Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto.

Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos. Tai padaryta pirmą kartą nuo recesijos, per kurią palūkanų norma, siekiant paskatinti ekonomiką, buvo tik mažinama, pradžios – 2008-ųjų vidurio.

Pasak “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tai reiškia, kad gyventojai visą šį laikotarpį galėjo skolintis pigiau ir mažiau mokėjo už jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsižvelgiant į atsitiesiančią Europos ekonomiką ir naftos bei maisto produktų kainų įtaką infliacijai, palūkanų normą vėl nuspręsta padidinti. “Tai padarys netiesioginę įtaką mokėjimams už paskolas eurais, todėl svarbu, kad gyventojai žinotų, kodėl reikia mokėti daugiau, ir būtų tam pasiruošę”, – sako O. Bložienė.

Pasak jos, pokyčius pajus visi būsto paskolas ir kai kurie vartojamąsias paskolas šia valiuta su kintamomis palūkanomis paėmę gyventojai. Paskolų mokėjimus pakoreguos sąsajos tarp bazinės ir tarpbankinės palūkanų normų.

Įtaką įmokoms už eurais ir su kintamomis palūkanomis paimtas paskolas daro tarpbankinė palūkanų norma (EURIBOR), kuri nėra tapati bazinei palūkanų normai, tačiau smarkiai nuo jos priklauso. “Duomenų analizė rodo, jog bazinių palūkanų pasikeitimas ta pačia kryptimi keičia ir EURIBOR, t. y. bazinėms palūkanoms padidėjus, EURIBOR dydis kyla, sumažėjus – leidžiasi”, – sako O. Bložienė.

Lietuvos banko užsakymu vasario-kovo mėnesiais bendrovė “Spinter tyrimai” atliko paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro 168 tūkst. Lt, arba beveik 49 tūkst. eurų. Remdamiesi šios apklausos duomenimis, “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai suskaičiavo, kad bazinių palūkanų pasikeitimas gali padaryti tokią įtaką EURIBOR, kad vidutinio dydžio paskolą eurais su kintamomis palūkanomis turinčių gyventojų mėnesio įmoka išaugs 35 litais.

Be to, O. Bložienė pabrėžia, kad įtakos EURIBOR kitimui turi ne tik bazinių palūkanų pokyčiai, bet ir kiti ekonominiai rodikliai bei finansų rinkų situacija. Štai nuo praėjusių metų balandžio 6 mėnesių EURIBOR išaugo 0,63 procentinio punkto, nors bazinės palūkanos tuo metu nekito. Taigi tarpbankinei palūkanų normai jau metus stiebiantis aukštyn, vidutinio dydžio paskolos mėnesio įmoka gali išaugti ir daugiau nei 35 litais. Tie, kurių turimos paskolos dydis viršija minėtą vidutinį dydį, turėtų būti pasiruošę mokėti dar daugiau.

“Būsto paskolų gavėjų pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutiniškai 17 proc. Tačiau vidutinė įmoka, nepaisant paskolų turėtojams nepalankių pastarųjų pokyčių, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. mažesnė nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių finansinė situacija dėl išaugusių palūkanų greičiausiai nesikeis”, – sako asmeninių finansų ekspertė.

Ji prognozuoja, kad palūkanų pokytis bus ryškesnis mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams – ypač tuo atveju, jei palūkanos bus perskaičiuojamos dar nesibaigus šildymo sezonui. Nors finansų rinkos bazinių palūkanų pokytį jau įsisavino, palūkanos šiuo laikotarpiu buvo perskaičiuotos tik mažai daliai paskolų turėtojų, todėl didžiosios jų dalies pokyčiai dar tik laukia.

Turintiems paskolas eurais su kintamomis palūkanomis O. Bložienė pataria atkreipti dėmesį į palūkanų perskaičiavimo datą ir pasitikrinti paskolos likutį. “Daliai gyventojų gali prireikti pakoreguoti savo finansinę elgseną ir perskirstyti biudžetą taip, kad tam tikra nebūtiniausioms prekėms numatytų išlaidų dalis tektų finansinių įsipareigojimų padengimui. Numoti ranka į bazinės palūkanų normos kaitą nereikėtų, nes, ekonomistų prognozėmis, tai gali būti ne paskutinis bazinės euro zonos palūkanų normos kitimas šiais metais. Susitvarkyti su pokyčiais bus lengviau iš anksto numačius, kokio dydžio papildomos sumos gali prireikti padengti išaugusiai paskolos įmokai”, – apibendrina “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė.

Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos bazinė palūkanų norma gali padidėti dar 0,5 procentinio punkto. Vadinasi, vidutinio dydžio būsto paskolos eurais su kintama palūkanų norma mėnesio įmoka metų pabaigoje gali būti išaugusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padidėjusi įmoka vis dar būtų 13,3 proc. mažesnė nei 2008 m.

Valstybės paramos dalį daugiabučių renovacijai reikia didinti, kad ji siektų daugiau nei 15 proc., teigia dalis valdančiųjų koalicijos partnerių. Tačiau valdančiosios Konservatorių frakcijos Seime lyderis sako, jog nereikia skubėti dalinti pažadų, konkrečių sprendimų dar reikės palaukti.

“Yra duotas uždavinys, kad iki gegužės 1 dienos Vyriausybė, šiai programai pritarusi, pateikia Seimui reikiamas pataisas”, – trečiadienį ryte po koalicijos partnerių susitikimo žurnalistams sakė Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Arūnas Valinskas.

Šios partijos deleguotas aplinkos ministras valdančiajai koalicijai pristatė savo siūlymus, kaip skatinti būsto renovavimą.

Pasak A.Valinsko, tyrimai jau baigti, ir planuojama renovavimą “labai aktyvinti”, didinant valstybės kompensuojamą išlaidų dalį iki daugiau nei 15 procentų.

“Apie konkrečius mechanizmus, kaip įsukti renovaciją, gal šiuo momentu kalbėti būtų ankstoka. Aišku, mes visi suprantame, kad, ko gero, procentą reikia didinti, bet reikia palaukti dabar Vyriausybės sprendimų, kurie turi būti suderinti su Europos investicijų banku, ir su Finansų ministerija, be abejo. Teoriškai mes čia galime lengvai kažką pažadėti, bet reikia sukurti ir praktinius mechanizmus tam įgyvendinimui”, – žurnalistams sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Pasak jo, svarbu per kelias savaites rasti sprendimus, kurie padėtų “įsivaizduoti” masinę renovaciją, kad procesai “būtų įsukti” per 1-1,5 metų. J.Razma teigė, jog anksti įvardyti konkrečią valstybės paramos dalį.

“Kiek tai (kompensacijos dalis – BNS) bus, kol kas neaišku, dėl tų skaičių mes neapsisprendėme, bet buvo pritarti, kad taip reikia daryti, ir gegužės pradžioje tie įstatymai turi pasiekti Seimą, nes sutarta, kad per tas kelias savaites Vyriausybė savo namų darbus pasidarys”, – kalbėjo A.Valinskas.

Pasak jo, bus siekiama, kad būtų kuo greičiau panaudoti “įšaldytus” 800 mln. litų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas siūlo didinti valstybės finansavimą iki 30-50 procentų. G.Kazlauskas praėjusį ketvirtadienį BNS sakė tikintis, kad sprendimas dėl didesnio valstybės indėlio bus priimtas iki Seimo vasaros atostogų.

Didinti valstybės indėlį atnaujinant būstus ministras praėjusią savaitę ragino ir Seime.

Dabar valstybė kompensuoja 15 proc. renovavimo išlaidų, o likusias padengia patys gyventojai, kurių bendrijos iš bankų gali skolintis lengvatinėmis sąlygomis – fiksuotos paskolų palūkanos yra ne didesnės kaip 3 procentai.

Gyvenamoji statyba miško teritorijoje turi būti leidžiama tik su griežtai apibrėžtomis išimtimis, teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Interviu Žinių radijui trečiadienį ji tvirtino, kad Seimas dabar svarsto sudėtingus ir painius įstatymo pakeitimus. Įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.

“Ten, kur yra privatus miškas, jis gali tapti vienoje-kitoje vietoje panašus į kolektyvinį sodą su tvoromis. Mes turime aiškiai žinoti, kas tai yra išimtinė teisė, ir ji įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta”, – sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvoje yra apie 250 tūkst. miško savininkų. I.Degutienės nuomone, galimi trys atvejai, kuomet miškuose būtų galima statyti būstą.

“Pirma, buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje tik tada, kai prieš okupaciją, konfiskavimą ten ir buvo namų valda. Antras atvejis galimas – natūraliai neapaugusius miško plotus – pieveles, kur irgi galima būtų suformuoti namų valdą. Ir dar vienas – gyvenamas namas su statiniais, statytas iki 1995 metų, iki Miškų įstatymo priėmimo. Tuomet būtų aišku, kokios tos išimtys”, – teigė ji.

Jos teigimu, Seimo nariai pateikė labai daug skirtingų pataisų, prieštaringas nuomones išsako visuomenė.

“Antradienį buvo grupės piketuojančių – vieni už vieną variantą, kiti už kitą. Turbūt reikėtų priminti vieną dalyką ir atkreipti dėmesį, kad dėl iki šiol galiojusių griežtų miško įstatymo apribojimų, turbūt gražiausios Lietuvos vietos ir liko neužstatytos. Tačiau Miškų įstatymą reikėjo taisyti, nes Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, pabrėžiu – išimtiniais atvejais, galima miško paskirties žemėje formuoti namų valdą. Todėl buvo sudaryta darbo grupė parengti įstatymo projektą”, – teigė Seimo pirmininkė.

Jos nuomone, labiausiai baiminamasi, kad miškai nebūtų užstatyti.

Teisėsaugos institucijų tiriamas ir teisinių ginčų sukėlęs būsto renovavimo viešinimo konkursas toliau stringa. Kai kurie jo dalyviai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pateikė pretenzijas dėl dviejų iš keturių konkurso dalių laimėtojų.

Pretenzijos pateiktos dėl pirmos ir trečios konkurso dalies, BNS patvirtino agentūros direktorius Arūnas Aliulis.

Tuo tarpu viena sutartis jau pasirašyta, o antroji turėtų būti pasirašyta netrukus. BUPA viešųjų ryšių specialistas Einaras Burkšas BNS pranešė, kad su konkurso antros dalies laimėtoja bendrovė “Avenire” sutartis jau pasirašyta – įmonė už 850 tūkst. litų organizuos renginius, seminarus.

Su konkurso ketvirtos dalies laimėtoja – bendrove “Box Agency” sutartį planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Iš šios bendrovės bus perkamos reklamos paslaugos.

A.Aliulio teigimu, pirmos konkurso dalies rezultatus ginčija ryšių su visuomene agentūra “VIP Viešosios informacijos partneriai” (VIP), veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su “Publicum” ir viešųjų ryšių specialistu Liutauru Ulevičiumi, o trečios dalies – “KPMS ir partneriai”.

“Čia nėra nieko rimta – apskundė, nes laimėtojas nurodė pernelyg mažą kainą, kurią jis yra pagrindęs”, – sakė A.Aliulis. Anot jo, agentūra per dvi savaites turi pateikti atsakymus dėl pretenzijų.

Jo teigimu, pirmosios konkurso dalies preliminarus laimėtojas yra ryšių su visuomene agentūra “Idea Prima”, trečios – agentūra “Avenire”.

“Mes esame 100 proc. tikri dėl savo teisumo. Buvo trys bylos, iš kurių dvi mes laimėjome. Vieną pralaimėjome dėl, švelniai tariant, Plytniko (Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko – BNS) pozicijos”, – kalbėjo A.Aliulis.

Pirmos konkurso dalies laimėtojas, pasak A.Aliulio, turės koordinuoti ir valdyti visuomenės informavimą, trečios dalies – rinkti ir skelbti informaciją žiniasklaidoje ne reklamos priemonėmis.

Tačiau neatmetama, kad nepatenkintieji konkurso rezultatais, kaip ir anksčiau, teisybės gali ieškoti teismuose.

Visuomenės informavimo kampanija turėjo prasidėti dar 2010 metais. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skaičiavo, jog visai kampanijai gali prireikti apie 9,2 mln. litų.

Teisiniuose ginčuose su agentūra dalyvavo viešųjų ryšių bendrovės “IC Baltic”, “Idea prima”, “Box Agency” ir “VIA media”. Konkurse, be jau minėtų, dalyvauja Baltijos viešųjų ryšių grupė, “Prime Partner”, “Credo R”, “AdLove” bei kiti.

Generalinė prokuratūra praėjusį pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymų daryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimams – jis susijęs su būsto renovavimo viešinimo konkursu, kurį skelbė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

Vadinamojoje ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymoje teigiama, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai ne kartą kontaktavo su Ž.Plytniku dėl šio konkurso, nes VPT konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų.

Mažiausiai ketvirtis Lietuvos gyventojų turimų būsto paskolų, paimtų pučiantis nekilnojamojo turto burbului, dabar yra didesnės nei už skolintus pinigus pirktas ir nuvertėjęs būstas.

Bendrovė “Būsto paskolų draudimas” (BPD) skaičiuoja, kad kone visos 2006-2008 metais paimtos būsto paskolos, kurios apdraustos įmonėje, yra didesnės vertės, nei dabar kainuoja už jas įsigytas nekilnojamasis turtas, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Daugumai BPD klientų, būstą pirkusių 2006-2008 metais, už parduotą būstą gautų pinigų pakaktų tik dviem trečdaliams skolos bankui padengti”, – teigė “Būsto paskolų draudimo” vyriausiasis aktuarijus Vilius Dereškevičius.

2006-2008 metais buvo išduota beveik 100 tūkst. paskolų būstui įsigyti, arba maždaug du trečdaliai visų Lietuvos būsto kreditų. Beveik ketvirtis jų buvo apdrausta “Būsto paskolų draudime”.

Lietuvos bankas sakė neturintis duomenų, kokios dalies žmonių paskolos yra didesnės nei vertas už juos įsigytas būstas.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt paskaičiavo, kiek ir kokio dydžio papildomų mokesčių turi mokėti buto pirkėjas, kol galutinai įvykdomas buto pirkimo-pardavimo sandoris. Suskaičiuotos apytikslios išlaidos, patiriamos įsigyjant 200 tūkst. litų vertės butą ir išsimokant iš banko paimtą paskolą su 40 metų grąžinimo terminu. Portalo duomenimis, tokiomis sąlygomis įsigyjami būstai 2010 metais buvo paklausiausi.

Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičius teigimu, turto vertinimo bendrovės, VĮ Registrų centro, notaro bei draudimo paslaugų, banko palūkanų ir kitais mokesčiais verta pasidomėti vos pradėjus ieškoti būsto. „Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ar per 40 metų išsimokant būsto paskolą sumokamos papildomos sumos atskirai gal ir neatrodo tokios didelės lyginant su buto verte, tačiau jas susiskaičiavus visam sandorio įgyvendinimo laikotarpiui iš anksto galima geriau įsivertinti savo galimybes, galiausiai – išvengti nemalonių staigmenų, galinčių apkartini būsto pirkimo procesą“, – sako E. Narbuntovičius.

Sudarant sandorį prireiks apie 2,6 tūkst. litų

Domoplius.lt projekto vadovo skaičiavimais, tvarkant visus reikiamus 200 tūkst. litų vertės buto pirkimo-pardavimo ir 40 metų laikotarpiui išduodamos paskolos dokumentus sumokama apie 2 600 litų.

Perkant nekilnojamąjį turtą neretam prireikia imti paskolą iš banko, o prieš pasirašant kredito sutartį turi būti atlikti keli investicijų reikalaujantys žingsniai. Pirmiausia, žinoma, išsirinktas būstas, tuomet atliktas jo kaip įkeičiamo turto rinkos vertės įvertinimas, paruošti kiti banko reikalaujami dokumentai ir atidaryta banko sąskaita, jei iki šiol tai dar nebuvo atlikta.

„Tiesa, nereikia užmiršti, kad net jei ir imama paskola iš banko, santaupų prireiks ne tik papildomiems mokesčiams, bet ir daliai būsto vertės padengti – pradiniam įnašui į banką ir avansiniam mokesčiui pardavėjui. Avansas dažniausia sudaro 3 proc. sandorio vertės. Konkrečiu atveju, perkant 200 tūkst. litų vertės butą, jis bus 6 tūkst. litų. Pradinis įnašas bankui priklauso nuo buto amžiaus ir banko reikalavimų. Vidurkis – apie 15 proc., taigi analizuojamuoju atveju – 30 tūkst. litų“, – skaičiuoja E. Narbuntovičius.

Kai išsirinktas būstas perkamas per tarpininkus, nekilnojamojo turto agentūros brokerius, už jų paslaugas imamas tam tikras mokestis arba sutarta konkreti pinigų suma. Dažniausia tai būna komisinis mokestis, kurio dydis svyruoja nuo 1,5 iki 3 proc. Nuo minėtosios 200 tūkst. litų sumos 1,5 proc. būtų 3 tūkst. litų, tačiau juos paprastai moka pardavėjas, kiek rečiau – abu sandorio dalyviai lygiomis dalimis.

Nustatyti perkamo turto rinkos vertę vidutiniškai kainuoja apie 250 litų. E. Narbuntovičiaus teigimu, įsivertinti planuojamą pirkti nekilnojamąjį turtą naudinga ne tik bankui, bet ir pirkėjui. „Taip pasitikrinama, ar pasirinkto nekilnojamojo turto rinkos vertė atitinka pardavėjo nustatytą kainą“, – sako ekspertas.

Kad būtų sudaryta įkeitimo sutartis (Hipotekos lakštas), bankui reikia pateikti: įkeičiamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turto nuosavybės įregistravimo pažymėjimą, pažymą įkeitimo sandoriui, įkeičiamo turto draudimo polisą, jei turtą draudžia ne bankas, kai kuriais atvejais – ir teismo leidimą įkeitimo sandoriui. Šiems dokumentams parengti prireiks notaro, VĮ Registrų centro ir kitų šalių pagalbos.

Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pas notarą kainuoja apie 0,45 proc. sandorio vertės. Analizuojamu atveju tai būtų 900 litų. Įprasta, kad taikomas ir administracinis notaro mokestis už duomenų patikrą registruose, dokumentų spausdinimą ir pan. – jis siekia 200 litų. Turto nuosavybės įregistravimo pažymėjimą ir pažymą įkeitimo sandoriui išduoda VĮ Registrų centras. Sandorio pažyma galioja 30 dienų ir kainuoja vidutiniškai 32,5 lito, nuosavybės teisių įregistravimas ir pažymėjimo išdavimas – 75 litai.

Teismo leidimas įkeitimo sandoriui prireikus išduodamas nemokamai, jį reikia pateikti notarui, kai tvirtinama turto įkeitimo sutartis (Hipotekos lakštas). Šios sutarties tvirtinimas notarų biure kainuoja 343 litus įregistravimas – 100 litų, dokumento nuorašas – dar 3 litai. Būstui įkeisti taip pat reikalingas draudimo polisas, kurio kaina svyruoja nuo 0,15 iki 0,08 proc. sandorio vertės. Nuo 200 tūkst. litų sumos 0,15 proc. būtų apie 300 litų. Kredito administravimo mokestis – 0,2 proc. – analizuojamu atveju sudarytų 400 litų.

Per 40 metų – antra buto vertė

„Susumavus draudimo, palūkanų bankui ir kitus papildomus mokesčius, patirsimus per 40 metų, kol bus išmokėta paskola už 200 tūkst. litų vertės butą ir jo nuosavybės teisės galutinai pereis pirkėjui, susidaro maždaug buto vertės dydžio suma. Manau, tai pakankamas argumentas, kodėl geriau šį faktą įsivertinti iš anksto“, – pataria Domoplius.lt projekto vadovas.

Gyvybės draudimas, kuris labai rekomenduojamas paskolą paėmusiam asmeniui, papildomai gali kainuoti apie 100 litų per mėnesį. Per 40 metų laikotarpį už jį susidaro beveik 48 tūkst. litų. Paskolos įmokas per tuos metus bankui būtų sumokėta per 152 tūkst. litų palūkanų. Įmokas minėtuoju laikotarpiu iš litų verčiant į eurus, jei nekis dabartinis kursas, prisidėtų apie 695 litus. Jei pinigai kas mėnesį pervedami iš kito banko, tai kainuotų apie 2 litus per mėnesį arba apie 830 litų per 40 metų.

Modernizuota vos 1,5 proc. planuotų atnaujinti namų, kartu tvyro nepamatuojamas žmonių nusivylimas – toks daugiabučių namų renovacijos programos penkerių metų rezultatas. 2011-iesiems teprognozuojamas renovacijos programos nesėkmės tęsinys.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad norint atlikti užsibrėžtą daugiabučių namų atnaujinimą, kiekvieną darbo dieną reikia jų modernizuoti daugiau kaip dešimt. Tačiau Aplinkos ministerija vis dar tiki stebuklu – esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių namų iki 2020-ųjų dar įmanoma. Likus dešimčiai metų iki “masinės” renovacijos pabaigos, šalyje atnaujinta vos 318 namų. Jeigu renovacija vyks tokiais pačiais tempais, numatytiems daugiabučiams modernizuoti prireiktų kelių šimtų metų.
Auditoriai neginčija paties renovavimo reikalingumo, nes senesniems namams šildyti sunaudojama 1,5–2 kartus daugiau energijos. Tačiau dabartinis procesas esą visiškai nepriimtinas. Taip pat mano ir gyventojai, ir ekspertai. Tačiau Vyriausybė įsikibusi laikosi savo strategijos.

Programa tiki tik Vyriausybė

Daugiabučių namų renovacijos programa jau patyrė fiasko ir yra visiškai sukompromituota. Pagal “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkritį atliktą apklausą vos 5,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad 2011-aisiais prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė. 26,2 proc. apklaustų miestiečių neabejoja, kad ši programa jau visiškai žlugo ir renovacija vyks lėtai. 28,4 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuvoje masinė daugiabučių renovacija gali prasidėti tik, jei valdžia ar ES tam skirs daugiau lėšų, o 38,8 proc. mano, kad didesnių permainų galima tikėtis tik tada, kai daugiabučiai namai ims griūti. Beje, respondentų pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenamojo būsto kokybe, paaiškėjo, kad tokių yra vos 17,4 proc.
Renovacijos programos naudingumu suabejojo ne tik Valstybės kontrolė, bet ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, paraginusi premjerą Andrių Kubilių kuo skubiau peržiūrėti ir keisti programos įgyvendinimo strategiją. Tačiau už programos įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas, Prezidentės jau bartas už neveiklumą, įsitikinęs, kad penkeri praėję metai buvo renovacijos įsibėgėjimo laikas, esą procesas tuoj spurtuos.
Valdžia bando versti atsakomybę gyventojams, kurie nelabai supranta senų pastatų modernizavimo svarbą, nes sunkmečiu vengiama bet kokių papildomų įsipareigojimų. Ministras įsitikinęs, kad programai vis dar trūksta viešumo, todėl lengva ranka numatė, o Seimas patvirtino, 35 mln. Lt sumą penkerius metus viešinti stringančią renovacijos programą. Ekspertai skaičiuoja, kad už tiek pinigų būtų galima atnaujinti 20 daugiabučių namų.
Kita renovacijos programos žlugimo priežastimi laikomas 2009 m. sumažintas valstybės kompensacijos dydis nuo 50 iki 15 proc. Niekas nebandė skaičiuoti, galima tik numanyti, kiek būtų buvę sukurta darbo vietų ir sutaupyta šilumos energijos. Valstybės kontrolė pasiūlė Europoje plačiai naudojamą namų renovavimo modelį, pagal kurį bankams įsiskolina ne gyventojai, o šilumą tiekianti daugiabučius modernizuoti įsipareigojanti įmonė. Kadangi valstybės kontrolierių pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, mūsų šalis lieka prie  įtrigusios dabartinės programos.

Tipiškiems butams reikėjo tipinių projektų

Buvo daug bandymų renovacijos programai “įpūsti gyvybės”, tačiau esminė nesėkmės priežastis – valstybė neturėjo nuoseklios ir kryptingos programos. Buvo daug blaškymosi, taisyklės ir finansavimo sąlygos buvo kaitaliojamos, todėl žmonės nusivylė, ėmė nepasitikėti. Taip mano “Veido” pašnekovas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, statybų bendrovės “Eika” vadovas Robertas Dargis.
“Viena svarbių priežasčių, kad iš šios programos nuo pat pradžių buvo pašalinti pagrindiniai jos dalyviai – gyventojai. Diskusija viešoje erdvėje vyko didžiąja dalimi tarp ministerijų, verslo atstovų, vieną kitą komentarą girdėjome iš finansų analitikų. Nestabili ekonominė ir politinė padėtis pasėjo dar gilesnę žmonių apatiją. Du svarbūs kertiniai programos blokai – teisinis ir ekonominis – taip pat liko neįvertinti, neišanalizuoti, nepriimti reikalingi sprendimai. Standartiniams būstams reikėjo tipinio renovacijos projekto, o ne eikvoti laiką ir pinigus individualiems”, – kritikuoja R.Dargis.
Statybų verslo atstovas įsitikinęs, kad visuotinio renovavimo nebus. “Šiandien socialinė ir demografinė situacija – katastrofiška. Reikalinga nauja renovacijos programa, atsižvelgiant į keletą faktorių. Valstybė iki šiol neturi analizės ir ekonominių skaičiavimų dėl renovuojamo būsto fondo – ką verta, o ko neverta renovuoti, ir gal teks nugriauti, o dalį butų reikėtų apskritai išpirkti ir suteikti jiems naują municipalinio būsto statusą”, – akcentuoja R.Dargis. Jis retoriškai klausia, esą jeigu darbo dieną iš Alytaus daugiabučio namo į darbą išeina trys keturi žmonės, ką veikia likusieji? Gyvena iš pašalpų, iš kitų namų ūkio narių, atsitiktinių darbų? “Tikėtis, kad tokioje nestabilioje aplinkoje žmogus prisiimtų papildomų įsipareigojimų, būtų naivu”, – užtikrintai dėsto pašnekovas. R.Dargio nuomone, perspektyva galima tuomet, kai ją mato ir ja tiki pats žmogus, kai valstybės inicijuojamos programos yra pamatuotos ir pagrįstos skaičiais, analize, nauda ir nauja verte gyventojams – mažesnėmis išlaidomis, šiltesniu ir jaukesniu būstu.

Renovavimo kaina ir nauda

Už renovacijos programos įgyvendinimą atsakingos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Artūro Aliulio manymu, didžiausia renovacijos problema – gyventojų sąmoningumo stygius. “Gyventojai klausosi gandų, iki jų neateina objektyvi informacija. O investicija į būsto atnaujinimą atsiperka iš karto – ne tik sumažėja sąskaitos už šildymą, bet ir turto vertė padidėja apie 20 proc. Renovuoti būstus dabar itin naudinga ir dėl ketvirtadaliu atpigusių statybinių medžiagų”, – aiškina A.Aliulis.
Jo pateiktais skaičiavimais, kvadratinį metrą renovuoti kainuoja 300–350 Lt, taigi 60 kv. m. buto – 18–20 tūkst. Lt. Jeigu imama paskola, kurios 15 proc. kompensuoja valstybė, pritaikius lengvatines 3 proc. dydžio palūkanas, per 20 paskolos metų kaina sieks per 23 tūkst. Lt. Nerenovuoto tokios kvadratūros buto vertė dabar rinkoje siekia 150 tūkst. Lt, po renovacijos jis iš karto pabrangsta 25 proc. Taigi buto vertė pakyla iki beveik 190 tūkst. Lt. “Jeigu po renovacijos butas būtų parduodamas, tai įdėjus 23 tūkst. Lt šie pinigai atsipirktų, o kišenėje liktų dar 16 tūkst. Lt”, – skaičiuoja A.Aliulis.
Tačiau žmonėms juk tai dažniausiai vienintelis būstas, kuriame jie turi gyventi. Tad kiek sumažėja renovuotų gyventojų išlaidos šildymui ir ar piniginei pasidaro lengviau užsikrovus įsipareigojimus bankui? A.Aliulis pripažįsta, renovavimą stabdo socialiai remtini žmonės, tačiau valstybė jau imasi kompensuoti 100 proc. socialiai remtinų žmonių būsto renovavimo išlaidų. Be to, pasak jo, renovuotų namų gyventojai išloš, nes brangstant šilumai, brangs tik išlaidos už šildymą, o dalis, mokama bankui, nesikeis.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateikiamais skaičiavimais, išlaidos šilumos tiekėjui po renovavimo sumažėja beveik perpus. Pavyzdžiui, renovuoto sostinės Architektų gatvėje 77 numeriu pažymėto daugiabučio namo už 60 kv. m. buto šildymą gyventojas praėjusį šildymo sezoną iš viso sumokėjo 965 Lt, o jo kaimynas iš namo greta – 2100 Lt. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, už 60 kv. m. buto šildymą spalio mėnesį renovuoto namo Vilniuje, Žirmūnų g. 3, savininkai sumokėjo 25 Lt, o nerenovuoto Kaune, Sąjungos a. 10, paklojo net 403 Lt.
Tačiau Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad renovavus pastatus gyventojai laimi ne visada. Auditorių teigimu, patikrinus per šešiasdešimt daugiabučių namų, net trečdalio jų šilumos sąnaudos dukart skyrėsi nuo numatytų projekte, o viename pastate po atnaujinimo energijos buvo sutaupyta net penkiolika kartų mažiau nei tikėtasi.
Nekilnojamojo turto agentūros “RE/MAX Centras” vadovas Žiuljenas Galeckas atkreipia dėmesį, kad renovuotame name gyvenančiam žmogui svarbu ne tik mažesnė sąskaita už šildymą, bet ir jo turimo turto rinkos vertės pokyčiai – renovuoto turto pabrangimas yra akivaizdus faktas. Štai “Ober-haus” duomenimis, pernai spalį renovuoto buto kvadratinis metras Vilniuje kainavo vidutiniškai 26 proc. daugiau nei nerenovuoto.
“Eikos” vadovas R.Dargis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto renovuotus būstus lyginti su naujos statybos namais nėra tikslu. “Nauja statyba – tai nauji projektavimo, inžinerinių darbų sprendimai, kokybiškai kita aplinka, viešosios erdvės ir daugelis kitų šiuolaikinio būsto planavimo sprendinių. Manau, kiekvienas būstas turės savo pirkėją, o pirkėjas ras sau tinkamą būstą. Svarbu, kad žmogus įvertintų savo galimybes ir priimtų tinkamiausią sprendimą”, – sako jis.
Tačiau dabar tinkamą sprendimą turėtų priimti Vyriausybė, įsiklausydama į ekspertų ir gyventojų vieningą nuomonę: “Dabartinę namų renovavimo strategiją reikia keisti”.

Pagyvėjimo rangesnio būsto rinkoje neverta laukti ir šiais metais, teigia nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.

“Padidinus degalų akcizus, brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, brangesnio NT pirkimo atsigavimas tolsta”, – “Lietuvos žinioms” sakė “Inreal” Tarpininkavimo departamento vadovas Andrius Sešplaukis.

Jo vertinimu, skirtingai nei ankstesniais metais, kai net vidutines pajamas gaunantys žmonės drąsiai imdavo 0,5-1 mln. litų paskolą būstui pirkti, dabar brangiu jau galima vadinti per 400 tūkst. litų kainuojantį būstą, kuris prieš trejus metus buvo laikomas geriausiu atveju vidutinės klasės.

“Bankai nebenori rizikuoti skolindami milijonus, o žmonės vengia daug skolintis, nes krizė parodė, kad paskolas ne visada paprasta grąžinti. Be to, gyventojai aiškiai suprato, kad NT gali ne tik brangti, bet ir pigti, todėl parduodant būstą yra rizikos atgauti mažiau, nei pasiskolinta iš banko”, – sakė NT bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Anot ekspertų, palyginti su 2007-ųjų ekonomikos pakilimu, kai būsto kainos buvo itin išaugusios, šiuo metu jos sumenkusios vidutiniškai 40 proc. – tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės, tiek prabangaus būsto segmentuose.

Pasak S. Vagonio, daugiausia prabangių butų buvo perkama nuo 2004 metų, kai pradėjo sparčiai kilti NT rinka, iki ekonominės krizės, prasidėjusios 2007-ųjų pabaigoje.

“Šiandien stebime didelį neatitikimą tarp prabangaus būsto pirkėjo ir pardavėjo lūkesčių. Pardavėjai, kurių aplinkybės nespaudžia skubiai parduoti būstą, laiko 2007-2008 metų kainas, kurios nelabai realios ir pirkėjams neįkandamos. Taigi šis segmentas sustingęs, nes pardavėjai pigiai neparduoda, o pirkėjai brangiai neperka”, – sakė S.Vagonis.

Kiek aktyviau, anot ekspertų, juda nauji prestižiniai būstai, kurių kainas jų statytojai, nesulaukdami pirkėjų ir turėdami finansinių problemų, gerokai nuleido.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, kainos Vilniaus būsto rinkoje 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, smuktelėjo vidutiniškai 10 proc, o kitur Lietuvoje – apie 15 procentų. Bendras šalies būsto rinkos kainų pokytis, palyginti su ankstesniais metais, siekia 13 procentų.

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį vien Vilniuje buvo nupirkta apie 300 naujos statybos butų, o iš viso per ketvirtį, Registrų centro duomenimis, įregistruota 1200 butų pirkimo sandorių. Tačiau tarp jų beveik nėra prabangių butų – didžioji dalis įsigytų būstų yra ekonominės klasės, maždaug trečdalis – vidutinės.

Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad būsto paskolų maržos kitąmet gali dar labiau mažėti, antradienį rašo “Verslo žinios”.

“Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas”. Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos”, – sakė investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo “Pinigų srautas” prezidentas Audrius Dzikevičius.

Bendrovės “Gerovės valdymas” investicijų strategas Vilius Oškeliūnas aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.

Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento, ekonominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.

“Kita vertus, konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus”, – sakė V.Oškeliūnas.

“Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų. Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti”, – sakė A.Dzikevičius.

Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių vyko pačioje metų pabaigoje.

“Nemanome, kad rinka vėl ims augti taip kaip bumo metu, tačiau naujų paskolų kitais metais, palyginti su šiais, bus išduodama 30-50 proc. daugiau”, – “Verslo žinioms” sakė “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Dabar per mėnesį naujų būsto paskolų išduodama už 120-130 mln. litų. Tikėtina, kad kitąmet šis skaičius šoktels iki 160-190 mln. litų.

“DnB Nord” banko Pardavimų valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė tvirtina, kad bankininkai ryškesnius būstų paskolų rinkos atsigavimo ženklus stebi nuo metų vidurio.

“Nuo liepos mėnesio mūsų suteiktų būsto paskolų skaičius kas mėnesį augo vidutiniškai po 8-10 procentų. 2011-aisiais tikimės nuoseklaus, bet nuosaikaus būsto paskolų paklausos augimo”, – sako ji.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas taip pat viliasi, kad po truputį gerėjant ekonominei padėčiai ir atsigaunant būsto paklausai augs ir būsto paskolų poreikis.

Jis mini, kad šiemet per dešimt mėnesių SEB bankas suteikė beveik 40 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet naujai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ryžosi 1,6 tūkst. banko klientų, pernai tokių buvo beveik 1,2 tūkst.

Tačiau kai kurių bankų prognozės ne tokios optimistinės.

“Atsižvelgiant į realią padėtį, makroekonominius rodiklius ir prognozes, kitais metais būstų rinkos augimo nelaukiame -panašu, kad NT rinka daugiau ar mažiau išlaikys dabartinį lygmenį. Tad jei paskolų skaičius ir didės, vargu, ar viršys šių metų rezultatus daugiau nei keliais procentais”, – sakė “Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Sumažėjus būsto kainoms, o ekonomikai pamažu atsigaunant, paskolas būstui žmonės ima kiek drąsiau, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Nors, ekspertų teigimu, skolinimo būstui sąlygos vis dar ganėtinai griežtos, gyventojai jau nebesitiki tolesnio nekilnojamojo turto (NT) pigimo ir palengva ima pirkti būstą, taigi ir skolintis.

“Šiemet per 11 mėnesių paskolų būstui išduota penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu”, – sakė “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Šiais metais fiksuojame būsto paskolų augimo tendenciją: pirmąjį metų ketvirtį suteikėme kiek daugiau nei 320, antrąjį – per 460, o trečiąjį – per 670 naujų būsto paskolų. Augimui įtakos turi sumažėjusios NT kainos, taip pat sumenkusios tarpbankinės palūkanų normos (Vilibor ir Euribor)”, – sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Antai vienas didžiausių šalies bankų “Swedbank” pasiūlė naują būsto paskolų kainodarą, kuri, anot banko, suteikia galimybę išvengti netikėtų palūkanų normos pakilimų, įvedama šalies rizikos faktorių, kurie priklauso nuo šalies ekonominės padėtis. Tad blogėjant ekonominei situacijai būsto palūkanos augtų, o jai gerėjant – mažėtų be atskirų derybų su banku.

“Nordea Bank Lietuva” siūlo būsto kreditus su viršutine palūkanų normos riba, kai kylant palūkanoms kliento mokamos palūkanos nepakils aukščiau tam tikro fiksuoto lygio, be to, yra pasirengęs kredituoti iki 90 proc. būsto vertės.

“DnB NORD” banko siūloma būsto kredito programa “Pirmi namai” vilioja klientus, banko teigimu, išskirtinėmis sąlygomis, sudarydama galimybę be papildomo mokesčio bet kada grąžinti dalį kredito, o atsiradus problemų klientas gali per metus vieną mėnesį atidėti kredito dalies mokėjimą.

Ekspertai pastebi, kad bankai ėmė reklamuoti paskolas būstui, siekdami paskatinti žmones leisti juodai dienai sutaupytas lėšas. Dėl pasikeitusių ir per sunkmetį susiformavusių itin atsargių išlaidavimo įpročių bei pastarųjų metų rezervuotos bankų kreditavimo politikos, Lietuvos gyventojų indėliuose susikaupė rekordinė 24 mlrd. litų suma.

Registrų centrų skaičiavimais, vien per pastaruosius metus visas šalies NT – visa žemė, pastatai ir juose esančios patalpos – atpigo beveik 144 mlrd. litų, arba 35 procentais.

Vien butai atpigo beveik 56 mlrd. litų, arba 45 procentais. Didžiausią “nuostolį” patyrė Vilniaus miesto NT rinka, praradusi net 58,7 mlrd. litų (42,6 proc.) ankstesnės savo vertės. Visų sostinės butų bendra vertė smuko beveik perpus – 25 mlrd. litų – 49,3 proc., arba 1,97 karto.

Kaip nurodo bankininkai, palūkanų sumažėjimas sietinas su pastaruoju metu tarptautinėse rinkose įsivyravusiu didesniu ekonominiu stabilumu, padidėjusia skolinimosi tarp bankų apimtimi, kai bankai gali pigiau pritraukti lėšų, o kartu ir pigiau skolinti. “Šiais metais SEB bankas būsto palūkanų maržas mažino jau 4 kartus. Nuo šių metų pradžios banko paskolų maržos litais sumažėjo 1,1 proc., o eurais – 0,7 proc., tarpbankinių palūkanų normos šiemet taip pat mažėjo”, – nurodo SEB banko atstovas. Bankų taikomos kintamosios pusmečio palūkanos pastaruoju metu tirpo, ypač sparčiai traukėsi palūkanos litais.

“Bankų deklaruojamą norą skolinti fizinių asmenų būstui galima tik sveikinti. Tai požymis, kad pagaliau baigėsi “sisteminis pjovimas”, kai bankai išvis vengė skolinti. Juk “nerizikingų” fizinių asmenų buvo ir prieš metus, bet bankai juos “pastebėjo” tik šiandien”, – LŽ nurodo Saulius Žilinskas, kreditų konsultacijų bendrovės “Creditreform” direktorius. Jis primena, kad nuo apsidraudėliško bankų skolinimo ypač nukentėjo verslas, kai kreditų buvo atsakoma visoms įmonėms, kurias bankai buvo priskyrę rizikingiems sektoriams, nekreipdami dėmesio į konkrečios įmonės padėtį ir galimybes grąžinti paskolas.

Jo pastebėjimu, nors bankai kalba apie būsto kreditavimo atsigavimą, tačiau kol kas tai tik kalbos – būsto paskolų portfelis augo menkai. “Reikia ilgesnį laikotarpį apimančių duomenų, kad galėtume kalbėti apie tendenciją. Kol kas skaičiai kuklūs”, – tvirtina S.Žilinskas.

Ikikrizinis 2007-ųjų skolinimo būstui bumas vargu ar išvis kada bus pasiektas – juk išduodamų paskolų būstui per pastaruosius porą metų sumažėjo ne procentais, o kartais. Tarkime, “Swedbank” 2007 metų sausį-lapkritį sudarė beveik 13 tūkst. būsto paskolų sutarčių už 2,6 mlrd. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį buvo sudarytos vos 1285 sutartys dėl 215 mln. litų vertės paskolų. Tiesa, tai kiek daugiau nei pernai, kai vos daugiau nei tūkstančiui klientų buvo paskolinta apie 174 mln. litų.

“Pozityvios tendencijos matyti, tačiau tikro rinkos atsigavimo galima laukti tik ateityje – kai sumažės nedarbo lygis, gerės lūkesčiai ir klientų finansinės galimybės”, – pripažįsta A.Budreikienė. Kada tai įvyks, ji prognozuoti nedrįso – per daug nežinomųjų, pradedant pasaulio ekonomikos situacija, baigiant Lietuvos valdžios sprendimais, galinčiais paveikti šalies ūkį bei visuomenės lūkesčius.

Prielaidų, kad palūkanos toliau mažėtų, bankai sako jau nebematantys. Neatmestina, kad ateityje paskolų palūkanos gali didėti, o tai vėl prilaikytų atsigaunantį skolinimąsi. “Paskolų palūkanos euro zonoje 2009-2010 metais sparčiai mažėjo, todėl tikėtis kritimo nebereikėtų. Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, palūkanų normos kitąmet labiausiai priklausys nuo padėties pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominės būklės”, – LŽ sakė Vaidotas Cucėnas, “Nordea Bank Lietuva” komunikacijos vadovas.

“Šiai dienai ženklų, kad artimiausiu metu galėtų mažėti būsto paskolų palūkanos, nėra. Tačiau situacija gali keistis. Būsto paskolų palūkanos litais stipriai priklausys nuo lito paklausos šalyje, o eurais – nuo Europos centrinio banko sprendimų, reaguojant į ekonominius pokyčius Europoje”, – pastebi J.Murauskas.

Į kairę ir dešinę lengva ranka dalytos paskolos, nuosmukio metu žmonių pajamoms menkstant ir kartu drastiškai sumažėjus NT kainoms, atsirūgo tiek iki ausų įsiskolinusiems būsto pirkėjams, tiek neatsakingai skolinusiems bankams. Bankininkai pastebi, kad dabar skolinama ir skolinamasi gerokai atsargiau ir mažiau, nebeliko besiskolinančių būsto perpardavėjų – žmonės perka būstą sau, o skolintis siekia kuo mažiau.

Šiuo metu paskolas būstui daugiausia ryžtasi imti jauni, neblogai uždirbantys žmonės, perkantys pirmąjį savo būstą. Antra besiskolinančiųjų grupė – gerinantys gyvenimo sąlygas ir pardavę turėtą būstą asmenys, kurie turi lėšų didesniam pradiniam įnašui sumokėti. Todėl šiuo metu vidutinės paskolos suma siekia 150-170 tūkst. litų – gerokai mažiau nei prieš porą metų.

“Vidutinė paskolos suma pastaruoju metu siekia apie 160 tūkst. litų, kai 2007-2008 metais, ekonomikos pakilimo metu, suma viršydavo ir 250 tūkst. litų”, – lygina V.Cucėnas. Anot jo, vidutinė suma sumenko, nes klientai nelinkę imti 100 ar 90 proc. NT vertės siekiančių paskolų. “Būstą perka žmonės, kurie šiuo metu tikrai gali sau tai leisti – yra išsaugoję pajamas, jau išsimokėję kreditus už pirmąjį savo būstą. Tokie žmonės paprastai skolinasi iki 50 proc. turto vertės, už likusią dalį moka patys”, – nurodo V.Cucėnas.

Anot SEB banko atstovo J.Murausko, šiuo metu būsto paskolomis domisi gyventojai, kurių pajamos stabilios, siekia 3000 litų per mėnesį ar daugiau.

A.Vilkancas pastebi, kad “DnB Nord” banko klientai ne tik linkę įnešti gerokai didesnį pradinį įnašą, bet ir dažniau papildomai draudžiasi gyvybės draudimu, stengdamiesi išvengti netikėtumų. “Daugiausia yra tokių, kurie turi susitaupę pradiniam indėliui arba pardavę savo turimą būstą ir perkantys naują. Jie būstą perka ne iš paskutiniųjų – turi lėšų susimokėti nemažą dalį būsto kainos, todėl išsiverčia su mažesne paskola, o jei palūkanos pradėtų didėti, jie būtų mažiau pažeidžiami”, – tendencijas mini jis. Be to, daugiau perkama ne prabangių, o pigesnių ekonominės klasės butų, nes bijomasi itin ilgalaikių įsipareigojimų.

Anot “Nordea Bank Lietuva” atstovo, per metus pasikeitė priežastys, skatinančios gyventojus įsigyti būstą: šiemet daugiau nei pusė ketinančiųjų įsigyti būstą (56 proc.) jį pirktų dėl to, kad neturi nuosavo, o pernai ketinimai pirkti būstą kilo daugiausia todėl, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 156 tūkst. būsto paskolų, tokią paskolą turi maždaug kas dvyliktas namų ūkis

Artimiausiu metu įsigyti nuosavą arba didesnį būstą planuoja 4,3 proc. gyventojų, dar kiek daugiau nei 2 proc. norėtų nusipirkti sodybą ar butą pajūryje, rodo “Delfi” užsakymu rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Maždaug ketvirtadalis lietuvių mano, kad nekilnojamojo turto kainos nesikeis, daugiau nei trečdalis – kiek didės, o per 26 proc. laukia kritimo, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Daugiausiai – maždaug 40 proc. – apklausos dalyvių, paklausti, ar artimiausiu metu ketina keisti būstą, tvirtino kad juos tenkina dabartinis, tačiau nėra lėšų jo atnaujinimui arba naujo įsigijimui.

Dar po beveik 14 proc. respondentų sakė neplanuojantys jo keisti, nes jiems per brangu turėti nuosavus namus arba netenkina pasirinkimas. Maždaug 13 proc. žmonių ketina renovuoti jau turimą būstą, o 5 proc. dar laukia kainų kritimo.

Tyrimo duomenimis, apie planus pirkti būstą dažniau kalbėjo 25-45 metų didžiausių pajamų atstovai.Tų pačių charakteristikų respondentai taip pat dažniau nurodė laukiantys dar didesnio kainų kritimo.

Tuo metu vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau nusiteikę ateityje renovuoti turimą būstą.

Lietuviai nėra vieningi, kokia ateitis laukia nekilnojamojo turto kainų. Maždaug 34 proc. mano, kad jos kils, per 26 proc. laikosi nuomonės, kad jos kris, ketvirtadalis prognozuoja, kad nesikeis.

Dar kone dešimtadalis respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Registrų centro Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyriaus vedėjas bei Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis “Delfi” sakė, kad dabar NT rinkoje yra štilis, o atsigavimo reikėtų laukti po kelerių metų.

Registrų centro duomenimis, 2009 metais būstas Vilniuje atpigo 25,8 proc., o likusioje šalies dalyje – 19,8 proc.