BFL

Vis daugiau pramonės įmonių ir centralizuotos šilumos tiekimo bendrovių energijos gamybai pasirūpina biomasės katilais, todėl auga biokuro paklausa, o kartu ir jo kaina.

Verslas ir ekspertai sako, kad biokuras brangs toliau, bet ne taip drastiškai kaip importinės gamtinės dujos, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Pastaruoju metu biokuro ir dujų kainų didėjimo procentinė išraiška panaši. Tačiau biokuras, palyginti su dujomis, kainuoja perpus mažiau, taigi ir kainos augimas yra mažesnis”, – bendrą tendenciją nusako Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Per metus, nuo praėjusių metų balandžio, biokuras Lietuvos pirkėjams pabrango daugiau nei 100 litų už toną naftos ekvivalento, o jo kaina šį balandį, komisijos duomenimis, siekė beveik 750 litų, tačiau gamtinės dujos kainavo net 1,482 tūkst. litų, o rudeniop gali pabrangti dar apie 400 litų, nes pastaruosius 6 mėnesius brango naftos produktai, o tai atsispindi Lietuvai taikomoje dujų kainų formulėje.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LTTBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas užtikrina, kad biokuro brangimas “neturėtų būti drastiškas” – esą biokuro rinkoje dirba daug tiekėjų ir gamintojų, kartu esama daug neišnaudotų išteklių, tokių kaip miško kirtimo atliekos ar greitos rotacijos augalai, kurių plantacijos tik pradedamos rimčiau veisti. “Kainos didėjimas yra nulemtas tokių veiksnių kaip dyzelino brangimas, nes šis kuras naudojamas medienos smulkinimo įrenginiuose, darbuotojų atlyginimų augimas”.

Kainą kelia ir šiuo metu biokuro gamybai plačiai naudojamos žaliavos – malkinės medienos – išaugusi paklausa, dėl jos biokuro gamintojai konkuruoja su medienos plokštes gaminančiomis įmonėmis.

Šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kuris reglamentuotų įvairių energijos išteklių, taip pat ir biokuro, biržų sukūrimą.

BFL

Maisto bei drabužių brangimas balandį sparčiau nei tikėtasi didino infliaciją, teigia analitikai. Anot jų, kainų mažėjimo galima tikėtis nebent vasaros antroje pusėje.

“Mūsų bankas tikėjosi mažiau (mažesnės infliacijos – BNS), ir ko gero, apsirikome dėl dviejų priežasčių – dėl maisto ir dėl drabužių ir avalynės labai smarkaus brangimo”, – BNS sakė SEB banko analitikė Vilija Tauraitė.

Balandį mėnesio infliacija buvo tokia pat, kaip ir kovo mėnesį – 1proc., vasarį vartojimo kainų indeksas buvo 0,1 , sausį – 0,4 procento. Balandį kainos augo penktą mėnesį iš eilės.

Anot analitikės, infliaciją ir toliau skatina išoriniai veiksniai – maisto, degalų brangimas, tuo tarpu didelis avalynės ir maisto brangimas antrą mėnesį iš eilės, jos vertinimu, jau atrodo keistokas.

“Sakyčiau, neįprastai didelis ir du mėnesius iš eilės. Čia jau klausimas, ar jis atspindi vien išorės faktorius, ar ir mūsų prekybininkų norą galbūt daugiau uždirbti. Čia galbūt ir kažkokie paklausos infliacijos pradai jau reiškiasi. Tikėkimės, kad ateinantis sezonas – ir naujas derlius, ir drabužių išpardavimai leis lengviau atsikvėpti, nes tai, ką matėme pastaraisiais mėnesiais – tai jau yra gana akivaizdus infliacijos spartėjimas, ir gana greitas, kas aišku, yra tikrai kenksminga mūsų vartojimo atsigavimui ir apskritai galutiniam ekonomikos atsitiesimui šiais metais”, – kalbėjo V. Tauraitė.

Ji pastebėjo, jog drabužiai ir avalynė Lietuvoje ir taip kainuoja brangiau nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

“Gamintojai gręžiasi nuo Kinijos, bet manau, jie ieško ne mažiau pigesnių gamintojų, nei kad turėjo Kinijoje. Lietuvoje apskritai drabužiai ir avalynė yra brangesni negu daugelyje netgi Vakarų Europos šalių ir kai kur netgi labai smarkiai. Todėl sugretinant šiuos du faktus, nedrįsčiau galvoti, jog tai yra sąnaudų faktorius. Matyt, tikimasi kažkokios didesnės paklausos, bet nelabai įsivaizduoju, iš kur ją galėtų išspausti”, – kalbėjo analitikė.

“DnB Nord” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat teigė, jog kainų augimas balandį viršijo lūkesčius ir priminė 2009 metų pradžios “kainų pasiutpolkę”.Anot jos, itin didelius kainų šuolius pademonstravo kava, arbata, kakava bei aliejų ir riebalų produktų grupės, kurių kainos padidėjo ketvirtadaliu, išaugo ir duonos (12 proc.), pieno produktų (14,6 proc.) – kainos.

“Maisto produktų kainų kilimas itin brangiai kainuoja gyventojams – Lietuvoje maistui yra skiriama kone didžiausia – po Rumunijos – pajamų dalis Europos Sąjungoje, ir pernai šis rodiklis padidėjo pirmą kartą naujame tūkstantmetyje”, – pastebėjo J. Rojaka.

Anot jos, taupymas išliks svarbiu gyventojų prioritetu visus 2011 metus.

“Didžioje Britanijoje šuoliuojančiai didėjančios degalų kainos privertė dalį vairuotojų atsigręžti į visuomeninį transportą, apie 7 proc. išaugo keleivių traukiniais skaičius”, – pastebėjo analitikė.

V. Tauraitė prognozavo, jog kainų mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis nebent vasarą, kai bus sulaukta naujo derliaus ir naujų maisto kainų.

“Vasarą įprastai būna infliacijos atoslūgis. Galų gale drabužių ir avalynės grupė gal šiek tiek atpigs, iš naftos rinkos pastarosiomis savaitėmis neblogos naujienos – naftos kainos mažėja, ir Lietuvoje jau keliais centais degalai yra atpigę, todėl tikimės šiokio tokio atoslūgio ir infliacijos srityje”, – sakė V. Tauraitė.

Ji teigė, jog mėnesio defliacijos Lietuvoje galima būtų tikėtis nebent liepą-rugpjūtį: “Tada, kai yra mažiausias infliacinis spaudimas per visus metus. Bet vertinčiau atsargiai, nes žaliavos, kurios diktuoja infliacinį spaudimą, mums gali labai staigiai pakeisti kryptį – iš pigimo į brangimą”.

Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su kovu, užfiksuota 1 proc. mėnesio infliacija. Metinė infliacija balandį (balandį, palyginti su 2010 metų balandžiu) siekė 4,4 proc., o vidutinė metinė (12-kos pastarųjų mėnesių, palyginti su tokiu pat ankstesniu laikotarpiu) infliacija – 2,6 procento. Statistikai prognozavo, kad balandžio mėnesį Lietuvoje bus 0,5 proc. suderinta mėnesio infliacija, 3,8 proc. metinė infliacija bei 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija.

Finansų ministerija prognozuoja, jog suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų būti 3,3 proc., Lietuvos bankas prognozuoja 3,8 proc. vidutinę metinę infliaciją.