Elektros skirstymo bendrovė LESTO vis užfiksuoja atvejų, kuomet naujo būsto pirkėjai, atvykę pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutarties, nustemba dėl ankstesnio būsto savininko paliktų skolų už elektros energiją.

Esant dideliems įsiskolinimams gresia elektros tiekimo nutraukimas, tačiau nemalonių situacijų galima išvengti atlikus keletą paprastų veiksmų dar prieš perkant nekilnojamąjį turtą.

Nemalonumai dėl paliktų skolų už elektros energiją kyla tuomet, kai prieš perkant nekilnojamąjį turtą (NT) naujasis savininkas nepatikrina, ar ankstesnis savininkas visiškai atsiskaitė su elektros skirstymo bendrove LESTO, t. y. ar faktiniai elektros skaitiklio rodmenys sutampa su rodmenimis, iki kurių yra atsiskaityta.

NT pirkėjams paprasčiausia būtų dar prieš sandorio sudarymą paprašyti ankstesnio NT savininko pateikti informaciją apie  apmokėtą elektros energiją ir palyginti apmokėtus rodmenis su esamais apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenimis. Informacijos apie apmokėtus rodmenis pažymą nemokamai ir per kelias akimirkas galima susiformuoti LESTO savitarnos svetainėje  www.manoelektra.lt. Informaciją apie atsiskaitymą už elektros energiją gali gauti tik ankstesnis NT savininkas.

LESTO atkreipia dėmesį, kad rekomenduotina praktika, kai NT pardavėjas pateikia informaciją apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją iki NT pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau tai nėra privaloma. Todėl NT pirkėjai turi pasirūpinti šios informacijos gavimu. Nepasitikrinus informacijos kyla rizika, kad NT pardavėjas gali pasinaudoti NT pirkėjo neapdairumu ir palikti neapmokėtų skolų už suvartotą elektrą.

Perkant NT rekomenduotina bendru šalių tarpusavio suderinimo aktu (tarp ankstesnio ir naujo NT savininko) arba NT pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti apskaitos prietaiso rodmenis, nuo kurių atsiskaitys naujasis NT savininkas – tai gali padėti išvengti galimų ginčų dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ateityje.

Tais atvejais, kai patikima ankstesnio savininko žodžiu, kad už elektros energiją yra atsiskaityta, ir nebūna sudaryto tarpusavio rodmenų suderinimo akto, sutartis dėl elektros energijos tiekimo su naujuoju savininku sudaroma fiksuojant paskutinius apmokėtus skaitiklio rodmenis. Tokiu atveju neapmokėta ankstesnio NT savininko suvartotos elektros energijos dalis tampa naujojo savininko suvartota elektros energija, už kurią reikia atsiskaityti jam.

Jei pirkėjas neužsitikrins, kad visos ankstesnio savininko suvartotos kilovatvalandės yra apmokėtos, arba neturės tarp abiejų šalių pasirašyto rodmenų suderinimo akto, vėliau gali kilti ginčų dėl skolos. Pagal suderinimo aktą, kiekvienai šaliai tenka apmokėti tik jai tenkančią „skaitiklio rodmenų dalį“. Naujajam savininkui neteks atsakyti už senojo skolas, nebent kiltų kitų teisinių ginčų tarp šalių dėl skolos susidarymo.

Į LESTO – pirmiausia

LESTO paprastai yra pirmasis komunalinių paslaugų tiekėjas, su kuriuo reikėtų persirašyti sutartį, perėmus iš ankstesnio NT savininko nuosavybę. LESTO suteiktą vartotojo kodą (abonentinį numerį) dažniausiai naudoja kiti komunalinių paslaugų (vandens, dujų ir kt.) teikėjai bei daugiabučių administratoriai.

Siekiant, kad formalumų sutvarkymas būtų kuo spartesnis, naujasis NT savininkas, nusipirkęs būstą, greičiausiai pateikti prašymą sutarties perrašymui gali LESTO savitarnos svetainės www.manoelektra.lt, skiltyje „Paraiškos ir prašymai Teikti naują paraišką/prašymą“. Vartotojas identifikuojamas per elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo sistemas, prisijungęs jis turėtų vadovautis instrukcijomis ekrane. Pildant prašymą internetu, prie jo reikės pridėti nuosavybės ir kitus privalomus dokumentus. Daugiau informacijos apie tai –  www.lesto.lt skiltyje „Privatiems  Sutarčių sudarymas“.

Pateikus prašymą, tolesnę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su LESTO rengimo eigą galima stebėti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Klientas apie eigą papildomai informuojamas el. paštu. Po sutarties parengimo klientą elektroniniu paštu pasieks instrukcija apie sutarties ir/ar jos priedų atsiėmimą toje pačioje savitarnos svetainėje.

Artėjant naujiems mokslo metams išsinuomoti būstą didžiuosiuose miestuose tampa sudėtinga. Ypač Vilniuje. Pagrindinė rinkos sujudimo priežastis – į sostinę plūstelėję studentai. Butai už patrauklią kainą tuoj pat išgaruoja, tad naujakuriai griebia pirmą pasitaikiusį variantą ir dažnai padaro brangiai kainuojančių klaidų. Lankomiausias nekilnojamo turto skelbimų portalas Domoplius.lt išskiria šešias dažniausias klaidas, kurias daro nuomos naujokai.

1. Kambario ar buto paieškos pradedamos per vėlai

„Geriausias laikotarpis ieškoti būsto mokslo metų pradžiai – pavasario pabaiga – vasaros pradžia. Tačiau būsimi studentai būsto ieškoti pradeda tik tada, kai išgaruoja stojamųjų rezultatų džiaugsmas – apie rugpjūčio mėnesį. Išaugusi paklausa automatiškai kilstelėja nuomos kainas rinkoje, o pasirinkimo galimybės taip pat sumenksta“, – teigia Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak nekilnojamo turto eksperto, dažniausiai studentai ieško buto, kurio nuomos kaina neviršija 800 litų. Tiesa, tokių butų pasiūla šiuo metu labai nedidelė. Jeigu besiieškantys būsto turi kur laikinai pagyventi, geriau palaukti iki spalio mėnesio, kai nuomos kainos ims mažėti.

2. Neapskaičiuojamos finansinės galimybės

Net ir nepatyrusiems naujakuriams įprasta paklausti – kiek kainuos būsto šildymas žiemą. Tačiau retas jaunuolis, iš savininko išgirdęs „apie trys šimtai litų“, tiksliai įvertina, kiek nuomojamo buto išlaikymas atsieis visą žiemos laikotarpį, kuris Lietuvoje kartais užsitęsia iki pat gegužės. Susiradus kuklesnį būstą už 600 litų dar neverta džiūgauti sutaupius, nes šaltesnį žiemos mėnesį gali tekti tiek pat sumokėti ir už šildymą.

Nepasidomėjus papildomais mokesčiais, nemaloniai gali nustebinti gaunamos sąskaitos už bendro naudojimo paslaugas, pavyzdžiui, liftų priežiūrą, atliekų išvežimą ar daugiabučių namų administravimą. „Pasitaiko atvejų, kai namo bendrija nutaria perdažyti laiptinę ir sąskaita už šias išlaidas patenka į nuomininko pašto dėžutę. Būtina iš anksto su buto savininku aptarti, kas turi padengti tokias ir panašias išlaidas“, – įspėja E. Narbuntovičius.

3. Neįamžinama būste esanti nuosavybė

Klaida, kuri nuomininkui gali brangiai kainuoti, – būste esančios nuosavybės neįamžinimas. Prieš įsikeliant į išsinuomotą būstą pravartu nufotografuoti ten esančius daiktus, interjero defektus – subraižytas grindis ar dėmėtas sienas.

„Tai gali praversti, jeigu kiltų konfliktas su būsto savininku dėl užstato atgavimo ar būtumėte nesąžiningai apkaltinti dėl daiktų apgadinimo. Juk mokėti už sulaužytą sofą, kuri sulūžo ne dėl jūsų kaltės, nenorėsite, bet jeigu jokių įrodymų neturite, tuomet kaltu tampate jūs“, – sako E. Narbuntovičius.

4. Neįvertinamas rajonas, kuriame yra nuomojamas būstas

Nuomos naujokai vos pamatę mažą buto kainą nepasidomi, kaip toli teks keliauti iki savo mokslo įstaigos. „Už 600–800 litų sumą būstą galima rasti tiek Baltupiuose, tiek Fabijoniškėse. Studentai dažnai apsigyvena ir Naujininkuose – ten taip pat žemos nuomos kainos. Bet, jeigu mokymosi įstaiga yra centre ar Saulėtekyje, tektų ilgėliau keliauti į paskaitas “, – sako E. Narbuntovičius.

5. Neskiriama laiko būsto nuomos paieškoms

Didelė tikimybė išsinuomoti „katę maiše“ atsiranda tuomet, kai neskiriama pakankamai laiko ir dėmesio būsto nuomos paieškoms. „Dabar jau nereikia keltis septintą ryto ir skubėti pirmam nusipirkti skelbimų laikraščio, kad aplenktum kitus buto ieškančius studentus. Tačiau ir dabar būtina atidžiai stebėti skelbimus internete, nuolat tikrinti, ar neatsirado naujų pasiūlymų, o suradus nedelsiant skambinti savininkams”, – sako E. Narbuntovičius.

Neskyrę pakankamai laiko buto paieškai, studentai griebia pirmą pasitaikiusį variantą, kartais užmiršdami įvertinti kitus rinkoje esančius butus ir jų kainas.

6. Nesudaroma būsto nuomos sutartis

Dažnai studentai nuomos sutartį laiko tik bereikalingu formalumu ir taip patys sau paspendžia spąstus. „Nuomodamasis butą be sutarties, nuomininkas neturi jokių teisių. Gali atsitikti taip, jog savininkas nuspręs jus išprašyti iš buto, nors tarėtės jame gyventi bent metus“, – teigia E. Narbuntovičius.

Apie Domoplius.lt

Lankomiausiame nekilnojamojo turto skelbimų portale Domoplius.lt, remiantis „GemiusTraffic“ duomenimis, per mėnesį vidutiniškai apsilanko daugiau kaip 264 tūkst. lankytojų. Šiuo metu portale paskelbta daugiau nei 89 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, parduodamų už 28,5 mlrd. litų.

Domoplius.lt prižiūri ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted ASA“. Lietuvoje „Schibsted ASA“ taip pat valdo „Žurnalų leidybos grupę“ („Žmonės“, „Laima“, „Edita“, „Ji“ ir kt.), „15 minučių“.

Daugiau informacijos:

Evaldas Narbuntovičius

Domoplius.lt projekto vadovas

Mob. tel. +370 682 54 351

El. paštas: evaldas.narbuntovicius@plius.lt

www.domoplius.lt

„PZU Lietuva“ pasidomėjo Lietuvos šeimų gyvenimo sąlygomis: atlikta apklausa parodė, kad maždaug ketvirtadalis žmonių neturi nuosavo būsto. „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nuomojasi būstą arba gyvena pas tėvus ar giminaičius. Dažniausiai tai yra žmonės iki 35 metų.

„Tyrimas patvirtino, kad jaunoms šeimoms šiandien yra sunkiau atsistoti ant kojų. Paskolas būstui jauni žmonės gauna sunkiau, todėl priversti glaustis pas tėvus. Antra vertus, nuomojamų butų paklausa didės, nes artimiausiu metu vargu ar įvyks didesnių poslinkių ekonomikoje – jaunimas negalės sparčiai užsidirbti ir įsigyti nuosavų butų. Akivaizdu, kad jauna šeima šiandien yra gana sunkioje gyvenimo starto pradžioje“, – mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo teigimu, darbo rinkoje jauniems žmonėms kol kas nėra lengva įsitvirtinti – tai lemia ir didesnę priklausomybę nuo tėvų kišenės.

„Apklausa rodo, kad nuosavo būsto neturi ne tik mažas pajamas gaunantys asmenys, bet ir vidutinio bei aukštesnio lygio vadovai. Tokie žmonės sudaro apie dešimtadalį apklaustųjų, t. y. jau galime kalbėti apie šiokią tokią tendenciją“, – mano „PZU Lietuva“ vadovas.

Jis pastebi, kad žmonės vis dažniau gyvena ir dirba skirtingose vietovėse. Kai karjera nuveda į kitą miestą ar net valstybę, tenka dažniau keisti ir gyvenamąją vietą. Ilgainiui tai daryti tampa lengviau, tad ir prisirišimas prie nuosavo namo ar buto turėtų ateityje mažėti.

Pasak M. Jundulo, gali būti, kad dalis visuomenės nusprendė eiti vakarietišku keliu ir neinvestuoti į nekilnojamąjį turtą, o gyventi nuomojame būste. Tokiu būdu Lietuvoje galime turėti naują tradiciją, kai žmonės investicijas nukreips ne į nekilnojamąjį turtą, o į savo finansinę apsaugą, taupys ateičiai.

Prasidedant vasarai daugelis pradedame svajoti apie atostogas, kurių nesudrumstų nenumatytos problemos. Neretai įvairios, net ir smulkios, klaidos renkantis atostogoms nuomojamą būstą gali sugadinti ilgai planuotą poilsį.

Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai pateikia septynias dažniausias klaidas, kurias daro nuomojamo būsto ieškantys poilsiautojai, ir pataria, kaip jų išvengti.
1. Atostogos be būsto rezervacijos. Dažnai poilsiautojai susipakuoja daiktus tik atostogų išvakarėse, o ryte iškeliauja į pajūrį neturėdami nei kambario ar buto rezervacijos. Tada belieka pasikliauti fortūna arba pusę pirmos atostogų dienos praleisti ieškant „gero varianto“.
„Jeigu važiuojate atostogauti ne sezono metu, tokia rizika gali pasiteisinti. Tačiau nusprendus atostogauti birželio – rugpjūčio mėnesiais populiariausiuose Lietuvos kurortuose, rezervacija tiesiog būtina. Nuomotojai žino, kad atvykėliai be rezervacijos neturi kur trauktis, tad gali diktuoti kainas ir net nesileisti į derybas“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
2. Atstumas iki jūros. Atostogautojai dažnai nusivilia, kad iki jūros ar kito vandens telkinio nuo išsinuomoto būsto tenka keliauti neplanuotai ilgai. Todėl rezervuojantis būstą būtina pasiteirauti, koks atstumas yra nuo jūros iki nuomojamo buto ar namo.
Jeigu skelbimuose nurodoma, kad būstas yra šalia ar netoliese jūros, patartina perklausti šeimininko, kiek konkrečiai metrų ar kilometrų yra iki vandens telkinio. Kad vėliau nereikėtų iki jūros kulniuoti penketą ar daugiau kilometrų.
3. Triukšmingi kaimynai. Atostogų nuotaiką gali sugadinti ir mėgstantys pasilinksminti kaimynai. Garsiai sklindanti muzika ne tik erzins, bet gali tapti ir konfliktų priežastimi. Prieš sumokant avansą patartina pasiteirauti būsto šeimininko, kokie žmonės šalia nuomojasi būstą – šeimos ar lengvabūdiškas jaunimas.
4. Ankstyvas atvykimas. Pasitaiko tokių situacijų, kai atvažiavus prie nuomojamo būsto šeimininkas praneša, kad buvę nuomininkai dar neišsikėlė. Tuomet lieka trypčioti šalia automobilio arba eiti pasivaikščioti. Bet kokiu atveju – brangus atostogų laikas senka.
5. Nėra, kur pasistatyti automobilį. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas – dar viena priežastis susigadinti atostogų nuotaiką.
„Išsiaiškinkite, ar tikrai turėsite, kur pasistatyti transporto priemonę. Nemalonu, kai tenka per karštį ieškoti tinkamos vietos pasistatyti automobilį arba nuolat ieškoti mokamos stovėjimo aikštelės“, – atkreipia dėmesį Domoplius.lt projekto vadovas.
6. Nenumatytos galimybės išvykti anksčiau. Nelauktas vadovo skambutis ir atostogos gali nutrūkti anksčiau, nei planuota, o būsto nuomininkas teištaria „nieko nežinau, reikės mokėti už visą laiką“.
Šeimininką reikia įspėti apie galimas nenumatytas aplinkybes ir sutarti dėl apmokėjimo tvarkos. Idealu suderinti, kad nuoma bus mokama dalimis, o paskutinis įnašas likus dviem ar trims dienoms iki atostogų pabaigos.
7. Papildomos išlaidos. Nemalonia staigmena gali tapti papildomi mokesčiai už nuomojamą butą – išnaudotą karštą ar šaltą vandenį, elektrą ir pan.
„Kartais poilsiautojams pasitaiko netikėtų situacijų, kai atsiskaitydami už nuomą jie gauna sąskaitą ir už vandenį ar namų tvarkymą. Iš pradžių vertėtų surinkti daugiau informacijos apie nuomojamo būsto šeimininkus – panaršyti internete, paklausti pažįstamų rekomendacijų ir pan. Užkirsti kelią tokiems netikėtumams galima iš anksto pasirašius trumpą dvišalį susitarimą, kad bus mokama tik nuoma. Ten galima įtraukti ir punktą apie mokėjimą dalimis“, – pataria E. Narbuntovičius.

Daugiabučius namus prižiūrinti bendrovė „Mano būstas“ trečius metus iš eilės organizuoja konkursą „Gražiausias gėlynas prie daugiabučio“. Visų Lietuvos miestų gėlininkai kviečiami kurti originalias augalų kompozicijas prie namų ir varžytis dėl gražiausio gėlyno titulo. Šis konkursas – iniciatyvos „Mūsų kiemas“ dalis.

„Šiuo konkursu siekiame paskatinti gyventojus puoselėti darželius prie namų ir taip atgaivinti gyvenamąją aplinką. Džiaugiamės, kad konkursas populiarėja kasmet. Viliamės, kad ir šiemet gėlėmis pražydę kiemai džiugins tiek kaimynus, tiek praeivius“, – sakė „Mano būsto“ generalinis direktorius Vytautas Turonis.

Gyventojai kviečiami fotografuoti tiek savo pasodintus gėlynus, tiek pastebėtus aplinkiniuose kiemuose, bei nuotraukas viešinti socialiniame tinklapyje „Facebook“, „Mūsų kiemo“ puslapyje (www.facebook.com/MusuKiemas). Organizatoriai prašo būtinai nurodyti vardą, pavardę, gėlyno adresą. Nuotraukas taip pat galima siųsti el. paštu info@musu-kiemas.lt.

Gražiausius gėlynus rinks visi Lietuvos gyventojai – laimėtojais bus pripažinti daugiausiai balsų surinkę gėlynai. Bus renkamas gražiausias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir visos Lietuvos gėlynas. Nugalėtojų laukia vertingi apdovanojimai, kuriuos įsteigė daugiabučius prižiūrinčios „Mano būsto“ grupės įmonės. Pamiršti neliks nei gėlynus įrengę žmonės, nei juos pamatę ir nufotografavę praeiviai.

Vilniaus centro gėlynais besirūpinanti „Naujamiesčio būsto“ valymo padalinio specialistė Dalė Ramoškienė pataria prieš sodinant gėles, tinkamai paruošti žemę. Apželdinimui skirtą plotą reikėtų perkasti, išrinkti stiklus, betono gabalus. Jei žemės struktūra prasta, galima atvežti derlingos kompostinės žemės. Vienmetės gėlėms dirva ruošiama 18 – 20 centimetrų gyliu, daugiametėms 20 – 40 centimetrų gyliu, priklausomai nuo to, ar šaknys kerojasi į plotį, ar gylį.

Pernai gražiausiu gėlynu Lietuvoje pripažintas Vilniaus Taikos g. 26 gėlynas, gražiausiu Vilniuje – dar vienas Taikos g. 26 gėlynas, gražiausiu Kaune – Partizanų g. 74 gėlynas, gražiausiais Klaipėdoje – Liubeko g. 13 ir Alksnynės g. 21 gėlynai, gražiausiu Šiauliuose – Tilžės 169 gėlynas.

Iniciatyva „Mūsų kiemas“

„Mūsų kiemas“ – tai iniciatyva, kurios tikslas bendromis daugiabučius namus aptarnaujančių bendrovių ir gyventojų pastangomis atgaivinti daugiabučių aplinką, skatinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir bendro turto tausojimą.

„Mūsų kiemo“ iniciatyva įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, treniruokliai senjorams gryname ore, atnaujinamos lauko krepšinio lentos įvairiuose Lietuvos miestuose. Siekiant skatinti gyventojų socialinį aktyvumą – organizuojamos bendruomenės šventės bei konkursai. Iniciatyvą įgyvendina daugiabučius namus aptarnaujančios „Mano būsto“ grupės įmonės.

Daugiau apie konkursą http://www.facebook.com/MusuKiemas arba www.musu-kiemas.lt.

Į „Veido“ klausimus atsako įmonių grupės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.

VEIDAS: Jūsų prognozėmis, kaip iki 2018 m. kis nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje?
D.D.: Nuo 2010 m. nekilnojamojo turto kainų pokyčiai šalyje yra labai nežymūs, galima sakyti, kainos stabilios. Tiesa, šių metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje, ypač prabangesnio būsto sektoriuje, kur nėra didelės pasiūlos, pastebime nedidelį kainų padidėjimą.
Vis dėlto ateitį prognozuojame gana konservatyviai – artimiausius penkerius metus būsto kainų svyravimai turėtų išlikti nedideli ir neviršyti 5 proc. per metus. Paklausa šiek tiek padidės, bet Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose didės ir naujo būsto pasiūla. Kalbant apie vidutinės ar ekonominės klasės naują būstą miegamuosiuose rajonuose, kainos gali šiek tiek šoktelėti vien dėl to, kad yra infliacija, tiek statybinės medžiagos, tiek darbo jėga pamažu brangsta. Tačiau manome, kad konkurencija rinkoje neleis kainai kilti daugiau nei 5 proc. per metus.
VEIDAS: Ar tai galioja ir senos statybos butams? Kiti rinkos dalyviai prognozuoja, kad jie dar pigs.
D.D.: Yra tokių senų daugiabučių, kurie atnaujinami, gyventojai juos apsitvarko bent iš dalies – pasikeičia langus, susitvarko šilumos punktus. Tokių butų kainų kritimo nesitikime, didelio jų augimo – irgi ne, nes seni namai nėra tokie patrauklūs jaunoms šeimoms, kurios sudaro didžiąją dalį pirkėjų, kaip naujas būstas. O kalbant apie netvarkomus, nerenovuojamus namus, kurie jau darosi avarinės būklės, kyla klausimas, kiek butai juose dar apskritai yra likvidūs. Tiesa, tokių butų kainos ir taip gana žemos, tokio būsto poreikis taip pat yra – jį perka tie, kurie negali sau leisti brangesnio būsto. Vis dėlto tokio būsto pirkėjai turi žinoti, kad ateityje jo gali ir nebeparduoti.
VEIDAS: Kokia ateitis laukia kai kurių seniausių daugiabučių sostinės Žirmūnų, Lazdynų, Naujininkų ir kituose mikrorajonuose, iš kurių baigia išsikelti visi, išskyrus pensininkus, bedarbius ir asocialius asmenis, nerodančius jokio noro rūpintis savo nuosavybe. Ką daryti su tokiais namais?
D.D.: Kalbant apie Vilnių ir ypač tuos rajonus, kuriuos minite, manau, kad tokius namus renovuoti verta, nes šie rajonai turi puikiai išplėtotą infrastruktūrą, patogų susisiekimą, tad jie turės išliekamąją vertę. O po renovacijos gal pasikeistų ir pirkėjų požiūris į tokį būstą, atsirastų naujakurių, kurie pakeistų patį gyventojų kontingentą. Geriausias rezultatas būtų, jei tokie seni daugiabučiai, ypač esantys arčiau centro, būtų renovuojami kvartalais, išsprendžiant automobilių statymo klausimus, sutvarkant kiemus, vaikų žaidimo aikšteles. Kai kuriuos mikrorajonus net galima šiek tiek tankinti – pastatyti priestatų ar po papildomą aukštą, jei leidžia konstrukcijos. Taip investuotojų lėšomis būtų galima šiek tiek padengti renovacijos išlaidas.
Tokie modeliai veiktų Vilniuje, galbūt Kaune ir Klaipėdoje, bet kitiems miestams šito nesiūlome. Provincijoje mažėjant gyventojų, butų poreikis nejuntamas, naujų daugiabučių namų nestatoma ir neplanuojama statyti, o tie gyventojai, kurie nori seną būstą pakeisti nauju, statosi individualius namus arba kotedžus. Reikia gerai pasvarstyti, kas provincijoje būtų prasmingiau: ar senus ištuštėjusius namus renovuoti, ar verčiau nugriauti, o jų vietoje statyti kitos paskirties pastatus ar naujos koncepcijos daugiabučius.
VEIDAS: Koks būstas šiuo metu turi didžiausią paklausą ir kokių tendencijų galima tikėtis per artimiausius penkerius metus?
D.D.: Nuolat stebėdami rinką nuo 2008 m. matome, kad šiek tiek sumažėjo vidutinis ekonominės klasės būsto plotas, vis daugiau gyventojų Vilniuje renkasi mažesnius nei 50 kv. m dviejų kambarių butus. Klaipėdoje padėtis panaši, o Kaune tendencijos priešingos – dauguma naujo būsto pirkėjų renkasi didesnius nei 100 kv. m kotedžus arba individualius namus. Butų rinka Kaune net mažesnė nei kotedžų. Kalbant apie antrinę rinką, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje dominuoja iki 100 tūkst. Lt kainuojantys 30 kv. m butai – tokių sandorių daugiausia. Vilniuje irgi nemažai nuperkama tokių butų, bet populiarūs ir 50–60 kv. m butai.
Kas keisis ateityje? Tendencija pirkti mažesnį būstą stabilizavosi, atlyginimams kylant pastebime, kad sostinėje pamažu didėja aukštesnės klasės ir didesnio ploto būsto paklausa. Kita vertus, pernai Vilniuje nupirkta rekordiškai daug namų valdos sklypų, o tai reiškia, kad vilniečiai labai aktyviai ruošiasi individualių namų statybai.
VEIDAS: Kainos krito, bet vis dar yra skeptikų, manančių, kad nekilnojamojo turto kainos tebėra išpūstos ir neatitinka mūsų šalies gyvenimo lygio.
D.D.: Pasakysiu porą faktų: 2012 m., palyginti su 2011 m., naujo būsto sandorių padaugėjo apie 20 proc., o šių metų pirmąją ketvirtį naujų butų parduota apie 70 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Faktai daug ką pasako: vis daugiau gyventojų perka būstą, vadinasi, kainos juos tenkina.
VEIDAS: Bet sandorių apimtys vis dar mažesnės nei iki krizės.
D.D.: Tiesa, bet šių metų pirmasis ketvirtis buvo geriausias nuo 2008 m. pirmojo ketvirčio.
VEIDAS: Ką patartumėte negalintiems apsispręsti gyventojams: verta dabar pirkti būstą ar dar palaukti?
D.D.: Visada patariame pirkti tą būstą, kuris žmogui atrodo tinkamas gyventi, nes tai ilgalaikė investicija, o ne todėl, kad būstas galbūt pabrangs arba jo neliks. Šį sprendimą reikia gerai apgalvoti, rekomenduojame pasisamdyti ekspertą, kuris įvertintų techninę būsto pusę, gerai pasverti visas būsimas išlaidas. Žinoma, nekilnojamojo turto rinka veikia tam tikrais ciklais, jai būdingi ir stiprūs pakilimai, ir nuosmukiai. Dabar yra naujojo ciklo pradžia – kainos kurį laiką laikėsi stabilios, o dabar pastebime, kad sandorių pamažu daugėja, tad kažkiek turėtų didėti ir kainos. Taigi tikimybė, kad šiandien įsigijus būstą kitąmet jis bus pigesnis, labai maža, bet tikėtis naujo kainų bumo greitai taip pat neverta. Na, o kaip bus ilgesniu laikotarpiu, šiandien turbūt niekas negali pasakyti.

SEB bankas šių metų pirmą ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų.

SEB banko duomenimis, daugiau kaip 50 proc. naujų sutarčių sudarytos pirkti būstą Vilniuje ir jo apskrityje, 25 proc. – Kaune ir jo apskrityje, 11 proc. – Klaipėdoje ir jos apskrityje. Tačiau, pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento patarėjo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinkos pagyvėjimas juntamas ir kituose didesniuose šalies miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose.

„Suaktyvėjimą, ko gero, būtų galima sieti su tuo, kad praėjusių metų antroje pusėje buvo užbaigta nemažai anksčiau pradėtų nekilnojamojo turto projektų ir rinkoje atsirado didesnė būsto pasiūla. Įtakos tam turi ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir jau kelerius metus besitęsiantis kainų stabilumas būsto rinkoje. Vis tik, nors pirmais šių metų mėnesiais matome nemažą  būsto paskolų poreikio didėjimą, apie visų šių metų būsto paskolų rinką spręsti dar anksti“, – sako V. Doveika.

Pirmo ketvirčio SEB banko duomenų analizė rodo, kad gyventojai, pirkdami būstą, dažniausiai įmoka savų lėšų, kurios sudaro 15-20 proc. būsto vertės. Daugiausia būsto paskolų yra suteikiamos pirmam nuosavam šeimos būstui pirkti, likusi dalis – būsto remontui ar kitoms būsto reikmėms. SEB banko duomenimis, šiuo metu vidutinė būsto paskolos suma yra apie 135 tūkst. litų.

Neretai planuojantys įsigyti nuosavą būstą susiduria su dilema: kas pigau – pirkti butą renovuotame daugiabutyje ar naujos statybos name? Nuosavas būstas – ilgalaikė investicija, todėl sprendžiant šį klausimą reikėtų pasidomėti ir tuo, kiek būsto išlaikymas kainuos ilgalaikėje perspektyvoje.
Sąskaitos už šildymą – vienas iš svarbiausių kriterijų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis bustą. Tikslinga išsiaiškinti, ką, naudingumo požiūriu, gali pasiūlyti atnaujinti daugiabučiai ir naujos statybos namai. Paprasčiausias būdas sužinoti, kiek namas, o drauge ir jame esantys butai, „suvalgo“ šilumos – pasidomėti jo energetinio naudingumo klase, o vėliau – palyginti kainas už šildymą skirtingos klasės namuose. Tačiau neretai trūksta informacijos apie tai, kokios klasės yra atnaujinti daugiabučiai, o kokios – naujos statybos namai, ir kaip energetinio naudingumo klasė susijusi su šildymo kaina.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, daugiausiai šiuo metu Vilniuje naujai pastatytų daugiabučių turi B energinio naudingumo klasę, kai minimalus reikalavimas naujiems pastatams – C. Renovacijos įstatymas reikalauja energijos suvartojimą sumažinti iki C klasės, tad jei statinys iki renovacijos buvo E klasės, jo energetinis naudingumas po renovacijos dažniausia būna C. Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį lyginat pastatų energetinio naudingumo klases, pasiteiravome AB „Hanner“ projektų vadovo Ramūno Banio.
„Kalbant apie renovuotų daugiabučių energetinį naudingumą, svarbu suprasti, kad minimalus reikalavimas yra atsinaujinti iki C klasės. Mažai tikėtina, kad atsiras senos statybos daugiabučių, kurie bus renovuojami iki A klasės – juk renovacijos tikslas yra pasiekti minimalią energetinio naudingumo klasę. Šiuo metu per renovaciją pakeičiami langai, apšiltinamos sienos ir stogas, geriausiu atveju – šilumos punktai ir kai kurios šildymo sistemos dalys. Renovacijos esmė nėra vidaus vamzdynų, šilumos izoliacijų ant karšto vandens ir šildymo stovų pakeitimas, vėdinimo sistemų sprendimai ir t.t. Tačiau šie dalykai išspręsti naujos statybos daugiabučiuose. Lietuvoje šiuo metu statomi nuo E iki B klasės namai, bet jau nuo 2016 m. Lietuvoje pagal priimtus reglamentus, įsipareigojimus Europos Sąjungai, turės bus statomi ne žemesnės kaip A klasės namai“, – pastebi Ramūnas Banys.
Praeitais metais Lietuvoje buvo pristatytas pirmasis A energinio naudingumo klasės daugiabutis, kuris pastatytas gyvenvietėje „Bajorų kalvos“. Kaip pastebi ekspertai, A ir aukštesnės A+ ir A ++ klasės namai šiuo metu jau statomi daugelyje ES šalių, taip pradedant vykdyti įsipareigojimus aplinkosaugos ir mažesnio energijos suvartojimo srityje. Tačiau apie kokią apčiuopiamą naudą galima kalbėti pasirinkus namus A klasės daugiabutyje?
„Naujos statybos – B ir A klasės daugiabučių gyventojai pradeda jausti, kad išleidžia mažiau pinigų šildymui jau antrąjį šildymo sezoną – kai pasibaigia visi statybos, vidaus apdailos darbai. Naujų daugiabučių gyventojai moka už šildymą žymiai mažiau nei miesto vidurkis. Vertinant pirmąjį A klasės daugiabutį „Bajorų kalvose“ pagal namui išduotą energinio naudingumo sertifikatą, galima prognozuoti, jog kaštai šiame name galėtų būti iki 50-80 proc. mažesni nei miesto vidurkis. Tačiau reikia nepamiršti, aukštesnė energetinio naudingumo klasė užtikrina, kad namas suvartos mažiau energijos, tačiau pačios energijos kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“,– atkreipia dėmesį R. Banys.
Įvarių energijos taupymo priemonių įgyvendinimas „Bajorų kalvų“ V – ojo etapo daugiabučiuose – išskirtinai mažas metinis šiluminės energijos suvartojimas šildymui – 16,84 kWh/m2 per metus. Šis skaičius yra vienas geriausių Lietuvos daugiabučiuose, todėl ekologiškų statybų ekspertai tikisi, kad „Bajorų kalvose“ įgyvendinti sprendimai padės formuoti naujus energinio efektyvumo standartus Lietuvos daugiabučių statyboje. Gyvenvietė „Bajorų kalvos“ dalyvauja projekto „Ateities miestai“ žaliųjų statybų konkurse „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas“.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris.

Palyginti su birželio mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų, kurie per artimiausius 12 mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, padaugėjo 4 proc. punktais. Tačiau padaugėjo ir manančiųjų priešingai (1 proc. punktu). „Nors manančiųjų, kad kainos didės, yra daugiau negu manančiųjų priešingai, vis dėlto, remdamiesi rinkos duomenimis ir išsamesne apklausos rezultatų analize, manome, kad toks optimizmas ne visai pagrįstas“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tokios pat ir tuo pačiu metu atliktos apklausos Latvijoje rezultatai parodė, kad šios šalies gyventojai nusiteikę optimistiškiau: 39 proc. apklausos dalyvų rugsėjo mėnesį manė būsto kainas kilsiant, 12 proc. – krisiant, 31 proc. – išliksiant tokias pat. Latvijoje nuo birželio iki rugsėjo manančiųjų, kad kainos didės, padaugėjo 4 proc. punktais, kad mažės – sumažėjo 1 proc. punktu.
Labiausiai svyruoja manančiųjų skaičius, kad kainos didės
„Iš apklausos Lietuvoje rezultatų matyti, kad labiausiai svyruoja skaičius manančiųjų, kad kainos didės. Kovo mėnesį tokių buvo 39 proc., birželio – 28 proc., rugsėjo – vėl 32 procentai. Tai rodo, kad optimizmas dėl kainų didėjimo nėra tvarus. Kita vertus, manančiųjų, kad kainos kris, nors ir pamažu, bet nuosekliai, daugėjo: kovo mėnesį tokių buvo 20, birželį – 22, rugsėjį – 23 procentai“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, palyginus anksčiau nustatytus Lietuvos gyventojų lūkesčius ir įvykusius rinkos kainų pokyčius, matyti, kad optimizmas, jei ir pasiteisino, tai tik iš dalies. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį tik naujos statybos butų vidutinė rinkos kaina kiek ūgtelėjo. Senų butų, naujų ir senų namų vidutinė rinkos kaina sumažėjo. Vilniaus mieste vidutinė perkamo ar parduodamo būsto kaina per pusmetį beveik nekito, o likusioje Lietuvos dalyje mažėjo. UAB „Oberhaus nekilnojamasis turtas“ skelbiamas penkių didžiųjų Lietuvos miestų butų kainų indeksas rodo panašias tendencijas: nuo metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio indekso vertė sumažėjo.
Jaunesni gyventojai dažniau mano, kad būsto kainos kils, vyresnių gyventojų prognozės kiek atsargesnės
SEB banko ekspertė pastebi, kad apklausos rezultatai rodo tai, kad Lietuvoje galimų pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai prieštaringi. „Išsamesnė atsakymų į klausimą, kaip kis nekilnojamojo turto kainos ateityje, analizė parodė, kad jauni žmonės (24–29 m.), kurie, tikėtina, būsto dar neturi ir norėtų jį įsigyti, dažniau mano, kad kainos kris (30 proc.), palyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tarp 30–49 metų. amžiaus respondentų manančiųjų, kad kainos kris, buvo 25 proc., 50–64 metų – 26 proc., 65–74 metų – 17 procentų. Ir atvirkščiai – manančiųjų, kad kainos didės, tarp jaunų respondentų buvo mažiausiai, t. y. 28 proc., tarp vyresnių – 34, 35 ir 32 proc. (atitinkamai pagal pirmiau išvardytas amžiaus grupes). Galime įžvelgti, kad žmonėms atrodo, jog bus taip, kaip jie norėtų, kad būtų. Tuo galima paaiškinti, kodėl kainos mažėja, nors didelė gyventojų dalis tikisi, kad jos didės: iliuzijomis, o ne realiomis prielaidomis pagrįsti lūkesčiai neretai būna pasmerkti neišsipildyti“, – sako J. Varanauskienė.
„Pastaruoju metu, kai galimų pardavėjų yra daugiau negu mokių pirkėjų, kainas dažniau diktuoja pastarieji. Prielaidų optimizmui nėra daug: vidutinis darbo užmokestis auga lėčiau negu vartojimo prekių ir paslaugų kainos, nedarbas vis dar išlieka didelis ir, nors paskolų palūkanos rekordiškai mažos, tačiau kitos skolinimosi sąlygos (būtinas pajamų dydis, sukaupta pradinė įmoka) ir išlikęs nerimas dėl ateities neskatina įsigyti būsto skolon“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2012 metų rugsėjo 16–28 dienomis. Iš viso apklausti 1028 15―74 metų Lietuvos gyventojai iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje įgauna pagreitį. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiabučių namų atnaujinimo programoje apsisprendė dalyvauti 2,2 daugiau bendrijų, suderinta daugiau kaip tris kartus daugiau investicinių projektų, vykdoma trigubai daugiau rangos konkursų. Renovacijos lyderiais šiais metais tapo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Alytaus regionai.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) trečio ketvirčio duomenimis, 2011 m. atnaujinimo programoje dalyvavo ir investicijų planus rengė 128 daugiabučių namų bendrijos, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 300. Daugiau nei pusė bendrijų investicinių planų buvo suderinti, tuo tarpu pernai per tris ketvirčius tokių planų suderinta tik 56. Daugiau nei trečdalis (110) paraiškas pateikusių bendrijų jau vykdo rangos konkursus, kai praėjusiais metais rangos konkursus skelbė apie dešimtadalis programos dalyvių.

Anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Valentino Petkūno, iki šiol renovacijos programoje dalyvavo beveik pusė tūkstančio namų, o iš gerokai aktyviau nei pernai vykstančių paruošiamųjų darbų matyti, jog atnaujinimo programos tempai ateityje tik spartės.

„Finansinio mechanizmo „Jessica“ programa, leidžianti gyventojams pigiau atnaujinti daugiabučius, įsisiūbuoja. Apie tai liudija ne tik didėjantys paraiškų kiekiai, bet ir bendrijų, kitų valdytojų bei pavienių gyventojų aktyvumas seminaruose, kuriuos rengiame įvairiuose šalies miestuose“, – pasakojo V. Petkūnas.

Iš jau apsisprendusių dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje gausumu išsiskiria Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai, spalio 1 d. duomenimis, atitinkamai pateikę 68, 55 ir 44 paraiškas. Lyderius sparčiai vejasi Alytaus regionas, kuriame renovuoti daugiabučius pasiryžo 25 bendrijos. Anksčiau lyderiu buvęs ir pagal senąją programą net 151 daugiabutį atnaujinęs Panevėžys šiemet apsukas sumažino – čia renovacijai apsisprendė 27 daugiabučiai.

V. Petkūno nuomone, gyventojų pasiryžimą paversti savo būstus ekonomiškesniais padidino ir renovacijos proceso patobulinimai.

„Tokie gyventojams palankūs niuansai kaip renovavimo iniciatyvos ir organizavimo teisės suteikimas savivaldybės įsteigtoms administravimo įmonėms, kurios gali imti paskolas savo vardu, jau užtikrinta galimybė vykdyti renovaciją etapais, sudarytos visos galimybės lengvatiniams kreditams gauti ir šimtaprocentinis visų išlaidų padengimas socialiai remtiniems gyventojams turėtų renovacijos procesus dar labiau paspartinti“, – teigia BUPA direktorius.

Planuojama, kad iki 2013 m. pagal „Jessica“ finansinį modelį bus finansuojami apie 500 daugiabučių atnaujinimo darbai. Tam būtų panaudota 400-450 mln. litų programos lėšų.

Daugiau nei trečdalis lietuvių (39 proc.) pirmąjį būstą įsigijo ar planuoja nusipirkti visam gyvenimui, o dar 12 proc. žada jame gyventi 25–35 metus. Tokias lietuvių būsto pirkimo tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, kurioje šių metų gegužės mėnesį dalyvavo daugiau nei 700 respondentų.

Tik 9 proc. respondentų teigia, kad pirmąjį būstą pirktų ne ilgiau nei penkeriems metams, o 16 proc. – 5–10 metų. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad apklausos rezultatai nestebina. Vertinant nekilnojamojo turto kainas šalyje ir vidutinį atlyginimą, būstas – labai rimtas pirkinys.

„Nenuostabu, kad daugelis lietuvių pirmame įsigytame būste gyvena visą gyvenimą. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir poreikių. Niekas netrukdo įsigyto būsto parduoti ar iškeisti į kitą. Bet kokiu atveju prieš įsigyjant ar keičiant būstą patartina labai gerai įvertinti infliaciją, esamas ir būsimas pajamas, besikeisiančią ne tik finansinę, bet ir šeimyninę situaciją“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų (46 proc.) planuoja būstą įsigyti ar jau įsigijo sulaukę 25–30 metų. 19 proc. apklausos dalyvių tinkamiausiu amžiumi įsigyti pirmąjį būstą laiko 20–25 metus, 17 proc. – 30–35 metus.

Arnoldas Antanavičius, „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, teigia, kad šiandien pagrindiniai būsto pirkėjai yra maždaug 28–40 metų amžiaus šeimos, kurių pajamos – vidutinės arba aukštesnės.

„Jaunesnės šeimos dažniausiai įsigyja pirmąjį būstą, vyresnės – turimą būstą keičia į erdvesnį, pritaikytą gyventi gausesnei šeimai“, – pirkėjų portretą apibūdina A. Antanavičius. Jis sako, kad apie trečdalis sandorių yra sudaroma su pirmojo būsto pirkėjais, o likusieji įvyksta su būstą keisti nusprendusiais klientais.

Domoplius.lt apklausos metu 16 proc. respondentų nurodė, kad bent vieną kartą jau yra keitę būstą. Daugiau nei pusė iš jų – 58 proc. – būstą keitė dėl pasikeitusios šeimyninės padėties, kas ketvirtas – dėl pagerėjusios finansinės situacijos, 9 proc. – dėl emigracijos.

Paklausiausi – dviejų kambarių butai

Dažniausiai pirmasis įsigytas ar planuojamas įsigyti būstas – dviejų kambarių butas. Būtent tokį būstą kaip pirmąjį nurodė 38 proc. apklausos dalyvių. Kas penktas respondentas žada įsigyti namą, 19 proc. – trijų ir daugiau kambarių butą, tik 12 proc. – vieno kambario butą.

A. Antanavičius sako, kad dažniausiai pirkėjai ieško apie 42–57 kvadratinių metrų, t. y. 2–3 kambarių butų. „Paklausūs yra ir individualūs namai. Taip pat populiaru pirkti žemės sklypą bei jame statyti namą. Visgi šio segmento kainų lygis aukštesnis nei butų, tad potencialių pirkėjų ratas yra siauresnis“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

E. Narbuntovičius sako, kad šiuo metu didžiausią pasiūlą Domoplius.lt sudaro būtent dviejų kambarių butai – tokių skelbimų yra daugiau nei 13 tūkstančių. Didžiąją dalį jų sudaro Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje parduodami nekilnojamojo turto objektai. Dažniausiai jų plotas siekia 40–60 kvadratinių metrų.

Apklausos metu respondentai atsakė ir kiek lėšų jie planuoja išleisti ar jau išleido įsigydami pirmąjį būstą. Daugiausiai – 44 proc. – išleido iki 150 tūkst. litų, 15 proc. – nuo 150 iki 200 tūkst. litų, 13 proc. – nuo 200 iki 250 tūkst. litų, 12 proc. – nuo 250 iki 300 tūkst. litų.

„Pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai apsiriboja 150–200 tūkst. litų suma Vilniuje ir apie 100–150 tūkst. litų Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu keičiantys jau turimą būstą į erdvesnį dažniausiai pirkiniui skiria ne mažiau kaip 300 tūkst. litų“, – tendencijas apžvelgia A. Antanavičius.

Domoplius.lt duomenimis, praėjusiais metais dažniausiai pardavinėjami butai Vilniuje buvo iki 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų.

Po banko „Snoras“ griūties Lietuvoje padaugėjo žmonių, nekilnojamąjį turtą perkančių už grynuosius pinigus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius dvejus trejus metus už grynuosius buvo nuperkama apie 30–40 proc. viso nekilnojamojo turto, o pernai gruodį ir šiemet sausį, vasarį sandorių grynaisiais dalis šoktelėjo net iki 60 proc.
Šiuo metu, nepaisant Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tokių sandorių akylos stebėsenos, daugiau kaip pusė – 50–55 proc. viso nekilnojamojo turto nuperkama už grynuosius pinigus.
Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis primena, kad notarai, remdamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, duomenis apie kiekvieną didesnį nei 15 tūkst. eurų vertės sandorį grynaisiais pateikia FNTT.
„VMI kartu su FNTT, sukūrusi Rizikos analizės centrą, išanalizavo daugiausiai klausimų keliančius keleto pastarųjų metų nekilnojamojo turto sandorius grynaisiais pinigais. Iš viso į centro akiratį pateko 536 Lietuvos ir užsienio juridinių bei fizinių asmenų vykdyti įtartini sandoriai. Tiesa, praėjusių metų gale po „Snoro“ nacionalizavimo sudaryti pirkimo ir pardavimo sandoriai į šį skaičių dar nepateko. Juos nagrinėsime netrukus, ir jei paaiškės, kad žmogus, pasiėmęs pinigus iš banko, pirko turtą, viskas gerai, o jei ne – teks įrodyti, iš kur gautos lėšos ir ar sumokėti mokesčiai“, – perspėja VMI Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Darius Buta.