Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje, kaip ir Lietuvoje, verda didžiulės aistros dėl naujų atominių elektrinių. Valdžia jau išdavė leidimus dviejų naujų atominių elektrinių projektavimo darbams, tačiau britai nuogąstauja, kad jose gaminsima elektra kainuos labai brangiai.

Jungtinei Karalystei, praėjusią vasarą pademonstravusiai, kad puikiai moka organizuoti sudėtingiausius projektus, tokius kaip olimpinės žaidynės, netolimoje ateityje gresia dar sunkesnis išbandymas: naujų atominių elektrinių statyba.
Priminsime, kad nuo 1995 m. Didžiojoje Britanijoje nebuvo paleistas nė vienas naujas branduolinės jėgainės blokas. O veikiančios atominės elektrinės (AE) viena po kitos uždaromos dėl pasibaigusio reaktorių veiklos termino. Kodėl britai, net susiskaičiavę, kad netrukus gali pristigti elektros energijos, neskuba statyti naujų atominių reaktorių, o škotai apskritai griežtai pareiškė nesutinkantys su bet kokia branduolinės energetikos plėtra Škotijoje?

Skirtinga patirtis

Didžiosios Britanijos žiniasklaida šiek tiek kitaip aprašinėja būsimų elektrinių statybas, nei įprasta pas mus, Lietuvoje. Reaktorių tipo ar galingumo ten niekas neslepia, bet ir nesistengia įvardyti. Gyventojams skirtuose straipsniuose nurodoma, kad naujoji Hinkley Point C AE aprūpins elektra penkis milijonus gyventojų bei įdarbins 5600 žmonių. Apie reaktorių tipą, jų modernumą, patikimumą beveik nerašoma. Manoma, kad techniniai dalykai – tai inspekcijų darbas, o gyventojams svarbi bendra ir lengvai suvokiama informacija.
Lietuvoje šiek tiek kitaip – visuomenė, jau turėdama patirties, kad politikų sprendimai ne visuomet naudingi šalies gyventojams, nepasitiki oficialiomis institucijomis ir bando pati susigaudyti branduolinės technikos subtilybėse. Be to, yra ir patirties: nepriklausomybės atkūrimo pradžioje kiek rašyta ir protestuota dėl Ignalinos AE 3-iojo RBMK bloko statybos! Nenuostabu, kad Lietuvos žmonės žino, ką reiškia abreviatūra RBMK (rus. reaktor bolšoj moščnosty kanalnyj), netgi paaiškintų, kad tokie reaktoriai veikė Ignalinos AE, jie buvo gaminami Rusijoje, o Černobylio tragedijos kaltininkas – irgi RBMK reaktorius.
Dabar lietuvius bandoma išmokyti naujos abreviatūros – ABWR (angl. advanced boiling water reactor – verdančio vandens reaktorius). Būtent šis Japonijos bendrovės „Hitachi“ gaminamas reaktorius laimėjo konkursą ir giriamas kaip pats moderniausias bei patikimiausias. Mokyti gyventojus naujos abreviatūros kol kas sekasi sunkiai – referendumas, surengtas dėl Visagino AE statybos, parodė, kad dauguma nepageidauja Lietuvoje naujų atominių reaktorių.
„Pažangusis verdančio vandens reaktorius (ABWR), kurį strateginė investuotoja „Hitachi“ pasiūlė VAE, yra moderniausia, ką branduolinės energetikos industrija sukūrė ir naudoja praktikoje. ABWR šiuo metu yra vienintelis, naujausios III+ kartos reaktorius, eksploatuojamas komerciškai, – pabrėžia Visagino atominės elektrinės gen. direktorius Rimantas Vaitkus. – Be to, gali būti, kad šeši ABWR reaktoriai taip pat planuojami statyti Jungtinėje Karalystėje.“
„Hitachi“ tikrai turi planų statyti AE Didžiojoje Britanijoje, tačiau kol kas tai dar tik pradžių pradžia. Jungtinės Karalystės branduolinių tyrimų centras nurodo, kad šiuo metu svarstoma dėl trijų reaktorių naujose Jungtinės Karalystės elektrinėse: “Areva” EPR, “Westinghouse” AP1000 ir “Hitachi-GE” ABWR. Tačiau šis centras tik du pirmuosius reaktorius priskiria prie III+ kartos reaktorių, kuriuose įdiegtos patobulintos saugumo, ekonominės ir valdymo priemonės. Kodėl nenurodytas ABWR – užmiršo įrašyti ar dėl jo kilę abejonių?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas skelbia, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Kas tai – mėginimas išsiderėti daugiau naudos iš Bendrijos, rinkimų kampanijos triukas ar rimtas iššūkis kitoms ES narėms?

Davidas Cameronas dėlioja paskutinius taškus ant “i” rengdamasis visų nekantriai laukiamam pasisakymui šį antradienį Nyderlanduose, Hagos mieste. Manoma, kad pradėdamas naują savo rinkimų kampaniją jis pažadės, jog būsimasis šalies parlamentas surengs referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje sąlygų.
Konservatoriai esą pirmiausia peržiūrės visas svarbiausias Jungtinės Karalystės sutartis su ES, pasiūlys Britanijai grąžinti daugelį iki narystės Bendrijoje turėtų galių, o tada visus šiuos siūlymus pateiks britų teismui.
Esą pagrindas keisti narystės sąlygas ir taip bus pakankamas, mat prasidėjus pertvarkai euro zonoje, šiaip ar taip, turės būti pakeistos narystės sutartys, ir Didžioji Britanija tuo turėtų pasinaudoti: jei ne visai pasitraukti iš Bendrijos, tai bent gerokai pasigerinti buvimo joje sąlygas.

Britų opozicija panikuoja

Tokios D.Camerono kalbos kelia paniką ne tik kitoms Didžiosios Britanijos partijoms, bet ir kai kuriems konservatoriams. Štai vienas Torių partijos veteranų, žinomas eurofilas Kenas Clarke’as D.Camerono kalbas apie naujas sutartis vadina neatsakingumu ir gąsdina, kad tokia arogantiška pozicija tik susilpnins Didžiosios Britanijos derybų pozicijas. Drauge su kitais partijos kolegomis jis net planuoja pradėti kampaniją už dabartines Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygas, minėdamas ne vieną pavyzdį, kodėl būti ES dalimi ir nekelti naujų reikalavimų yra daugiau nei naudinga.
Priminsime, kad Jungtinė Karalystė ilgą laiką iš ES kasmet gauna po 2,7 mlrd. svarų sterlingų išmoką – dėl tokios sumos dar 1984 m. buvo suderėjusi premjerė Margaret Thatcher. Tuomet derybose ji aiškino, esą Didžioji Britanija gauna nepakankamas ES dotacijas žemės ūkiui, nors pati į bendrą katilą įneša labai daug pinigų. “Prancūzija, kuri 1960-aisiais vetavo Didžiosios Britanijos narystę, pati visuomet gauna daugiau, nei sumoka, – jai tenka 40 proc. viso ES biudžeto”, – tuomet aiškino M.Thatcher.
Tačiau “nuskriaustoji” Didžioji Britanija netruko tapti didžiausia išmokų gavėja. Kadangi sutartyje su ES buvo numatyta, kad prie jos išmokų prisidės visos naujos ES narės, 2004-aisiais, kai į ES įstojo tiek Lietuva, tiek būrys kitų naujokių, Didžiosios Britanijos išmokos turėjo pasiekti stulbinamą 7 mlrd. eurų ribą. Bent tiek gerai, kad tuometis premjeras Tony Blairas nedrįso laikytis įsikibęs šios sumos, tad buvo palikta iki tol galiojusi 2,7 mlrd. svarų suma.
Dabar D.Cameronas sieks apginti šią sumą nuo gresiančio apkarpymo, nors stiprių argumentų, kodėl Didžioji Britanija turėtų tiek ir toliau gauti, premjeras lyg ir neturi.
Žinoma, patiems britams svaiginantys D.Camerono pažadai išsunkti ES iki paskutinio siūlo gal ir atrodo patrauklūs, tad kodėl nepasinaudoti galimybe pasididinti savo reitingus prasidedant rinkimų kampanijai?
Patirtis rodo, kad visuomet, kai tik Didžiosios Britanijos lyderiai pasipriešina kokiems nors bendriems ES sprendimams, jų populiarumas gimtojoje šalyje išauga. Taip buvo, kai 2011 m. D.Cameronas pareiškė vetuosiąs naują ES sutartį: apklausos tuo metu rodė, kad 57 proc. gyventojų palaikė ministro pirmininko sprendimą ir tik 14 proc. jam nepritarė. Maža to, net 44 proc. šalies gyventojų tuo metu manė, kad nepasirašydamas sutarties premjeras apsaugojo Londono, kaip tarptautinio finansų centro, statusą.
Dabar padėtis ir vėl labai panaši. Kompanijų “Opinium” ir “Observer” visuomenės nuomonės apklausos atskleidė, kad beveik pusė rinkėjų balsuotų už partiją, remiančią referendumą dėl Europos Sąjungos. Tiesa, dėl to, ar Didžiajai Britanijai apskritai verta trauktis iš Bendrijos, nuomonė ne tokia vieninga: kad pasitraukimas turėtų neigiamų padarinių Didžiosios Britanijos ekonomikai, mano 33 proc., o beveik tiek pat, 34 proc., įsitikinę, jog toks žingsnis kaip tik būtų finansiškai naudingas.
“Tokiomis aplinkybėmis D.Cameronas vargu ar žengs pernelyg radikalų žingsnį ir išdrįs pareikšti, kad Didžiosios Britanijos ateitis – atsisakyti narystės Bendrijoje”, – aiškina “The Economist” analitikai, pabrėždami, kad D.Cameronas greičiausiai tiesiog blefuoja, o ne rimtai svarsto galimybę Jungtinei Karalystei atsiskirti nuo ES.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

zai
Nežiūrint į tai, jog senutė Europa turi gana liberalų nusiteikimą, vis tik ir čia kai kuriose sferose vyksta tam tikras taisyklių griežtinimas. Štai D. Britanijos parlamentarai prastūmė į paskutinę svarstymo stadiją gana įdomų įstatymo projektą, susijusį su nauja žaidimų reitingavimo skirtingo amžiaus vaikams sistema.

Pirmiausia, kompiuterinių žaidimų amžiaus reitingų nustatymu šioje šalyje nuo šiol užsiims organizacija „Video Standards Council“ (VSC), kuri kaip reitingų pagrindą naudos gerai pažįstamą europinę sistemą PEGI (Pan European Game Information).

Antra, britų VSC taryba galės uždrausti platinti D. Britanijoje tuos žaidimus, kurie, jos manymu, bus žalingi ir nepriimtini ūkanotojo Albiono gyventojams.

Trečia, už nesankcionuotą žaidimų su reitingu „12 metų amžiaus ir vyresniems asmenims“ pardavimą mažmeninės prekybos taškuose bus galima patraukti (dėmesio!) baudžiamojon atsakomybėn. Būtent taip ir atsitiks, jei sugalvosite parduoti pradinių klasių moksleiviui, pavyzdžiui, „SimCity“ ar „Harį Poterį“ (šie žaidimai, kaip žinia, turi reitingą PEGI 12).

Štai tokie įdomūs taisyklių pakeitimai. Panašu, jog totalus augančios kartos susidomėjimas kompiuteriniais ir video žaidimais verčia D. Britanijos valdžios atstovus susirūpinti dėl daug kruopštesnės ir atidesnės žaidžiančio jaunimo priežiūros. O jaunimas, kaip žinia, mūsų ateitis…

technologijos.lt

REUTERS

Didžiosios Britanijos princo Williamo (Viljamo) žmonos Kate Middlton (Keit Midlton) vestuvinės suknelės dizainerė Sarah Burton (Sara Berton) pasipasakojo, kaip jai sekėsi kurti drabužį didžiajai dienai ir kodėl ji anksčiau neprisipažino tapsianti šios suknelės autore.

Alexandero McQueeno (Aleksandro Makvino) mados namų kūrybos direktorė stulbinamą nėriniuotą šilkinę suknią sukūrė už uždarų durų Bakingamo rūmuose, ir šio drabužio detalės išliko didžiausia paslaptis, kol būsimoji Kembridžo kunigaikštienė įžengė į Vestminsterio abatiją.

Penktadienį paskelbtame S.Burton pranešime sakoma: “Galimybė dirbti su Catherine Middleton (Ketrin Midlton) kuriant jos vestuvinę suknelę buvo neprilygstama patirtis, aš mėgavausi kiekviena jos akimirka. Man teko neįtikėtina garbė būti pakviestai, todėl nepaprastai didžiuojuosi tuo, ką sukūrėme mes ir Alexandero McQueeno komanda. Esu pamaloninta, kad ši suknelė išreiškia geriausią britų meistriškumą.”

“Alexandero McQueeno dizaine svarbiausia – suderinti kontrastus, kuriant stulbinamus ir žavius drabužius. Tikiuosi, kad tradicines medžiagas bei nėrinius suderinę su modernia struktūra ir dizainu, sukūrėme gražią Catherine vestuvių dienos suknelę, – pridūrė dizainerė. – Catherine šiandien atrodė išties stulbinamai, o Alexandero McQueeno komanda labai didžiuojasi tuo, ką mes sukūrėme.”

36 metų S.Burton, kuri pradėjo vadovauti šiems Britanijos mados namams, kai pernai nusižudė prekės ženklo įkūrėjas A.McQueenas, pripažino, jog buvo priversta meluoti apie savo vaidmenį kuriant K.Middleton suknelę, kai apie šį faktą suuodė žiniasklaida.

“Paskutiniai keli mėnesiai buvo labai jaudinama ir neįtikėtina patirtis mano komandai. Mes glaudžiai bendradarbiavome su Catherine, kurdami šią suknelę griežčiausios paslapties sąlygomis. Suprantama, kad Catherine uoliai siekė išlaikyti paslaptyje detales apie savo suknelę – tai kiekvienos nuotakos privilegija. Mes įsipareigojome išlaikyti savo vaidmenį konfidencialų iki pat vestuvių”, – aiškino ji.

REUTERS

Didžiosios Britanijos karališkieji jaunavedžiai šį savaitgalį povestuvinių atostogų dar nepradės, nes princas Williamas (Viljamas) kitą savaitę tęs tarnybą kariuomenėje, šeštadienį pranešė jų biuras.

Williamas ir jo žmona Catherine (Ketrin) šį savaitgalį praleis Britanijoje privačioje aplinkoje, o kada nors artimiausioje ateityje išvyks į medaus mėnesio kelionę užsienyje, sakoma Šv.Jokūbo rūmų paskelbtame pranešime.

Naujuoju Kembridžo kunigaikščiu tapęs princas, kuris dažnai mėgaujasi galimybėmis pergudrauti žiniasklaidą, grįš į tarnybą Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazėje, įsikūrusioje Anglesio saloje šiaurės vakarų Velse, kur jis dirba paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnių pilotu.

Anksčiau buvo prognozuojama, kad sutuoktiniai iškart po vestuvių pradės dviejų savaičių atostogas, taip pat spėliota, kad jie gali išvykti ilsėtis į užsienį.

“Kembridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė nusprendė iš karto nevykti į medaus mėnesio” kelionę, sakoma rūmų pranešime.

“Privačiai praleidęs savaitgalį Jungtinėje Karalystėje, kunigaikštis kitą savaitę grįš į paieškų ir gelbėjimo piloto tarnybą, – pridūrė princo Williamo atstovai. – Vieta, kurioje jie abu privačiai praleis savaitgalį, prieš kunigaikščiui grįžtant į darbą, taip pat jų būsimojo medaus mėnesio (kelionė), kuri vyks užsienyje, nebus iš anksto atskleista.”

“Sutuoktiniai prašė gerbti jų privatumą ateinantį savaitgalį ir per jų medaus mėnesį”, – pabrėžė Šv.Jokūbo rūmai.

Anksčiau šeštadienį sutuoktiniai išskrido iš Bakingamo rūmų komerciniu sraigtasparniu. Jiedu praleido naktį oficialioje karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) rezidencijoje Londone po vestuvių pokylio, kuris tęsėsi iki 3 val. ryto.

Scanpix

Arbatos gėrimo tradicijomis garsėjanti Didžioji Britanija penktadienį patyrė vieną iš didžiausių elektros vartojimo šuolių, kai daugelis šalies gyventojų po karališkųjų vestuvių transliacijos, skubėdavo gerti arbatos.

Tuomet elektros vartojimas šalyje atitiko milijono elektrinių virdulių įjungimą.

2 400 megavatų šuolis buvo užregistruotas 12 val. 40 min. vietos (16 val. 40 min. Lietuvos) laiku, kai vestuvių dalyvius vežančios karietos atvažiavo prie Bakingamo rūmų; šis šuolis buvo ketvirtas didžiausias su televizijos transliacija susijęs elektros suvartojimo rodiklis, kada nors užfiksuotas Nacionalinių elektros tinklų.

Per princo Williamo (Viljamo) vestuves su Kate Middleton (Keit Midlton) elektros poreikis šalyje buvo didesnis nei užfiksuotas 1981 metais, kai buvo transliuojama jaunikio tėvų princo Charleso (Čarlzo) ir Dianos Spencer (Dianos Spenser) vestuvių ceremonija. Tąsyk, po vestuvių, elektros vartojimo pikas siekė 1 800 megavatų.

Elektros suvartojimas penktadienį smukdavo, kai milijonai žmonių “prilipdavo” prie televizorių ekranų, stebėdami svarbiausias ceremonijos akimirkas. Jaunavedžiams išėjus į Bakingamo rūmų balkoną, elektros tinklų apkrova sumažėjo 3 000 megavatų, o kai nuotaka vyko į Vestminsterio abatiją – 1 500 megavatų.

“Mūsų valdymo salėje šiandien dirbti buvo išties nuostabu”, – sakė elektros tinklų vadovas Johnas Carnwathas (Džonas Karnvatas).

Iki šiol didžiausias elektros suvartojimo šuolis (2 800 megavatų) Britanijoje užfiksuotas 1990 metais, baigiantis įtemptoms Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynėms Vakarų Vokietijoje. Tąsyk Anglijos vienuolikės pralaimėjimą nulėmė baudinių seriją.

Scanpix

Naujieji Kembridžo kunigaikščiai – princas Williamas (Viljamas) ir jo žmona Catherine Middleton (Ketrin Midlton) savo vestuves baigė iškilmingu pokyliu ir šokiais kuriuose dalyvavo apie 300 jų draugų ir artimųjų, pranešama Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje.

Jaunoji vilkėjo baltą vakarinę suknelę, kurią sukūrė Sarah Burton (Sara Berton) – Alexandero McQueeno (Aleksandro Makvino) mados namų kūrybos direktorė. Ši dizainerė buvo ir Kate vestuvinės suknelės autorė.

Pokylio šeimininku tapo Wiliamo tėvas – Velso princas Charlesas (Čarlzas). Kaip pranešama, sveikinimo kalbas sakė jaunikio pabrolys princas Harry (Haris), kuris yra Williamo jaunesnysis brolis, taip pat nuotakos tėvas Michaelas Middletonas (Maiklas Midltonas).

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) ir jos vyras Edinburgo kunigaikštis Philippe’as (Filipas) vestuvių pokylyje nedalyvavo – savaitgalį jie išvyko iš Londono.

Kembridžo kunigaikštienė vilkėjo baltą atlasinę suknelę su briliantais papuošta juosta, taip pat buvo apsisiautusi pūkuota liemene ilgomis rankovėmis iš baltos Angoros vilnos.

Kate sesuo Pippa Middleton (Pipa Midlton) po vestuvių ceremonijos taip pat pakeitė aprangą – ji vilkėjo ilgą smargdo žalumo suknelę be rankovių, taip pat papuoštą brangakmeniais.

Nuotakos motina išsirinko juodos spalvos suknelę su gilia iškirpte ir atvira nugara.

Šis priėmimas vyko Bakingamo rūmų Pokylių salėje – didžiausioje iš 775 šių rūmų patalpų, kurios ilgis 36 metrai, plotis – 18 metrų. Ši salė buvo įrengta karalienės Viktorijos nurodymu, o pirmasis pokylis joje vyko 1856 metais, minint Krymo karo pabaigą.

Paminėtina, kad Krymo kare dalyvavo antrasis Kembridžo kunigaikštis, kuris vėliau mirė nepalikęs įpėdinių, todėl šis titulas kelis dešimtmečius laukė naujo paveldėtojo. Elizabeth II paskelbė princą Williamą Kembridžo kunigaikščiu prieš vestuvių ceremoniją, o jo žmonai automatiškai atiteko kunigaikštienės titulas.

Pokylis vyko iki paryčių; jam pasibaigus jaunavedžiai liko Bakingamo rūmuose. Kol kas neskelbiama, kur jie vyks medaus mėnesio.

Kaip nurodė BBC korespondentas Peteris Huntas (Piteris Hantas), princas Williamas, kurio motina princesė Diana tragiškai žuvo persekiojant paparacams, itin jautrus asmeninio gyvenimo privatumui.

Artimiausia ateitis parodys, ar jam ir jo žmonai bent trumpam pavyks atsiriboti nuo žmonių smalsumo..

Pasak P.Hunto, netaktiškas brovimasis į karališkosios šeimos privatų gyvenimą nėra vien mūsų laikų problema. 1947 metais, kai būsimoji karalienė tuojau po savo vestuvių apsilankė vienoje bažnyčioje Hampšyre, vietos gyventojai atsinešė kėdes ir kopėčias, taip pat lipo ant paminklų kapinėse, kad galėtų per langus pamatyti, kaip ji meldžiasi.

REUTERS

Didžiosios Britanijos princui Williamas (Viljamui) penktadienį, jo vestuvių dieną, karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) suteikė Kembridžo kunigaikščio titulą, o jo nuotaka Kate Middleton (Keit Midlton) susituokusi taps Kembridžo kunigaikštiene, paskelbė Bakingamo rūmai.

“Karalienė šiandien maloniai suteikė kunigaikščio titulą Williamui Velsiečiui. Jo titulas – Kembridžo kunigaikštis, Straterno erlas ir Karikferguso baronas, – informavo rūmai. – Tokiu būdu princas Williamas tampa Jo Karališkąja Aukštybe Kembridžo kunigaikščiu, o panelė Catherine Middleton (Ketrin Midlton) susituokusi taps Jos Karališkąja Aukštybe Kembridžo kunigaikštiene.”

Princas Williamas (Viljamas) ir Kate Middleton (Keit Midlton) į savo vestuves, kurios įvyks balandžio 29 dieną, pakvietė 1 900 svečių, tad Vestminsterio abatija bus pilna karališkųjų asmenų, diplomatų, giminaičių ir draugų, sekmadienį sakė karališkųjų rūmų pareigūnai.

Auksu išrašyti kvietimai karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) vardu trečiadienį ir ketvirtadienį buvo išsiųsti paštu.

Porai lapkričio mėnesį susižadėjus, Kate sakė, kad atitekėjimas į karališkąją šeimą yra “baugoka perspektyva”. Kaip tik toks atrodo ir jos vestuvėse dalyvausiančių garbingų asmenų sąrašas.

Atsižvelgiant į tai, kad Williamas yra antrasis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą, į svečių sąrašą buvo įtraukti užsienio valstybių lyderiai, Bažnyčios pareigūnai, diplomatai, karališkieji asmenys iš viso pasaulio, taip pat – poros draugai ir giminaičiai.

Tačiau ne visi jie dalyvaus pokylyje po bažnytinės ceremonijos – į priėmimą Bakingamo rūmuose, kuris vyks pietų metu ir kurio šeimininkė bus karalienė, pakviesta tik maždaug 600 žmonių.

Dar mažiau asmenų – 300 – buvo pakviesti į vakarienę Bakingamo rūmuose, po kurios vyks šokiai ir kurios šeimininkas bus Williamo tėvas princas Charlesas (Čarlzas).

Nors rūmų pareigūnai atsisakė nurodyti, kokie konkrečiai asmenys buvo pakviesti, jie sakė, jog daugiau kaip tūkstantis svečių yra Williamo ir Kate giminaičiai ir draugai. Tarp jų tikriausiai yra draugai iš Šv.Andriejaus universiteto, kur sužadėtiniai susipažino.

Pakviesta maždaug 50 britų karališkosios šeimos narių, nors šį savaitgalį ir paaiškėjo, kad tarp jų nėra Jorko hercogienės Sarah Ferguson (Saros Fergiuson). Vestuvėse taip pat dalyvaus 40 užsienio karališkųjų šeimų narių.

Dar 80 svečių bus iš princo Williamo labdaros fondų, tarp kurių yra pagalbos benamiams fondas “Centrepoint”, gamtos apsaugos fondas “Tusk Trust” ir Karališkoji Marsdeno ligoninė, kurios globėja buvo ir princo velionė motina Velso princesė Diana.

Be to, bus 200 vyriausybių, parlamentų ir diplomatinio korpuso narių, taip pat – 60 generalinių gubernatorių ir premjerų iš Sandraugos valstybių ir 30 britų ginkluotųjų pajėgų narių.

Maskvos Helsinkio grupės (MHG) vadovė Liudmila Aleksejeva pasipiktinusi, kad iš Rusijos buvo išsiųstas Didžiosios Britanijos laikraščio “The Guardian” žurnalistas Luke`as Hardingas (Lukas Hardingas).

“Tai ne tik spaudimas žodžio laisvei, bet ir smūgis šalies įvaizdžiui. Mes norime į Pasaulinę prekybos organizaciją, į Europą, bet tuo pačiu metu neįsileidžiame žurnalistų”, – sakė L.Aleksejeva interviu agentūrai “Interfax” antradienį.

Ji pažymėjo, kad “tai labai apmaudus ir nerimą keliantis faktas”.

“Kodėl jo neįleido į šalį? Argi jis šnipas? Tegu paaiškina. Bet nieko nepaaiškina”, – sakė L.Aleksejeva.

Britanijos pareigūnams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kodėl dienraščio “The Guardina” žurnalistas išsiųstas iš Rusijos, praneša Vakarų žiniasklaidos priemonės.

“The Wall Street Journal” duomenimis, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague`as (Viljamas Heigas) iškėlė šį klausimą, kalbėdamasis telefonu su savo kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu, bet negavo paaiškinimų.

“Mes kreipėmės į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, prašydami paaiškinti šį sprendimą. Dabar mes laukiame atsakymo”, – nurodė Didžiosios Britanijos URM atstovas.

“The Guardian” savo tinklalapyje rašo, jog, “iš viso sprendžiant, Sergejus Lavrovas negalėjo paaiškinti to, kas įvyko, ir pažadėjo išnagrinėti šį klausimą”.

Kaip jau buvo pranešta, “The Guardian” žurnalistas L.Hardingas praėjusį savaitgalį sugrįžo į Rusiją, bet patikrinus pasą jam buvo uždrausta likti šalyje. Jis buvo išsiųstas atgal į Didžiąją Britaniją pirmuoju lėktuvu.

“Hardingui nebuvo paaiškintos, kokios sprendimo priežastys. Federalinės pasienio tarnybos darbuotojas pranešė jam: “Jums Rusija uždaryta”, – rašo “The Guardian”.

Laikraštis pažymi, kad L.Hardingas veikiausiai yra pirmasis britų žurnalistas, išsiųstas i Rusijos nuo tada, kai baigėsi Šaltasis karas.

Radijas “Echo Moskvy” primena, kad pastaraisiais mėnesiais L.Hardingas aktyviai dalyvavo skelbiant laikraštyje “The Guardian” tinklalapio “Wikileaks” paviešintą diplomatų susirašinėjimą, taip pat ir apie Rusiją, jos vadovybę bei verslą.

Britų BP galės įskaičiuoti į savo balansą tuos Arktyje esančius išteklius, kurie atitiks jos dalį, realizuojamą bendrame projekte Arktyje kartu su “Rosneft”, pareiškė kompanijos “Rosneft” prezidentas Eduardas Chudainatovas.

“Rosneft” ir BP sutarė steigti bendrą įmonę trijų plotų Arktyje įsisavinimui. “Rosneft” tenkanti dalis sudarys 67 proc., o BP – 33 poc. Atitinkamai, vieną trečdalį atsargų mūsų partneriai gali konsoliduoti į savo balansą”, – sakė žurnalistams E.Chudainatovas.

“Rosneft” prezidentas pažymėjo, kad šis projektas taps įmanomas, kai bus gauti gręžinių rezultatai. Šiuo metu trijuose plotuose, kuriuose partneriai žada dirbti, bendri naftos ištekliai sudaro 49,7 mln. tonų, 1,8 trilijonus kubinių metrų dujų ir 49 mln. tonų kondensato.

Pasak E.Chudainatovo, abi bendrovės pirmiausia tikisi gauti naftos. Dujų gavybą apimanti projekto dalis dar nerengiama.

“Mes tikimės pirmiausia gauti naftos. Ten yra vienas plotas su dujų ištekliais, bet mes kol kas jo realizavimo detaliai nenagrinėjame; vis dėlto iš pradžių reikia išgręžti gręžinį”, – sakė jis.

E.Chudainatovas pabrėžė, kad išteklių plotai yra tokioje geografinėje vietoje, kuria būdingos ekstremalios gamtinės sąlygos. Pavyzdžiui, Karos jūroje ledo storis siekia 2,2 metro, todėl norint ten statyti naftos platformas, reikia kad jos galėtų atlaikyti milžinišką ledų spaudimą.

Kaip jau pranešta anksčiau, britų ir rusų bendrovės BP ir “Rosneft” paskelbė steigiančios globalų strateginį aljansą, kuris grindžiamas bendru akcijų valdymu.

Taip pat šios bendrovės sutarė steigti bendrą įmonę, kuri atliks geologinę žvalgybą bei įsisavins tris licenzinius plotus Arkties šelfe Karos jūroje: EPNZ 1, 2 ir 3 (rus. Vostočno- Prinovozemelskije-1, -2, -3).

“Rosneft” teks 66,67 proc. o BP – 33,3 proc. bendrosios įmonės akcijų.