Šv. Valentino dieną tik trys iš dešimties lietuvių norėtų paminėti namuose. Likusieji rinktųsi vakarą praleisti kitaip – išsinuomotų prabangų ir romantiškai įrengtą būstą.

Tai parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atliktos apklausos duomenys.

28 proc. apklausos dalyvių teigia, kad Šv. Valentino vakarą norėtų praleisti prabangiai ir romantiškai, todėl išsinuomotų viešbučio apartamentus. Ketvirtadalis respondentų labiau vertina tylą ir ramybę, todėl jie rinktųsi kaimo turizmo sodybą, o 18 proc. pirmenybę teiktų moderniai įrengtam butui sostinės centre su išskirtiniu panoraminiu vaizdu.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, pastebi, kad prieš Šv. Valentino dieną išties šiek tiek padidėja trumpam laikotarpiui išnuomojamo būsto paklausa.

„Dažniausiai siekiama, kad vakaras būtų išskirtinis, todėl ieškoma, pavyzdžiui, būsto su baseinu ar netgi nusprendžiama nuvykti prie jūros. Šiuo metu daugiausiai trumpam laikotarpiui nuomojamų būstų yra Šventojoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Nuo minėtų miestų pagal būsto pasiūlą nedaug atsilieka ir Vilnius bei Druskininkai. Kainos dažniausiai prasideda nuo 80 litų už parą, o nuomotis siūlomi moderniai įrengti butai ar kaimo turizmo sodybos“, – teigia E. Narbuntovičius.

Lietuviai nelinkę taupyti

Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai nelinkę Šv. Valentino dieną taupyti, todėl atsižvelgiant į dabartines nuomos kainas, daugelis iš respondentų galėtų sau leisti išsinuomoti būstą.

Meilės dieną beveik kas trečias apklausos dalyvis (29 proc.) būsto nuomai galėtų skirti nuo 100 iki 200 litų, kas penktas – iki 100 litų, 16 proc. respondentų nepagailėtų nuo 200 iki 300 litų, o 15 proc. – ir daugiau nei 300 litų. Penktadalis apklaustųjų būsto nuomai meilės vakarą neskirtų nė vieno lito.

Apklausos dalyviai taip pat paminėjo ir pagrindinius įsimylėjėlių vakaro akcentus. Net 42 proc. Šv. Valentino dienos neįsivaizduoja be židinyje spragsinčių malkų, o 33 proc. neatsiejama vakaro detale įvardijo baseiną su sūkurine vonia. Tik kas dešimtas įsimylėjėlių dienos neįsivaizduoja be įspūdingos, pro langus atsiveriančios, panoramos, o 8 proc. pagrindiniu akcentu paminėjo per televizorių rodomą meilės filmą.

Vasario pradžioje Domoplius.lt inicijuotoje apklausoje dalyvavo beveik 600 respondentų.

Paskolas būstui įsigyti paėmę gyventojai ieško galimybių apsaugoti šeimas – net kas antras jų draudžiasi, kad nelaimės atveju draudimas padengtų neišmokėtą paskolos sumą. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, dauguma besidraudžiančiųjų pasirenka maksimalią draudimo apsaugą.

 

„ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė pasakoja, kad būsto paskolos gavėjo investiciniu gyvybės draudimu apsidraudę gyventojai apdraudžia savo gyvybę ir taip ištikus nelaimei apsaugo artimuosius nuo jiems liekančių finansinių įsipareigojimų bankui. Tuo pat metu investuojant kaupiami pinigai gali būti panaudoti būsto paskolą grąžinant anksčiau numatyto termino, o sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, taigi, gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumą nuo sumokėtų draudimo įmokų.

 

„Būsto paskolos gavėjo investicinis gyvybės draudimas sparčiai populiarėjo. Pernai buvo sudaryta daugiau kaip 1 tūkst. tokio draudimo sutarčių, pasirašytų įmokų suma sudarė daugiau kaip 1 mln. litų. Jo apimtys nuolat augo, pavyzdžiui, 2011 m. lapkritį buvo sudaryta 35 proc. daugiau sutarčių nei per tą patį mėnesį 2010 metais“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

 

Drausdamiesi klientai gali pasirinkti, kokią paskolos dalį jie nori apdrausti. Draudžiamojo įvykio atveju, draudimo bendrovės išmokama suma būna lygi apdraustai paskolos daliai. „Praėjusiais metais visą paskolos sumą apdraudė 95 proc. klientų. Vidutiniškai pasirenkama draudimo suma siekia apie 130 tūkst. litų“, – teigia A. Kupliauskienė.

 

Už šimtatūkstantines paskolas būstą įsigiję gyventojai nesijaučia saugūs – jie apgalvoja ir tokius scenarijus, kai dėl nelaimingo atsitikimo prarandamas darbingumas. Tokią draudimo apsaugą pasirenka kas antras klientas. „Tai, kad gyventojai apsvarsto įvairius gyvenimo scenarijus ir apsaugodami šeimą ruošiasi blogiausiam – brandumo požymis. Užsienyje, kur draudimo skvarba ženkliai didesnė nei Lietuvoje, niekam nekyla klausimas, ar apsauga reikalinga, draudimasis paskolos sumai yra normali praktika“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

 

Būsto paskolos draudimu gali apsidrausti gyventojai, imantys būsto kreditą DNB banke. Tai vienas iš ERGO draudimo grupės ir DNB banko ilgametės partnerystės pasiūlymų abiejų bendrovių klientams. Būsto paskolos draudimas dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo rizika. Tai yra svarbiausios rizikos, su kuriomis susiduria šeimos maitintojas. Dauguma paskolą pasiėmusių klientų apsidrausti nusprendžia sudarydami kredito sutartį, įvertinę kredito dydį, reikiamą apsaugą ir draudimo įmokų dydį.

 

Europos bendrovė „ERGO Life Insurance“ pernai už būsto paskolų gavėjams nutikusius draudžiamuosius įvykius išmokėjo daugiau kaip 300 tūkst. litų.

28 proc. Lietuvos gyventojų įsigydami būstą neatsižvelgia į tai, kokia šildymo sistema jame įrengta. Jei turėtų galimybę rinktis, daugiau nei trečdalis gyventojų prioritetą teiktų grindiniam šildymui, nes mano, kad jis padėtų sutaupyti šildymo išlaidų.

Tokie duomenys paaiškėjo santechnikos ir šildymo sistemas gaminančios bendrovės UPONOR užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

„Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių nerūpi, koks šildymo sistemos tipas įrengtas jų būste. Dar retas kuris susimąsto, kad jis yra vienas lemiamų veiksnių, nuo kurio priklauso šildymo kaina. Žinoma, ne visada galimybė pasirinkti egzistuoja – nors grindinis šildymas tampa vis populiaresnis, nemažai nekilnojamo turto vystytojų renkasi kiek pigiau įrengiamą, tačiau mažiau ekonomišką šildymo radiatoriais sistemą“, – teigia K. Balčiūnas, bendrovės UPONOR generalinis direktorius.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog šildymas radiatoriais yra pigesnis nei grindinis šildymas, 61 proc. turėdami galimybę šį būdą rinktųsi būstui apšildyti. Didžiąją dalį jų sudaro vyriausi šalies gyventojai, jaunesni ekonomiškesniu laiko grindinį šildymą.

„Natūralu, kad vyresni žmonės yra įpratę prie radiatorinio šildymo, tačiau rengiantis įsigyti naują ar renovuoti seną būstą, svarbu apgalvoti, kurią šildymo sistemą pasirinkti – radiatorius ar šildomas grindis. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindinio šildymo sistemą, galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą nei šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pat šiluma. Tokiu būdu, šildymo sąnaudas galima sumažinti apie 12 proc.“, – skaičiuoja K. Balčiūnas.

Remiantis apklausos duomenimis, populiariausia šildymo sistema Lietuvoje yra radiatorinis šildymas – jis įrengtas 83 proc. apklaustųjų gyvenamosiose patalpose. Po jo seka kitos šildymo sistemos – orinis šildymas, saulės energija, krosnys, kurios įrengtos beveik 13 proc. gyventojų būstuose. Maždaug 4 proc. gyventojų  namuose įrengtas ir grindinis, ir radiatorinis šildymas, t.y. kombinuota sistema, kai dalis būsto šildoma grindimis, dalis – radiatoriais.

Tuo tarpu Europoje grindinis šildymas užima apie 25 proc. šildymo sistemų rinkos. Šioje srityje Lietuvą lenkia kaimyninė Estija, kur grindinis šildymas įrengtas apie 80 proc. individualių namų, apie 25 proc. komercinės paskirties, negyvenamųjų namų ir apie 5 proc. daugiabučių.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas rugsėjo mėnesį reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1000 vyresnių negu 18-os metų Lietuvos gyventojų. Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

UAB UPONOR yra tarptautinio koncerno „UPONOR Corporation“, vieno didžiausių vandentiekio ir šildymo sistemų gamintojo pasaulyje, atstovė Lietuvoje. Pagrindinės UPONOR veiklos sritys – gyvenamųjų, viešųjų, komercinių bei pramoninių pastatų mikroklimato (šildymo ir vėsinimo) bei vandentiekio sistemos. Bendrovės gamyklos įsikūrusios 11-oje šalių Europoje ir JAV, jos padaliniuose daugiau nei 30-yje pasaulio šalių dirba 3200 darbuotojų.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris.

Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, vertinant dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, vartotojų lūkesčiai gali neišsipildyti. „Atlikome mūsų portale parduodamų būstų kainų statistikos analizę, kuri parodė, kad šildymo sezonas kainų pokyčiams žymesnės įtakos neturi, galbūt tik pavieniais atvejais“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Jis taip pat pastebi, kad, pavyzdžiui, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį dviejų kambarių buto vidutinė kaina Vilniaus Senamiestyje buvo 438,3 tūkst. litų, o ketvirtajį ketvirtį smuktelėjo tik iki 437,4 tūkst. litų, o miegamajame rajone Fabijoniškėse kainos tuo pačiu laikotarpiu netgi pakilo ir siekė atitinkamai 209 ir 220 tūkst. litų.

Lyginant praėjusių ir šių metų trečiuosius ketvirčius, vidutinė dviejų kambarių buto kaina Senamiestyje smuktelėjo (nuo 438,3 iki 403 tūkst. litų), o Fabijoniškėse ūgtelėjo (nuo 209 iki 216 tūkst. litų).

Ruduo ir žiema – tinkamiausias metas paieškoms

Apklausos metu buvo domimasi ir kada geriausia pradėti būsto paieškas. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (56 proc.) teigia, kad tinkamiausias metas – ruduo arba žiema, kai tik prasideda ar jau įsibėgėja šildymo sezonas.

Tuo tarpu 22 proc. respondentų atsakė, jog yra linkę būsto ieškoti vasarą. Dalis apklausos dalyvių vasarą pradeda būsto paieškas dėl finansinių priežasčių: nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja štilis ir galbūt yra tikimybė daugiau nusiderėti. Kiti mano, kad įsigijus būstą iki rudens, paprasčiau atlikti remontą.

Evaldas Narbuntovičius, vertindamas lietuvių būsto paieškos įpročius, sako: „Būstų pasiūla tradiciškai išauga rudenį, tačiau tai nėra susiję su šildymo sezono pradžia. Tiesiog vasara – atostogų metas, todėl žmonės būna pasyvesni negu kitais metų laikais. Tuomet ir mūsų portale tiek lankytojų skaičius, tiek naujų skelbimų srautas būna mažesnis. Nors ši vasara Domoplius.lt buvo netipinė – lankytojai buvo daug aktyvesni negu ankstesniais metais“, – dabartines nekilnojamojo turto skelbimų rinkos tendencijas apžvelgia E. Narbuntovičius.

Pusmečio gali nepakakti

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kiek laiko, jų nuomone, reikėtų skirti tinkamo būsto paieškoms. 50 proc. respondentų mano, kad surasti tinkamą būstą įsigijimui gali užtrukti daugiau nei pusmetį. Kiti respondentai kiek optimistiškesni: 21 proc. teigia, kad pakaktų nuo dviejų iki trijų mėnesių, 20 proc. – nuo keturių iki šešių mėnesių, 9 proc.  – apie mėnesį.
Įvertinus apklausos duomenis taip pat galima teigti, kad būsto paieška – nuoseklus darbas. 28 proc. respondentų teigia, kad nekilnojamojo turto portaluose apsilanko kasdien, 19 proc. – kas antrą dieną, 29 proc. – kartą per savaitę.
Įdomu tai, kad populiariausias būstas tarp apklausos dalyvių individualus namas (35 proc.) arba dviejų kambarių butas (34 proc.).
„Populiariausi ieškomi būstai tradiciškai išlieka dviejų kambarių butai. Verta pažymėti, kad šiemet ypač stipriai išaugo individualių namų paklausa“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.
Verta pažymėti ir tai, kad daugiau apklaustųjų pirmenybę teikė naujos statybos būstui (55 proc.), t.y. nuo 2000 m. pradėtiems statyti namams. Likusieji – senos statybos būstui.

 

Tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje būsto kainos du pastaruosius ketvirčius vėl ėmė pamažu kristi. Kas tai: nereikšmingi svyravimai, naujo ekonomikos nuosmukio įtaka ar patvirtinimas, kad būsto kainos dugno dar nepasiekė?
Registrų centras paskelbė preliminarų 2011 m. trečiojo ketvirčio būsto kainų indeksą. Būstas nežymiai pigo visoje šalyje: Vilniuje kv. m kaina smuko vidutiniškai 0,8 proc., o visoje šalyje, išskyrus sostinę, – 2,9 proc. Būsto kainos krito ir antrąjį ketvirtį: Vilniuje – vidutiniškai 2,2 proc., šalyje – 3,4 proc., o du ketvirčius prieš tai, kaip žinoma, jau buvo užfiksuotas ilgai lauktas kainų didėjimas.
Daugiausiai ir toliau parduodama senų butų, jų kaina Vilniuje liepos–rugsėjo mėn. smuko 5,7 proc., o likusioje šalies dalyje, išskyrus sostinę – 1,3 proc. Tuo tarpu naujų butų Vilniuje kainos per šį laikotarpį vidutiniškai 6,1 proc. padidėjo, o kitur Lietuvoje – 11,4 proc. sumažėjo.
Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidento Stepono Deveikio teigimu, šie duomenys sukėlė šiek tiek nerimo ir nuostabos. “Kainų dinamikos tiesiog nebėra – yra tik sumenkusi rinka sandorių skaičiaus požiūriu ir kiekvienas sandoris įgauna vis didesnę įtaką statistikai. Tokie “rinkos virpesiai” dar gali tęstis gana ilgai tiek į vieną, tiek į kitą pusę”, – sakė S.Deveikis.
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis taip pat sutiko, kad rinkoje stebimi svyravimai yra labiau matematiniai nei realūs. “Tačiau nerimstančios kalbos apie naują pasaulinės ekonominės krizės bangą rinką gali sujaukti”, – įspėjo S.Vagonis.
“Capital line” projektų vadovės Kristinos Vegytės vertinimu, iš tiesų būsto kainų dugnas Lietuvoje esą jau pasiektas: neva pigiau pastatyti už dabar rinkoje esantį nekilnojamąjį turtą jau neįmanoma.
Lentelė

Būsto kainų pokyčiai Vilniuje (proc.)

Kv. m kainos pokytis    Bendra sandorių vertė

2010 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
–3 1,1 3,5 22,7 –3,2 –11,5 5,6 6,3

2011 I ketv. II ketv. III ketv.*
0,5 –1,8 –2,2 11,7 –0,8 n.d.

*Preliminarūs duomenys

Šaltinis: VĮ Registrų centras

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, planuojantys imti būsto paskolą, pirmiausia atsižvelgia į savo norus, asmeninę ir šeimos situaciją, o ne į rinkos veiksnius.

Šiuo metu daugiausia gyventojų (80 proc.) paskolą būstui ima dėl būtinybės įsigyti būstą. Tik 15 proc. žmonių planuoja tai daryti dėl nekilnojamojo turto kainų, 11 proc. – dėl pagerėjusios asmeninės finansinės situacijos, o 6 proc. – dėl palankių būsto kreditavimo sąlygų. Tai rodo Danske banko užsakymu tyrimų bendrovės “RAIT” atliktas būsto paskolą turinčių ir ją imti ketinančių gyventojų nuomonės tyrimas.

Būtinybė ar noras įsigyti, pakeisti būstą yra svarbiausia priežastis 25–34 m. amžiaus žmonėms (87 proc.), dar nesusituokusiems (86 proc.) bei Vilniuje gyvenantiems žmonėms (88 proc.).

Beveik pusė (47 proc.) būsto paskolą imti ketinančių žmonių turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Maždaug ketvirtadalis (23 proc.) būsto paskolą imti ketinančių gyventojų yra paėmę vartojamąją paskolą, 13 proc. turi kitą būsto paskolą, 6 proc. moka išperkamąją nuomą, o 3 proc. turi greitąjį kreditą.

Pagal tyrimo duomenis, 38 proc. paskolą būstui jau paėmusių žmonių taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų. Ketvirtadalis jų (26 proc.) turi vartojamąją paskolą, 11 proc. moka išperkamąją nuomą, 5 proc. turi greitąjį kreditą.

“Šiuo metu aktyviausiai būsto paskolomis domisi jauni, tačiau jau pakankamai finansiškai įsitvirtinę asmenys, ketinantys kurti šeimas ir norintys įsigyti asmeninį būstą sau ar savo šeimai, todėl jiems mažiau svarbios palankios nekilnojamojo turto kainos. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia ir žmonių pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis bei bankų kreditavimo sąlygomis. Dažnai net ir turėdami kitų finansinių įsipareigojimų jie planuoja imti būsto paskolą”, – sako Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Būsto paskolą turinčių bei ją imti ketinančių žmonių tyrimą Danske banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė “RAIT”. Šių metų liepos mėnesį internetu apklausta 400 respondentų.

Į bankus pasitarti dėl būsto paskolos besikreipiančius gyventojus bankininkai įspėja: nuo rudens norint pirkti būstą skolon teks įnešti didesnę savų lėšų dalį nei kada nors anksčiau.

Viena vertus, bankus griežtinti sąlygas verčia Lietuvos banko parengtos atsakingo skolinimo nuostatos. Naujos taisyklės numato, kad paskolos dydis negali būti didesnis nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Kita vertus, komerciniai bankai ir savo ruožtu yra linkę imtis didesnių atsargumo priemonių. Kaip teigia “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė, nuo šiol būstą skolon pirkti planuojantiems gyventojams reikėtų pasirūpinti 15 proc. turto vertės pradiniu įnašu, jei tai naujos statybos būstas, ir net 20–45 proc. įnašu, jei įsigyjamas senesnis nekilnojamasis turtas.
SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika papildė, kad asmeninių lėšų dalis turės būti didesnė ir perkant ne pagrindinį šeimos būstą, o, tarkime, sodybą.

Šiuo metu būsto paskolą imti ketinantys gyventojai planuoja įvertinti vidutiniškai trijų skirtingų bankų pasiūlymus. O jau būsto paskolą turintys žmonės teigia rinkęsi dažniausiai iš dviejų šalies bankų pasiūlymų. Beveik pusė būsto paskolą imti ketinančių gyventojų pirmiausia dėl paskolos kreiptųsi į banką, į kurio sąskaitą pervedamas darbo užmokestis. Tačiau gera banko, kaip būsto paskolų banko, reputacija pirmam pasirinkimui taip pat svarbi – pagal šį kriterijų į banką dėl būsto paskolos kreiptųsi daugiau nei ketvirtadalis būsto paskolą imti planuojančių žmonių. Tai rodo Danske banko užsakymu tyrimų bendrovės “RAIT” atliktas būsto paskolą turinčių ir ją imti ketinančių gyventojų nuomonės tyrimas.

Tiek būsto paskolą paėmę, tiek ją imti planuojantys respondentai nurodė, kad sprendimą, kurio banko pasiūlymą pasirinkti, daugiausia lemia banko atstovo patarimai. Antras pagal svarbą šaltinis – būsto paskolas turinčių draugų ar pažįstamų rekomendacijos. Atitinkamai 51 ir 37 proc. paskolą turinčių ir ją imti planuojančių gyventojų svarbiausiu būsto paskolos banko pasirinkimo kriterijumi įvardino banko atstovo patarimus, 24 ir 34 proc. – paskolas turinčių draugų ir pažįstamų nuomonę.

“Gyventojai, planuodami imti būsto paskolas, elgiasi vis apdairiau – stengiasi susirinkti ir išnagrinėti kuo daugiau informacijos. Prieš priimdami sprendimą gyventojai siekia įvertinti ne tik skirtingų bankų pasiūlymus, išklausyti bankų atstovų patarimų, tačiau atsižvelgia ir į jau paskolas turinčių draugų rekomendacijas. Vis labiau apgalvotas ir pamatuotas būsto paskolas planuojančių imti žmonių elgesys visų pirma rodo, kad gyventojai aiškiai suvokia tokio sprendimo svarbą”, – teigia Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Būsto paskolą turinčių bei ją imti ketinančių žmonių tyrimą Danske banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė “RAIT”. Šių metų liepos mėnesį internetu apklausta 400 respondentų.

Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų.

Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys. Perkant ar nuomojantis būstą nusiderėti nuo prašomos sumos daugiau nei 10 proc. siekia net 34 proc. vyrų,  tuo tarpu moterų – tik 25 proc.

Psichologas dr. Marius Daugelavičius, vertindamas apklausos rezultatus, pastebi, kad statistiškai moterims yra būdingesnis nepasitikėjimas savimi, o norint derėtis, reikia ryžto, sugebėjimo panaudoti spaudimo elementus.

„Moterys linkusius nusileisti, o vyrai – ryžtingesni, dažniau priima sprendimus. Nors kiekvienu atveju viskas priklauso nuo asmeninių individo charakterio savybių, tačiau pastebėti tam tikrus dėsningumus tikrai galima“, – teigia psichologas.

Vyrai mano, kad žino viską

Vyrai savo ryžtingumą įrodo ir savarankiškai spręsdami pirkti ar nuomotis būstą. Remiantis Domoplius.lt inicijuotos apklausos rezultatais, vyrai (28 proc.) yra labiau nei moterys (20 proc.) linkę sprendimą priimti patys. 70 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 77 proc. moterų teigia, jog patarimo kreipiasi į šeimą, sutuoktinį ar sugyventinį.

Komentuodamas šią situaciją psichologas pastebi, kad vyrai dažnai sprendimus priima savarankiškai, nes jie mano, kad viską žino, sugeba, jaučiasi teisūs – tokia jau vyrų ypatybė. „Moterys daugiau klausia kitų asmenų patarimų – giminių, draugų, kolegų, joms svarbu atsižvelgti į kitų nuomonę, išnagrinėti situaciją“, – lyčių skirtumus įvardija dr. M. Daugelavičius.

Vieta ir kaina – visiems svarbu

Įdomu tai, jog rinkdamiesi būstą ir moterys, ir vyrai pagrindinį dėmesį skiria vienodiems kriterijams. Didžiausią įtaką sprendimui turi vieta (27 proc. vyrų ir 25 proc. moterų) ir kaina (27 proc. vyrų ir 29 proc. moterų).

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, Lietuvoje visiems svarbiausia – vieta ir kaina, į visus kitus būsto kriterijus atsižvelgiama tik įvertinus prioritetinius. „Mūsų portale ieškantys pagrindiniais paieškos kriterijais renkasi vietą, kainą, plotą, o jei ieškoma konkrečiai buto – kambarių skaičių. Ir tik vėliau žmonės paiešką internete detalizuoja pagal  asmeninius poreikius – būsto statybos metus, aukštą, ar būste yra židinys ir t.t.“, – pasakoja E. Narbuntovičius.

Lyčių skirtumų mažėja

Prie netikėtų apklausos rezultatų galima priskirti tai, kad pastato estetinė išvaizda ar vaizdas pro langą vyrams ir moterims vienodai svarbu. Šį kriterijų kaip vieną svarbiausių įvardino 10 proc. moterų ir tiek pat vyrų.  Būsto išplanavimas svarbus 15 proc. moterų ir 11 proc. vyrų.

Psichologas M. Daugelavičius tikina, kad moterys labiau vadovaujasi emocijomis, o jas sukelia estetinis vaizdas, todėl šie apklausos rezultatai kiek netikėti. „Moterys yra kiek  labiau humanitarės, vyrai – dažniau analitinio techninio mąstymo. Jeigu moteriai patinka butas, jo išplanavimas, ko gero, ji bus linkusi jį nuomoti ar įsigyti, mažiau gilindamasi į techninius niuansus“, – spėja psichologas.

Visgi jis pastebi, kad lyčių skirtumai mūsų visuomenėje pamažu nyksta – moterys  vyriškėja, joms vis svarbiau tampa karjera, finansiniai dalykai, atitinkamai vyrai krypsta į vadinamąją tradicinę moterų pusę, daugiau dėmesio skiria šeimos rūpybai, išeina tėvystės atostogų.

„Be abejo, tam daug įtakos turi vakarietiška kultūra, pagal kurią kiek keičiasi šeimos modeliai, vertybės, standartai. Jeigu vertintume dar plačiau, yra manoma, kad antrajame tūkstantmetyje prasidėjo Vandenio era, kuomet bet kokie barjerai dingsta, ribos susilieja ir viskas suvienodėja. Pasaulis keičiasi, gamta pulsuoja tokiu ritmu, kad visos ribos pamažu tirpsta“, – apie pokyčius visuomenėje pasakoja psichologas.

Dažniausiai ieško interneto portaluose

Tiek vyrai, tiek moterys naujo būsto pirmiausia teigia ieškantys nekilnojamojo turto skelbimų portaluose: atitinkamai 73 proc. ir 84 proc. respondentų. Draugų bei pažįstamų teiraujasi 11 proc. moterų ir 7 proc. vyrų., laikraščiuose, spaudoje naujo būsto ieško 15 proc. moterų ir tik 6 proc. vyrų.

E. Narbuntovičiaus teigimu, internete galima kur kas greičiau surasti aktualią informaciją, o laikas šiandien – ypač svarbus rodiklis. “Ieškant per nekilnojamojo turto agentūras ar laikraščiuose, paieška užima daugiau laiko, nes reikia skambinti, bendrauti ar peržiūrinėti spaudą“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt inicijuotos apklausos rezultatai parodė, kad požiūriai dėl naujo būsto pirkimo ar nuomos paieškos trukmės tiek moterų, tiek vyrų panašūs: 54 proc. moterų ir 62 proc. vyrų teigia, kad būsto paieškoms skiriamas laikas nesvarbu – ieškos tiek, kiek reikės.

Gyventojai, anksčiau pirkę ekonominės klasės butus, dabar dažniau renkasi aukštesnės klasės būstą, konstatavo nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė “MG Valda”, išanalizavusi Vilniuje vystomų būsto projektų pardavimų tendencijas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį parduota virš 150 ekonominės klasės butų, o per antrąjį jų realizuota beveik 60 proc. mažiau. Tuo tarpu vidutinės klasės būsto pardavimai augo beveik 50 proc. – nuo 80 butų per pirmąjį ketvirtį iki 115 per antrąjį ketvirtį.

“Padidėjusią aukštesnės klasės butų paklausą galėjo lemti didesnė naujų vidutinės ir aukštos klasės projektų pasiūla. Be to, išaugo gyventojų kokybės reikalavimai būstui. Žmonės jau spėjo įvertinti, ką reiškia gyventi “kartoninėse dėžutėse”, todėl dabar renkasi atidžiau: įvertina ir buto kokybę, ir namo aplinką, ir kitus siūlomus privalumus” – komentavo “MG Valdos” pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

UAB “MG Valda” prognozuoja, kad ekonominės klasės pigesnių butų paklausa dar sumažės, jei bus priimtas šiuo metu svarstomas Atsakingo skolinimo gairių projektas, pagal kurį bankai galės skolinti tik iki 85 proc. būsto vertės. “Tai turės įtakos kainai jautresnėms socialinėms grupėms, kaip pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, kurioms dažnai sudėtinga perkant butą skirti 30-40 tūkst. litų savų lėšų. Tačiau vidutinės, aukštos ir prestižinės klasės pirkėjų, kurių atsiranda vis daugiau, šie pokyčiai neturėtų paveikti”, – teigė M. Umbrasas.

Būsto projektų analizė rodo, kad šiuo metu daugiausia pasiūloje esančių butų yra ekonominės klasės. Liepos 1 dienos duomenimis, tokių butų Vilniuje buvo virš 630, vidutinės klasės butų skaičius siekė 350, aukštos klasės – daugiau nei 300. Mažiausiai yra prestižinės klasės butų, kurių skaičius nesiekia nei 50.

UAB “MG Valda” atlikta analizė rodo, kad pastarąjį pusmetį beveik dvigubai išaugo trijų kambarių butų pardavimai.

Pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas sako, kad tokius pokyčius padiktavo sumažėjusios būsto kainos. “Jei anksčiau šeima galėjo įpirkti dviejų kambarių butą, dabar už panašią kainą jau gali įsigyti didesnį, trijų kambarių butą”, – komentavo “MG Valdos” atstovas.

“Remiantis statistika matyti, jog žmonės jau gerokai aktyviau renkasi būstą naujai statomuose objektuose. Pradėtų statyti butų pirmąjį šių metų ketvirtį parduota apie 140, o per balandį, gegužę, birželį jau beveik 40 proc. daugiau. Tai rodo, kad gyventojai nebebijo pirkti iš patikimų vystytojų, nes esanti pasiūla jau įgyvendintuose projektuose greičiausiai nebetenkina žmonių poreikių”, – teigė M. Umbrasas.

 

“Dabar jūsų buto remontuoti negaliu, turiu kitų darbų – statau namą. Mėnesiuką teks palaukti. Man krizė baigėsi jau pernai”, – atšovė vilnietis statybininkas Edvardas, paklaustas, kada galėtų perdažyti buto sienas.
Tokį jau dvejus metus negirdėtą atsakymą statybininkų ieškantiems klientams šiuo metu tenka išgirsti vis dažniau. “Plytelių klojėjai dabar deficitas. Jų tikrai trūksta, tad šie specialistai užsiėmę mažiausiai tris savaites į priekį. Ir dažytojai labai apkrauti”, – patvirtina vidaus įrengimo darbus atliekančios statybininkų brigados “NT meistrai” atstovas Andrius Aleksejevas.
Žinoma, užsirašyti į eilę ir mėnesį laukti atvykstant meistro, kaip būdavo ekonominio pakilimo laikais, dar nereikia – paieškojus visada galima rasti statybininkų, galinčių pradėti dirbti kad ir po kelių dienų. Tačiau kvalifikuotiems, gerų rekomendacijų nestokojantiems meistrams šiuo metu darbų pakanka, tad jie jau pradeda rinktis ir nebesiima kiekvieno užsakymo.
“Labai daug žmonių skambina dėl įvairių smulkmenėlių – balkoną suremontuoti, sanitarinį mazgą pakeisti. Tokių labai dažnai net nesiimame, nes turime didesnių objektų”, – pripažįsta su keliais kolegomis pagal verslo liudijimą dirbantis Artūras Jermakovas.
Darbuotojų nenorą imtis smulkių remonto darbų pastebi ir įmonės “G&J Group” direktorius Giedrius Sapka. “Darbuotojai orientuojasi į didesnius darbus: jei žmogus paskambins ir paprašys iškloti tualetą plytelėms, darbuotojas nenorėsi pas jį eiti – jis rinksis užsakymą, kur plytelėmis reikia iškloti 100 kv. m plotą. Žinoma, per krizę neatmesdavome jokio darbo, net jei prašydavo tualetą paklijuoti – eidavome ir klijuodavome”, – pasakoja G.Sapka.
A.Aleksejevas džiaugiasi, kad šiandien padėtis statybos ir remonto rinkoje, palyginti su 2009–2010 m., smarkiai pagerėjusi ir užsakymų sulaukiama beveik dvigubai daugiau. Dažniausiai žmonės prašo išklijuoti patalpas plytelėmis, atlikti kapitalinį buto remontą arba pabaigti sunkmečiu sustojusius statybų darbus. “Per krizę savo eilės sulaukė visi klientai, kurie meistrų neprisišaukdavo bumo laikotarpiu: sunkmečiu buvo remontuojami visi seni butai, nes pakilimo metu mums labiau apsimokėdavo įrenginėti naujus. Dabar užsakymai pasidaliję per pusę: renovuojame ir senus butus, ir įrenginėjame naujus butus ar namus”, – paaiškina A.Jermakovas.
Kaune dirbantis G.Sapka taip pat pastebi, kad naujų butų su daline apdaila įrengimo darbų gerokai padaugėjo – tokių užsakymų per krizę pasitaikydavo itin retai.

Statybininkų gretas praretino emigracija

“Visa rinka atgijo, bet pagrindinė to priežastis gal ne tiek ekonomikos augimas, kiek darbo jėgos sumažėjimas”, – į emigracijos padarinius dėmesį atkreipia A.Aleksejevas, asmeniškai pajutęs konkurentų sumažėjimą.
Iš tiesų, krizė kaip reikiant apšienavo statybininkų gretas – dalis jų emigravo, o dalis praradę darbą turėjo persikvalifikuoti. “Iš dešimties darbuotojų kokie du–keturi emigravo”, – antrina įmonės “G&J Group” direktorius G.Sapka.
Šią tendenciją pajuto ir Lietuvos architektai. “Didelė bėda dėl gerų statybininkų, nes jų Lietuvoje mažėja. Manau, kad didelė dalis gerų stalių, mūrininkų emigravo – tai su darbo užmokesčiu ir darbo pasiūla susijęs rezultatas. Dabar susirasti normalesnių specialistų gana sudėtinga”, – apgailestauja kaunietis architektas Rimas Adomaitis.
Jis pasakoja, kad su šia problema susidurta jau pavasarį, kai dėl keleto stambesnių statybos objektų buvo rengiami konkursai. “Rangovai sakė, kad pavasarį jau per vėlu konkursus skelbti: jeigu į juos būtų kreiptasi rudenį, dar viskas būtų buvę gerai”, – pokalbį su statybos bendrovių vadovais prisimena architektas.
Dėl šios priežasties statybų bendrovės jau pasinėrė į aktyvią kvalifikuotų specialistų paiešką, tačiau jų rasti ne taip lengva. “Mes nuolat ieškome specialistų, ypač plytelių klojėjų. Sudėtinga jų rasti, nes meistrų yra, bet gerų meistrų – nedaug. Šią tendenciją įrodo tai, kad pastaruoju metu pagrindinis mūsų užsiėmimas – perdaryti kitų meistrų atliktą darbą. Prieš metus to beveik netekdavo daryti”, – tvirtina A.Aleksejevas.
Iš tiesų, sunkmečiu sumažėjus darbų apimtims, statybininkai daugiau dėmesio skirdavo darbų kokybei, tačiau padėčiai gerėjant statybinio broko problema ir vėl ima lįsti į paviršių.

Statybos įkainiai didėja

Pagyvėjus rinkai ir mažėjant kvalifikuotų meistrų, ūgtelėjo statybos darbų įkainiai. Tiesa, ne tiek, kiek norėtų patys statybininkai – prieškrizinio lygio aukštumų kainos dar tikrai nepasiekė. “Dabartinės kainos – maždaug 2006 metų lygio”, – pabrėžia rekomendacijas statybos sąmatų skaičiavimams rengiančios bendrovės “Sistela” direktorius Albinas Vaitkevičius. “Sistelos” turima informacija, rinkoje statybos įkainiai nuo pernai paaugo 3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, statybos kainos, į kurias įskaičiuojama medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio sąnaudos, mokesčiai ir kitos išlaidos, dugną pasiekė 2009 m. trečiąjį ketvirtį, kai per metus nukrito net 13,8 proc. Jos stabilizavosi 2010 m. paskutinįjį ketvirtį, o 2011 m. pirmąjį, palyginti su buvusiomis prieš metus, ūgtelėjo 1,5 proc.
Šiemet nuo pavasario padidėjo daugumos statybos darbų kainos. Kaip vardija A.Aleksejevas, plytelių klijavimo kaina ūgtelėjo 30 proc. ir šiuo metu išklijuoti plytelėmis kvadratinį metrą kainuoja 30 Lt. Prieš pusę metų tokiam darbui meistrą galėjai prisikviesti už 25 Lt, o prieš metus – už 20 Lt. Sienų dažymo kainos pakilo iki 20 proc., tad šiuo metu glaistymas ir dažymas du kartus atsieis 20 Lt už kvadratinį metrą. Žinoma, paieškojus internete galima rasti skelbimų, kuriuose statybininkai siūlosi dažyti sieną ir po 12 Lt už kvadratinį metrą, tačiau dažniausiai tokią kainą siūlys mokesčių nemokantys “nelegalai”, o rizika dėl darbo kokybės bus gana nemaža.
Priminsime, kad prieškrizinės kainos siekdavo dabar sunkiai suvokiamas aukštumas: 50 Lt ir daugiau už kvadratinį metrą plytelių klijavimo ir 35 Lt už dažymo.
Beje, rinkoje jau pasijutęs darbuotojų trūkumas verčia įmones pradėti kelti statybininkams atlyginimus. “Sistelos” duomenimis, darbo jėgos kaina, palyginti su pernai, padidėjo 5 proc. ir šiemet statybininko valandos įkainis siekia 13–15 Lt už valandą, kai pernai buvo 11–12 Lt. 2008 m. statybininko darbo valanda kainavo apie 20 Lt.
Kita priežastis, kelianti statybos darbų įkainius, – brangstančios statybinės medžiagos. “Apdailos medžiagų gamintojai savo produkciją kiekvienais metais brangina vidutiniškai 3–7 proc. Jų teigimu, tai susiję su žaliavų ir energijos brangimu. Vidutiniškai toks pabrangimas atsikartoja ir Lietuvos rinkoje. Bendrąsias statybines medžiagas (cementą, statybinius blokelius, apšiltinimo medžiagas) gamintojai šiemet brangino 10–20 proc.”, – informuoja apdailos medžiagų prekybos tinklus valdančios bendrovė “Iris” pardavimo direktorius Tadas Zdanavičius.
“Sistelos” vadovas A.Vaitkevičius priduria, kad 7 proc. pakilo ir metalų bei spalvotųjų metalų, vamzdžių, asfalto, 5 proc. – izoliacinių medžiagų, 4 proc. – elektrotechninių medžiagų kaina.
“Statybos darbų kainų kreivė judės aukštyn, nes darbo valandos, medžiagų kaina, degalų ir energijos išteklių sąnaudos turi tendenciją didėti”, – apibendrina A.Vaitkevičius.

Box

Statybininkų darbo įkainiai

Darbas (kub. arba kv. m kaina)    2011 m. liepa (Lt)    2009 m. birželis (Lt)    2008 m. birželis (Lt)

Mūrijimas    80–100    50–80    120–180
Sienų tinkavimas    10–15    10    35
Plytelių klijavimas    20–35    15–25    50–70
Dažymas, glaistymas    16–20    10    25–35
Parketo klojimas    30–35    35    55
Gipso kartono lubų įrengimas    17–20    10–15    25–35
Grindų betonavimas    12–13    8–20    16–30

Šaltinis: statybos įmonių ir su patentais dirbančių statybininkų apklausa; kainos skirtos privatiems klientams

Box
Pajūryje dygsta apartamentai

Kol mažos įmonėlės ir pagal verslo liudijimus dirbantys meistrai užsiima senų namų remonto ir naujų butų įrengimo darbais, didesnės statybų bendrovės po truputį imasi butų bei komercinių patalpų statybos. Žinoma, iki buvusių apsukų dar labai toli.
Architektas Rimas Adomaitis pastebi, kad labiausiai atsigavimas statybų rinkoje pasijuto pajūrio zonoje. “Pajūryje atsigavimas gana ženklus. Rengiame daug projektų – didžioji dalis yra apartamentai. Jų pirkėjai – užsieniečiai, tarp kurių daugiausiai iš Rusijos”, – pasakoja R.Adomaitis.
Pagyvėjo ir komercinių patalpų statyba. Pasak R.Adomaičio, priešingai nei prieš krizę, dabar dygsta ne didžiuliai prekybos centrai, bet iki 10 tūkst. kv. m dydžio komercinės patapos, skirtos nuomai. Pagrindinis skirtumas – dabar nuomojami kur kas mažesni plotai negu prieš keletą metų. “Rinka susitraukusi, darbuotojų mažiau, tad ir poreikiai sumenko – nuomojami plotai įmonių prekių ekspozicijoms sumažėję nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių kvadratinių metrų. Dabar dažniausiai nuomojami 60–80 kv. m plotai”, – pokytį komentuoja architektas.

Pernai prie būstų rinkos atsigavimo labiausiai prisidėjo didieji miestai, o šiemet sandorių augimas didžiuosiuose miestuose pradeda išsikvėpti.

“Rinka artėja prie sveikos būsenos – nebebijodami perka tie, kam reikia, tačiau neperka ir neparduoda tie, kam nereikia. Manau, kad rinkos augimą šiemet daugiau lemia fundamentalūs, o ne psichologiniai veiksniai. Mažesni miestai natūraliai atsilieka, juose vykstantys procesai primena tai, ką matėme didmiesčiuose 2010 metais, kai iš pogrindžio išlindę pirkėjai ir pardavėjai vėl pradėjo aktyviau veikti”, – “Verslo žinioms” sakė “DnB Nord būstas” direktorius Gediminas Jankauskas.

Šiemet sausio-balandžio mėnesiais, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, Mažeikiuose, anot “DnB Nord būsto”, sandorių skaičius padidėjo 37,2 proc., o Vilniuje augo 3,2 proc., Kaune – 7,5 procento.

Pernai būstų rinkos augimas siekė maždaug 30 proc. Šiemet būstų sandorių skaičius, palyginti su 2010-aisiais, auga 10 proc.. Registrų centro duomenimis, būstų sandorių skaičiaus augimas sulėtėjo ir tai rodo, kad žmonių nebeveikia rinkos dalyvių prognozės, jog būstai brangs.

Anot Registrų centro, seniau žmonės į tokius mėginimus dirbtinai sužadinti kainų augimą reagavo jautriai, tai atsispindėdavo sandoriuose, o dabar pirkėjai tiesiog nereaguoja.