Ką tik pradėti rinkti parašai Žaliosios politikos instituto ir kitų visuomenininkų inicijuotam patariamajam referendumui dėl Visagino atominės elektrinės statybos surengti, o jau bręsta dar keturi.

Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys dar vieną iniciatyvą: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nori rengti privalomąjį referendumą dėl naujos branduolinės jėgainės. Ta pačia tema, tik kitaip suformuluotu klausimu tautos norėtų atsiklausti ir kita iniciatorių grupė su Krikščionių frakcijos nariais priešaky.
Kaip informavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, teiraujamasi ir dar dėl dviejų: dėl šeimos statuso ir dėl Seimo narių skaičiaus.
Priminsime, kad norint surengti referendumą, reikia surinkti 300 tūkst. parašų. Tokia nuostata įtvirtinta Konstitucijoje, tačiau jau senokai diskutuojama, kad tai darosi nebeįmanoma. Z.Vaigausko skaičiavimu, dabar Lietuvoje likus 2,7 mln. rinkėjų, referendumo idėją turi paremti kas devintas. Vieni politikai siūlo mažinti būtinų surinkti parašų skaičių, kiti – pailginti dabar trijų mėnesių parašų rinkimo laikotarpį iki pusės metų ar dar ilgiau.
Nuo 1991 m. Lietuvoje buvo surengta dešimt referendumų: keturiais atvejais nuostatos priimtos, trimis – ne. Per pastarąjį įvykusį referendumą 2003-iųjų gegužę Lietuvos piliečių atsiklausta dėl narystės ES.
Dukart rengtas referendumas neįvyko dėl rinkėjų pasyvumo. Pastarasis toks – 2008 m. plebiscitas dėl branduolinės energetikos: tautos klausta, ar ji pritaria Ignalinos AE darbo pratęsimui iki techniškai saugių terminų. Dar keliolika referendumo iniciatyvų žlugo nesurinkus pakankamo kiekio parašų. Z.Vaigausko stebėjimų duomenimis, jei referendumo klausimu politikų nesutarimai bent kiek didesni, referendumas šanso neturi.
Jei patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės iniciatoriams iki birželio 27 d. pavyks surinkti 300 tūkst. parašų, tikėtina, kad jie sieks referendumą surengti kartu su Seimo rinkimais spalio 14 d. Atskirai rengiamo referendumo išlaidos siekia apie 14 mln. Lt, o rengiamo kartu su kitais rinkimais – apie 2 mln. Lt.

Ekologiniai namai, kurie bus sujungti į kvartalus ir net ištisus miestus, Europoje taps kasdienybe. O jiems projektuoti Vakaruose jau pradedama rengti nauja ekologinių architektų karta.

Lankydamiesi trečiame pagal dydį Švedijos Malmės mieste nepagailėjome poros valandų ir nuvažiavome iki visos Švedijos architektų, urbanistų ir ekologų pasididžiavimo – pirmojo šalyje ir visoje Šiaurės Europoje aplinkai draugiško namų kvartalo.
Itin modernūs gyvenamieji namai iš stiklo ir ekologiškų medžiagų čia pastatyti ant pat jūros kranto. Kvartalo centre – įspūdingo dydžio ir originalaus dizaino lyg spiralė besisukantis verslo centras, vadinamas “Besisukančiu torsu”.
Svarbu paminėti, kad viskas čia pagrįsta žaliosiomis idėjomis. Čia esantys namai apšildomi, aprūpinami elektra ir net apšviečiami naudojant saulės baterijas ir mini vėjo jėgaines. Buityje vartojamas tik išvalytas lietaus vanduo. Šių gyvenamųjų namų gyventojai gali naudotis tik elektromobiliais, o drabužius jie skalbia tik ekologiškoje skalbykloje.
Tačiau čia svarbus vienas aspektas – ekologiškas gyvenimas ekologiškų namų kvartale ne toks jau ir patogus. Negalima triukšmauti, nes, pasirodo, triukšmo tarša lygiai tokia pat žalinga aplinkai kaip ir kitokia;  negalima tuščiai deginti apšvietimo lempučių, nes už tai galima sulaukti baudos.
Paradoksalu, bet žmonės nori čia gyventi ir pasiryžę už tai mokėti labai brangiai.
Beje, įdomu tai, kad Malmės ekologiniai namai neprivatizuojami – tai valstybės nuosavybė, labai brangiai nuomojama čia gyventi norintiems žmonėms. Ir ne bet kokiems. Pavyzdžiui, vienas namas skirtas vien pensininkams, tad dirbantys žmonės čia apsigyventi negali. Kitame name karaliauja turtingi studentai. Baigę studijas šiuos namus jie privalo palikti. Į kitus namus įleidžiamos gyventi tik jaunos šeimos su mažais vaikais, o šeimai iširus ar vaikams užaugus tenka ieškotis naujo būsto.
Lyg to būtų maža, šių keistų ir prabangių namų kiemuose – ne žalios pievutės, o upeliai, gausybė krūmokšnių, įvairiausių augalų, kuriuose lizdus suka ir peri bent kelių rūšių paukščiai.
Architektai aiškina, kad tai – pati sveikiausia žmogui aplinka, nes veja pagal naujausius ekologų standartus jau vadinama “žaliuoju asfaltu”, o tikrasis ekologiškas gyvenimas esą yra tik tuomet, kai žmogų supa biologinė įvairovė, kad ir dirbtinė.
Tiesą sakant, iš pirmo žvilgsnio ji ne tokia jau patraukli: tarp prabangiųjų ekologiškų namų plyti tikri kemsynai, tvenkiniuose veisiasi uodai ir varlės, o augalai menkai tvarkomi – jiems leidžiama natūraliai augti, nudžiūti ar supūti.
Tačiau visą šį gyvenimo būdą propaguojantys specialistai tvirtina, kad natūrali gamta mieste yra naujosios bangos – ekologinės architektūros – ateitis.
Pasirodo, rengiama net nauja architektų karta, kuri visoje Europoje projektuos ir statys būtent tokius kvartalus. Tam pamatai jau pakloti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.
Beje, ekologinės architektūros specialistų turėsime ir Lietuvoje. Kaip tik pavyko pasikalbėti su kraštovaizdžio specialiste Sandra Kanapeckaite, kurią atlikti praktikos Didžiosios Britanijos Šefildo universitete buvo pakvietęs vienas žinomiausių ekologinės architektūros specialistų ir pradininkų Europoje ir pasaulyje prof. Jamesas Hitchmoughas.
Beje, jis kartu su kolegomis šiuo metu dirba su dviem itin dideliais ekologinės architektūros projektais: rengia didžiules ekosistemas “Toyotos” kompanijai ir konsultuoja Olimpinio 2012-ųjų parko formuotojus ekologinio apželdinimo klausimais.

Rengiama nauja architektų karta
S.Kanapeckaitė teigia, jog ekologiniai architektai Didžiojoje Britanijoje pradėti rengti todėl, kad tradicinių žinių nebepakanka. “Vienam ekologiniam namui – gal dar užtektų. Tačiau dabar jie jau jungiami į kelių namų grupes, kvartalus, o ateityje – netgi į ištisus ekologiškus miestus”, – vardija pašnekovė.
Tokiuose kvartaluose naudojamas bendrai viso kvartalo surenkamas vanduo, saugoma ir pagal poreikius skirstoma saulės energija. Tad ekologinės architektūros specialistas kartu turi būti ir kraštovaizdžio specialistas, ir inžinierius, ir urbanistikos žinovas. Be to, šalia tokių kvartalų jau statomos naujos mokyklos, gydymo įstaigos, nes Europoje rengiamasi tikram ekologinių namų kvartalų bumui. Taigi architektai kartu su valdžios atstovais turi planuoti ir makro sprendimus, kad ekologinė architektūra pagaliau būtų patraukli žmogui.
Beje, paklausta, kodėl žmogus turėtų norėti gyventi tokiame kvartale – juk tai susiję su tam tikro patogumo suvaržymu ir gana didelėmis nuomos išlaidomis – specialistė atsako, jog svarbiausia, pasirodo, kaip tik ekonominis motyvas. “Taip, nusipirkti ar nuomotis tokį namą  brangu, tačiau jį išlaikyti gana pigu. Taigi tai apsimoka”, –  apibendrina S.Kanapeckaitė.