„Dabar labai mažai visaginiečių parduoda butus. Kai kurie jų turi po kelis, ypač dirbę atominėje elektrinėje, bet neparduoda – laukia, kol pabrangs. Vietiniai gyventojai tikisi, kad kainos šoktels, kai bus pasirašyta koncesijos sutartis dėl elektrinės statymo“, – „Veidui“ teigė Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Utenoje įsikūrusios Aukštaitijos nekilnojamojo turto biržos analitikas Gytis Mikalkėnas taip pat patvirtino, kad kai kurie visaginiečiai turi įsigiję rezervinius butus, tačiau neskuba jų parduoti, nes kainos per krizę nukritusios. Pašnekovas įsitikinęs, kad jei situacija dėl naujos atominės elektrinės statybų taptų aiškesnė, rinka kaipmat pagyvėtų.
Manoma, kad pradėjus statyti atominę elektrinę, pakiltų viso nekilnojamojo turto kainos, nes Visaginu domisi ir daug įmonių. Pasak D.Štraupaitės, jau dabar patalpų ieško ir plėstis nori vietiniai restoranai „Trečias blokas“, „Gabriela“. Šis restoranas norėtų statyti ir viešbutį. Apie naujų butų statybas galvoja ir šalies statybų bendrovės.

Kita medalio pusė – įteisintas piratavimas

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, „Topo centras“ prognozuoja į pataisas įtrauktų prekių grupių brangimą.
„Šiandien kone 50% namų technikos prekių asortimento Lietuvoje sudaro įvairi kompiuterinė techniką ir jos priedai. Įsigalėjus šiam įstatymui nešiojamieji kompiuteriai vidutiniškai turėtų brangti  5%, mobilieji ir išmanieji telefonai – 7-10%, – prognozuoja Raimundas Adomaitis, „Topo centro“ komercijos ir rinkodaros direktorius. Pasak jo šios prekės yra labai paklausios, mat jų poreikis pastaraisiais metais vidutiniškai išauga apie 30% per metus. „Akivaizdu, kad naujojo įstatymo poveikį ženkliai pajus tiek pardavėjai, tiek vartotojai – tai gali sukelti oficialaus vartojimo smukimą, – svarsto R. Adomaitis.
Nors, pasak pataisų iniciatorių, šios įstatymo pataisos padės apginti intelektinę nuosavybę ir labiau apsaugoti autorių teises, tačiau „Topo centro“ atstovo nuomone tokie įstatyminiai žingsniai gali turėti ir priešingą poveikį bei kone įteisinti piratavimą. Mat už laikmeną daugiau sumokėjęs vartotojas psichologiškai jausis teisus joje laikydamas ir atgamindamas nelegaliu būdu įgytą autorinį kūrinį ar programinę įrangą.

Sausį centralizuota šiluma brangesnė nei gruodį bus Vilniuje ir Kaune. Kituose didmiesčiuose šios paslaugos kaina nekis.

„Vilniaus energijos“ tinklalapyje pateikiamais duomenimis, sausį šiluma gyventojams bus maždaug 1,3 proc. brangesnė nei gruodį ir kainuos 29,30 ct/kWh su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiu arba 29,17 ct/kWh ir 1,05 Lt butui už šilumos pardavimą.

Panašus brangimas numatomas ir karštam vandeniui. Jis sostinės gyventojams sausį kainuos 20,68 Lt/kub.m, o tik vandens pašildymas – 14,94 Lt/kub.m.

Gruodį palyginti su lapkričiu šiluma Vilniuje pigo 2 proc.

„Kauno energijos“ tiekiama šiluma gyventojams kainuos apie 3,07 proc. brangiau. Vienanarė šilumos kaina sudarys 31,46 ct/kWh, gruodį ji buvo 30,53 ct/kWh.

Karštas vanduo Kaune kainuos 21,98 Lt už kubinį metrą.

Įsigalėjus skaitmeninei fotografijai, analoginės fotografijos rinka visiškai susitraukė ir toliau tebesitraukia. Kaip praneša JAV fotografijos verslo asociacija, per dešimtmetį šalyje parduodamų fotojuostelių skaičius sumažėjo 50 kartų: nuo beveik milijardo per metus 2000-aisiais iki 20 mln., planuojamų šiemet. Juostinių fotoaparatų parduodama beveik 200 kartų mažiau: atitinkamai 19,7 mln. 2000-aisiais ir 100 tūkst., planuojamų šiemet. Amerikiečių rinkos analitikai prognozuoja, kad šio dešimtmečio pabaigoje fotojuostelių praktiškai nebebus likę, jų bus galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse.
Pasaulinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. “Fujifilm Lietuva” duomenimis, nuo 2005 m., kai pradėjo populiarėti skaitmeniniai fotoaparatai, jų bendrovė kasmet parduoda po 15 proc. mažiau fotojuostelių nei ankstesniais metais. Tai lemia šių juostelių brangimą. “Prieš penkerius metus pigiausios juostelės kainavo 5 Lt, dabar – apie 8 Lt. Profesionalių juostelių kaina keliskart didesnė, jos taip pat brangsta. Kitais metais visų fotojuostelių kaina gali pakilti dar apie 20 proc.”, – “Veidui” patvirtino “Fujifilm Lietuva” rinkodaros direktorius Valdas Bagdonas.
Kita vertus, prielaidų, kad analoginė fotografija išliks, yra: ją vis dar naudoja įvairių kartų fotomenininkai, o daliai jaunų žmonių juostiniai fotoaparatai yra tapę mados atributu. “Jaunimas nori išbandyti lomografiją, kitas analoginės fotografijos atšakas, netgi buriasi į fotoentuziastų būrelius”, – tikina Klaipėdoje veikiančios fotoprekių parduotuvės “Fotoaparatas.lt” pardavimo vadybininkas Donatas Miltinis.

"Veido" atchyvas

Tačiau nuo liepos 1-osios žiūrovai permainų dar nepajus – operatoriai kanalams turės pradėti mokėti po pusmečio, tad abonentiniai mokesčiai už televiziją žiūrovams gali kilti nuo 2012-ųjų, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, vienijančios 46 operatorius, turinčius apie 300 tūkst. mokamos televizijos abonentų prezidentė Vaiva Žukienė sako, kad nuo liepos niekas nesikeis, klientai ir toliau galės matyti lietuviškus kanalus, nė vienas kanalas nebus išjungtas. Abonentinis mokestis kol kas irgi nesikeis.

“Tačiau pagrindinė žinia, kad už lietuviškus kanalus mes turėsime mokėti, o tai reiškia, kad jie taps mokami ir mūsų abonentams. Vis dėlto pavyko pasiekti kompromisą’ – mokesčiai atsiras ne nuo liepos 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos”, – sako ji.

Anot V.Žukienės, operatoriai dar turi pusmetį laiko susidėlioti naują verslo modelį – vieni po naujųjų galbūt didins abonentinį mokestį, kiti svarstys galimybę lietuviškas programas sudėti į atskirą skaitmeninį paketą, kurį klientams bus pasiūlyta įsigyti papildomai.

Maždaug 138,5 tūkst. abonentų turinčios “Galą” televizijos operatorė “Teo LT” skelbia jau pasiekusi principinius susitarimus ir artimiausiu metu pasirašysianti sutartis su lietuviškais kanalais. “Balticum” grupė, turinti apie 90 tūkst. abonentų, sako su kai kuriais kanalais tebesideranti ir galutinių susitarimų tikisi iki Naujųjų.

“Lietuvos rytas” televizijai jau pavyko susitarti su visais operatoriais – sąlygos tenkina abi puses, auditorija nesumažės, o žiūrovams niekas nesikeis.

4 kanalus valdantis “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK) su dauguma operatorių irgi susiderėjo, tebevyksta derybos tik su “Init” grupe.

Susitarta, kad operatoriai nuo Naujųjų mokės simbolinį mokestį iki 1 proc. nuo maždaug 20 litų siekiančio mėnesinio mokesčio, kurį dabar moka abonentinių televizijų klientai.

“Tele-3″ tebeveda derybos, pagal jas matyti, kad visi, kas dabar mato kanalus TV3 ir TV6, galės juos matyti ir ateityje.

Mokamą televiziją šiuo metu žiūri apie 47 proc. Lietuvos šeimų

Šildymo sezonas jau baigiasi, tačiau jau aiškėja, kokia šilumos kaina Lietuvoje bus kitą sezoną, nes pasaulyje brangstanti nafta pažėrė blogų nuojautų dėl dujų kainos ateityje.

Kainų reguliuotojai įspėja, kad dujos prieš naująjį sezoną brangs 30 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Jei naftos kaina nekils ir išsilaikys ties šiandieniniu lygiu, dujos rudenį turėtų brangti 30 proc. Mes taip prognozuojame įvertinę ateities sandorių kainas”, – sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis, pasak kurio, šiuo metu jau galima kalbėti apie pirmą būsimo šildymo sezono pusę.

Gamtinių dujų kaina paprastai 6 mėnesiais atsilieka nuo naftos produktų kainų pokyčių – kiek pabrangsta nafta, tiek šokteli ir dujų kaina.

Šildymo sezonas pernai prasidėjo galiojant balandžio mėnesio naftos kainai – tuo metu barelis naftos kainavo apie 85 JAV dolerius, o vėliau net šiek tiek nukrito.

Šildymo sąskaitas savotiškai pakoregavo ir itin šalta žiema.

“Niekas negalėjo nuspėti, kad įvykiai Libijoje taip suaktyvės ir kad reikės įsikišti tarptautinėms pajėgoms”, – sakė finansų maklerių įmonės “Orion Securities” investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas.

Dujų tiekėjai irgi jau perspėja, kad mūsų šalies laukia šilumos kainų šuolis.

“Naftos kainų didėjimas labai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio ekonomiką. Jeigu nafta kainuos daugiau kaip 140 JAV dolerių už barelį, gali kilti naujos ekonomikos krizės pavojus”, – sako dujų tiekimo bendrovės “Dujotekana” prezidentas Vladimiras Orechovas.

Gamtinių dujų kainos Lietuvai nustatomos pagal formulę, susietą su naftos produktų kainų pokyčiais rinkoje. Tačiau pakeisti formulę, tiekėjų teigimu, bent jau kol kas nėra jokių galimybių.

“Dujų kainų apskaičiavimo formulės keisti negalima, nes ji numatyta ilgalaikėje dujų tiekimo sutartyje su bendrove “Gazprom”. Bet mes su Rusijos koncernu tariamės, kad Lietuvai būtų taikomos lengvatos”, – tvirtino V.Orechovas.

Dujininkai prognozuoja, kad dabartinio naftos kainų pakilimo įtaką dujų kainai Lietuvos vartotojai turėtų pajusti jau vasaros viduryje.