Moderniosios psichiatrijos Lietuvoje pradininkas R.Bunevičius svajojo apie visuomenę, kurioje būtų vietos ir psichikos ligoniams.
Aušra Pocienė
Medicinos mini Nobelį „Veidas“ šiemet skiria iškiliai asmenybei, pasaulinio garso mokslininkui habilituotam biomedicinos mokslų daktarui Robertui Bunevičiui, kurio Lietuva neteko pernai balandžio 11 dieną. Klastinga liga pasiglemžė mokslininką pačiame jėgų žydėjime – jam tebuvo 55-eri. Tačiau tai, ką šis žmogus spėjo nuveikti, jo kolegos ir bendražygiai vadina moderniosios psichiatrijos Lietuvoje pradžia ir nauju požiūriu į psichikos ligų gydymą.
„Pasaulio mokslo elite įsitvirtinęs daktaras R.Bunevičius neabejotinai yra visų laikų stipriausias Lietuvos psichiatrijos mokslininkas. Jam lygių nėra“, – tvirtina mokslininko bendražygis, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras.
Skydliaukė ir psichika
Pagrindinė R.Bunevičiaus mokslinės veiklos sritis – endokrininių ir psichologinių veiksnių sąveika sergant psichikos bei kitomis ligomis. Priešingai, nei įprasta Lietuvos psichiatrijoje, kurios atstovai suskilę į biologinės krypties psichiatrus, gydančius vaistais, ir psichoterapeutus, propaguojančius psichoterapiją, R.Bunevičius sekė pasauline tradicija ir psichinių sutrikimų priežasčių ieškojo tarpusavyje siedamas psichologinius, biologinius, psichikos bei endokrinologinius veiksnius. Jis buvo vienas žymiausių pasaulio mokslininkų, tyrinėjusių endokrininės sistemos įtaką psichikos ligų išsivystymui. Jo darbai šia tema, konkrečiai apie tai, kaip skydliaukės sutrikimai veikia depresijos pasireiškimą, buvo spausdinami žymiausiuose pasaulio medicinos žurnaluose, tarp jų – ir aukščiausią citavimo indeksą turinčiame „The New England Journal of Medicine“.
R.Bunevičius ir kartu su juo dirbę mokslininkai atrado, kad, gydant skydliaukės nepakankamumą standartiškai skiriamu hormonu ir gydymą papildant kitos rūšies hormonu, poveikis būna efektyvesnis, pagerina skydliaukės funkciją, paciento nuotaiką ir psichologinę būseną. Medikai taip pat nustatė, kad gydant depresijas pakaitinis hormonas padidina ir tradicinių atidepresantų efektyvumą.
„Visiškai pagydyti psichikos ligų neįmanoma. Tačiau nuolat ieškoma, kaip pagerinti gydymą, atrasti naują vaistą, naują to vaisto veikimo mechanizmą, kuris pagerintų ir paspartintų ligonių sveikimą. R.Bunevičiaus tyrimai, susieję psichiatriją su endokrinologija, buvo visiškai naujas požiūris į psichikos sutrikimų gydymą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Vesta Steiblienė, kurios disertacijai vadovavo R.Bunevičius.
Kartu su savo mokytoju V.Steiblienė tyrinėjo pakaitinio hormono įtaką šizofrenija sergantiems pacientams. Kaip parodė tyrimai, prie standartinio gydymo papildomai naudojamas hormonas pagerina gydymo poveikį ir efektyvumą, leidžia pacientui daug greičiau atsigauti po ūminės psichozės.
Mokslininkas tyrinėjo ir skydliaukės hormonų įtaką miokardo infarktui, smegenų vėžiui. Buvo nustatyta, kad hormonai teigiamai veikia širdies funkciją, mažina tolesnio širdies nepakankamumo išsivystymo grėsmę po infarkto. Jie taip pat padeda pacientams atsigauti po smegenų auglio operacijų, pagerina tolesnio jų gyvenimo kokybę. R.Bunevičius tyrinėjo ir streso hormonų svarbą seksualinę prievartą patyrusiems žmonėms, taip pat moterims, sergančioms pogimdymine depresija. Tyrimai parodė, kad hormonų funkcijos sutrikimas veikia depresijos raidą.
R.Bunevičiaus tyrimus ir medicininę praktiką tęsia jo sūnus Adomas. Šiuo metu jis yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos gydytojas rezidentas, Neuromokslų instituto mokslo darbuotojas. Tai vienas produktyviausių jaunųjų medicinos mokslininkų Lietuvoje: nors dar nėra baigęs rezidentūros, jau yra apsigynęs medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Pasak Adomo, pakaitinis hormoninis gydymas sergant širdies ligomis, smegenų vėžiu vis dar nėra standartinė praktika Lietuvos klinikose, nors, pavyzdžiui, Italijoje ūmių infarktų atveju širdžiai apsaugoti skiriama hormonų.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.