25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC.
Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams.

Pasak D.Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

Čekija pareiškė „konstitucines priežastis“, atsisakydama prisijungti prie sutarties.

Šio ES viršūnių susitikimo tikslas – gilesnis biudžeto politikos suderinimas ES siekiant išvengti didžiulių skolų didėjimo.

Vokietijai – galingiausiai ekonomikai ir didžiausiai skolintojai euro zonoje buvo ypač aktualu pasirašyti naują fiskalinę sutartį.

Pagal šią sutartį Europos Teisingumo Teismas bus įgaliotas prižiūrėti sutarties sąlygų laikymąsi ir skirti baudas jų pažeidėjams.Šioje sutartyje aiškiai nurodomas Europos Komisijos vaidmuo prižiūrint nacionalinius biudžetus.

Čekija dar nepriklauso euro zonai, tačiau kaip ir kitos naujos ES narės ji buvo pakviesta pasirašyti fiskalinės drausmės susitarimą.

ES šalių lyderiai taip pat aptarė, kaip būtų galima paskatinti ekonomikos augimą, nepaisant griežtų taupymo priemonių daugelyje šalių. Be kita ko, buvo susikoncentruota ties klausimu, kaip sumažinti nedarbingumą euro zonos šalyse.

Lenkija ir Prancūzija išsprendė nesutarimą dėl ES fiskalinio pakto

Prancūzija ir Lenkija išsprendė tarpusavio ginčą, dėl kurio galėjo įstrigti naujasis Europos Sąjungos (ES) fiskalinis paktas, kuris buvo svarstomas per pirmadienį vykusį Bendrijos viršūnių susitikimą, pranešė diplomatai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jis negalės pasirašyti šios sutarties, jeigu jo šaliai nebus suteikta galimybė dalyvauti kiekviename euro zonos viršūnių susitikime, nors Lenkija dar nėra įsivedusi euro.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiuos reikalavimus atmetė, tačiau diplomatai nurodė, kad abiem šalims pavyko sudaryti kompromisą.

„Buvo pasiektas susitarimas tarp Prancūzijos ir Lenkijos“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Prancūzija atsižvelgė į Lenkijos reikalavimus“, – nurodė kitas pareigūnas.
Sutartas kompromisas leidžia abiem lyderiams oriai išspręsti šį politiškai opų klausimą.

Nutarta, kad euro zonos viršūnių susitikimuose paprastai dalyvaus tik 17 eurą įsivedusių valstybių, išskyrus atvejus, kai bus diskutuojama dėl tam tikrų platesnių klausimų.

Euro zonos šalių lyderiai „bent dukart per metus“ susitiks tartis dėl specifinių šio bloko problemų, tokių kaip finansinio gelbėjimo planai skolų prislėgtoms narėms arba derybos dėl „jų ekonomikos politikos konvergencijos“.

Tačiau siekiant patenkinti Varšuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių reikalavimus, jos bus pakviestos „bent kartą per metus“ tartis dėl klausimų, susijusių su konkurencingumu arba kai būtų svarstoma euro zonos „bendroji architektūra“.

Europos Parlamento narei dr. Laimai Andrikienei

VEIDAS: Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio ES lyderių susitikimo su didele įtampa laukė visas pasaulis. Kaip vertinate derybų rezultatus?
L.A.: Nepavyko pasiekti, kad visos 27 ES valstybės narės pritartų naujai tarpvyriausybinei sutarčiai dėl griežtesnės finansinės bei fiskalinės disciplinos ir kitų reformų, kurios turėtų padėti įveikti krizę. Tai reikštų, kad 17 euro zonos šalių ir likusios 10 ES narių savo veikloje remsis jau skirtingomis sutartimis. Tikimasi, kad iki 2012 m. kovo mėnesio prie euro zonos narių susitarimo prisijungs dar šešios, o gal ir aštuonios ne euro zonos narės. Danija taip pat išreiškė pritarimą naujai tarpvyriausybinei sutarčiai. Briuselyje pareikšta, kad Jungtinė Karalystė ir Vengrija nedalyvaus susitarime, o Švedija ir Čekija prieš priimdamos sprendimą turėtų gauti savo parlamentų pritarimą.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokia „dviejų greičių“ Europos grėsmė Lietuvai?
L.A.: Europos Sąjunga jau dabar de facto yra „dviejų greičių“ Europa. Septyniolika valstybių turi bendrą valiutą – eurą, likusios dešimt – ne. Visos ne euro zonos narės, išskyrus dvi – Jungtinę Karalystę ir Daniją, kurios turi suderėjusios išimtis sutartyje dėl pinigų sąjungos (euro opt-out), nori prisijungti prie euro zonos – įsivesti eurą, kai atitiks narystei būtinus reikalavimus. Mes negalime reikalauti, kad 17 euro zonos valstybių taikytųsi prie lėčiausiai besivystančių ES valstybių narių arba prie tų ES narių, kurios pasisako prieš tolesnę ir gilesnę ES integraciją (Didžioji Britanija). Tai būtų nelogiška, nes valstybėms, kurios dar nėra euro zonos narės, reikalinga stipri ir sparčiai besivystanti euro zona. Viskas, kas joje vyksta, pradedant sprendimais ir baigiant jų pasekmėmis, daro mums, esantiems už euro zonos ribų, tiesioginę milžinišką įtaką. Todėl mūsų interesas – stiprus euras ir efektyvi euro zona.
„Dviejų greičių“ Europa turėtų ir neigiamų pasekmių. Atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios grupės šalių padidėtų, kita vertus, tai priverstų ne euro zonos valstybes pasitempti ir pasistengti greičiau įsijungti į euro zoną. Taigi galutinis rezultatas turėtų būti teigiamas.
VEIDAS: Jau svarstoma 2014–2020 m. finansinė perspektyva. Tačiau ar galima sakyti, kad Europos Sąjungoje aiški artimiausių – ateinančių metų situacija?
L.A.: ES negali gyventi vien šios dienos problemomis. Tai, kad kai kurias euro zonos valstybes yra apėmusi finansų krizė, peraugusi į politinę ar net sisteminę krizę, nereiškia, kad reikia mesti visus darbus ir rūpintis išimtinai krizės įveikimu. Dėl ES 2012 m. biudžeto jau susitarta. Gruodžio 1 d. Europos Parlamente Briuselyje 2012 m. biudžetas buvo pasirašytas. Derybos dėl 2014–2020 m. biudžeto turėtų baigtis 2013 m. pabaigoje.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis šiandien, spalio 12 d., apsilankęs Baltijos šalių ūkininkų organizacijų pikete Briuselyje, kritikavo Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ir naujojo ilgalaikio biudžeto nuostatas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp senųjų ir naujųjų ES šalių.

„Komisijos pasirinktas išmokų vienodinimo būdas, geriausiu atveju tik 27 proc. sumažins skirtumą tarp senųjų ir naujųjų ES šalių gaunamų tiesioginių išmokų. Be to net 30 proc. visų tiesioginių išmokų ūkininkams bus susieta su žemės ūkio ekologiškumo kriterijum, kas dar labiau mažins žemdirbių pajamas,“ – pikete kalbėjo Zigmantas Balčytis.

Anot europarlamentaro, toks išmokų suvienodinimo tempas negali tenkinti naujųjų ES šalių, nes neužtikrina jų žemdirbių konkurencijos lygiomis sąlygomis su senųjų šalių žemdirbiais. Dar sunkiau, egzistuojant tokiems dideliems išmokų skirtumams, siekti ekologiškumo žemės ūkyje bus itin sudėtinga , nes pritaikius ekologiško ūkininkavimo praktiką, ženkliai išauga žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos, išauga produkcijos kainos ir ji tampa nepatraukli rinkai.

„Įstodami į ES, mes atvėrėme savo rinkas, perkėlėme reikalingus ES teisės aktus į savo nacionalines teisines sistemas, tačiau mūsų žemės ūkio konkurencingumas per šešerius metus ženkliai sumažėjo,“ – kalbėjo Z. Balčytis.

Parlamentaro nuomone, pasirinktas išmokų vienodinimo būdas prieštarauja pačios Europos Komisijos pozicijai, pateikiamai komunikate dėl Strategijos Europa 2020 biudžeto, kuriame teigiama, kad žemės ūkio politika siekiama prisidėti prie subalansuoto teritorinio vystymosi visoje Europoje.

„Ilgalaikis išmokų vienodinimo modelis tiesiog nemotyvuos užsiimti ūkininkavimu mažiausias išmokas gaunančius ūkininkus ir gali lemti tai, kad kai kuriose valstybėse narėse žemės ūkio sektorius tiesiog sunyks. Žinant, kad Baltijos šalyse šis sektorius yra labai svarbus darbdavys, pristatytas įmokų suvienodinimo būdas, gali nulemti labai skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes “ – teigė Z. Balčytis

Lietuva iš pradžių džiaugėsi gavusi išlygą naudoti aplinkai kiek kenksmingesnį, bet Lietuvos klimatui tinkamesnį pigesnį benziną, tačiau iš Briuselio atkeliavęs papildomas paklausimas verčia sunerimti, kad gali tekti taikyti griežtesnius reikalavimus, jie apribotu importą ir padidintų benzino kainą.

Dar praėjusių metų birželį Lietuva nusiuntė į Briuselį prašymą, kad mūsų šaliai iki 2020 metų būtų taikoma išlyga, o šiemet sausio pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad, nesulaukus Europos Komisijos prieštaravimų, vasarą galima pardavinėti benziną, kurio didžiausias garų slėgis 70 kPA, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Sausio 28-ąją jau paskelbėme “Valstybės žiniose” informaciją, kad tokia išlyga taikoma, tačiau kaip perkūnas iš giedro dangaus iš Briuselio vasario 3-ąją atėjo raštas, o jame prašoma papildomos informacijos”, – sako Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Aršauskas.

Tačiau jis mano, kad Lietuva tą išlygą turi gauti, nes atliko visus namų darbus laiku, o Europos Komisija per pusmetį nepareiškė prieštaravimų.

Anot ministerijos pareigūno, mažinti garų slėgį norima siekiant mažiau teršti aplinką, tačiau specialistas pažymi, kad toks benzinas nebūtų idealus atsižvelgiant į Lietuvos automobilių transporto amžių.

Už išlygą pasisakančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, jog Lietuvai tokia galimybė turėtų būti suteikta, nes mūsų valstybė priskiriama prie šalių, kuriose vasaros temperatūra yra sąlygiškai žema. Jo teigimu, jei Lietuvai nebus suteikta išlyga, tai benzinas vasarą dėl naujų reikalavimų pabrangtų.

Be to, teigia asociacijos vadovas, prašyti išlygos verčia ir tai, kad Lietuvoje benzinas privalomai maišomas su bioetanoliu, o tai tik didina garų slėgį, kitos kaimyninės valstybės iki šiol to nedaro.

Už didžiausią leistiną sočiųjų garų slėgio rodiklį ir išlygą pasisako ne tik pardavėjai, importuotojai, bet ir gamintoja AB “Orlen Lietuva”.

Remiantis Europos Sąjungos direktyva, šalys, kurioms būdinga žema temperatūra vasarą, Europos Komisijai pritarus, vasaros sezonu – gegužę-rugsėjį – į rinką gali tiekti benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 70 kPa, o negavus sutikimo maksimali riba – 60 kPa.

Lapkričio 11–12 dienomis Briuselyje vyko Europos demokratų partijos (EDP) suvažiavimas, kuriame buvo renkami šios partijos koprezidentai ir jų pavaduotojai. EDP koprezidentais buvo perrinkti Fransua Bajoru bei Frančesko Rutelis, o vienu iš jų keturių pavaduotojų — Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich.

V. Uspaskich šios partijos vicepirmininko pareigas eina jau šeštus metus. Pirmą kartą į šias pareigas jis buvo išrinktas 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame EDP suvažiavime.

EDP įkurta buvusio Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio iniciatyva. Šiuo metu R. Prodis yra partijos garbės pirmininkas. Apibūdindamas partijos ideologiją, vienas iš jos steigėjų Fransua Bajoru pareiškė, jog tai būsianti partija žmonėms, kurie nėra nei konservatoriai, nei socialistai.

EDP iš viso vienija 12 partijų iš Italijos, Prancūzijos, Lietuvos, Čekijos, Kipro, Belgijos, Ispanijos, Lenkijos, San Marino ir Slovakijos. EDP priklausančių partijų atstovai Europos Parlamente kartu su liberalais yra sudarę frakciją “Liberalų ir demokratų aljansas už Europą”. Šiai frakcijai priklauso ir V. Uspaskich.

JAV sprendimas nepakviesti jokių aukštų Europos Sąjungos (ES) pareigūnų į aukšto lygio susitikimą Prahoje kai kurie Bendrijos diplomatai laiko nauju antausiu Briuseliui, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Čekijos sostinėje pasirašė su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu svarbią branduolinių arsenalų mažinimo sutartį, o vėliau dalyvavo vakarienėje su vienuolikos Europos šalių ir vyriausybių vadovų.

Į tą vakarienę buvo pakviesti Bulgarijos, Kroatija, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos lyderiai, tačiau kvietimo negavo nei vienas svarbus ES pareigūnas – nei naujoji Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), nei naujasis 27 šalių bloko prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Baltieji Rūmai pareiškė, kad ta vakarienė B.Obamai turėjo padėti suprasti buvusių komunistinių šalių ir Sovietų Sąjungos respublikų “unikalią perspektyvą” dėl saugumo klausimų Europoje.

Šis susitikimas buvo surengtas rytinėms ES šalims išreiškus nerimą, kad JAV laiko prioritetu ryšių su Maskva stiprinimą, tačiau atsisako ankstesnių planų įkurti naujas karines bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

Anksčiau B.Obama atšaukė JAV ir ES viršūnių susitikimą, kuris gegužę turėjo įvykti Madride. JAV ir Bendrijos pareigūnai vėliau pareiškė, kad ateityje tokie susitikimai nebebus rengiami reguliariai, o tik tada, kai abi pusės “jaus, kad tokio (susitikimo) reikia”.

JAV vadovo sprendimas nevažiuoti į Madridą privertė nepatogiai pasijusti šiuo metu ES pirmininkaujančią Ispaniją, taip pat iškėlė klausimų, ar Vašingtonas tebelaiko Bendriją svarbia pasaulio politikos žaidėja.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbtame oficialiame pranešime Prahoje įvykusios vakarienės nesureikšmino.

“Tarp JAV ir ES šalių palaikomi reguliarūs kontaktai, o mes nenorime į visus juos kištis arba būti kviečiami į visus tokius susitikimus, todėl mums ši informacija tikrai neatrodo neigiama”, – sakė vienas Komisijos atstovas.

“EUobserver” paklausus, ar renginys Prahoje gali būti laikomas dar vienu diplomatiniu antausiu Europos Sąjungai, vienas JAV diplomatas atsakė: “Tiek prezidentas, tiek valstybės sekretorė kalbėjo apie didelę ES svarbą Jungtinėms Valstijoms. Mes nemėginame pridėti arba atimti iš vieno ryšio, tuo pačiu palaikydami kitą”.

Tačiau pastaruosius įvykius Bendrijos sostinėje teigiamai vertina ne visi.

“Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi formuotis savo išorės politikos struktūras, kad šios įgytų didesnę įtaką pasauliniame lygmenyje, šis susitikimas yra dvigubas pralaimėjimas tiek ES šalims, dalyvavusioms toje viršūnių vakarienėje, tiek Europos Sąjungai”, – sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas).

“Ši vakarienė dar kartą pabrėžia faktą, kad Europos Sąjungai reikia paversti tikrove bendrą išorės politiką, kad prezidentas Obama žinotų, kam skambinti arba ką kviesti vakarienės”, – pridūrė jis.

Kitas įtakingas ES diplomatas “EUobserver” sakė: “Jis (Obama) nevažiuoja į Madridą. Dabar sulaukėme šio formato Prahoje. Iš tikrųjų galima užduoti kai kurių klausimų (apie B.Obamos įsipareigojimus Bendrijai)”.