“Tie patys 30 tūkst. Lt, kuriuos pirkėjas galėjo skirti naujam automobiliui įsigyti per krizę, dabar yra gerokai nuvertėję automobilio atžvilgiu – modelių pasirinkimas už tokią sumą gerokai susitraukęs, nes automobiliai nuolat brangsta.

Už tokią sumą Lietuvoje esančiuose automobilių salonuose dabar galima nusipirkti vos keletą modelių, nes naujų automobilių kaina salonuose prasideda maždaug nuo 40 tūkst. Lt”, – kylančią naujų automobilių kainą kaip vieną priežasčių, kodėl naujų automobilių rinka Lietuvoje ir vėl pradėjo stagnuoti, nurodo automobiliais prekiaujančio salono “Žaibo ratas” atstovai.
“AutoTyrimų” duomenimis, 2012 m. sausį–rugpjūtį naujų automobilių Lietuvoje iš tiesų parduota 11 proc. mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, o vien rugpjūtį (palyginti su 2011 m. rugpjūčiu) naujų lengvųjų automobilių rinka traukėsi 19 proc.
O kainos, priešingai, iš tiesų ūgtelėjo gana nemažai: pasak pardavėjų, kiekvienas modelis Lietuvoje pabranginamas vidutiniškai du kartus per metus ir kaskart jo kaina padidėja 1,5–2 proc. Pasak pardavėjų, tai susiję ir su nuolatiniu modelių atnaujinimu bei tobulinimu, ir su naujais, papildomai kainuojančiais ES reikalavimais.
“Beje, net jei automobiliai tokiose šalyse, kaip Vokietija, kur nustatomos jų kainos, atpigtų, Lietuvoje to nepajustume – esame per maža rinka, ir nauji automobiliai pas mus tik brangs”, – pabrėžia automobilių ekspertai.

Penki šiuo metu pigiausi automobilių modeliai
Modelis    Kaina (tūkst. Lt su PVM)*
“Volkswagen Up!”    29,8
“Peugeot 107″    30,7
“Kia Picanto”    31
“Toyota Aygo”    31,5
“Renault Twingo”    31,8

* Kaina be akcijų, perkant naują modelį Lietuvoje esančiuose salonuose.

Iškart po JAV centrinio banko (FED) antradieninio sprendimo išlaikyti itin mažas palūkanų normas bent iki 2013 metų smukusios šalies akcijų rinkos pakeitė kryptį ir pakilo labiausiai nuo pat 2009 m. Augimas tęsėsi Azijos akcijų rinkose, brango žaliavos, kilo dolerio kursas, – praneša agentūra „Bloomberg“. Vakar per vieną dieną JAV perleista apie 16,8 mlrd. akcijų – dvigubai daugiau nei trijų mėnesių vidurkis. Azijoje akcijų rinkos kilo pirmą kartą per septynias dienas. Regiono indeksas “MSCI Asia Pacific” šiandien rytą buvo pakilęs 2,4 proc. Savo ruožtu JAV doleris, investuotojams ieškant saugumo, pabrango daugumos pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euras ir jena pigo tad dėl lėtėjančios ekonomikos Europos centrinis bankas turės sušvelninti pinigų politiką. Šiandien ryte dolerio kursas pakilo iki 1,4346 dolerio už eurą. Vakar dar mokėta 1,4376 dolerio. Iš aštuonių mėnesių žemumų pakilo ir žaliavų kainos – nafta brango 4 proc.

Nafta Jungtinėse Valstijose šiandien brangsta, nes po JAV federalinio atsargų banko pažadų išlaikyti bazinę palūkanų normą ties mažiausiu lygiu dar dvejus metus. JAV centrinio banko žengtas precedento neturintis žingsnis privertė investuotojus grįžti prie rizikingų aktyvų, dėl to akcijų indeksas “S&P” 500 ženkliai pakilo, o vario kaina šoktelėjo daugiau nei trim procentais.

Naftos kainos pakilo net neatsižvelgiant į tai, kad naftos paklausa Kinijoje liepą buvo viena mažiausių šiais metais.

Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių “Brent” naftos kaina padidėjo 2,28 JAV dolerio, iki 104,85 JAV dolerio už barelį. Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina padidėjo 2,23 JAV dolerio, iki 81,65 JAV dolerio.

Preliminariais duomenimis, naftos paklausa Kinijoje liepą išaugo 7,7 proc., palyginti su tuo pačiu rodikliu prieš metus. Birželį naftos paklausa Kinijoje augo lėčiausiai per daugiau nei dvejus metus.

Naftos eksportuotojų šalių organizacija (OPEC) ir JAV energetikos administracija (EIA) sumažino naftos paklausos augimo 2011 m. prognozę. OPEC, kuriai priklauso tokios stambios naftos eksportuotojos kaip Saudo Arabija, Venesuela, Alžyras, Iranas ir Kuveitas, tenka 40 proc. pasaulinės naftos gavybos.

OPEC prognozėmis, paklausa 2011 m. išaugs 1,21 mln. barelių per parą, arba 150 tūkst. barelių per parą mažiau nei skelbta ankstesnėje prognozėje. EIA sumažino paklausos prognozę 60 tūkst. barelių per parą, bet padidino 2012 m. prognozę. Amerikos naftos institutas (API) pranešė antradienį, kad JAV naftos atsargos per praėjusią savaitę sumažėjo 5,2 mln. barelių.

Naftos kainų svyravimo artimiausiu metu, aiškios krypties nematyti. Kol kas prognozės nesikeičia – rinkai būdingi dideli svyravimai, tad vis dar prognozuojamas lengvas Kinijos nusileidimo scenarijus gali ir nenulemti didelio naftos pigimo. Kol kas nėra dėėl ko džiūgauti ir Lietuvos vairuotojams – „Mažeikių nafta“ didmenines produkcijos kainas pradės mažinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, o degalinėse kainos turėtų sumažėti dar vėliau. Žinoma, jei pasaulio ekonomikos vėl nesudrebins akcijų biržų smukimas.

"Veido" archyvas

AB “Lietuvos dujos” praneša, kad balandžio mėnesį 1.000 m3 gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, padidėjo 18 litų (nuo 974 iki 992 Lt už 1.000 m3).

Gamtinių dujų pardavimo kaina didėjo dėl pasaulyje septynis mėnesius brangusios naftos ir naftos produktų. Gamtinių dujų kaina nebuitiniams vartotojams nustatoma pagal praėjusių 6 mėnesių naftos produktų kainų vidurkius, dėl to gamtinės dujos nebuitiniams vartotojams brangs ir birželio-liepos mėnesiais.

Pagal bilietų į kultūros renginius ar kitų kultūros paslaugų bei knygų brangimą per penkerius pastaruosius metus Lietuva buvo ketvirta Europos Sąjungoje (ES). Tuo tarpu laikraščių kainos Lietuvoje kilo bene mažiausiai.

Lietuvoje su kultūra susijusios paslaugos – bilietas į renginį, kiną ar televizijos ir radijo mokestis, 2010 metais, palyginti su 2005 metais, vidutiniškai pabrango 39 proc. – Lietuva pagal kainų augimą “nusileido” tik Latvijai (72 proc.), Estijai (39,7 proc.) ir Bulgarijai (39,3 proc.). Tokius duomenis paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas.

Pagal 20,5 proc. knygų brangimą Lietuva taip pat buvo ketvirta. Pagal kainų augimą vėlgi pirmavo Latvija (43,2 proc.), Bulgarija (33,4 proc.) ir Vengrija (31,1 proc.). Estija nežymiai “atsiliko” – 19,2 proc. brangimas.

Tuo tarpu laikraščių kainos Lietuvoje pakito ne t aip smarkiai – užfiksuotas 10,4 proc. brangimas. Kitose šalyse laikraščiai per penkerius metus vidutiniškai pabrango 17,5 proc., jie atpigo vienintelėje Lenkijoje – 1,9 procento.

Pardavėjai pastarąjį mėnesį perrašė duonos ir pieno produktų kainas į pirkėjams nepalankią pusę. Tiesa, prekybininkai mėgins vilioti pingančiomis daržovėmis.

“Lietuvos rytas” rašo, kad brangsta kone visi pagrindiniai maisto produktai: nuo pieno ar duonos iki žuvies, aliejaus, cukraus. Per pastaruosius mėnesius atpigo nebent vaisiai ar uogos, tačiau tik simboliškai.

Pigiausias cukrus 20 centų iki 3,49 lito pabrango prekybos tinkle “Iki”, 10 centų – iki 3,39 lito pakilo jo kaina “Norfos” parduotuvėse.

Kovą mažmeninės prekybos tinkle “Maxima” 5 proc. pabrango dalis pieno produktų, 10 proc. – dalis duonos ir jos gaminių asortimento.

“Taip nutiko dėl brangstančių žaliavų ir kylančios produktų gamybos savikainos. Beje, dėl didesnės pašarų kainos jau 10 proc. daugiau tenka mokėti ir už šviežią mėsą”, – teigė “Maximos” atstovė Lina Muižienė.

“Iki” tinkle pastarąjį mėnesį tiekėjai 2-5 proc. padidino kai kurių pieno produktų kainas, pabrango ir kai kurie mėsos gaminiai. Iki” parduotuvėse kava pabrango net 15 procentų.

Pasak “Rimi Lietuva” atstovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, galima tik prognozuoti, kad dalis daržovių ir vaisių vasarą ir rudenį bus pigesni nei dabar. Tai priklausys nuo naujojo derliaus. Daržovės pinga jau dabar, nors ir išaugintos šiltnamiuose bei užsienio šalyse.

Nesiliaujant neramumams Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, benzino kainos didžiausiuose Lietuvos degalinių tinkluose per savaitę augo 7-8 centais ir viršijo 4,6 lito ribą. Dyzelinas per savaitę pabrango 8-10 centų iki daugiau kaip 4,3 lito.

Per savaitę mažmeninėje rinkoje nesikeitė tik suskystintų dujų kaina.

“DnB Nord” ekonomistas Rimantas Rudzkis penktadienį pareiškė, kad dėl smarkiai išaugusių degalų kainų turėtų būti svarstomas benzino akcizų mažinimas.

Tačiau Finansų ministerijos teigimu, mėginimai stabdyti dėl naftos kainų augančias kuro kainas mažinant akcizus yra netinkami. Ministerijos tvirtinimu, tai neužtikrina, kad naftos kainos ir toliau neaugs, kad nebus pasinaudota mažesniu tarifu, siekiant gauti didesnį pelną.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS sakė, kad akcizo sumažinimas galėtų turėti kelių procentų įtakos galutinei kainai, tačiau dabartinių kainų pagrindinė priežastis yra brangstanti nafta, todėl tai būtų laikinas poveikis.

“Be to, benzinas nėra pirmojo būtinumo prekė, be kurios negalėtų išsiversti dauguma namų ūkių. Visada šiam produktui yra pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva – viešasis transportas. Brangesnis benzinas gali teigiamai pakeisti bent dalies šalies gyventojų vartojimo įpročius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos naftos”, – sakė N.Mačiulis.

“Tuo tarpu Lietuvos verslo konkurencingumo sumažėjęs benzino akcizas reikšmingai nepagerintų, nes dauguma įmonėse naudojamų transporto priemonių naudoja dyzelinį kurą”, – pridūrė “Swedbank” ekonomistas.

Vilniuje “Lukoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinėse 95 markės benzino kaina kovo 4 dieną, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 8 centais iki atitinkamai 4,61 ir 4,63 lito.

“Statoil” tinklalapyje skelbiama, kad vidutinė 95 markės benzino kaina, parduodama tinklo degalinėse šalyje, penktadienį buvo 4,61 lito, arba 7 centais daugiau nei prieš savaitę.

“Lukoil” tinklo degalinėse sostinėje dyzelino kainą per savaitę paaugo 10 centų iki 4,31 lito, “Orlen” tinkle litras šio kuro per savaitę brango 8 centais.

Vidutinė dyzelino kaina “Statoil” degalinėse Lietuvoje penktadienį siekė 4,33 lito už litrą – 9 centais daugiau nei prieš savaitę.

Suskystintos dujos “Lukoil” ir “Orlen” tinkle kainavo 2,35 lito, “Statoil” – 2,33 lito – šios kainos išliko stabilios.

Bendrovės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale parduodamo populiariausio benzino kaina per savaitę pakilo 50,29 lito iki 4241,33 lito už 1 tūkst. litrų, dyzelino – 67,11 lito iki 3970,65 lito, suskystintų dujų – sumažėjo 2,2 lito iki 3326,85 lito.

Pačių reikalingiausių maisto produktų krepšelis vasarį kainuos brangiau nei 2011-ųjų sausį – prekybininkai pakėlė pieno, cukraus, aliejaus ir grikių kainas.

Pieno, reikšmingai brangusio pernai, kaina per pastarąjį mėnesį stryktelėjo nuo kelių iki 20 proc., keliais procentais ūgtelėjo cukraus bei grikių kaina – šių produktų stygius jaučiamas užsienio rinkoje, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Prekybininkai tikina, kad branginti šiuos produktus turėję jau anksčiau, kai rudenį dėl žaliavos stygiaus išaugo pieno kaina, bet stengęsi to nedaryti.

Jie spėja, kad cukrus gali dar brangti, kaip ir duonos kepiniai. Tačiau viliasi, kad tai nutiks žiemai pasibaigus.

Anot tinklo “Norfa” atstovo Dariaus Ryliškio, cukraus kaina jau dabar nereali, bet turėtų būti dar didesnė. Kilogramas pigiausio cukraus šalies prekybos centruose dabar kainuoja beveik 3 litus.

Prekybos tinklo “Rimi” atstovė Jovita Bagdonaitė sako, kad daug šalių susiduria su būtiniausių produktų stoka dėl klimato kaitos, augančios paklausos. Lietuvos rinkoje šnekama apie cukraus trūkumą, taip pat kai kurių daržovių – bulvių, morkų. “Pastarąsias Lietuvos augintojai aktyviai eksportuoja į Rusijos rinką, kurioje šįmet didžiulis jų poreikis po nederlingų metų,” – sako ji.

Kad pernai didėjusios maisto produktų kainos kils ir šiemet, prekybininkai kalbėjo ir praėjusių metų išvakarėse. Tuomet jie spėjo, jog pirmiausia teks perrašyti aliejaus ir majonezo kainas.

“Netiesa, kad kainos kyla tik Lietuvoje. Jos kur kas labiau auga Latvijoje ir Estijoje”, – pabrėžė “Maxima” atstovė Lina Muižienė.

Girelės paukštyno vadovas Algis Kertenis įsitikinęs, kad keliais centais prekybos centruose pabrangę kiaušiniai dar brangs. Pasak jo, kad paukštininkai galėtų pragyventi, supirkimo kainą turėtų pakelti nuo 2 litų iki 2,8 lito.

Daržovių kainos sparčiai didėja – jų augimą skatina ne tik didžiulė paklausa Rusijoje, bet ir prastas praėjusių metų derlius. Per pastarąsias tris savaites bulvės pabrango trečdaliu, morkų kaina išaugo maždaug penktadaliu.

“Nuo rudens bulvių supirkimo kaina padvigubėjo”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė nuo rugsėjo bulvėmis Rusijoje prekiaujantis ūkininkas iš Pasvalio Remigijus Impolis. Rugsėjį Rusijoje už toną bulvių jam buvo mokama apie 800 litų, šiuo metu -1,4 tūkst. litų.

Bulvių supirkimo kainos Rusijoje tikriausiai dar nepasiekė aukštumų. Pavyzdžiui, kooperatyvas “Bulvių namai” Rusijos rinkai jas jau pardavinėja po 1,5 tūkst. litų už toną.

Didelė daržovių paklausa Rusijoje turi įtakos ir kylančioms kainoms Lietuvos rinkoje. Tačiau kainas įsuko ir santykinai nedidelė daržovių pasiūla.

“Visų daržovių – morkų, kopūstų derlius buvo prastas ir Lenkijoje. Ankstesniais metais jos ūkininkai mūsų rinką verste užversdavo pigesniais produktais. Mums nelikdavo galimybių prasimušti”, – sakė žemės ūkio kooperatyvo “Piktuvėnų javas” pirmininkas Algirdas Steponavičius.