Nuo kitų mokslo metų paskui mokinius pradės keliauti krepšeliai, skirti popamokinei veiklai. Vaikui planuojama skirti 100 Lt, kuriuos jis galės „nusinešti“ į būrelį, vykstantį jo mokykloje, privačiame centre ar viešojoje įstaigoje. Kiek pasikeitus sistemai sutaupys tėvai?

Gruodžio mėnesį keturiose Lietuvos savivaldybėse prasidės bandomasis projektas, skirtas neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimo sistemai išbandyti. Panevėžio miesto ir rajono, taip pat Anykščių, Klaipėdos rajonų savivaldybėms paskirstyta daugiau kaip 2 mln. Lt ES lėšų, kad, patikrinus, kaip sekasi pereiti prie naujos finansavimo sistemos, kurti naujas popamokinės veiklos programas, steigtis naujiems jaunimo laisvalaikio centrams, prie krepšelio būtų galima sklandžiai pereiti visoje šalyje. Tai planuojama padaryti nuo 2012 m. rugsėjo.
Naujos neformaliojo ugdymo koncepcijos kūrėjai tvirtina, kad modelis, kai pinigai seka paskui vaiką, turėtų atpiginti brangiai kainuojančius būrelius, skatinti naujų centrų ir programų kūrimą, o bendrojo lavinimo mokyklose galėtų atsirasti daugiau nemokamų užsiėmimų. Tikimasi, kad naujoji sistema padės per keletą metų į popamokinę veiklą įtraukti daugiau nei pusę visų moksleivių ir taip išspręs vaikų, ypač iš skurstančių šeimų, užimtumo problemą.
Įvairių tyrimų ir apklausų duomenimis, šiuo metu būrelius lanko tik apie 20 proc. mokinių. Tačiau daliai jie ir toliau bus neįkandami, nes bent jau kol kas nei meno mokyklų, nei savivaldybių finansuojamų vaikų laisvalaikio centrų vadovai neplanuoja mažinti užsiėmimų kainų. Tačiau tėvai, mokantys už vaikų būrelius po kelis šimtus ir daugiau litų privačiuose centruose, įvedus krepšelį turėtų sutaupyti. Mat konkurencija privatininkus vers mažinti kainas, be to, jie turės papildomą finansavimo šaltinį, tad tėvams nereikės taip plačiai atverti piniginės.

Finansavimas taps skaidresnis

Kitais metais krepšeliai, skirti neformaliajam ugdymui, keliaus tik paskui mokyklinio amžiaus vaikus. Į juos galės pretenduoti įstaigos nepriklausomai nuo juridinio statuso. Tiesa, dailės, muzikos, sporto mokyklas lankančių mokinių krepšelis bus didesnis nei einančių į privačią studiją ar į jaunimo laisvalaikio centrą. Kokia konkrečiai suma bus krepšelyje, paaiškės po penkis mėnesius truksiančio bandomojo projekto. Per tą laiką bus sukurta ir akreditavimo sistema, kurios kriterijus atitinkanti įstaiga galės gauti krepšelį.
„Naujoji krepšelių sistema kuriama, kad atsirastų kuo daugiau ir įvairesnių būrelių, tačiau bet kas jų vesti negalės. Kriterijai bus minimalūs, tačiau vadovas turės atitikti tam tikrus pedagoginius reikalavimus. O didžiausias dėmesys bus kreipiamas į tai, kokie gebėjimai ugdomi per užsiėmimus. Naujoje neformaliojo ugdymo koncepcijoje pabrėžiama, kad svarbiau ne siekti aukštų rezultatų varžybose ir konkursuose, o lavinti socialines, vertybines, asmenines kompetencijas. Šokis ar piešimas turėtų būti tik priemonė“, – dėsto bandomojo projekto vadovė, Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Lesauskienė.
Jos nuomone, būtent tokio požiūrio į popamokinę veiklą šiuo metu Lietuvoje labai trūksta. Be to, nepakankamas ir skirtingų veiklų pasirinkimas – dažniausiai siūloma šokti, piešti ir dainuoti. Per šiuos užsiėmimus vienu metu gali mokytis daug vaikų, todėl juos labiau ir apsimoka organizuoti. Tikimasi, kad krepšelis paskatins kurtis įvairesnių programų siūlančius centrus ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose.
„Iki šiol savivaldybės pačios spręsdavo, kokią popamokinę veiklą skatinti, kiek kuriam centrui skirti lėšų. Jeigu jų pritrūkdavo, finansavimas nutrūkdavo. Tėvai dažnai skųsdavosi ir nesuprasdavo, kodėl jų mieste nėra vieno ar kito būrelio, o kitoje savivaldybėje yra. Nuo kitų metų padėtis turėtų pradėti keistis“, – tikisi A.Lesauskienė.
Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokyklos direktorius Algis Lankelis taip pat neabejoja, kad finansavimas taps skaidresnis, nes dabar neaišku, pagal ką skirstomos lėšos – finansavimas tai didinamas, tai mažinamas. „Jeigu ir surinksim mažiau pinigų, įvedus krepšelius, bet galėsim patys prognozuoti finansinius srautus. Be to, būsim priversti pasitempti. Tačiau konkurencija gali paskatinti ir atvirkštinį procesą. Verslininkams labiau apsimokės siūlyti pigų produktą, tad tėvai turės labiau domėtis, į kokius būrelius vesti vaiką, kad gautų kokybiškas paslaugas“, – mano A.Lankelis.

Brangūs būreliai ne visada geresni

Beje, jau ir dabar, ypač Vilniuje, pastangos išrinkti būrelį daugeliui tėvų tampa nemažu galvos skausmu. Įvairių studijų, klubų, mokyklėlių prikurta kiekviename mikrorajone. Privačiuose centruose už vieno būrelio lankymą kelis kartus per savaitę tenka ploti nuo 100 iki 300 Lt. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centruose bei klubuose, kuriuos šiuo metu išlaiko savivaldybės, užsiėmimai kainuoja 20–50 Lt.
Lankančiųjų būrelius netrūksta nei privačiose, nei viešosiose įstaigose, tačiau nemažai tėvų įsitikinę, kad didesnė suma, skirta vaiko lavinimui, ar užsiėmimus vedanti scenos garsenybė labiau atskleis jo talentą. Vis dėlto taip daugelis tėvų tik patenkina savo narcisizmą, manydami, kad yra patys geriausi, mat nieko negaili dėl vaiko gerovės.
Psichologė Rosita Pipirienė pastebi, kad iš pradžių žinomas būrelio vadovo vardas daro įspūdį ne tik tėvams, bet ir jų atžalai, tačiau vėliau vaikas gali nusivilti. „Bendrauti su vaikais reikia mokėti, vesti užsiėmimą suaugusiems ir mokiniams – visai kas kita. Todėl nebūtinai dėl vardo pradėjęs lankyti vieną ar kitą mokyklėlę vaikas joje jausis gerai“, – mano R.Pipirienė.
Brangiai kainuojančiuose būreliuose vaikas ne visada ir išmoks daugiau. Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo vadovės Irenos Zavaliauskienės nuomone, svarbiausias kriterijus renkantis būrelį turėtų būti pedagogo kvalifikacija bei programos. „Mūsų klube dirba tas pats vadovas, kuris užsiėmimus veda ir kitame centre, kuriame būrelis kainuoja tris kartus brangiau, tačiau pas mus jis vaikams dėmesio skiria tikrai ne mažiau. Jo kvalifikacija nesuprastėja“, – sako I.Zavaliauskienė. Ir priduria, kad vaikas būrelyje turėtų pirmiausia gerai jaustis, veikla jam turi patikti, o ar pasieks labai aukštų rezultatų, ne taip svarbu.
„Galima ateiti ir pažiūrėti, kaip dirba vienas ar kitas vadovas, kokia centre yra aplinka, ir pagal tai apsispręsti. Labai dažnai vyresni vaikai renkasi pagal draugų atsiliepimus. Taip pat svarbi ir gyvenamoji vieta. Deja, labai daug tėvų vaikus užrašo į būrelius pagal savo įsivaizdavimą. Matome, kad vaikui nepatinka veikla, bet tėvai verčia tęsti užsiėmimus“, – atskleidžia I.Zavaliauskienė.
Viena priežasčių, kodėl tėvai nenori, kad vaikas mestų būrelį ir pradėtų lankyti kitą, yra investuoti pinigai į atžalos ugdymą. Privačios mokyklėlės „Strazdanėlės“ vadovas Petras Kričena mano, kad įvedus krepšelių sistemą tėvams finansiškai bus mažiau skausminga, jei vaikas užsimanys vieną būrelį pakeisti kitu. Mat mėnesio įmoka, pasak P.Kričenos, privačiose mokyklėlėse turėtų sumažėti perpus, nes gavus papildomą finansavimą iš valstybės bus lengviau išlaikyti patalpas, mokėti atlyginimus mokytojams. Kainas mažinti vers ir lenktyniavimas tarp privatininkų.

Pigs ne visi būreliai

Tuo tarpu vaikų, lankančių būrelius viešosiose įstaigose, tėvams neverta tikėtis, kad šiandien už būrelį mokant 30 Lt kitais metais visai nereikės mokėti. „Gausim krepšelį, bet neturėsim kito finansavimo, tad mokestis lankantiems užsiėmimus liks toks pat. Juk už tuos pinigus reikės patalpas išlaikyti, priemonių pirkti, darbuotojams atlyginimus mokėti“, – sako Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokyklos direktorius.
Jam antrina Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas: „1200 Lt, kurie bus skiriami vienam vaikui per metus, nėra didelė suma. Išlaidos didesnės, todėl būreliai atpigs nedaug. Nemokami jie mūsų centre ir toliau bus tik socialiai remtiniems žmonėms. O bendrojo lavinimo mokyklose atsiras daugiau nemokamų būrelių.“
V.Jankausko nuomone, naujas mokinių popamokinės veiklos finansavimo modelis suteiks galimybę didesniam skaičiui vaikų užsiimti įdomia veikla, tačiau svarbiau ne lankomų būrelių kiekis, o tai, kokie įgūdžiai juose lavinami. Tad tėvams patariama pirmiausia pasidomėti, ar vadovas pasirengęs tik mokyti šokio technikos, ar gali vaikui perteikti ir vertybinius dalykus, tokius kaip pasitikėjimo savimi skatinimas, mokymas kelti tikslus, valdyti stresą, įveikti baimes ir pan.

Būrelyje vaikui pirmiausia turi būti smagu
Psichologės Rositos Pipirienės komentaras

Būrelius vaikams reikėtų pradėti lankyti antroje klasėje. Pirmaklasiams reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, tad jiems ir taip tenka didelis krūvis.
Iki dešimties metų vaikas yra eksperimentatorius, tad tėvai turėtų leisti jam ieškoti mėgstamos veiklos. Ir nieko baisaus, jeigu būrelius jis keis kas mėnesį. Juk po pamokų vaikui turėtų būti pirmiausia smagu, nes jis daug ir sunkiai dirba pusę dienos mokykloje. Jeigu grįždamas iš būrelio vaikas automobilyje užmiega (išskyrus po plaukiojimo baseine), tai rimtas signalas, kad jis pervargsta. Tad reikėtų sumažinti būrelių skaičių.
Atsisakyti dalies užsiėmimų verta ir tuomet, jeigu vaikas neturi nė vienos laisvos dienos pabendrauti su draugais. Tai ypač svarbu šeštokams septintokams, nes prasideda paauglystės periodas ir formuojasi savęs priskyrimo tam tikrai grupei jausmas. Jeigu vaikas jo neišgyvena, vėliau patiria problemų bendraudamas su bendraamžiais.
Būrelį rinktis turėtų pats vaikas. Jeigu nusprendžia tėvai, mažėja jo savivertė. Tokie vaikai jaučia nuoskaudą, kodėl turi gyventi tėvų gyvenimą. Be to, dažnai tėvai pervargę vežioja vaikus per visą miestą į įvairius užsiėmimus, ir patys tampa pikti, ir vaikai, bet net nepasidomi, ar jiems ten patinka.

"Veido" archyvas

Šiuo metu būrelius lanko vidutiniškai kas trečias Lietuvos mokseivis. Nuo 2012 m. įdiegus neformaliojo ugdymo krepšelius viliamasi, kad būreliuose laisvalaikį leis maždaug pusė vaikų.

Vertingas užsiėmimas, talentų atskleidimas, lavinimas, kūrybinė saviraiška, savo gebėjimų supratimas, savarankiškumo skatinimas, įvairiapusiškas ugdymas, didesnės karjeros galimybės ir kita – tai kriterijai, į kuriuos atsižvelgia tėvai, ieškantys savo atžaloms laisvalaikio po pamokų. Vaikai renkasi paprasčiau: patinka jiems tas būrelis ar ne.

Tačiau šiuo metu ne tik tėvams, bet ir vaikams tapo svarbi būrelio kaina. “Šiemet labai svajojau įstoti į dailės mokyklą, bet sužinojusi, kad per mėnesį mano tėvams tai kainuos daugiau nei 300 Lt, turėjau atsisakyti šios minties ir labai nuliūdau. Pradėjau ieškoti mažiau kainuojančio prasmingo laisvalaikio ir visai netikėtai sužinojau, kad netoli namų atidaromas naujas kūrybinių studijų centras. Jame man patiko žurnalistikos būrelis. Jo kaina perpus mažesnė ir mano tėvams prieinama”, – pasakoja paauglė Karolina.

Į keletą būrelių sūnų Luką vežiojanti Rasa Brazaitienė sako, kad užklasinė veikla yra iššūkis ir vaikui, ir tėvams. “Didžiausias tėvų rūpestis, kad po pamokų vaikas ne skubėtų namo žaisti kompiuterinių žaidimų, kurie jam visada patiks, bet užsiimtų prasmingesne veikla. Mūsų Lukas labai užsiėmęs: du kartus per savaitę po pamokų skuba į aviamodeliavimo būrelį, vieną kartą važiuoja į baseiną, vieną popietę mokykloje po pamokų pasilieka choro repeticijose. Kad visur suspėtų, mama arba tėtis turi prisitaikyti pavėžėti ir paimti po užsiėmimų. Sakyčiau, kad mes pavargstame labiau nei sūnus”, – teigia pašnekovė.

Pasak Rasos, vaiko būreliai per mėnesį kainuoja 100 Lt, ir tai suma, kuri, jos nuomone, yra normali. “Vaikui augant brangs ir jo pomėgiai, bet jis taps savarankiškesnis ir sugebės pats rinktis bei visur spėti”, – neabejoja dešimtmečio berniuko mama.

Neformaliojo ugdymo specialistai pastebi, kad labai dažnai dėl vaiko užsiėmimų po pamokų sprendžia ne vaikai, o jų tėvai. Esą tipinė šeimos padėtis tokia, kad tėvas svajoja sūnų leisti į krepšinio treniruotes, mama mano, kad vaikas turi klausą ir galėtų groti gitara, o iš tiktųjų jauną asmenybę domina visai kitokie dalykai, pvz., animacijos kūrimas ar pramoginiai šokiai.

Priminsime, kad Lietuvoje mokiniai po pamokų gali rinktis iš daugiau kaip 10 tūkst. įvairių būrelių. Savo vaikų prasmingam laisvalaikiui tėvai per mokslo metus paprastai skiria nuo šimto iki 2 tūkst. Lt.

Kitąmet prasidės naujovės

Nors apibendrintų duomenų, kiek vaikų po pamokų skuba į įvairius būrelius, nėra, nustatyta, kad tai Lietuvoje daro kas trečias mokinys. Vertinant vaikų užimtumą po pamokų, šis skaičius yra per mažas. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas įsitikinęs, kad, nuo 2011-ųjų šalyje pradėjus diegti neformaliojo ugdymo mokinio krepšelių sistemą pagal principą “pinigai paskui vaiką”, mokinių užimtumo padėtis smarkiai pagerės. Kaip planuoja Švietimo ir mokslo ministerija, per keletą metų tikimasi pasiekti 50 proc. mokinių dalyvavimo neformaliojo ugdymo programose.

“Neformaliojo švietimo padėtis Lietuvoje jau dabar gerėja, nes užsiėmimai ir įvairūs būreliai suprantami ne tik kaip laisvalaikio užimtumas, kuris iš esmės nieko nesprendžia. Dabar tai įvardijama kaip papildomas ugdymas, kai lavinami vaiko gebėjimai ir stiprinamos asmeninės savybės, vertybės. Taigi kokybės požiūriu tai ženklus pagerėjimas”, – konstatuoja V.Jankauskas.

Neformaliojo ugdymo krepšelio diegimas prasidės jau kitąmet keliose šalies savivaldybėse kaip bandomasis projektas, kurio metu kiekvienas vaikas, ateidamas į akredituotą neformaliojo švietimo įstaigą, kartu su savimi atsineš ir valstybės skirtus pinigus jo pasirinktai veiklai finansuoti. Reformos iniciatoriai mano, kad tai lems naujų paslaugų teikėjų atsiradimą, o stiprėjanti konkurencija dar labiau didins kokybę. Teigiama, kad neformaliojo ugdymo krepšelio dydis per mėnesį vaikui bus nuo 100 iki 3 tūkst. Lt, atsižvelgiant į tai, ar vaikas lankys būrelius, ar specialias formalųjį švietimą papildančias mokyklas. O 2012 m. šį modelį planuojama įdiegti visoje Lietuvoje.

Paklausą lemia prastėjanti padėtis

Neformaliojo ugdymo organizatoriai sako, kad šį rudenį vaikų užsirašymas į būrelius vyksta lėčiau ir pasyviau nei ankstesniais metais. Esą dėl to visos kaltės versti finansiniam sunkmečiui nereikėtų, nors pernai dėl stipriai didėjančio nedarbo kai kurie vaikai lankyti mokamus būrelius nustojo viduryje mokslo metų. Teigiama, kad prie vaikų mažėjimo tiek mokyklose, tiek neformaliojo ugdymo organizacijose stipriai prisideda ne tik krintantys gimstamumo rodikliai, bet ir emigracija.

Pasak Natalijos Kazakovos kompiuterių mokyklos ir Kūrybinių studijų centro “4teens” projektų vadovės Vilmos Rimkutės, nemaža dalis mokinių dar nežino savo nuolatinių tvarkaraščių, nes dėl mokyklų remonto pamokos nevyksta arba yra organizuojamos antroje pamainoje. Pašnekovė teigia, kad vaikams visada patrauklesni būreliai, kuriuose naudojama naujausia šiuolaikinė technika ir priemonės.

Kauno moksleivių techninės kūrybos centro direktorė Laimutė Vaitiekūnienė pasakojo, kad techninio modeliavimo grupės surenkamos greitai, o aviamodeliavimas tarp berniukų yra vienas populiariausių užsiėmimų Kaune. Mergaitės mieliau renkasi meninę fotografiją. Tuo tarpu uostamiestyje jaunimas labiausiai mėgsta piešti, dainuoti ir šokti.

Naujų būrelių netrūksta

Pasak V.Rimkutės, neformaliojo švietimo organizatoriai kasmet ieško vis įvairesnių būdų, kaip išlaikyti aktyvius vaikus ir pritraukti tuos, kurie iki šiol po pamokų nelankė jokio užsiėmimo. Todėl kiekvieną rudenį beveik visi užsiėmimai atsinaujina ir atsiranda visai netikėtų pasiūlymų, kaip leisti laisvalaikį. Daugiau kaip 15 metų kompiuterių kursus organizuojančios N.Kazakovos kompiuterių mokyklos administracija šiemet vaikams pasiūlė sąrašą naujų užsiėmimų, kuriuose kompiuteris yra priemonė ne programuoti, o tobulinti savo įgūdžius kuriant animaciją, kompiuterinius žaidimus, kompiuterinę muziką, reklamą ir netgi mokytis žurnalistikos gudrybių.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, be judriųjų ir kūrybinių būrelių, šį rudenį vaikams ir jaunuoliams pasiūlė daug asmenybės ugdymo užsiėmimų. Ryški tendencija, kad populiarėja jaunatviškos, netradicinės veiklos – vienos pirmųjų centre surinktos grafitų piešimo ir lindihopo šokių grupės. “Bendros tendencijos: populiarūs šokiai ir vizualieji menai, aktualios ikimokyklinukams skirtos veiklos. Šiemet mažiau dėmesio sulaukia muzikos būreliai. Kaip visada populiarūs visi baseine vykstantys užsiėmimai”, – teigia centro atstovė Milda Marozaitė.

Vaikų psichologė Giedrė Gutautė išskiria penkias priežastis, dėl kurių prasminga veikla po pamokų yra naudinga vaiko raidai. Pirmiausia vaikas turi galimybę kryptingai užsiimti jam patinkančia veikla. Antra, vaikas turi galimybę lavinti savo gabumus. Trečia, jis turi galimybę susirasti bendraminčių draugų, tai ypač aktualu sunkiau bendraujantiems, klasėje draugų neturintiems vaikams. Ketvirta, vaikas turi galimybę būti įvertintas veikloje, kuri jam patinka ir gerai sekasi, tai ypač aktualu vaikams, kurie nepakankamai gerai save vertina. Penkta, sporto būreliuose vaikas turi galimybę kryptingai panaudoti savo fizinę energiją.

Parenkant popamokinę veiklą psichologė rekomenduoja atsižvelgti į konkretų vaiką, o ne į tai, kas šiuo metu populiaru ar madinga, ką lanko klasės draugai, prie ko linksta vaiko tėvai ir pan. Veikla po pamokų vaikui pirmiausia turėtų teikti malonumą, būti smagi, o ne orientuota į neišsipildžiusius tėvų lūkesčius ar svajones.

Pasak G.Gutautės, tėvams dažnai kyla klausimų, kaip atrasti tą sritį, kuriai vaikas yra gabus ir kuri vaikui patiks, tad jie užrašo jį iškart į nemažą kiekį būrelių. “Tėvai turi gerai apsvarstyti, ar verta vaiką vedžioti į nesuskaičiuojamą kiekį būrelių. Vargu ar iš tos gausybės bus daugiau naudos nei iš vieno ar dviejų būrelių. Jei norima išmėginti ne vieną veiklą, tai galima daryti paeiliui. Ne visi vaikai gali atlaikyti didelį krūvį, vaikas gali pervargti, tapti dirglus, jam gali pradėti sunkiau sektis tiek būreliuose, tiek mokykloje, o galiausiai jį gali apimti apatija. Kai žmogus pervargęs, net pati smagiausia veikla jo nedomina ir nedžiugina”, – dėsto vaikų psichologė.

G.Gutautė pabrėžia, kad jei vaikas perspaudžiamas ankstyvajame amžiuje, kol nemoka pasipriešinti pagal savo amžių per dideliam gyvenimo intensyvumui ar krūviui, paaugęs jis pusiau sąmoningai, pusiau nesąmoningai priešinasi bet kokioms išorinėms pastangoms priversti jį kažką padaryti ar kažko išmokti. Tad labai svarbu neperspausti vaiko, stebėti, ar jis nepervargsta, ar veiklos jam nėra per daug, ir į tai reaguoti.

Be to, tėvai turėtų neužmiršti, kad vaikui svarbus ne tik lavinimas, bet ir paprasčiausias poilsis, žaidimai, kad labai svarbus bendravimas ir bendra veikla su tėvais.

Pernai rudenį parengta neformaliojo ugdymo koncepcija papiktino ne tik pedagogus bei tėvus, bet neįtiko ir švietimo bei mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, todėl nebus tvirtinama.

Vietoj jos 40 specialistų grupė dabar rengia neformaliojo švietimo krepšelio modelį. Esą šio projekto svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad dabar veikianti neformaliojo, taigi ir meninio, ugdymo sistema būtų stabiliai finansuojama iš dviejų šaltinių – dalį lėšų skirtų valstybė iš biudžeto, o kitą dalį – savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministro patarėjo Alberto Lakštausko tikinimu, tai padaryti būtina dėl to, kad dabar nustatyta prievolė šią veiklą finansuoti vien savivaldybėms yra per sunki. Dėl to neužtikrinama pakankama neformaliojo ugdymo kokybė ir stabilumas, o kai kurios savivaldybės iš viso nebeįstengia finansuoti muzikos ir sporto mokyklų veiklos. Todėl gali būti, kad kelios mokyklos bent provincijoje neišgyvens, nes kalbų apie optimizaciją jau dabar girdėti.

Naujasis modelis nustatys ir kiekvienam vaikui skiriamą neformaliojo ugdymo krepšelį, kurį jis galės gauti, ėmęs lankyti popamokinio ugdymo būrelius tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose. Manoma, kad tai padės į popamokinę veiklą įtraukti daugiau vaikų.

Planuojama, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2012 m.