BFL

Kol kaimynės Jūrmalos nekilnojamojo turto pardavėjai džiaugiasi pasibaigusia krize ir naujus butus tiesiog šluojančiais atvykėliais iš Rusijos, lietuviams lieka tik pavydėti. Kol kas taip laukiami turtingesni rusai mūsų pajūryje labiau linkę ilsėtis, o ne švaistyti pinigus brangesniam būstui.

Klaipėdos bendrovės “Termionas” direktorės Indrės Valionienės teigimu, pasiryžusių labai plačiai savo pinigines mūsų pajūryje atverti Rusijos piliečių kol kas tikrai nėra tiek daug kaip Latvijoje.

“Susidomėjimas yra. Tačiau kad būtų koks ypatingas pirkimas, nepasakyčiau. Bent kol kas rusai į pajūrį važiuoja tik atostogauti. Ir labai gausiai. O butus perka tik vienas kitas. Simpatijas Lietuvai ir ypač Palangai jie jaučia nemažas. Bet sako, kad kol jiems sudarytos geros sąlygos Latvijoje ir ten dar yra patrauklių nekilnojamojo turto objektų, jie renkasi ją”, – “Respubliką” tikino I. Valionienė.

Pasak “Termiono” vadovės, rusus į Jūrmalą vilioja labai patogus susisiekimas bei čia vykstantys jų taip mėgstami įvairiausi festivaliai. Neabejojama, kad tiesioginis skrydis iš Maskvos į Palangą ir pastarojoje išjudintų ne tik nekilnojamojo turto rinką.

“Visa tai sudėjus, latviai tik išlošia. Ir ne tik pritraukdami turistų bei parduodami nekilnojamąjį turtą. Latvijos valdžia jau svarsto galimybę du ar tris kartus padidinti nekilnojamojo turto mokestį”, – sakė I. Valionienė.

Lietuvoje trečiųjų šalių piliečių įgytas nekilnojamasis turtas nėra pagrindas jiems gauti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje. Tačiau jo įgijimo dokumentai gali būti vienas iš atvykimo į Lietuvą tikslą patvirtinančių dokumentų gaunant daugkartinę Šengeno vizą iki vienų metų. Turėdamas tokią vizą, užsienietis Lietuvoje ar kitose Šengeno valstybėse gali būti ne ilgiau kaip tris mėnesius per pusę metų.

Nors rusai Palangoje ir neperka visko iš eilės, kaip Jūrmaloje, jie populiariausiame šalies kurorte palaiko stabiliai aukštas nekilnojamojo turto kainas.

“Pas mus aukštos kainos laikosi vien tik dėl rusų. Jei ne jie, tikrai nebūtume išvengę tokių pačių rinkos svyravimų, kaip ir likusioje šalies dalyje”, – neabejojo Palangos nekilnojamojo turto agentūros “Rolijona” savininkė Ona Mackevičienė.

Anot palangiškės, rusus ir baltarusius Palangoje labiausiai domina gyvenamieji butai. Jie perkami ne tik dėl gyvenimo vasarą, bet ir galimybės paprasčiau gauti Šengeno vizą.

“Nemažai Rusijos verslininkų tokias vizas turi dėl savo darbo reikalų. Tad pirkdami butus jie rūpinasi, kad jas gautų jų šeimų nariai – žmonos ir vaikai. Tad rusai visą laiką stabiliai domisi Palanga, kurioje jiems ekonominės krizės nebuvo. Tik pirmą kartą pastebėjome, kad šią žiemą susidomėjimas nekilnojamuoju turtu iš jų pusės buvo labai didelis. Paprastai taip būna tik liepą ir rugpjūtį. Tai rodo, kad ši rinka bent Palangoje atsigauna. Susidomėjimas jos nekilnojamuoju turtu šiuo metu yra tikrai labai didelis”, – sakė O. Mackevičienė.

Paklausą didina ir labai sumažėjusi pasiūla. Kaip vieną iš to priežasčių “Rolijonos” savininkė yra linkusi įvardyti teisėsaugininkus, nes labai daug prasidėjusių statybų Palangoje sustabdė prokurorai.

O būstas kurorto senos statybos namuose, nors ir yra gana didelė pasiūla, potencialių pirkėjų nevilioja. Žmones baugina dėl šildymo žiemą išaugantys komunaliniai mokesčiai bei pardavėjų prašomos labai didelės kainos.

O. Mackevičienė prognozavo, kad jau greitai butų kainos senos statybos namuose kris ir dviejų kambarių butas kainuos apie 80-100 tūkstančių litų.

Šiuo metu poilsiui daugiausiai ieškomi iki 250 tūkstančių litų kainuojantys butai su autonominiu šildymu, balkonu ir vieta automobiliui. Pastoviam gyvenimui norima išleisti iki 120 tūkstančių litų kainuojančiam būstui senos statybos name.

Pasak nekilnojamojo turto pardavėjų, būsto gyventi Palangoje ieško apie 30 procentų jų klientų, likę jį įsigyja poilsiui.

BFL

Nekilnojamojo turto statytojai bei pardavėjai, komercinių bankų atstovai po ilgos pertraukos vėl ragina pirkti būstus. Dabar, skubiai, nes bus vėlu. Argumentas jau girdėtas prieš 4-5 metus – esą metų pabaigoje butų ims trūkti, jie bus brangesni, todėl dabar pirkti pats laikas. O nepriklausomi ekspertai “Respublikai” tvirtino, kad pučiant kainų burbulą norima išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto bei paskolų rinką.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis praėjusią savaitę žiniasklaidai komentavo, esą antroje šių metų pusėje Vilniuje ims trūkti naujų ekonominės ir vidutinės klasės būstų.

“Nordea Bank Lietuva” Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas ta pačia proga pasisakydamas aiškino, klientai esą skundžiasi, kad nedidelių būstų pasiūla – labai maža. Dar pridūrė, kad vėliau ir palūkanos didės.

Nuo jų neatsiliko bendrovės “Ober-Haus” atstovas Saulius Vagonis: šiemet bankai dosniau teiks paskolas, atsigauna vartojimas, todėl žmonės pirks būstus. To rezultatas – esą laukia būstų pabrangimas iki 10 proc.

Kaip susitarę komercinių bankų analitikai, pradedant SEB, baigiant “Swedbank”, paskelbė apžvalgas, kuriose skelbiama, kad žmonės geriau ėmė gyventi, BVP auga ir toliau augs. Kai kurie bankai jau ragina imti paskolas su vos 5 proc. paskolos dydžio pradiniu įnašu. Ką tai reiškia?

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys Arvydas Bagdonavičius mano, kad vartotojas taip viliojamas pirkti.

“Aišku, kad burbulo pūtimo yra, bet toks jų darbas. Nekilnojamojo turto rinkos ar bankų specialistai, vos tik mato nors kokį pagyvėjimą, – apie tai puola skelbti. Turbūt specialiai taip daro”, – svarstė A. Bagdonavičius.

Tokios pat nuomonės ir nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

“Tie, kurie stato, nori parduoti, o tie, kurie skolina, visada nori nuteikti, kad kainos nekris ar net kils. Vos tik kokie atsigavimo ženklai pasirodo, jie tuoj išryškinami ir suabsoliutinami”, – sakė ekonomistas.

S. Jakeliūnas nemato priežasčių, kodėl žmonės imtų pirkti būstus. Jo nuomone, šiek tiek pagerėjo tik makroekonominiai rodikliai, tačiau paprasti žmonės to nejaučia.

“Viskas rožinėmis spalvomis rodoma. Kad ir tas BVP augimas 6,9 proc. Juk lyginama su dugnu, o palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu – 10 proc. mažesnė visa ekonomikos apyvarta. Čia kaip žiūrėsi. Jei lyginsi su tuo, kai buvo blogiausia – didelis augimas, jei ne – didelis kritimas. Taip pat ir su būstais. Bankai verčiasi per galvą, ragina pirkti būstus iš projektų, kuriuos patys ir kreditavo. Daro įvairias nuolaidas, toleruoja didesnį paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį, nors tai buvo viena iš buvusio burbulo priežasčių. Burbulą labiausiai nulėmė, kad paskolos buvo labai lengvai suteikiamos. Yra rizika, kad bankai ims elgtis taip pat, tik gal ne tokiais mastais”, – prognozavo S. Jakeliūnas.

Finansų analitikui šypseną kelia bankų atstovų, politikų komentarai, esą krizės pabaigą rodo eksporto išaugimas, mažmeninės prekybos apyvartos padidėjimas.

“Kad atsigauna eksportas, reiškia ne tai, kad pas mus viskas gerai, o tai, kad užsienio rinkos, į kurias eksportuojame, atsigavo. Ir dar labai svarbu, kad žymiai išaugo mūsų eksportuojamų produktų kainos. Pavyzdžiui, nafta smarkiai pabrango, tai mes ją perdirbame ir parduodame didelėmis kainomis. Iš mūsų pernykščio eksporto 33 proc. prieaugio maždaug 16-17 proc. sudaro išaugusios eksporto kainos. Tą reikia įvertinti, nes realusis eksportas išaugo dvigubai trigubai mažiau. Į tai neatsižvelgiame, bet trimituojame gražius skaičius.

Tas pats su mažmenine prekyba. Automobilių pirkimas padidėjo, nes buvo labai smukęs. Žmonės, dirbantys eksporto sektoriuje, kelerius metus sau negalėjo to leisti. Dabar nusipirko, nes atsigavo jų pajamos. Bet maisto pardavimas sumažėjo. Nes automobilius perka vieni, o į parduotuves, krapštydami centus, eina kiti”, – dėstė finansų analitikas.

Komercinio banko “DnB NORD” finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis pripažino, kad bankų analitikai priversti sakyti tai, ką liepia sakyti darbdaviai.

“Analitikas, kuris dirba banke, nėra visiškai laisvas reikšti savo nuomonę, nes pasakymai, kas laukia rinkos, taip tą rinką ir paveikia. Jei aš pradėsiu kalbėti, kad kainos kils, kiti pradės kalbėti, kad kainos kils – susiformuos lūkesčiai ir jos tikrai pakils. Kai analitikas yra banko analitikas, jis gali išreikšti tik banko nuomonę. Aš, jei turiu kitokią nei bankas nuomonę, iš viso jos nedėstau, nes mane traktuoja kaip banko savotišką veidą”, – sakė R. Rudzkis ir pridūrė nemanąs, kad bankai formuoja nuomonę tik tokią, kuri būtų jiems patiems naudinga.