Investuotojų bendruomenė, Buy2Let nuotr.

Lapkričio 3 d. patyrę investuotojai į nekilnojamąjį turtą subūrė šia sritimi besidominčius vilniečius ir pakvietė kartu mokytis investuoti profesionaliai.

Pirmajame tokio pobūdžio seminare renginio šeimininkai dalijosi patirtimi, patarimais ir nekilnojamojo turto rinkos įžvalgomis, pabrėždami, kad norint tapti investuotoju, nebūtina turėti daug pinigų.

„Pradžiai pakanka noro, pasiryžimo ir šiek tiek išmanymo. Būdų investuoti į nekilnojamąjį turtą yra daugybė, o užsidirbti iš tokios investicijos galima turint kad ir 5000 eurų. Žinoma, už šiuos pinigus Vilniaus Senamiestyje galima važinėtis nenauju BMW arba kavinėse išgerti kelis tūkstančius puodelių kavos. Bet galima pasielgti kur kas išmintingiau ir šias lėšas „įdarbinti“, – pataria „Capital Team“ brokeris Aurelijus Jakavickas.

Atrodo, kad tai supranta vis daugiau vilniečių, nes sostinėje, renginio organizatorių teigimu, klostosi itin palankios socialinės, kultūrinės, taip pat ir ekonominės prielaidos tokiam verslui plėtoti: Vilnius – vienintelis miestas, kuriame auga gyventojų skaičius, daugėja verslo centrų, o kartu ir gerai apmokamų darbo vietų.

Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių.

Į renginį gausiai susirinkę nekilnojamojo turto investicijomis besidomintys sostinės gyventojai ir net svečiai iš kitų miestų savo įžvalgomis ir klausimais renginio organizatorius įtikino, kad Vilnius pagal susidomėjimą investicijomis į nekilnijamąjį turtą nebeatsilieka nuo didžiųjų Europos sostinių.

„Tokios bendruomenės Vilniuje kūrimas mums atrodo labai prasmingas, nes norinčių investuoti į nekilnojamąjį turtą žmonių yra vis daugiau, o mums norisi, kad bendraminčiai tai darytų išmaniai. Be to, dalinantis savo patirtimi ir žiniomis, tobulėjame ir mes patys. Susitikimai su tos pačios srities entuziastais leidžia keistis informacija, atrasti naujų galimybių, pagaliau – geriau pažinti savo miestą, jo rinką, o svarbiausia – gyventojus“, – sako vienas iš renginio pranešėjų, trumpalaikės nuomos administravimo agentūros „Superhost“ vadovas Tomas Grižas.

Privatus investuotojas Vytautas Ulozas, investavimą į nekilnojamąjį turtą pradėjęs vos nuo kelių tūkstančių eurų ir aktyviai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu bei trumpalaike nuoma, su klausytojais pasidalino ne tik asmenine patirtimi, pirmaisiais žingsniais šioje srityje, bet ir savo sukurtomis skaičiuoklėmis, kurios padeda pasirinkti tinkamiausią investavimo strategiją bei maksimizuoti grąžą. „Svarbu įvertinti viską – nekilnojamojo turto vietą, kainą, perspektyvumą. Šiame seminare tik sudėliojome svarbiausius akcentus, tačiau norintieji sužinoti daugiau investavimo paslapčių bus kviečiami į kitus mūsų seminarus“, – žada V. Ulozas.

Bendruomenės kūrėjai sako net neabejojantys, kad bendradarbiaujant galima pasiekti kur kas daugiau nei konkuruojant, tad kviečia kartu mokytis, dalintis patirtimi ir investuoti.

Parengta pagal Buy2Let informaciją

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas trečias lietuvis yra nors kartą pirkęs internetu. Kad elektroninė prekyba sparčiai populiarėja, pastebi ir draudimo brokeriai. Nuo 2011 metų vyraujančios tendencijos rodo, kad išrašomų polisų kiekis kasmet padidėja 50-60%, tačiau „Edrauda“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad apie virtualias paslaugas žino dar ne visi.
Didelę įtaką virtualiam draudimuisi padarė įstatymų pataisos, nurodančios, kad originalaus civilinio poliso automobiliuose turėti nebeprivaloma. Pakanka neišėjus iš namų apsidrausti, tai patvirtinantį dokumentą atsispausdinti buitiniu spausdintuvu ir judėti į kelią. Visgi 47% apklausoje dalyvavusių respondentų apie šią galimybė nežinojo. Tai yra ir viena pagrindinių priežasčių, savo sveikatą ir turtą saugančius žmones, nukreipiančių pas asmeninius brokerius. Jų paslaugomis naudojasi 37%, internetu draudimą perka 32%, o draudimo bendrovių padaliniuose 24%.
Kita priežastis, atbaidanti nuo elektroninių paslaugų – įsitikinimas, kad gyvai bendraujant su brokeriu galima gauti geresnį pasiūlymą ar išsireikalauti nuolaidų. Taip savo pasirinkimo priežastis įvardino didžioji dalis apklaustųjų, tačiau net 38% informavo niekada nelyginantys keleto Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių pasiūlymų, o sprendimą priimantys iš pirmo karto.
„Žmonių įpročiai nepasikeičia per dieną. Dalis jų internetu naudojasi ypač mažai arba išvis nesinaudoja, tikiu, kad virtualus draudimas tuomet skamba ganėtinai sudėtingai. Kita dalis gana konservatyvūs ir nenori atsisakyti metus iš metų pažįstamo brokerio,“ – svarstė penkių draudimo bendrovių paslaugas lyginantį įrankį vystančios įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. „Visgi tikiu, kad mitas apie gyvai suderamą daug geresnę kainą su laiku tik silpnės. Nes yra šiek tiek kitaip – sistemos kompiuterizavimas leidžia atsisakyti didelių patalpų ir būrio žmonių, tad jiems išlaikyti skirtus kaštus galima paskirti paslaugų kainų mažinimui.“
Pasak R. Kazlauskaitės šiuo metu sistemoje galima palyginti kelionių ir privalomojo civilinio draudimo kainas. Per „Edrauda“ tinklapio gyvavimo laiką tuo pasinaudojo tūkstančiai vartotojų, kuriems viso išrašyta per 80 tūkst. polisų. Artimiausiu metu internautus pasieks „Kasko“ ir nekilnojamo turto draudimo įrankiai.