Pirminio būsto rinka Naujuosius sutiks vėl pakiliai – Vilniuje trečius metus iš eilės fiksuojamas vidutiniškai 20 proc. pardavimo augimas. Tiesa, didžioji dalis sandorių sudaroma Lietuvos sostinėje, kur naujų butų parduodama 11 kartų daugiau nei Kaune ir 15 kartų daugiau nei Klaipėdoje, tačiau ir pastariesiems miestams 2016-ieji atnešė iki tol nebūdingą tiek plėtotojų, tiek pirkėjų aktyvumą.

Martynas Žibūda,  UAB „Eika“ plėtros vadovas

Šiuos metus Vilniaus rinka, tikėtina, baigs su 4100–4200 pardavimo sandorių pirminėje būsto rinkoje, pernai buvo fiksuota apie 3500 sandorių. Prieš dvejus metus šis rodiklis buvo ma­žesnis nei 3000. Pasiektos naujos aukštumos ver­čia gręžiotis į prieš krizę buvusius skaičius, kai 2007 m. buvo parduota apie 4600 butų, juos lyginti ir užduoti sau klausimą, ar esama situacija yra tva­ri.

Nepaisant nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų pastangų, pirkėjai šiais metais buvo aktyvesni, t.y. nupirko daugiau butų, nei jų buvo pasiūlyta rinkai. Tai lėmė, kad laisvų butų sandėlis ne tik neišaugo, bet net šiek tiek sumažėjo. Galima sakyti, kad jau an­trus metus iš eilės yra įsivyravusi naujų butų pa­siūlos ir paklausos pusiausvyra, tiesiog abu rodikliai bent penktadaliu padidėjo.

Atrodo, kad laisvų butų sandėlio mažėjimas gali paskatinti didesnį plėtotojų aktyvumą 2017 m. ir di­desnę nei šiemet būsto pasiūlą. Todėl prielaidų pa­­­siūlos deficitui ar reikšmingesniam kainos augimui neturėtų atsirasti. Bent jau ne didesniam nei rea­lus atlyginimų lygio augimas. Apie pasiūlos di­dė­­jimą lei­džia teigti „Eikos“ surinkti duomenys apie NT plėtotojų įvykdytus sklypų įsigijimo sando­rius bei projektuojamus objektus, kurie 2017 m. pa­pildys naujų projektų gretas. Pirkėjams tai reiškia didesnes pasirinkimo bei derybinės galios galimybes.

Prisimenant prieškrizinį NT burbulą galima iš­skirti tris tuomet vyravusias „aukštas“ tendencijas: aukštą – dviženklį būsto kainų didėjimo tem­pą, aukštą būsto paskolų, palyginti su būsto verte, lygį, bei išskirtinai didelį ekonominės klasės būsto sandorių kiekį. Pastaraisiais metais būsto kainos kyla maždaug po 5–6 proc. kasmet, ekonominės klasės būsto parduodama tiek pat, kiek ir vidutinės klasės, o įsigyti būstą neturint santaupų – prak­tiškai ne­­įmanoma. „Eikos“ būsto rinkos analizė nerodo kokių nors panašių nukrypimų, kokie buvo fiksuojami prieš 8–9 metus. Kaip indikatorių galima būtų paimti vidutinę 1 kv. m būsto kainą Vilniuje, kuri dar 2007 m. siekė apie 2390 eurų, o šiuo metu yra apie 1740 eurų, arba maždaug ketvirtadaliu mažesnė nei piko laikotarpiu.

Atrodo, kad 2017 m. pirminio būsto rinką kaitins panašūs veiksniai kaip ir šiais metais: stabiliai gerėjanti finansinė gyventojų padėtis, itin žemos palūkanų normos ir realių investavimo alternatyvų nebuvimas. Prie minėtų veiksnių Kaune ir Klai­pė­doje turėtų prisidėti ryžtingesni NT plėtotojų veiks­­mai, kuriais būtų suformuota šiuolaikinius gy­ven­tojų poreikius ir reikalaujamą kokybę atitinkanti pasiūla. Būstas nuomai pastaraisiais metais yra vie­na didžiausią grąžą bei vertės stabilumą teikiančių investavimo rūšių. Iš visų „Eikos“ būsto pirkėjų per pastaruosius dvejus metus investuotojai nupirko apie 30 proc. visų butų, o tai yra daugiau­siai iš vi­sų „Eikos“ išskiriamų pirkėjų kategorijų.

Vis daugiau investuotojų įsigijimui naudoja būs­­to paskolas, nors šis rodiklis vis dar santykinai mažas. 2015 m. tokių pirkėjų buvo apie 21 proc., o 2016 m. jų yra jau apie 28 proc. Tai septyniais procentiniais punktais, arba trečdaliu, daugiau nei pernai. Palyginimui, 2016 m. net 77 proc. šeimų su vaikais būstą įsigijo naudodamos būsto paskolą.

Šie skaičiai greičiausiai patvirtina, kad didžioji dalis investuotojų būstą įsigyja už savo sukauptas, o ne skolintas lėšas, nuosavą grąžą didindami iš da­lies banko finansuojama paskola. Jei vertinsime vi­sus „Eikos“ pirkėjus, paskolos panaudojimo ro­dik­lis siekia 56 proc. visų sandorių šiais metais, o dar pernai jis buvo apie 50 proc. Galima būtų tikėtis, kad ateinančiais metais šis rodiklis turėtų perkopti 60 proc. sandorių ribą.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą patrauklumą le­mia susiformavusi tradicija, kad įsigyto būsto vertė turėtų didėti arba bent išlikti stabili. Didelė klientų, perkančių būstą už nuosavas lėšas, dalis rodo, kad ma­žas investicinių alternatyvų pasirinkimas bei že­mos palūkanos skatina investuoti į būstą, kuris pa­staruosius dvejus metus duoda vieną geriausių in­ves­ticinių grąžų, siekiančią apie 5 proc., nevertinant būs­to vertės prieaugio. Tiesa, didėjant nuomojamo būsto kiekiui investuotojų grąžos rodikliai po truputį mažėja, todėl ateinančiais metais gyvenamojo būsto nuomos rinka gali būti prisotinta, o tai vers investuotojus atsigręžti į alternatyvius, labiau nišinius NT segmentus, tokius kaip smulkių prekybinių ar išskirtinių biuro patalpų nuoma.

Didžiausia dalis, net 90 proc., visų butų, nupirktų in­vesticijai, yra 1–2 kambarių butai. Butų kainos Vil­niuje labai priklauso nuo objekto lokacijos ir svyruoja nuo 26 tūkst. eurų atokiau nuo miesto centro esan­čiuose rajonuose iki šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. eurų miesto centre. Vidutinė vieno kambario bu­to, įsigyto turint tikslą jį nuomoti, kaina 2015–2016 m. buvo apie 49 tūkst. eurų, dviejų kambarių – 89 tūkst. eurų.

Vis dėlto populiariausi – pigiausi vieno kambario butai, jie dažniausiai parduodami tik pradėjus butų pardavimą naujame projekte. Pastebėjome, kad investicijai butus perkantys pirkėjai yra mažiau reiklūs tokiems dalykams, kaip buto langų orientacija, parkavimo galimybės ar aukštas pastate, tačiau jiems ypač svarbi ilgalaikė turto vertės perspektyva bei plėtotojo reputacija.

2017 m. daugiausiai NT plėtotojų dėmesio tu­rė­tų sulaukti prabangaus būsto segmentas. Pa­staruosius porą metų rinką papildydavo nedideli prestižiniai projektai Vilniaus Senamiestyje, kurių realizacija, bent jau geriausių butų, būdavo ypač greita. Ateinančiais metais šis rinkos segmentas su­lauks keleto didesnių projektų, jie padidins konkurenciją ir suteiks daugiau pasirinkimo galimybių pirkėjams.

Didžiausią plėtros potencialą kitais metais turi ekonominės klasės būstas, tačiau plėtotojams jis yra mažiausiai įdomus dėl mažesnių pelno maržų ir vidutinės klasės populiarumo. Šis segmentas yra labiausiai užpildytas, čia konkurencija didžiausia, todėl pasiūlos trūkumo nebus jaučiama.

Oberhaus nuotr.

Originalūs architektūriniai sprendimai, skoningas interjeras ir prabangus įrengimas. Prie to dar pridėkime patogią vietą, didelius langus, per kuriuos galima žavėtis nuostabiais gamtos vaizdais, ir aukštą padėtį visuomenėje užimančius kaimynus. Visa tai – tradiciniai prestižinio būsto aksesuarai.

Vaiva SAPETKAITĖ

Pastaruosius porą metų galima stebėti nemažą sujudimą prestižinės klasės būs­tų rinkoje. Tarsi prabudus po ilgo žiemos miego didmiesčiuose imta sparčiai plėtoti tokio tipo projektus, o didesnius lūkesčius būstui puoselėjantys ir per štilį rinkoje pinigų sukaupę pirkėjai puolė juos graibstyti.

Koks yra tokio būsto pirkėjas? Kad žmogus galėtų sau leisti tokią prabangą, jis turi gauti dideles pajamas. Kartu tai dažnai reiškia, jog jis stovės ant aukšto socialinės hierarchijos laiptelio. Jam svarbu patogi, graži ir geros reputacijos vietovė su išplėtota infrastruktūra, didesnis komfortas ir solidi kaimynystė.

„Šie projektai iš kitų nekilnojamojo turto projektų išsiskiria tuo, kad čia palyginti nedaug butų. Tai leidžia turėti didesnį nei įprasta buto plotą, daugiau erdvių. Kokybiškai ir technologiškai jie visa galva lenkia žemesnės klasės projektus, išsiskiria savo architektūros, eksterjero elementais, dizaino sprendimais, pasižymi įs­pūdingesniais panoraminiais aplinkos vaizdais, – vardija didžiausios Baltijos šalių nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. – Vis dėlto tai, ar būstas priskiriamas prestižinei ka­tegorijai, ar ne, labiausiai apibrėžia vieta.“

Vilniuje – 24 projektai

Remiantis „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmuosius tris 2015 m. ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, Vilniuje prestižinės klasės butų pardavimas išaugo dvigubai. Šiemet iš pirminėje rinkoje realizuotų 2 350 naujų butų 385 buvo prestižinės klasės, vadinasi, sostinėje per mėnesį parduodami vidutiniškai 43 prestižinės klasės butai.

Šįmet Vilniuje įgyvendinami 24 prestižinės klasės projektai, kuriuose yra 958 butai. Užu­pyje pastatytų ir statomų prestižinės klasės projektų yra 5 (320 butų), Žvėryne ir Anta­kal­nyje (Valakampiuose) – po 4 (atitinkamai 95 ir 72 butai), o centre ir Senamiestyje (be Užupio) vykdoma 11 projektų (471 butas). Prabangaus buto kvadratinio metro kaina svyruoja nuo

2 tūkst. iki 4,2 tūkst. eurų.

Per pastaruosius 12 mėnesių naujos statybos prestižinės klasės butų kainos Vilniuje didėjo 4,1 proc., o senos ir naujos statybos ekonominės bei vidutinės butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,9 proc.

Tiems, kam tokios kainos atrodo neįkandamos, galima priminti, kad Vilniuje prabangus nekilnojamasis turtas yra pigiausias Baltijos šalyse. Mat Vilnius užsieniečiams pirkėjams nėra toks patrauklus kaip Ryga ar Talinas.

Prestižinis būstas brangiausias Rygoje: kvadratinis metras kainuoja daugiau nei 5,1 tūkst., Taline – apie 4,8 tūkst., o Vilniuje – iki 4,2 tūkst. eurų. Kainų skirtumas tarp brangiausių ir vidutinių butų Vilniuje yra mažiausias: kvadratinio metro kaina blokinio namo dviejų kambarių bute – 900–1250 eurų.

A.Šapoka aiškina, kad rinkos aktyvumas Vil­­niuje matomas tik pastaruosius dvejus me­tus, o prieš tai net turėdamas užtektinai lėšų tokiam būstui įsigyti dažnas pirkėjas likdavo it musę kandęs, nes paprasčiausiai neturėjo iš ko ir rinktis – pasiūla buvo labai menka.

Statybininkai sureagavo. „2010-ųjų balandį nekilnojamojo turto sandorių rinkoje buvo pa­siektas visiškas dugnas. Nuo tada pardavimas pra­­dėjo didėti. Ir nėra prielaidų prestižinio būs­­to kainoms mažėti – ilgalaikėje perspektyvoje jos greičiau augs“, – prognozuoja specialistas.

Neatrodo, kad greitu metu prestižinės klasės būsto rinka prisisotins ir vėl sulauksime van­gių laikų. Galima laukti, kad paklausa išsilai­kys panašaus lygio, be to, negalima pa­miršti, jog tokių projektų plėtra taip pat turi sa­vo ribas, ir, nepaisant išaugusios pasiūlos, tai liks vienas iš aspektų, neleisiančių kainoms smukti.

„Prestižinį būstą matau kaip stabiliausią ne­kilnojamojo turto kategoriją“, – mano „In­real“ bendrovės komercijos vadovas Julius Be­lanoška.

Svarbiausias veiksnys – vieta

Vilniaus Senamiestyje jau dabar būtų sudėtinga rasti laisvą sklypą naujam prestižinės klasės daugiabučiui statyti, be to, ten praktiškai nebėra pastatų, kuriuos būtų galima rekonstruoti ir konvertuoti į prestižinės klasės būstą. Kadangi Senamiestyje mažėja tinkamų erdvių, projektų plėtotojai atsigręžė ir į gretimus rajonus – Užupį, Žvėryną.

„Senamiestis Senamiesčiui nelygu. Jo pe­riferinės dalys, pavyzdžiui, stoties link, dabar nėra prestižinės vietos“, – sako A.Šapoka.

Žinoma, net ir patogiausioje ar gražiausioje miesto vietoje esantis būstas nebūtinai bus prestižinis, jei naudotų medžiagų kokybė bus prasta. Prestižinės klasės būstas gali būti ir se­nesnės statybos name, kaip įprasta Sena­mies­tyje, – statybos metai neapibrėžia, ar būstas patenka į šią kategoriją.

Tuo metu daugelyje sostinės vietų būstas negalės vadintis prestižiniu, nesvarbu, kiek į jo įrengimą būtų investuota. „Tai galima pasakyti apie didžiąją dalį miegamųjų Vilniaus rajonų. Fabijoniškėse galima pastatyti kokį tik nori daugiabutį, bet kvadratinio metro kaina ten nie­kada nepasieks prestižinės klasės būsto kainų, – sako A.Šapoka. – Tai lemia keletas as­pek­tų: ne tokia gera bendroji infrastruktūra, ko­munikacijos, be to, tokie rajonai neturi geros reputacijos. Lygiai tas pats būtų, jei norėtume prestižinį būstą pastatyti Naujojoje Akmenėje. Jis nebūtų prestižinis, nes svarbiausia – vieta.“

Vilniuje geidžiamiausi prestižiniai būstai telkiasi Laurų, Gulbinų ežero bei Verkių par­ko artumu galinčiame džiaugtis Di­džių­jų Gulbinų kvar­taluose. Jei nori brangiausio namo Lie­tuvoje, nereikia toli ieškoti, jis bus Laurų kvartale. Tiesa, šiose vietose nekilnojamasis turtas parduodamas retai. Apie šias vietas jau sukurta nemažai tautosakos. Būtent tautosakos – ka­dangi šie uždari gyvenamieji kvartalai saugomi ir paprastas žmogus taip lengvai čia nepateks. Laurų kvartalas buvo dėmesį patraukęs tuo, kad anksčiau nebuvo taip paprasta čia apsigyventi net ir turint daug pinigų – be šios „smulkmenos“, dar reikėjo įtikti kitiems kvartalo gy­ventojams, kurie sprendė, ar potencialus kaimynas jiems tinka, ar ne.

Tik išrinktiesiems?

Mėgstama pakalbėti, kad apie galimybę įsigyti ar net išsinuomoti būstą ne tik šiose, bet ir kitose prestižinėse vietose neskelbiama viešai, o pranešama tik saujelei išrinktųjų. Kiek čia tiesos? Kaune veikiančios bendrovės „VIP būs­tas“ atstovas Simonas Prikockis sako, kad nors šiame mieste tokių Laurų kvartalo analogų nėra, dalis tiesos tokiose kalbose yra.

„Jei būstas tikrai prabangus, pardavėjai paprasčiausiai nemato prasmės plačiai skelbti apie galimybę jį įsigyti, nes potencialių pirkėjų vis tiek būtų nedaug. Jei potencialus prabangaus būsto pirkėjas ieško būsto, gandas apie tai greitai nuvilnija, – aiškina ekspertas. – Be to, nepamirškime svarbaus savisaugos momento. Jei būstas tikrai gerai įrengtas ir, sakykime, ten kabo kokie nors brangūs paveikslai, yra vertingų meno kūrinių, brangių baldų ir kita, viso to nuotraukos internete gali greitai pritraukti blogų akių. Matant, kaip atrodo, tikslų adresą – labai patogu.“

Kokios vietos patraukliausios?

Dr. Apolonijus Žilys, atlikęs tyrimą apie gy­ventojų pasiskirstymą Vilniaus, Kauno ir Klai­pėdos miestuose, dėsto, kad Vilniuje ir Kaune turtingesni, finansiškai labiau raštingi gyventojai telkiasi miestų centruose (ypač tai ryšku sostinėje) bei priemiesčiuose, o Klaipėda išsiskiria tuo, jog čia finansiškai stipriausi gy­ventojai kuriasi priemiesčiuose.

„Klaipėdoje stipriai išsiskiria priemiesčiai ir visa kita. Likęs miestas yra vienodesnis nei Vil­n­ius ir Kaunas. Vilniuje ir Kaune turtingiau­sie­ji išsisluoksniuoja tolygiau: nors ten turtingesni daugiausia gyvena priemiesčiuose ir miestų centruose, vis tiek nemaža dalis jų gy­vens ir miegamuosiuose daugiabučių rajonuose“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi A.Žilys.

Klaipėdos specifiką jis aiškina tuo, kad dėl gamtinės aplinkos, jūros artumo į priemiesčius migruoja ne tik patys klaipėdiečiai, bet čia kuriasi ir brangesnio turto galintys įsigyti kitų miestų gyventojai, galbūt matantys tai kaip investiciją, dėl kurių kyla ir vidutiniai priemiesčių rodikliai.

Tuo metu nepatraukliausios vietos – tam tikra socialine stigma pasižymintys miestų rajonai. Be to, senieji darbo klasės rajonai dažniausiai pasižymi ir prastesniu išvystymu. Tarp tokių pavyzdžių – dalis Naujininkų Vilniuje, Vili­jam­polė Kau­ne ar Žvejybos uostas Klai­pėdoje. Tiesa, pa­starasis po truputį keičia savo veidą. „I­nvesticija į būstą nėra tik investicija į gyvenamąją vietą, bet ir į tam tikrus socialinius lūkesčius. Per tai siekiama kopti į viršų ir socialine prasme, todėl vietos reputacija turintiems galimybę rinktis žmonėms būna labai svarbi“, – apibendrina A.Žilys.

S.Prikockis vardija, kad, be centro, Kaune prestižiškiausios vietos yra Lampėdžiai, Vi­čiūnai, Žaliakalnis ir Vytėnai. Būstai miesto centre, se­namiestyje patrauklesni užsieniečiams.

Vičiūnai ir Lampėdžiai traukia gamta. Šie ra­jonai apsupti miško, o greta teka Nemunas. Vy­tėnai išsiskiria tuo, kad ten anksčiau buvo žmonių sodai ir infrastruktūros požiūriu tai yra vienas geriausiai išvystytų naujų Kauno rajonų. Nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ten pradėta statyti didelius, prabangius namus ir nuo tada susiformavęs geras įvaizdis išliko.

„Patraukliausia Žaliakalnio dalis yra greta Sporto halės, ten, kur yra Perkūno alėja, Vaiž­ganto, Minties Rato gatvės. Nuo senų laikų ten gyveno profesoriai, krepšininkai ir verslininkai. Čia yra gyvenęs ir Arvydas Sa­bonis, ir Bro­nislovas Lubys. Jau nuo senų laikų tie, kurie nori ypatingo prestižo, rinkdavosi šią vietą“, – vaizdą piešia S.Prikockis.

Kaune prestižinių namų, skirtų pardavimui, statytojų yra vos keli ir prestižinės klasės namų pardavimas vangus. Realiai tie, kurie nori džiaugtis išskirtiniu būstu, patys sau to­kius statosi. S.Prikockis atkreipia dėmesį, kad prabangūs namai į rinką dažniausiai pa­tenka, kai juos pasistačiusiems savininkams nesusiklosto reikalai ir jie nusprendžia juos parduoti. Tuo metu prestižinių butų pasiūla Kaune kur kas didesnė ir yra kur kas daugiau tokių projektų vystytojų.

Dažna praktika – prestižinio būsto nuoma. „Paklausa yra, tačiau pasiūla vis dar labai ne­didelė. Jei žmogus pats sau rengia būstą, daro tai prabangiai, renkasi geriausios kokybės daiktus, medžiagas, į nuomą žiūrima atsargiai, – svarsto pašnekovas. – Kas yra potencialūs tokio būsto nuo­mininkai? Atvažiavę čia dirbti užsienio kompanijų darbuotojai, taip pat jais domisi krepšininkai. Turime tokią komandą kaip „Žal­giris“, kurio legionierius reikia kažkur ap­g­y­vendinti. Tiesa, į patį prabangiausią segmen­tą jie netaiko.“

Patraukliomis vietomis greitai netampama

Daug prestižinėmis laikomų didmiesčių vietų tokį statusą turi nuo seno. Ar šioje srityje galimi pokyčiai?

Pasak A.Žilio, tokie procesai miestuose vyks­ta. Kai į darbo klasės rajonus ima kraustytis aukštesnioji ar vidurinė klasė, ji po truputį iš­stumia senuosius gyventojus, nes pakyla ne­kilnojamojo turto bei nuomos kainos. Vienas geriausių pavyzdžių – Užupis, kuris sovietinės okupacijos metais buvo visiškai apleistas in­dustrinis rajonas. Bet įkūrus Vilniaus dailės akademiją čia ėmė keltis menininkai, ir viskas ėmė keistis.

Pavyzdžiui, Kaune keičiasi Šančiai, nes pradėta daug investuoti į jų infrastruktūrą. „Be to, buvo tokios Šančių kareivinės, tiksliau – griuvėsiai. Jie buvo atstatyti ir parduoti kaip tam tikrą istorinę vertę turintis būstas, kuris ateityje neturėtų nuvertėti. Pastaraisiais metais Žemuosiuose Šančiuose įsikūrė daug naujakurių, sakyčiau, per kokius septynerius metus ši vieta stipriai pasikeitė“, – svarsto A.Žilys.

S.Prikockis išskiria Fredą: „Rajonas didelis: vienoje jo dalyje daug solidžių, brangių būstų ir yra puikiai išplėtota infrastruktūra, o kitur netrūksta nemažai nevykusių variantų. Gali bū­ti, kad šis miesto rajonas išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir po tam tikro laiko taps prestižinis. Be to, ten yra ir Botanikos sodas, taip pat arti miesto centras, tad potencialo jis turi.“

Prabangūs būstai – didmiesčių privilegija

J.Belanoška sako, kad mažesniuose šalies miestuose taip pat yra žmonių, ieškančių prabangaus būsto. Bet jie dažniausiai susiduria su pasiūlos problema: „Naujų daugiabučių statoma labai mažai, o jei ir statoma, jie būna ekonominės klasės. Tokie butai vis tiek nuperkami greičiau. Jei žmogus nori prabangaus būsto, dažnai vienintelė išeitis – statytis jį pačiam.“

Specialistas nemano, kad netolimoje ateityje rinka regionuose taps aktyvesnė. Tai – didmiesčių gyventojų malonumas. „Nemanau, kad atsirastų statybininkų, norinčių rizikuoti ir statyti prestižinį būstą mažesniuose miestuose. Žinoma, neįskaitant kurortinių miestų – juose galioja sava specifika“, – įsitikinęs J.Belanoška. O A.Šapokos nuomone, be kurortų, prestižinės klasės būstų kategorija regionuose apskritai ne­egzistuoja.

Nekilnojamasis turtas. Šiemet Vilniuje bus pastatyta rekordiškai daug naujų butų, o jų kaina, kaip prognozuojama, mažės.

Ko gero, tokio palankaus meto rinktis ir pirkti būstą seniai nebuvo. Dar pernai rinka vadinta būsto pardavėjų, o šiemet ji jau priklausys pirkėjams, kurie vėl galės rinktis, derėtis ir gauti nuolaidų.

Skaičiuojama, kad Vilniuje šiuo metu statoma nuo 3500 iki 4400 naujų butų. Tokios pasiūlos sostinė nėra mačiusi seniai – daugiau naujų butų (iki 6 tūkst. per metus) buvo statoma tik bumo laikais prieš krizę.

Tačiau įdomiausia, kad naujų butų pasiūla ir paklausa rinkoje juda priešingomis kryptimis, ir šios žirklės kuo toliau, tuo labiau didėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį Vilniaus rinkoje buvo siūloma 3600 naujų butų, o parduota 500.

Kas atsitiko, kad lyg grybai po lietaus pradėjo dygti daugiabučiai?

Patys nekilnojamojo turto plėtotojai pripažįsta, kad jų apetitą sužadino praėjusių metų pradžioje beveik dvigubai padidėjęs pirkėjų aktyvumas, kuris jau antroje metų pusėje ėmė ir išsikvėpė. Nesunku nuspėti, kad tokią paklausos bangą daugiausia lėmė euro įvedimas ir su juo susiję lietuvių lūkesčiai bei baimės.

Spontaniškos paklausos banga, kaip sako bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda, sukėlė tikrą pasiūlos cunamį, kuris, matyt, labai greitai dar nenurims. Tiesa, pats M.Žibūda mano, kad tas pasiūlos cunamis išsikvėps jau šiemet ir pirkėjams atsivėręs galimybių langas gali greitai užsiverti. Mat nuo 2016 m. įsigalios Europos Sąjungos reikalavimas statyti tik A energinės klasės pastatus, o tai jų savikainą išaugins iki dešimties procentų.

Antra vertus, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto plėtotojai stengsis kiek galima ilgiau atidėti A klasės daugiabučių statybą ir 2016 m. daugiausia bus statomi B klasės daugiabučiai, suprojektuoti iki ES reikalavimų įsigaliojimo. Iki šiol Vilniuje yra  pastatyti tik keturi A klasės daugiabučiai.

„Panašiai kaip po audros pirkėjai gali rasti neblogų gintarų, dabar jie gali rasti gerų naujo būsto variantų ir tikėtis nuolaidų, kurios paprastai viešai nedemonstruojamos, o suteikiamos individualiai. Bet tas bangavimas šiemet baigsis ir ateityje derėtis jau bus sunkiau“, – mano M.Žibūda.

Gyvenimas parodys, ar galimybių langas pirkėjams veriasi vos metams, ar kur kas ilgesniam laikui, tačiau statytojai, nepaisydami per pusę sumažėjusios paklausos, pasiraitoję rankoves projektuoja ir stato daugiabučius toliau.

Beje, tarp jų – net du trečdaliai rinkos naujokų, greičiausiai paviliotų rekordinių praėjusių metų pardavimo rezultatų. Štai per metus Vilniuje parduota beveik trys tūkstančiai naujų butų, arba ketvirtadaliu daugiau nei 2013 m. Jų kainos taip pat kilo. Nors atskiruose segmentuose kainų didėjimas buvo skirtingas, tačiau vidutiniškai jos didėjo 5–9 proc.

Naujų butų rinkoje Vilniui tenka didžiausia dalis – apie 80 proc. visų naujų butų šalyje. Registrų centro duomenimis, iš viso pernai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje parduota 4030 butų.

Vilnius – absoliutus lyderis ir tarp Baltijos šalių sostinių. Šiemet Vilniuje, minimaliais skaičiavimais, numatyta pastatyti 3500 butų, Rygoje planuojama apie 1400, Taline – 1300. Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, palyginti su Ryga ir Talinu, pernai Vilniuje butų paklausa ir sandorių skaičius buvo didžiausias, tiek į komercinį turtą, tiek į būstus Lietuvoje buvo investuojama aktyviausiai Baltijos šalyse.

Būsto kainų lyderis Baltijos šalyse – Talinas, kur vidutinio būsto kvadratinio metro kaina šiuo metu siekia 1500 eurų (5179 Lt), Vilniuje – apie 1300 eurų (4488 Lt), Rygoje – 1060 eurų (3659 Lt). Nepaisant to, Taline būstas įperkamiausias, bet tendencijos gerėja tiek Vilniuje, tiek Rygoje. Tai, S.Vagonio teigimu, reiškia, kad žmonių perkamoji galia didėja sparčiau nei būsto kainos.

„Praėję metai Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtrai buvo labai geri, nes augo ekonomika, gyvenome euro įvedimo lūkesčiais, plėtrą skatino mažos paskolų palūkanos. Prognozuodamas nė kiek neabejojau, kad metai bus labai sėkmingi. Šiemet situaciją vertinu gerokai santūriau dėl nenuspėjamos ir neprognozuojamos grėsmės iš Rytų. Antra vertus, ši kabanti virš galvų grėsmė – tarsi savotiškas raudonas signalas, kuris šiek tiek turėtų slopinti ir nepamatuotą plėtotojų entuziazmą, orientuoti juos į nuosaikesnę pasiūlą ir neleisti išbalansuoti rinkos, kad būsto kaina labai kristų ar kiltų“, – viliasi S.Vagonis.

Bendrovės „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo  Antanavičiaus vertinimu, naujų būstų rinka iš pardavėjų į pirkėjų rinka virto ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl didesnio statytojų apetito.

A.Antanavičiaus teigimu, praėjusių metų pradžioje beveik pusė daugiabučių projektus pradėjusių plėtotojų pasiūlė aukštesnį kainų lygį, nei buvo vidutinės to segmento kainos rinkoje. Tai rodė, kad rinka priklauso pardavėjams, ir jie statybas pradėjo nusiteikę gana optimistiškai. O metų pabaigoje vaizdas ėmė keistis, maždaug trečdalis projektų jau startavo su mažesnėmis kainomis. „Tai rodo, kad situacija rinkoje pradedama vertinti adekvačiai, ieškoma protingos ir racionalios kainos. Šiais metais tokios tendencijos, matyt, tęsis, ir galima prognozuoti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje mažės iki keturių procentų“, – mano A.Antanavičius.

Jo teigimu, šiandien pasiūlos ir paklausos žirklės Vilniuje yra per daug didelės, todėl naivu būtų tikėtis, kad pirkėjai, pirkdami būstą, būtų linkę permokėti.

Naujų butų rinkoje Vilniuje likvidumo rodiklis šiuo metu yra 1,5. Tai reiškia, kad projektas parduodamas per maždaug pusantrų metų, o tai byloja, kad rinka yra subalansuota. Prognozuojama, kad šiemet likvidumo rodiklis prastės ir projektui realizuoti prireiks jau dvejų metų. „Tai sukels didesnę įtampą ir konkurenciją tarp plėtotojų, o pirkėjams gali pažerti naudingų pasiūlymų ir akcijų“, – komentuoja A.Antanavičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad alkūnėmis tarpusavyje besistumdantiems daugiabučių statytojams konkurenciją didina ir nuosekliai auganti individualių namų rinka.

Antrąją praėjusių metų pusę, palyginti su pirmuoju pusmečiu, individualių namų statybos leidimų Lietuvoje išduota 15 proc. daugiau. O daugiabučių rinkoje tendencijos atvirkščios – leidimų išduota 12 proc. mažiau.

Didmiesčiuose ir rajonuose aplink juos augo ir namų valdų sklypų sandorių skaičius. Pagrindinė to priežastis – aktyvi individualių, blokuotų namų statyba. Nepaisant neigiamų nuotaikų dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo, įvykių Ukrainoje, individualių namų segmento plėtros tai nesustabdė. Tolesnė plėtra prognozuojama ir šiais metais.

„Individualių namų rinka transformuojasi ir nuosavas namas jau ne visada yra prabangos prekė. Anksčiau Vilniuje individualių namų kaina prasidėdavo nuo milijono litų (290 tūkst. eurų), o dabar vis daugiau nekilnojamojo turto plėtotojų stato nedidelius namus, kurie kaina konkuruoja su naujos statybos butais. Akivaizdu, kad dalį pirkėjų jie nuvilios“, – mano A.Antanavičius.

Visiems jautriu būsto kainų klausimu nuomonių yra įvairių, rinkos analitikai situaciją taip pat vertina nevienareikšmiškai. Mindaugas Kulbokas, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, primena, kad kiekviename projekte visuomet pirmiausia nuperkami geriausi butai, kurie kainuoja brangiausiai, todėl galima daryti išvadą, kad trumpuoju laikotarpiu, tai yra šiemet, kainos kils. 2016 m., kai bus parduodami projektų likučiai, galima manyti, kad jie bus pigesni. Be to, kaip atkreipia dėmesį M.Kulbokas, dalis projektų gali likti neįgyvendinti, todėl pasiūla, kaip ir kainos, gali būti koreguojama.

„Nepamirškime dar vieno svarbaus rinkos žaidėjo – bankų“, – primena „Eikos“ atstovas M.Žibūda. Bankai taip pat brėžia ribą tarp sėkmingų ir nesėkmingų projektų, vertindami juos pagal preliminarių sandorių skaičių ir keldami nuosavo kapitalo reikalavimus. Nuosavas kapitalas turi sudaryti bent trečdalį projekto sąmatos vertės, o išankstinės sutartys su klientais – bent pusę visų sutarčių. Šis iššūkis gali būti įveikiamas ne visiems naujų būstų statytojams, taigi kai kurie projektai gali taip ir likti neužbaigti. Be to, tai nemenkas iššūkis ir pirkėjams – iš didžiulės pasiūlos atsirinkti patikimus būsto statytojus.

S.Vagonis taip pat mano, kad naujų butų kainos ir kris, ir kils. „Pirmasis pusmetis bus atsargus ir blankus, didelio pirkėjų antplūdžio nesulaukę silpnesni rinkos dalyviai gali imti koreguoti butų kainas. Tie, kurie gali lūkuriuoti, lauks gyventojų lūkesčių pasikeitimo, nes bendrieji ekonominiai veiksniai – ekonomikos augimas, prisijungimas prie euro zonos – yra stipresni nei nerimas dėl geopolitinės aplinkos. Todėl manau, kad pirmąją metų pusę galima laukti tam tikro kainų sumažėjimo, o antrąjį pusmetį vilčiausi matyti kainų padidėjimą – euro šokas praeis, lūkesčiai gerės, ekonomika augs, paklausa turėtų taip pat augti“, – viliasi S.Vagonis.

Jo skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Vilniuje pastatytuose naujuose  daugiabučiuose buvo šiek tiek daugiau nei tūkstantis neparduotų butų. Tai nėra labai daug, nes, pavyzdžiui, 2013 m. neparduotų naujų butų skaičius siekė 1300, o 2009-ųjų pabaigoje – 2 tūkst.

Metus per pusę linkęs dalyti ir M.Žibūda. Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai dar turės prisitaikyti prie pasikeitusios valiutos, tad būsto rinka bus šiek tiek apmirusi. Tačiau antroji metų pusė pirkėjams bus palankus laikas įsigyti būstą, nes kainos stabilizuosis ir sunkiausia bus išsirinkti iš daugybės rinkoje esančių naujos statybos butų.

„Bendra situacija tokia, kad pasiūlos ir paklausos kreivės juda priešingomis kryptimis. Pasiūla Vilniuje per metus išaugo daugiau nei du kartus, o pardavimas mažėja. Kaune ir Klaipėdoje atotrūkis dar didesnis, tačiau ne todėl, kad pasiūla labai didelė, o todėl, kad paklausa labai maža“, – konstatuoja M.Žibūda.

Tačiau vertinant skirtingus rinkos segmentus situacija nėra vienareikšmiška. Pernai didžiausia sostinėje buvo ekonominės klasės butų pasiūla – jie sudarė pusę visų įvykusių sandorių. Ekonominės klasės butų pasiūla didėja ir šiemet, o štai paklausa mažėja.

Kitokia situacija šiuo metu klostosi vidutinės klasės butų rinkoje, kur pardavimui mažėjant traukiasi ir pasiūla. Keletas įmonių, tarp jų ir bendrovė „Hanner“, nusprendė kol kas nebestatyti naujų butų, todėl praėjusių metų pabaigoje Vilniuje šios klasės butų pasiūla nuo 1600 susitraukė iki 1500 butų. Nors plėtotojai jau bando „stabdyti arklius“, tačiau matyti, kad pasiūla ir paklausa šiame segmente ir toliau judės skirtingomis kryptimis.

Geriausius laikus šiuo metu išgyvena prestižinės klasės butų rinka. Čia aktyvūs ir pirkėjai, ir statytojai. Per praėjusius metus buvo parduota 200 prestižinės klasės butų, ir tai yra pustrečio karto daugiau nei 2013 m.

„Prognozuočiau, kad šiemet bendrai bus parduota maždaug 2300 butų, panašiai kaip užpernai, 2016 m. pardavimas dar šiek tiek didės. Šią prognozę pirmiausia grindžiu ekonomikos augimu: mažėja nedarbas, kyla vidutinis atlyginimas, o žmonių santaupos – rekordiškai didelės. Žinoma, lūkesčiams tam tikrą įtaką daro ir geopolitinė situacija“, –aiškina M.Žibūda.

Jis pripažįsta, kad kol pasiūla didės greičiau nei paklausa, pirkėjai tikrai gali tikėtis tam tikrų būsto kainų korekcijų, bet ilgainiui kaina neturėtų kristi. Ji turėtų stabilizuotis arba kilti vienu procentu, ir tai įvyks dėl prestižinių butų kainų didėjimo.

„Pernai vidutinė naujo būsto kaina kilo reikšmingai – devyniais procentais, o tokį šuolį lėmė būtent prestižinių butų kainų augimas, kuris siekė 12 proc. Toks augimas buvo todėl, kad Vilnius senamiestyje, centre atsirado naujos statybos butų, kurių kainos didesnės nei šioje rinkoje esančio būsto. Ekonominio segmento butų kaina didėjo trimis procentais, vidutinės klasės – procentu. Manau, jei šiemet kaina kris kituose segmentuose, kylanti prestižinių butų kaina tą kritimą nusvers“, – skaičiuoja bendrovės „Eika“ plėtros direktorius.

A.Antanavičiaus teigimu, prestižinių butų segmentas Vilniuje sudaro santykinai nedidelę vos penkių procentų dalį, todėl didelės įtakos bendrai situacijai rinkoje nedaro. Tai išskirtinis segmentas, šiuo metu, ko gero, išgyvenantis savo aukso amžių, kai atsiradusi pasiūla sukūrė ir paklausą.

Beje, naujos statybos daugiabučiai taip pat sudaro tik apie 20 proc. visos būsto rinkos, todėl kur kas didesnę įtaką bendrai situacijai, pasak A.Antanavičiaus, daro antrinė būsto rinka. kurią ypač valdo emocijos. „Čia žmonės, jei negali parduoti buto, mažina kainą“, – sako jis ir primena, kad šioje rinkoje jau kuris laikas tiksi bomba, susijusi su PVM mokesčio lengvata šildymui.

Jei valdžia, kaip žada, vis dėlto ryšis panaikinti PVM mokesčio lengvatą šildymui, šio sprendimo poveikis būsto rinkai, ko gero, iš tiesų prilygs bombai: rinkoje tada atsiras perteklinė butų pasiūla, kuri neabejotinai paveiks ir kainas.

Pasak A.Antanavičiaus, egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp BVP ir būsto ploto, tenkančio vienam gyventojui. Tačiau ši ekonominė logika negalioja šalyse, kuriose taikoma PVM lengvata šildymui, – Vengrijoje (5 proc.), Lietuvoje (9 proc.) ir Latvijoje (12 proc.). Lyginant būsto plotus ir šalies BVP akivaizdu, kad ši lengvata leidžia gyventi ne pagal galimybes: kuo lengvata didesnė, tuo didesnis atotrūkis nuo realybės. Pavyzdžiui, lietuviai gyvena panašaus ploto būstuose kaip čekai, bet Čekijos BVP vienam gyventojui maždaug penktadaliu didesnis nei Lietuvos.

Ar perpildytoje Vilniaus rinkoje dar yra vietos naujiems projektams? Bendrovės „Eika“ duomenimis, šiuo požiūriu tikromis dykvietėmis galima būtų vadinti Jeruzalę ir Šeškinę, kurių nekilnojamojo turto plėtotojai vis dar neatrado. O didžiausia naujų butų pasiūla šiuo metu yra Baltupiuose, kur siūloma pirkti 450 butų, arba net 12 proc. visoje sostinėje esančių naujos statybos butų. Toliau rikiuojasi Pašilaičiai (11 proc.)  ir Naujamiestis (9 proc.).

Pernai naujų projektų lyderė buvo Pilaitė, kurioje parduota beveik 450 butų, arba 15 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų. Antroje vietoje – Baltupiai ir Bajorai, kur parduota po 9 proc. naujų butų, toliau rikiavosi Naujamiestis, kuriame parduota 8 proc. visų naujos statybos butų Vilniuje.

Jei vertintume per artimiausius dvejus metus atsirasiančią pasiūlą, daugiausiai naujų butų turėtų iškilti centrinėje miesto dalyje – Užupyje, Saltoniškėse ir Šnipiškėse. Tai tikrai sveikintinos tendencijos, siekiant darnios miesto plėtros ir tankinant į pakraščius išsibarsčiusią sostinę. Tikru atradimu pastaruoju metu statytojams tapo ir Užupis, kuriame šiuo metu knibždėte knibžda naujų daugiabučių statytojų. Prognozuojama, kad iki 2016 m. sumažės butų pasirinkimas Pašilaičiuose, Naujamiestyje ir Antakalnyje.

Vidutinės naujų butų kainos Vilniuje 2014 m. pabaigoje Eur/kv.m

Ekonominės klasės butai         1210

Vidutinės klasės butai          1690

Prestižinės klasės butai        2540

Šaltinis: „Inreal“

butaiNTT

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 53 proc. – ieškodami naujos statybos buto prioritetą teikia pasiūlymams su pilna apdaila arba įrengtiems pagal individualius poreikius.

„Dalis naujakurių, norėdami sutaupyti pinigų, buto apdaila rūpinasi patys. Trečdaliui apklausos dalyvių tai priimtiniausias variantas. Tačiau 23 proc. naujo buto ieškančių lietuvių svarbiau sutaupyti laiko, jie neturi noro prižiūrėti darbo eigos, pirkti apdailos medžiagas ar rūpintis atliktų darbų kokybe“, – sako E. Narbuntovičius.

„Eika“ plėtros projektų vadovė Jolanta Dobradziejienė pastebi, kad auga naujų butų su pilna apdaila, kuri įrengta pagal individualius pirkėjo norus, paklausa. „Praėjusiais metais tokius butus mūsų projektuose rinkosi 23 proc. pirkėjų, ir jų skaičius kasmet auga“, – teigia J. Dobradziejienė.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių – 60 proc. – pasinaudotų ir paslauga „iki raktų“, kuomet statytojas įrengia būstą pagal kliento pageidavimus ir suteikia apdailai garantiją. „Eika“ atstovė teigia, kad pagrindiniai šios paslaugos pliusai – sutaupytas laikas, garantija atliktiems darbams ir beveik dvigubai mažesnis pradinis kapitalas.

Būstui įsigyti ima paskolas

Apklausa atskleidė ir kitą tendenciją – didesnė dalis lietuvių imtų paskolą butui įsigyti, tačiau būstą įsirengtų patys. Iš banko būsto įsigijimui skolintųsi, bet už buto apdailą savomis lėšomis mokėtų apie 33 proc. respondentų.

„Jei pirkėjas neturi pakankamai nuosavų lėšų buto įsirengimui, jam aktualiau būtų įsigyti pilnai įrengtą butą, kurio apdailai nereikėtų nuosavų lėšų. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais, jauniems pirkėjams, dar nesukaupusiems pakankamai lėšų, kad užtektų ir pradiniam įnašui, ir buto apdailai, kadangi bankai finansuoja ne daugiau kaip 85 proc. reikiamos paskolos sumos“, – sako E. Narbuntovičius.

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, teigia, kad gyventojai, besidomintys finansavimu ir ketinantys pirkti būstą su daline apdaila, dažniausiai į banką ateina jau įvertinę, ar būstą galės įsirengti savo lėšomis, ar ketins skolintis.

„Bankas kartu su paskolą ketinančiu imti klientu jau pirmo susitikimo metu aptaria, kokiomis lėšomis bus įrengtas būstas, ir priklausomai nuo asmens galimybių pasiūlo tinkamiausią finansavimo sprendimą“, – sako V. Doveika.

Pasak jo, tais atvejais, kai asmuo nutaria skolintis ir būsto pirkimui, ir jo įrengimui, bankas suteikia vieną paskolą, tačiau ji yra skaidoma į dvi dalis. Tokiu atveju paskolos suma įrengimui išmokama tik pradėjus vykdyti apdailos darbus.

Atliktos apklausos duomenimis, savo lėšomis butą pirktų apie 30 proc. jaunų, 25-35 metų amžiaus, žmonių. Tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenys įsipareigoti bankui linkę mažiau. Savomis lėšomis butą pirktų 51 proc. 36-45 metų amžiaus žmonių ir 63 proc. vyresnių nei 45 metų amžiaus.

Apdailai – iki 40 tūkst. litų

Apklausos dalyvių buvo klausiama, kiek daugiausiai jie mokėtų už naujo 2 kambarių buto įrengimą, kurio plotas 50 kv. metrų. Dauguma – beveik 30 proc. – apdailai skirtų nuo 25 iki 40 tūkst. litų. Tačiau „Eika“ atstovė pažymi, kad labai dažnai naujakuriai apdailai išleidžia daugiau nei yra suplanavę. Pasak jos, daugiausiai pinigų būsto įrengimui skiria vyresni nei 45 metų amžiaus pirkėjai.

„Pamačius didžiulį apdailos detalių pasirinkimą ar susitikus su dizaineriu, kuris pasiūlo įdomių interjero sprendimų, natūralu, jog norai išauga, o apdailai numatytas biudžetas padidėja“, – sako „Eika“ atstovė.

238 tūkst. litų – tokia šiuo metu yra vidutinė buto kaina viename populiariausių Lietuvos pajūrio kurortų Palangoje. Vos 12 km nuo jos nutolusioje Šventojoje tokio paties dydžio ir būklės butas kainuoja beveik 80 tūkst. litų pigiau, o Nidoje už panašų būstą tektų sumokėti dvigubai didesnę sumą. Tokius pajūrio butų kainų skirtumus pateikia nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt.

Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, teigimu, Nida išlieka brangiausiu Lietuvos pajūrio kurortu. Vidutinė buto kaina čia yra 460 tūkst. litų – beveik dvigubai didesnė negu kituose pajūrio miestuose ir beveik 50 tūkst. didesnė negu Vilniaus senamiestyje.

„Išskirtinė Nidos vieta lemia ir joje parduodamų butų kainas. Kadangi joje itin ribojama naujų namų statyba, natūralu, kad kiekvienas būstas čia įgyja didžiulę vertę“, – sako E. Narbuntovičius.

Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertas, butai Nidoje yra net brangesni nei kai kuriuose pietų Europos kurortuose. Pavyzdžiui, už trijų kambarių buto kainą šiame Lietuvos kurorte, galima įsigyti namą Ispanijai priklausančioje Fuerteventūros saloje Kanaruose.

„Butų kainos šioje Atlanto vandenyno saloje kiek panašesnės į Palangos butų kainas. Vienas kvadratinis metras abiejuose kurortuose kainuoja apie 4 tūkst. litų. Ir dėl kainos, ir dėl klimato daugiau pirkėjų neabejotinai rinktųsi Ispanijos kurortą. Tiesa, jame dar tektų sumokėti mokestį už įsigytą būstą bei kasmet mokėti nuosavybės mokestį“, – sako. E. Narbuntovičius.

Ramūnas Stonkus, nekilnojamojo turto agentūros „Rifas“ brokeris, sako, kad labiau nei Nida investuotojus šiuo metu vilioja Palanga, kurioje įsigytą būstą galima lengviau parduoti arba išnuomoti.

„Skirtingai nei kitų Lietuvos miestų, pajūrio nekilnojamojo turto rinka yra specifinė. Pirkėjai čia dažniau ieško būstų, kuriuos vėliau galės pritaikyti poilsiui ir sėkmingai išnuomoti. Todėl Palanga, kurioje poilsiautojų srautas šiltuoju metų sezonu yra didžiulis, tokiai investicijai yra ideali vieta. Pastaruoju metu investuoti pajūryje ir taip apsaugoti savo santaupas linkę vis daugiau lietuvių“, –  teigia R. Stonkus.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad per pastaruosius 2-3 metus ypatingų pokyčių pajūrio rinkoje neįvyko – ji išliko banguojanti. Palangoje butai pabrango beveik 4 proc., o Šventojoje atpigo. Šiuo metu dviejų kambarių butas Palangoje kainuoja vidutiniškai 264 tūkst. litų, Šventojoje – 165 tūkst. litų, beveik 40 tūkst. pigiau nei prieš metus.

Šiuo metu pagrindiniai būsto pajūryje pirkėjai yra lietuviai. „Užsieniečių pirkėjų, kurių didžiausią dalį sudarė rusai, stipriai sumažėjo. Prieš 2-3 metus rusų tautybės žmonės į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje investuodavo kur kas aktyviau“, – sako R. Stonkus.

Didžiausio lietuvių susidomėjimo pajūryje sulaukia butai, kurių kaina neviršija 150-250 tūkst. litų.

Siekdamos kurti būstus, visiškai atitinkančius gyventojų lūkesčius, nekilnojamojo turto (NT) plėtojimo bendrovės ieško alternatyvų tradicinio planavimo erdvėms ir išskirtinių poreikių turintiems klientams siūlo dviaukščius butus. NT plėtotojai ir patys gyventojai tokius butus vadina alternatyva kotedžams ar net privatiems namams. Tokių butų pirkėjai dažniausiai yra šeimos, kurios nenori nutolti nuo miesto, tačiau turi didelės erdvės poreikį.

Miesto ir užmiesčio derinys
Pasak nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės “MG Valda” pardavimo skyriaus vadovo Manto Umbraso, pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas butais per du aukštus. Šiuo metu rinkoje esanti maža tokių butų pasiūla leidžia butus per du aukštus priskirti prie išskirtinių ir prestižinių būstų.
“Vystydami “Beržų terasų” projektą Antakalnyje siekėme rasti nestandartinį sprendimą, norėjome naujo ir kitokio požiūrio į gyvenamąją vietą mieste. Šiame projekte suprojektuoti didelės kvadratūros butai per du aukštus šiuolaikiniam žmogui gali atstoti individualų namą užmiestyje. Žmonės, kurie nori gyventi nuosavoje didelės kvadratūros erdvėje ir tuo pat metu nenutolti nuo miesto šurmulio, šiandien renkasi dviaukščius butus”, – pastebi M.Umbrasas.
“Beržų terasų” projekte buvo suplanuoti keturi didelės kvadratūros – 150 kv. metrų butai. Vienas iš keturių butų siūlomas su išskirtine visa apdaila, parengta pagal individualų interjero dizainerių projektą. Visuose butuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, langai su saulės poveikio kontrole, grindinis šildymas, suprojektuotos didelės terasos, jau tapusios viso projekto vizitine kortele.
“Gyvenimas dviaukščiame miesto bute patogus leidžiant vaikus į šalia namų esantį darželį ar mokyklą, apsiperkant greta įsikūrusiose parduotuvėse. Tuo pat metu pavyksta išvengti ilgų kelionių į darbą, su namo aplinkos tvarkymu susijusių rūpesčių, įskaitant želdynų priežiūrą, sniego kasimą žiemą, tvarką laiptinėje ir požeminėje automobilių aikštelėje. Viskuo pasirūpina namus aptarnaujanti įmonė”, – teigia M.Umbrasas.

Darbui ir poilsiui – skirtingos erdvės
Projektuodami ir įrenginėdami dviejų aukštų butus architektai ar interjero dizaineriai gali parodyti visą savo išmonę ir išpildyti reikliausių klientų lūkesčius.
Miesto stiliaus ir architektūros laboratorijos YCL – geriausios 2013-ųjų interjero kūrėjos – architekto Aido Barzdos teigimu, dviaukščiuose butuose visada galima rasti didesnes erdves ir jose sukurti daugiau funkcionalumo, todėl tokių butų pirkėjai nori šias ypatybes tinkamai išnaudoti.
Specialistas aiškina, kad tokio tipo butuose erdvę galima išnaudoti ją paskirstant ir funkcionaliai suplanuojant. Dažniausias planavimo būdas, kai pirmame aukšte įrengiama svetainė, sujungta su valgomuoju, virtuvė, darbo kambarys. Antras aukštas, pasak A.Barzdos, lieka poilsiui, čia projektuojami miegamieji kambariai.
Privatų namo kiemą mieste rasti sudėtinga, todėl erdvi terasa, M.Umbraso teigimu, yra vienas būdų, kaip galima kompensuoti šį trūkumą miesto butų gyventojams.
“Dviaukščiuose butuose projektuojamos erdvios 30 kv. metrų ar net didesnės terasos. Gyventojams jos atstoja nuosavą kiemą. Čia galima užsiimti sodininkyste ar įsirengti valgomąjį, populiaru terasą paversti net maža sporto sale ar tiesiog mėgautis atsiveriančiais vaizdais”, – pasakoja M.Umbrasas.

Stilius ir prabanga – dviaukščio buto elementai
A.Barzda pasakoja, kad dviaukščiuose butuose atsiranda elementų, kurie ne tik tarnauja funkciškai, bet ir tampa svarbia stiliaus bei dizaino dalimi. Vienas tokių elementų – laiptai. Pasak architekto, laiptų stilius, jų įrengimas atlieka reikšmingą vaidmenį planuojant buto erdves. Stilingi, modernūs ir prabangūs laiptai yra neatsiejama tokio buto detalė.
Architektas pastebi, kad tokius butus dažnai renkasi namie dirbantys žmonės, todėl tampa populiaru savo namuose turėti darbo kabinetą ar biblioteką. “Taip pat tokiuose namuose atsiranda daugiau individualių ar specifinių erdvių, tarnaujančių įvairiems gyventojų poreikiams”, – teigia A.Barzda.
Erdvus butas didmiestyje, pasak specialisto, visada bus statuso ir prabangos elementas.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausi yra dviejų kambarių butai – jų ir parduodama, ir nuomojama daugiausiai. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, vien sostinėje nuomininkų laukia 500 dviejų kambarių butų, o naujų savininkų – beveik tūkstantis.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, Vilniuje tokių būstų parduodama beveik trigubai daugiau nei vieno kambario butų. Dvigubai populiaresni už vieno kambario butus yra ir tris kambarius turintys butai. Šiuo metu jų parduodama beveik tūkstantis.

“Pardavimų ir nuomos rinkoje dviejų kambarių butai išlieka paklausiausi. Jie populiarūs tarp jaunų šeimų, kurioms vieno kambario butas – per mažas, o trijų ar keturių kambarių – per brangus. Dažnai nuo noro pirkti erdvesnį būstą atbaido ir dideli šildymo kaštai”, – sako E. Narbuntovičius.

Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertas, nusipirkti trijų kambarių butą – gerokai lengviau nei išsinuomoti.

“Norint nusipirkti trijų kambarių butą, pirkėjas galėtų rinktis iš beveik tūkstančio skirtingų variantų, o norint išsinuomoti tektų rinktis vos iš kelių šimtų pasiūlymų”, – pastebi E. Narbuntovičius.

Daugiausiai laiko reiktų skirti vieno kambario buto paieškoms. Sostinėje jų parduodama beveik dvigubai mažiau nei dviejų kambarių butų – 450. Norintys įsigyti vieno kambario būstą, jo turėtų ieškoti Pašilaičiuose, Vilniaus senamiestyje bei Naujamiestyje. Šiuose rajonuose jų pasiūla didžiausia – juose parduodama beveik pusė visų vieno kambario butų.

“Kaip ir prieš metus, išsinuomoti vieno kambario butą yra sunkiau nei nusipirkti. Šiuo metu nuomojamų vieno kambario butų Vilniuje yra keliais šimtais mažiau nei parduodamų – 190”, – teigia E. Narbuntovičius.

Dviejų kambarių butų pasiūla didžiausia ir kituose Lietuvos didmiesčiuose – Kaune ir Klaipėdoje. Šiuo metu uostamiestyje parduodami 2239 dviejų kambarių butai. Kaune tokius butus šiuo metu pardavinėja 318 savininkų.

Skirtingai nei Kaune, uostamiestyje lengviau įsigyti bei išsinuomoti trijų kambarių butą. Vieno kambario butų Klaipėdoje pardavinėjama beveik devyniais šimtais daugiau nei Kaune. Tiesa, išsinuomoti vieno kambario butą uostamiestyje sudėtinga – jų pasiūla lyginant su kitais didmiesčiais mažiausia, vos 11 butų.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinka buvo itin aktyvi, o būsto kainos kilo nežymiai. Vilniuje parduodamo buto vieno kvadratinio metro kaina pakilo apie 200 litų iki 4,2 tūkst. litų, t.y. apie 4 proc., rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos ūgtelėjo mažiau nei sostinėje – Kaune apie 170 litų iki 2,36 tūkst. litų, Klaipėdoje – apie 50 litų iki 3,05 tūkst. litų už kv. m.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, pastebi, kad didesniam rinkos aktyvumui įtakos turėjo gerėjanti ekonominė situacija ir laukiamas euro įvedimas – pastebima, kad vis daugiau žmonių siekia investuoti turimas santaupas ir be įsipareigojimų bankams įsigyja butus. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad daugiau nei pusė sandorių įvyko atsiskaitant grynaisiais.

„Lietuvoje 2014-aisiais galima laukti to, kas praėjusiais metais vyko Latvijoje. Ten prieš pat euro įvedimą pagyvėjo ir nekilnojamo turto, ir automobilių rinka, nes žmonės norėjo išleisti santaupas. Praėjusiais metais ši tendencija ryškėjo ir Lietuvoje, dėl to nekilnojamo turto kainos šiek tiek pakilo, bet iš esmės liko stabilios. Jei bus paskelbta, kad nuo 2015-ųjų Lietuvoje bus įvestas euras, antrasis šių metų pusmetis nekilnojamo turto rinkoje bus ypač aktyvus”, – prognozuoja E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt duomenimis, Vilniuje šiek tiek brangiau nei 2012 m. buvo parduodami butai tiek senos, tiek naujesnės statybos namuose. 2000 m. ir vėliau statytuose daugiabučiuose namuose butų kaina vidutiniškai pakilo apie 100 litų, iki 4,8 – 4,9 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Taigi naujas 50 kv. m. dviejų kambarių butas vidutiniškai kainuoja mažiau nei 250 tūkst. litų.

Senesnės statybos namuose kvadratinis metras buvo parduodamas apie 200 – 250 litų brangiau nei 2012 m. Vieno kvadratinio metro kaina vieno kambario bute paaugo nuo 3,3 iki 3,4 tūkst. litų, dviejų – nuo 3,8 iki 4 tūkst. litų, trijų – nuo 3,36 iki 3,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Pasak E. Narbuntovičiaus, dažniausiai lietuviai skelbimuose nurodo gerokai didesnes parduodamo buto kainas nei rinkos vidurkis. „Galima pastebėti, jog skelbimuose būstų kainos yra net 30 proc. didesnės nei rinkos kaina, tačiau Registrų centro duomenys rodo, jog butai nuperkami už rinkos kainą. Vadinasi, pardavėjai nori didinti kainas, tačiau brangesnių objektų neparduoda arba yra priversti daryti didelę nuolaidą”, – pastebi Domoplius.lt projekto vadovas.

Brangiausiu sostinės rajonu išlieka senamiestis. Ten vieno kvadratinio metro kaina išliko tokia pati, kaip ir 2012 metais – 5,8 tūkst. litų.

Kaip ir sostinėje, kituose didžiuosiuose šalies miestuose butai pernai taip pat nežymiai pabrango. Kaune labiausiai – 210 litų, iki 2,5 tūkst. litų už kv. m. – paaugo dviejų kambarių buto kaina. Taigi 50 kv. m. dviejų kambarių butą kauniečiai gali įsigyti už 125 tūkst. litų.

Klaipėdoje labiausiai brango vieno kambario butai. Vieno kvadratinio metro kaina ūgtelėjo apie 100 litų, iki 2,87 tūkst. litų.

E. Narbuntovičius prognozuoja, kad butų kainos išliks panašios ir šiais metais, drastiškų kritimų ar pakilimų nebus.

„Galima teigti, kad lietuviai išmoko pirkti butus, neskubama pirkti kiekvieno pasitaikiusio buto, kaip buvo 2008 metais. Iki euro įvedimo rinka bus dar aktyvesnė nei 2013-aisiais, dėl aktyvumo būsto kainos turėtų nežymiai didėti.”, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.

14 tūkst. litų. Tokia mažiausia sostinėje parduodamo buto kaina. Jis yra Naujoje Vilnioje. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, būtent Naująją Vilnią galima vadinti pigiausiu sostinės rajonu. Ten parduodami dar du butai, kurių kaina neviršija 20 tūkst. litų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys.
Vieni iš pigiausių butų sostinėje yra senos statybos bendrabutinio tipo namuose Stepono Batoro ir Pergalės gatvėse, o jų plotas – nuo 15 iki 20 kvadratinių metrų.
Viename iš skelbimų išskiriama, kad šalia parduodamo buto teka Vilnelė, geras susisiekimas su miesto centru, iki kurio 7 km. Kitame skelbime teigiama, kad ką tik atliktas remontas, kambarys su dviem langais ir šarvuotomis durimis.
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nors pigiausių butų kainas galima lyginti su vidutinėmis 6-10 m. amžiaus automobilių kainomis – apie 17 tūkst. litų, tačiau jų paklausa nedidelė.
„Parduoti bendrabučio tipo buto – beveik neįmanoma. Pirkėjus atbaido ir buto dydis, ir neprognozuojami kaimynai, o vienintelis privalumas – kaina. Pirkėjų akyse Naujoji Vilnia dar turi susiformavusį nesaugaus rajono įvaizdį“, – pasakoja E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Naujoje Vilnioje lyginant su kitais sostinės rajonais yra mažiausia – vieno kambario bute apie 2,26 tūkst., o dviejų kambarių – 2,36 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Panašios kainos pastebimos ir Žemuosiuose Paneriuose. Ten vidutinė kvadratinio metro kaina vieno kambario bute kainuoja 2,26 tūkst., dviejų – 3,3 tūkst. litų.
„Tokio paties dydžio butų kainos Naujoje Vilnioje ir Žemuosiuose Paneriuose daugiau nei dvigubai mažesnės nei Antakalnyje, Žvėryne ar Senamiestyje. Jeigu Naujoje Vilnioje už dviejų kambarių patenkinamai įrengtą butą senos statybos name pakaks 60-70 tūkst. litų, tai Antakalnyje už tokį patį reikės atseikėti 150 tūkst. litų ir daugiau“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.
Kituose sostinės rajonuose vidutinė kaina už kvadratinį metrą viršija 3 tūkst. litų. Pavyzdžiui, Justiniškėse, Šeškinėje, Karoliniškėse vidutinė vieno kvadratinio metro kaina siekia 3,3 tūkst. litų, Viršuliškėse ir Lazdynuose – apie 3,5 tūkst. litų, Pašilaičiuose – apie 3,8 tūkst. litų.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (62 proc.) gyvena butuose, o apie 39 proc. turi privačius namus arba kotedžus. Į nuosavus namus Lietuvos gyventojai pradeda kraustytis sulaukę 35 metų, o vėliau, artėjant pensijai, gyventojai vėl sugrįžta į butus.

„Nuosavuose namuose linkusios gyventi vidutinio amžiaus šeimos. Dažniau tai yra nuosavą verslą turintys žmonės arba aukštesnės kvalifikacijos tarnautojai. Žinoma, kaimiškose vietovėse žmonės dažniau gyvena namuose nei butuose. Tačiau bet kuriuo atveju pagal gyvenamąjį būstą labiau esame butų, o ne privačių namų šalis. Deja, butų gyventojai ne taip rūpinasi savo būstu, kaip turintieji savo namus“, – teigia „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Anot jo, į privačius namus dažniausiai kraustosi 36-45 metų žmonės. Vėlesniame amžiuje žmonės vėl grįžta gyventi į butus. Tokią tendenciją greičiausiai lemia ir besikeičiančios finansinės žmonių galimybės, ir šeimos sudėtis, mat užaugus vaikams, pagyvenę tėvai nusprendžia gyventi mažesniame bute.

„PZU Lietuva“ ekspertas pastebi, kad privačius namus turintys žmonės labiau vertina savo būstą ir labiau rūpinasi jo apsauga, pasirūpindami draudimu. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, šalyje apdrausta tik 53 proc. namų ir 21 proc. butų. „Dažniausiai namuose nutinkantis draudžiamasis įvykis – užliejimas – nutinka būtent butų gyventojams. Tuo metu apgadinamos ir lubos bei sienos, ir namuose esantis turtas – baldai, paveikslai, namų technika. Nuostolių patiria net tik buto šeimininkai, bet ir jų kaimynai “, – pasakojo E. Skupas.

Kauno ir Klaipėdos miestų senamiesčiuose parduodamų butų kainos mažesnės negu Vilniaus miegamuosiuose rajonuose – Karoliniškėse, Pilaitėje ar Lazdynėliuose. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai išskyrė brangiausių Lietuvos rajonų dešimtuką. Jame net devyni Vilniaus ir tik vienas Klaipėdos rajonas – Mažasis kaimelis.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, vidutinės butų kainos Vilniuje išlieka stabilios ir netgi didėja, o kituose didžiuosiuose miestuose kainų kreivė juda žemyn.

„Miegamuosiuose sostinės rajonuose nuolat statomi nauji namai, butai juose brangesni, tad ir kainų vidurkis didesnis. Nuo centro nutolusiuose sostinės Pilaitės, Karoliniškių ar Lazdynėlių rajonuose vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 100 litų daugiau nei prestižiniame Klaipėdos senamiestyje ir net 700 litų daugiau nei Kauno miesto centre”, – sako E. Narbuntovičius.

Brangiausi rajonai – sostinės Užupis ir senamiestis

Domoplius.lt duomenimis, pagal šiuo metu parduodamų butų kainų vidurkį brangiausiu Lietuvos rajonu galima vadinti menininkų pamėgtą Užupį. Šiame rajone vidutinė standartinio dviejų kambarių buto kaina siekia 356,3 tūkst. litų. Tai yra vienas kvadratinis metras parduodamas už 6,7 tūkst. litų.

Pagal vidutines kainas nedaug nuo Užupio atsilieka senamiestis – ten kvadratinis metras parduodamas už 6,3 tūkst. litų. Trečias brangiausiųjų sąraše Žvėryno rajonas – 6 tūkst. litų už kv. m.

„Sostinės centre butų kainos išlieka didžiausios Lietuvoje. Kai kurie butai parduodami už 3 mln. litų ir brangiau, t. y. kvadratinio metro kaina viršija 15 tūkst. litų“, – teigia E. Narbuntovičius.

Aukštą kainų lygį išlaiko ir naujų namų gausus Šiaurės miestelis. Šiame rajone kainos didesnės negu nuo senų laikų vertinamame Antakalnyje – atitinkamai 5,7 ir 5,2 tūkst. už kvadratinį metrą. Minėti rajonai patenka į brangiausiųjų penketuką.

Kaunas nusileidžia Klaipėdai

Antrajame brangiausių rajonų penketuke – vienas šalia kito esantys rajonai – Santariškės (5 tūkst. už kv. m.) ir Jeruzalė (4,7 tūkst.), kuriuose dygsta nauji namų kvartalai.

Domoplius.lt duomenimis, tik po jų rikiuojasi pirmasis ne sostinės rajonas – Mažasis kaimelis. Klaipėdos mieste esančiame rajone vidutinės butų kainos panašios kaip ir Vilniaus Baltupių, Karoliniškių rajonuose – 4,5 tūkst. už kv. m. Dešimtuką užbaigia sostinės miegamieji rajonai – Lazdynėliai ir Pilaitė.

Kaune butų kainos žymiai mažesnės nei Vilniuje ar Klaipėdoje. Tik senamiestyje, centre ir Žaliakalnyje vidutinė kvadratinio metro kaina viršija 3 tūkst. litų. Kituose rajonuose kainos dar mažesnės.

„Kauno nekilnojamojo turto rinka yra aptingusi – tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Kiek geriau atrodo mūsų uostamiestis Klaipėda. Ten net keliuose rajonuose – senamiesčio, Miško, Tauralaukio, Kauno, Smeltės – vidutinė kvadrato kaina viršija 3 tūkst. litų“, – lygina E. Narbuntovičius.

Apie Domoplius.lt

Lankomiausiame nekilnojamojo turto skelbimų portale Domoplius.lt, remiantis „GemiusTraffic“ duomenimis, per mėnesį vidutiniškai apsilanko daugiau kaip 264 tūkst. lankytojų. Šiuo metu portale paskelbta daugiau nei 89 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, parduodamų už 28,5 mlrd. litų.

Domoplius.lt prižiūri ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted ASA“. Lietuvoje „Schibsted ASA“ taip pat valdo „Žurnalų leidybos grupę“ („Žmonės“, „Laima“, „Edita“, „Ji“ ir kt.), „15 minučių“.

Daugiau informacijos:

Evaldas Narbuntovičius

Domoplius.lt projekto vadovas

Mob. tel. +370 682 54351

El. paštas: evaldas.narbuntovicius@plius.lt

www.domoplius.lt

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metų pirmąjį ketvirtį Kaune parduota apie 720 butų arba 3 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Klaipėdoje sudaryta apie 520 butų pardavimo sandorių, t.y. beveik 4 % daugiau nei 2012 pirmąjį ketvirtį. Lyginant pardavimus su paskutiniu 2012 metų ketvirčiu, būsto sandorių Kaune sumažėjo 4 %, Klaipėdoje – 5 %.

„Eika“ rinkos analitiko Tomo Žiaugros skaičiavimu, tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Kaune pirmąjį ketvirtį pardavimai padidėjo beveik 60 % lyginant su 2012 metų pabaiga ir 62 % lyginant su  2012 metų pradžia. Kaune buvo parduota 50 naujos statybos butų. Klaipėdoje per pirmus tris 2013 metų mėnesius nupirkta apie 60 naujų butų, beveik 50% daugiau nei ankstesnį ketvirtį, tačiau lyginant su 2012 metų pradžia pardavimai nedidėjo.

Įvertinus būsto pardavimo sandorių ir gyventojų skaičiaus santykį, aktyviausi būsto pirkėjai yra klaipėdiečiai. Klaipėdoje per pirmąjį šių metų ketvirtį tūkstančiui gyventojų teko 3,3 pardavimo. Vilniuje per ketvirtį vidutiniškai parduoti 3,0 butai tūkstančiui gyventojų, Kaune – 2,3.

Per pirmąjį ketvirtį abiejuose miestuose naujos statybos butų kainos svyravo 1 % ribose. „Ženklių naujų butų kainos pokyčių rinkoje nėra nuo 2010 metų pabaigos. Naujų projektų vystytojai stengiasi konkuruoti ne kainomis, o kompaktiškesniais ir funkcionaliau suprojektuotais butais, kurių, ypač Klaipėdoje, trūksta“, – teigia „Eika“  rinkos analitikas. Kaune vidutinė naujos statybos buto kaina už kvadratinį metrą šiuo metu siekia 3800 litų, Klaipėdoje – 4300 litų. Kaune per metus naujų butų kainos sumažėjo 3 %, Klaipėdoje – padidėjo 3 %.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metų pradžioje Klaipėdoje labiausiai perkami buvo 35 – 40 kvadratinių metrų ploto naujos statybos butai, kurie sudarė apie 24 % pardavimų.  Beveik pusė naujos statybos butų sandorių vertė svyravo tarp 200 ir 300 tūkst. litų. Kaune tradiciškai populiariausi – virš 100 kvadratinių metrų ploto būstai, kurie sudarė 33 % naujų butų pardavimų. „Eika“ rinkos analitiko skaičiavimu, Klaipėdoje per paskutinį ketvirtį naujų butų pasiūla pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose nepakito ir šiuo metu sudaro apie 740 butų. Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį naujos statybos butų pasiūla sumažėjo 12 % ir šiuo metu siekia apie 290 butų.

Registrų centro duomenimis antrinėje rinkoje Kaune ir Klaipėdoje populiariausi išlieka vieno kambario butai, kurių plotas iki 30 kvadratinių metrų, o pardavimo kaina neviršija 100 tūkst. litų.