"Veido" archyvas

“Veidas”: Paskelbėte duomenis, visiškai prieštaraujančius nekilnojamojo turto rinkos verslininkų tvirtinimui, esą būsto kainos Lietuvoje vis dar nekyla. Kokie yra statistiniai būsto kainų duomenys?

A.B.: Pagrindinis dalykas – būsto kainos yra stabilios, išlikusios žemiausiame savo kriziniame lygyje. Palyginti ketvirčiais, jos po 100 litų tai pakyla, tai nusileidžia, taigi iš esmės laikosi tame pačiame lygmenyje.

Būsto kainų istorija Lietuvoje yra tokia: po truputį jos kristi pradėjo dar 2008 m. pabaigoje, bet pirmas ryškus “statmenas” kritimas, siekęs 33 proc. (palyginti 2008 m. ir 2009 m.) užfiskuotas 2009 m. kovą. Žemiausiame lygyje (visos Lietuvos vidurkis 2,2 tūkst Lt/kv. m) būsto kaina užsifiksavo 2009 m. rudenį. Ir ji vis dar tokia pati. Buvo ketvirčių, kai vidutinė kaina pakildavo iki 2,3 tūkst. Lt/kv. m, bet vėliau ji vėl krisdavo. Taigi iš žemiausio kainų lygio rinka, akivaizdu, dar nepajudėjo.

“Veidas”: Bet veikiausiai yra skirtumas tarp visos Lietuvos vidurkio ir didmiesčių kainų svyravimo – juk skelbiama, kad Vilniuje, Kaune kainos po truputį auga. Turėtų skirtis ir senų bei naujų būstų paklausa, lemianti kainą.

A.B.: Žinoma, kaina už kvadratą Vilniuje ir kaina už kvadratą likusioje šalies dalyje – skirtingi dalykai. Tačiau vėl – kainų svyravimo tendecija sostinėje analogiška. 2009 m. viduryje ji smigo žemyn 35 proc. (nuo 5,5 tūkst. Lt/kv. m 2008 m. vasarą iki 3,6 tūkst. Lt/kv. m 2009 m. vasarą) ir tokia laikosi iki dabar.

Kiek netikėta, kad nepaisant didelių šildymo kainų, sunkmečiu kur kas populiaresni yra senos statybos būstai, jų kainos krito mažiau nei butų naujos statybos namuose. Tam yra įvairių paaiškinimų: senų butų kainos ir iki krizės buvo mažesnės nei naujų, be to, žmonės jau buvo spėję suprasti, kad ekonomikos bumo statybos neretai reiškia nepakankamą statinio kokybę.

Populiariausias dabartinio laikotarpio pirkinys yra toks: 2 kambarių butas miegamajame rajone, name, kuris statytas aštuntame devintame dešimtmetyje.

“Veidas”: Dėl kokių priežasčių būsto kainos vis dar neatšoka nuo dugno? Juk visa kita Lietuvoje jau pamažu brangsta.

A.B.: Paprasčiausiai nėra pakankamos paklausos. Ekonominio pakilimo metais nuosavą būstą įsigijo labai daug lietuvių, o jų pavyzdžiai – nukritusi būsto vertė, bet nesumažėjusi pasiimta banko paskola vargu ar yra įkvepiantis pavyzdys kitiems. Nepamirškime ir milžiniškos emigracijos.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 metų spalio-gruodžio mėnesiais, nedaug kilo butų daugiabučiuose namuose kainos ir pigo individualūs gyvenamieji namai, preliminarius duomenis paskelbė Registrų centras.

Registrų centro rengiamo Lietuvos būsto kainos indekso duomenimis, Vilniuje parduoto būsto vidutinė kaina per ketvirtį padidėjo 1,1 proc., o likusioje šalies dalyje – 5,8 procento.

Vilniaus mieste, kuriam tradiciškai tenka daugiau nei pusė visų šalyje sudaromų butų perleidimo sandorių, parduodamų senesnės statybos butų kaina pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009-ųjų ketvirčiu, padidėjo 2 proc. iki 3716 litų už kvadratinį metrą, naujos statybos – sumažėjo 4,7 proc. iki 3807 litų už kvadratinį metrą.

Likusioje šalies dalyje, neapimančioje Vilniaus miesto, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė perleistų senesnės statybos butų kaina sumažėjo 3,6 proc. iki 1625 litų už kvadratinį metrą, o naujų butų – išaugo 15,3 proc. iki 2603 litų už kvadratinį metrą.

Vilniuje parduotų individualių gyvenamųjų namų vidutinė kaina šiemet buvo 2437 litų už kvadratinį metrą senesnės statybos ir 2124 litų už kvadratinį metrą naujos statybos namuose – atitinkamai 7,6 proc. ir 14 proc. pigiau nei 2010 metų paskutinį ketvirtį.

Sostinės neapimančioje didesnėje šalies dalyje individualių gyvenamųjų namų kaina rinkoje šiemet buvo vidutiniškai 805 litai už kvadratinį metrą senos statybos ir 1453 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name, arba atitinkamai 1,5 proc. ir 2,4 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį.