lito, o jautienos kumpio be kaulo – 4,7 proc. iki 18,74 lito už kilogramą.

Juodos duonos kilogramas per savaitę pabrango 5,9 proc. iki 5,39 lito, batono – 7,8 proc. iki 5,79 lito.

Skumbrės kaina per savaitę padidėjo 6,7 proc. iki 16,7 lito už kilogramą.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigia, kad netrukus galima laukti įdomių pieno rinkos pokyčių. Jo teigimu, ūkininkai jau prašo supirkti jų pieną kur kas didesnėmis

Spalio mėnesį mes turime ūkininkų prašymus, kur kaina yra šokanti dešimtimis procentų į viršų, galima laukti įdomių pokyčių pieno rinkoje“, – ketvirtadienį Lietuvos radijui teigė L.Sasnauskas.

Anot jo, už litrą pieno ūkininkams šiuo metu mokama 1,1–1,2 lito, o per devynis mėnesius jiems išmokėta apie 240 mln. litų daugiau negu pernai.

„Pabrangus pienui 50 procentų, natūralu, kad išauga gamybos savikaina. Mes iki šiol sugebėjome pabrangusią žaliavą kompensuoti eksporto rinkose, vidaus rinkoje korekcijos buvo nedidelės. Šiandien eksporto rinkose yra štilis, nėra didelių pirkimų. Kai sustoja pardavimas eksporto rinkose, reikia ką nors daryti su vidaus rinka, nes žaliavos kaina auga ir toliau“, – teigė jis.

Jo teigimu, Vyriausybės pareiškimai, neva perdirbėjai ir prekybos tinklai spekuliuoja kainomis, demonstruoja jos nekompetenciją.

„Korekcijos vidaus rinkoje šiais metais buvo daromos labai minimalios – vos kelių procentų. Nesakyčiau, kad buvo pastebimas labai didelis brangimas. Norėčiau atmesti tuos kaltinimus, kuriuos girdime“, – kalbėjo L.Sasnauskas.

Ketvirtadienį rengiama spaudos konferencija, kurioje Lietuvos pienininkų asociacija Pieno centras komentuos, kas lemia didėjančias pieno produktų kainas.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Pieno kainos kils ir toliau. Perdirbėjai įspėja, kad pienas ir jo produktai šalyje artimiausiu metu vėl brangs. Užtat jį superkančios įmonės nuostolių neplanuoja.

Pastaraisiais mėnesiais pirkėjai akivaizdžiai pastebėjo, kad pieno ir jo produktų kainos kyla lyg ant mielių. Perdirbėjai nori Lietuvoje atsigriebti už sumažėjusį pelną užsienio rinkose.

„Pelningai parduodami gaminius užsienyje, mes sugebėjome vidaus rinkose nekeisti kainų. Tačiau tik tol, kol eksporto rinkos mums galėjo uždirbti tokį pelną, kuris padengdavo vidaus rinkos nuostolius.

Šiuo metu taip elgtis nebegalime ir esame priversti daryti korekcijas Lietuvoje”, – sakė bendrovės „Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

Bendrovės „Rokiškio sūris” vadovas Dalius Trumpa teigė, kad pieno supirkimo kaina nuo spalio turėtų didėti 8–10 proc. Tai reiškia, kad pienas parduotuvėse galėtų brangti maždaug puse tiek.

Anot L.Sasnausko, per 9 mėnesius ūkininkams už pieną išmokėta 240 mln. litų daugiau nei pernai. Supirkimo kainos per metus išaugo apie 20 proc.

Pasak D.Trumpos, vartotojas Lietuvoje yra labai silpnas, ir kiekvienas kainų pakėlimas, ypač ne pirmo būtinumo produktų – jogurto, varškytės, sūrelių – mažina pardavimą.

Skelbiama, kad 36 proc. 2,5 proc. riebumo pieno kainos sudaro žaliavinio pieno kaina, 5 proc. – ūkininkų pieno surinkimo sąnaudos, 17 proc. – pieno perdirbėjų logistikos sąnaudos, 7 proc. – jų gamybos veikla, 18 proc. – prekybininkų, o 17 proc. – valstybės dalis.

„Pieno žvaigždės”, „Rokiškio sūris” ir Vilkyškių pieninė teigia, kad šįmet gaus pelno. Bet jis uždirbtas tik iš eksporto rinkų, o vietos rinka, net ir didinant produktų kainas joje, išliks nepelninga arba nuostolinga.

Pasak L.Sasnausko, „Pieno žvaigždžių” pelnas sieks apie 2 proc. apyvartos – 14,5 mln. litų. D.Trumpos teigimu, „Rokiškio pieno” pelnas sieks 1–2 proc. apyvartos.“

„Kauno diena“ rašo:

„Pieno produktų kainos didės – apie tai oficialiai ketvirtadienį paskelbė trys didžiausios šalies pieno perdirbimo bendrovės. Pienas ir jo produktų kainos kyla ne todėl, kad gamintojai, prekybininkai ir perdirbėjai pasilieka didesnę kainos dalį, o todėl, kad jau metai smarkiai – beveik 50 proc. – pakilusi žaliavinio pieno supirkimo kaina. Tokias brangimo priežastis nurodė Linas Sasnauskas, bendrovės “Pieno žvaigždės” generalinis direktorius.

“Produkciją turėjome pabranginti dar praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje. Tačiau to nepadarėme. Iki šiol vietos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuodavome eksportuodami gaminius ir juos brangiau parduodami. Bet eksporto rinkose jaučiamas štilis, kainos krinta, pajamos nebeauga, todėl esame priversti peržiūrėti produkcijos kainas Lietuvoje”, – surengtoje spaudos konferencijoje aiškino L.Sasnauskas.

Perdirbėjų dosnumą liudija ir skaičiai. Per devynis šių metų mėnesius šalies ūkininkams už supirktą žaliavinį pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus. Šie milijonai išmokėti iš pajamų, gautų užsienyje, ir įmonių rezervų. Tačiau toliau kylant žaliavinio pieno supirkimo kainai, perdirbėjai įrodinėja esantys priversti mažinti nuostolį, kurį neša prekyba Lietuvoje.

“Jeigu žaliavinio pieno kaina kyla, didėja ir galutinio produkto kaina”, – lyg maldą kartojo perdirbėjai ir skaičiavo, kad žaliava sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos.

Dalius Trumpa, “Rokiškio sūrio” valdybos pirmininkas, prognozavo: kadangi žaliava spalį, palyginti su rugsėju, turėtų brangti apie 8–10 proc., maždaug 4–5 proc. brangs ir pieno produktai. Jis jau žino, kiek konkrečiai padidės “Rokiškio sūrio” produkcijos kainos, bet tikino negalįs to atskleisti, nes baiminasi sulaukti Konkurencijos tarybos dėmesio.

“Vertinant žaliavos paklausą Lenkijoje, mus gali priversti gruodį dar pakelti pieno supirkimo kainas. Jeigu taip įvyks, nors to nenorėtume, tuomet pieno produktai dar brangs. Kiek? Dievas žino”, – iš anksto įspėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Įmonių vadovai nenorėjo sutikti su politikų vertinimais, kad maisto kainos Lietuvoje brangsta dėl pernelyg silpnos konkurencijos.

“Perdirbėjų dalis nėra išpūsta, kaip kartais norima pabrėžti. Mus žiauriai spaudžia konkurencija tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Mūsų pelno maržos nudrožtos iki minimumo”, – įrodinėjo L.Sasnauskas.

Perdirbimo įmonės esą išnaudojo turimus rezervus, tad atsakomybę už maisto kainas galėtų prisiimti ir Vyriausybė, nes pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) yra vienas didžiausių ES. Pagal šiandienos kainodarą 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. – prekybininkams, 24 proc. – pieno perdirbėjams, 41 proc. – ūkininkams ir bendrovėms.

Smulkieji pieno produkcijos gamintojai kol kas neketina sekti didžiųjų rinkos žaidėjų pavyzdžiu. “Pirma palauksiu, kol jie gerai pabrangins savo produkciją. O kai turėsiu tokią rinką kaip jie, gal ir aš pakelsiu kainas”, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pieno ūkio savininkas Jurgis Požėra.

Prienų rajono ūkininkas jau pusantrų metų nebeparduoda pieno perdirbėjams – pats gamina sūrį, grietinę, varškę, fasuoja pieną. Produkciją jis parduoda įvairiose Kauno vietose: prie prekybos centrų, turguje. Į gamybą J.Požėra metėsi iš nevilties, nes nebenorėjo tonos pieno parduoti po 42 centus už litrą. “Tai pasityčiojimas”, – prisiminęs kainas įvertino pašnekovas.

Tačiau sprendimas imtis gamybos ūkininką ne itin džiugina: “Labai daug darbo, bet kitos išeities neturėjau. Didelio verslo nėra. Prekiauju, kad išgyvenčiau, o ne dėl to, kad norėčiau pralobti.”

Ūkininkas skaičiuoja, kad litras 3,2 proc. riebumo pieno parduotuvėje kainuoja 2,8 lito, o J.Požėra už du litrus prašo 3,5 lito. Kol kas produkcijos jis branginti neketina. Per pusantrų metų pakilo tik sviesto kainos. Šiek tiek nerimo ūkininkui kelia sklandantys gandai, kad laikai, kai ūkininkai gali laisvai prekiauti savo produkcija didmiesčiuose, baigsis, kai tik pasikeis Žemės ūkio ministerijos vadovybė.

Ukmergės rajono ūkininkė Angelė Maskoliūnienė, gaminanti ir parduodanti sūrius, savo produkcijos branginti taip pat nė neplanuoja.

“Mačiau, kad parduotuvėse kainos kyla, bet mes kainų nekeisime, nes žmonės visai nebepirks. Jau dabar perkamumas labai kritęs: žmonės renkasi vieną mažą sūrelį, o anksčiau pirkdavo du, – skundėsi ūkininkė. – Mums apsimoka dirbti tik todėl, kad patys turime žaliavos ir nesamdome pardavėjų – patys gaminius parduodame ūkininkų turgeliuose, mugėse.”

Kainas keliančios trys didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės – “Pieno žvaigždės”, “Rokiškio sūris” ir Vilkyškių pieninė, – nors ir susimažinusios maržas, šiuos metus tikisi užbaigti dirbdamos pelningai. Tiesa, pelnas bus uždirbtas tik iš eksporto, o vietos rinka, net ir didinant produktų kainas, esą neš nuostolius. Anot L.Sasnausko, “Pieno žvaigždžių” pelnas sieks apie 2 proc. apyvartos, arba 14,5 mln. litų, ir visas bus uždirbamas iš eksporto. D.Trumpos teigimu, “Rokiškio pieno” pelnas sieks 1–2 proc. apyvartos, nors per aštuonis mėnesius vidaus rinkoje įmonė patyrė 860 tūkst. litų nuostolių. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius teigė, kad bendrovė dirbs pelningai, tačiau jei vietos rinkoje pavyks gauti bent nulinį pelną, bus galima “gerti šampaną”.

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, komentuodamas situaciją, sakė:
- Pieno perdirbimo įmonės dar galėtų palikti mažesnes produkcijos kainas, tačiau verslas yra verslas. Esu tikras, kad įmonėms nekyla sunkumų parduoti savo produkciją užsienyje ir eksporto rinkose jie uždirba daugiau nei vidaus. O šis verkšlenimas – tai pasiteisinimas vartotojų akyse. Rūpesčių jiems gali kelti tik žaliavos stygiaus, nes kai kurie kooperatyvai išveža ir parduoda pieną užsienyje.

Taip, žaliava brangsta, bet, manau, pirmiausia dėl to, kad ūkininkai pradėjo kooperuotis ir užėmė rimtesnes derybų pozicijas. Dar visai neseniai už superkamą pieną Lietuvoje buvo mokama mažiausiai ES, o dabar jau artėjama prie vidurkio.

Įmonės skelbia dirbančios su minimalia marža. O kas juos ten patikrins? Kadangi dividendus išsimoka kone kasmet, vadinasi, perdirbėjų padėtis nėra bloga. Ekspertai taip pat konstatuoja, kad ir kokios krizės būtų, maisto pramonė išlieka stabiliausia pelno ir ekonominio gyvybingumo požiūriu. Tačiau pieno kainų svyravimas yra normalus reiškinys. Prie to reiktų priprasti ir ūkininkams, ir vartotojams. Tik blogai, kad kainas lemia inercija: nors žaliava dar tik brangs, produktų kainos padidinamos iš anksto. O kai žaliava pinga, gaminių kainos žemyn pasuka labai iš lėto.“

„Respublika“ rašo:

Pieno perdirbėjų teigimu, ūkininkams šiandien tenka net 41 proc. pieno kainos, kurią šiandien pirkėjai mato parduotuvėse. Dar „Pieno centras“ plakė valstybę: ši pridėtinės vertės mokesčio, kurio dydis dabar lygus 21 proc., pavidalu pasiima 17 proc. bendros pieno kainos. Kalbinti šalies ūkininkai buvo nustebinti tokias pieno perdirbėjų skaičiais. Tarkime, Prienų rajono pieno kooperatyvo „Pienas LT“ narys M. Butkevičius sakė, kad dabar ūkininkams perdirbėjai moka labai įvairiai, žemutinė kainų riba yra 30 ct/kg, o viršutinė – 90 ct/kg. „Pavyzdžiui, man, žmogui, kuris priklauso stambiam kooperatyvui, perdirbėjai moka 86 ct/l. Tačiau nuo šio rodiklio kaina gali tiktai mažėti, o ne didėti,“- pasakojo ūkininkas.

Stebėjosi ir pieno gamintojų asociacijos vadovas Andriejus Stančikas. „Kadangi pieno trūksta, pastaruoju metu kainos, aišku, didėjo. Šiuo metu iš esmės jos svyruoja tarp 60 ir 90 ct/kg. Smulkūs pieno gamintojai gauna dar mažiau. Nelygu kaip susiderama. Tačiau kad kas nors ūkininkams mokėtų daugiau kaip po litą, to niekas nėra girdėjęs,“- tvirtino pašnekovas.

O valstybei priklausantis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas apskaičiavo, kad rugpjūtį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo vos 60 ct/kg.

Pasirodo, bendrą 1,3 mlrd Lt. apyvartą turinčių pieno perdirbimo įmonių vadovai susirinko pareikšti, kad pieno produktų kainos kilo, kyla ir toliau kils, tačiau perdirbėjai dėl to nekalti. Esą pieno produktai bus brangesni dėl toliau augsiančių pieno žaliavų kainų, šiuo metu nepalankios situacijos tarptautinėse rinkose, kuriose pieno perdirbimo įmonės tariamai dengdavo nuostolius, atsiradusius perkant nuolat  brangstantį pieną vietos rinkoje.  „Jau dabar žinome, kad iš ūkininkų perkamo natūralaus pieno kaina kils 10 proc.“ , – sakė Vilkyškių pieninės vadovas  G. Bertašius. – Paprastai nuo šio skaičiaus galutinė produkto kaina paauga perpus mažiau – 5 proc.“.