Pinigų kiekis P3 ir būsto paskolos šių metų gegužę didėjo, nors vartojamosios paskolos toliau mažėjo. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) paskolų namų ūkiams būstui įsigyti mažėjimo, jos didėjo antrą mėnesį iš eilės: 2011 m. balandžio mėn. – 13,6, gegužės mėn. – 14,7 mln. litų. Tačiau vartojamosios paskolos vis dar mažėja nuo 2008 m. pabaigos, neleisdamos paskolų namų ūkiams kreivei pakilti iš neigiamų pozicijų.
Pinigų kiekis P3 per mėnesį padidėjo 384,3 mln. litų. PFI grynasis išorės turtas (t. y. išorės turtas minus išorės įsipareigojimai) padidėjo 526,3 mln. litų, šeštą mėnesį iš eilės jis buvo teigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje sudarė 2,6 mlrd. litų.
Kitų PFI paskolos rezidentams, išskyrus PFI, gegužės mėn. sumažėjo 54,4 mln. litų, o paskolos eurais mėnesio pabaigoje sudarė 69,8 proc. visų paskolų.
Visi trys pinigų junginiai per metus padidėjo: P1 – 16,8, P2 – 7,4 ir P3 – 7,1 proc. Gegužės mėn. pabaigoje pinigai P1 sudarė 27,9, P2 – 47,5 ir P3 – 48,1 mlrd. litų. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. pinigų P3 metiniai augimo tempai nežymiai lėtėjo nuo 10,5 iki 7,1 proc.
Gegužės mėn. pinigų P3 padidėjimui turėjo įtakos atitinkamai 543,4 mln. litų padidėję vienadieniai indėliai, 89,2 mln. litų – skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų ir 13,8 mln. litų – įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai. Tačiau P3 mažino 262,4 mln. litų sumažėję sutarto iki 2 metų termino indėliai.
PFI grynasis išorės turtas gegužės mėn. padidėjo 526,3 mln. litų. Šeštą mėnesį iš eilės PFI grynasis išorės turtas buvo teigiamas ir mėnesio pabaigoje buvo lygus 2,6 mlrd. litų. PFI grynojo išorės turto padidėjimą lėmė 1,3 mlrd. litų padidėjęs kitų PFI grynasis išorės turtas. Lietuvos banko grynasis išorės turtas sumažėjo 749,0 mln. litų.
Gegužės mėn. vidaus kreditas sumažėjo 237,8 mln. litų: kreditas valdžiai – 216,5, o kitiems rezidentams – 21,2 mln. litų. Kreditas kitiems rezidentams daugiausia sumažėjo todėl, kad atitinkamai 50,0 ir 14,1 mln. litų sumažėjo kitų PFI paskolos finansiniams tarpininkams ir namų ūkiams, o paskolos nefinansinėms korporacijoms padidėjo 7,2 mln. litų.
Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per metus sumažėjo 6,7, namų ūkiams – 4,4 proc.
Vartojamosios kitų PFI paskolos namų ūkiams gegužės mėn. sumažėjo 30,2, o paskolos būstui įsigyti ir kitos paskolos padidėjo atitinkamai 14,7 ir 1,4 mln. litų. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio nuosmukio, paskolos būstui įsigyti didėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau jų metinis augimo tempas vis dar išliko neigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje buvo lygus -0,8 procento.
Kitų PFI paskolos rezidentams eurais dominavo skolinimo struktūroje pagal valiutas: gegužės mėn. pabaigoje jos sudarė 69,8, o paskolos litais – 27,8 proc. Tokie paskolų pagal valiutas skirtumai yra susidarę dėl kitų PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams struktūros. Kaip antai, gegužės mėn. pabaigoje kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms eurais sudarė 70,7, o litais – 25,8 proc. Kitų PFI paskolos namų ūkiams eurais sudarė 72,4, o litais – 26,4 proc. Toks nuo 2004 m. kovo mėn. stebimas paskolų dalies litais lygis yra mažiausias jau trečią mėnesį iš eilės.
Gegužės mėn. ilgesnės trukmės PFI finansiniai įsipareigojimai padidėjo 181,9 mln. litų: kapitalas ir atsargos padidėjo 150,5, sutarto nuo 2 metų termino indėliai – 19,4 ir skolos vertybiniai popieriai nuo 2 metų – 12,0 mln. litų.
PFI laikomi centrinės valdžios indėliai per mėnesį sumažėjo 490,1 mln. litų: Lietuvos banke – 535,6 mln. litų, o kitose PFI padidėjo 45,4 mln. litų.