Būsto nuomos kainos Vilniaus centre per trejus metus išaugo 30 proc., miegamuosiuose rajonuose – 11 proc.

29 metų vilnietis Domas Andrijauskas, šiemet po dvejų metų pertraukos vėl pradėjęs ieškotis nuomojamo būsto, netruko įsitikinti, kad nuo 2011 m. nuomos kainos gerokai pakilo. „Porą metų nuomojausi butą A.Juozapavičiaus gatvėje, tad dabar ir vėl ieškojau šiose apylinkėse. Taip ir susidarė įspūdis, kad kainos nestovėjo vietoje ir pradėjo kopti į viršų – per dvejus metus pakilo mažiausiai 20 proc.: 2011 m. pradžioje 40 kv. m. butą A.Juozapavičiaus gatvėje naujos statybos name išsinuomojau už 1100 Lt, o dabar tokio buto nuoma kainuoja 1200–1400 Lt per mėnesį“, – pastebėjimais dalijasi vilnietis.
Pašnekovo įžvelgtą tendenciją patvirtina ir didžiausių nekilnojamojo turto skelbimų portalų aruodas.lt bei domoplius.lt skelbimų statistika. Iš tiesų būsto nuomos kainos didžiuosiuose miestuose dugną pasiekė 2010 m. pradžioje, o jau po pusmečio pradėjo kilti ir nesustojo iki šiol. Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius tvirtina, kad Vilniaus centre esančių butų (tiek naujos, tiek senos statybos) nuoma nuo 2010 m. pabrango 31 proc., o miegamuosiuose rajonuose – 11 proc. Aruodas.lt duomenimis, butų nuoma Vilniuje nuo 2010 m. vidutiniškai pabrango 20 proc.
Tad 2010 m. pavasarį 40 kv. m dviejų kambarių naujos statybos butą Šiaurės miestelyje buvo galima išsinuomoti už 850–900 Lt, 65 kv. m butą Žvėryne – už 1200 Lt, o šiandien šiuose mikrorajonuose vidutinės nuomos kainos atitinkamai siekia 1200–1400 ir 1700–1900 Lt. Pigiausiai naujos statybos dviejų kambarių butą pavyktų išsinuomoti Perkūnkiemyje, kur nuomos kaina siekia apie 800–850 Lt.
Domoplius.lt portalo pateikta statistika rodo, kad naujų butų nuomos kainos populiariausiuose rajonuose kyla ir toliau: palyginti su 2012 m. I ketvirčiu, šiemet vidutinės dviejų kambarių butų nuomos kainos Senamiestyje didesnės 300 Lt, Naujamiestyje – 170 Lt, Antakalnyje – 70 Lt, Žvėryne ir Visoriuose – 50 Lt.
Šiuo metu vidutinė tiek senos, tiek naujos statybos dviejų kambarių butų nuomos kaina Vilniuje sukasi apie 1450 Lt centre ir 950 Lt miegamuosiuose rajonuose. Vis dėlto E.Narbuntovičius mano, kad 2008 m. kainų lygio, kai dviejų kambarių buto nuoma sostinės centre kainavo 1900 Lt, o miegamuosiuose rajonuose – 1350 Lt, pasiekti dar tikrai negresia. “Jei žmonės aktyviai neperka būsto, nuoma paklausi, bet žmonės vis tiek skaičiuoja. O šiandien nusipirkti butą ir mokėti bankui paskolą kainuoja panašiai ar net pigiau, nei nuomotis. Tad kainos porą metų gal ir kils į viršų vienu kitu šimtu litų, bet 2008 m. lygio nepasieks“, – prognozuoja E.Narbuntovičius.
Butų nuomos kainos didėjo ir kituose miestuose, tik ne taip sparčiai kaip sostinėje: domoplius.lt duomenimis, nuo 2010 m. Kauno miegamuosiuose rajonuose nuomos kainos pakilo 15 proc., Klaipėdos – 8 proc., o Šiauliuose ir Panevėžyje brango tik centre esančio būsto nuoma, atitinkamai 6 ir 8 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau negu pusė arba 58 proc. Lietuvos gyventojų, pasirinkę įsikurti naujos statybos daugiabutyje, pageidautų erdvaus dviejų ar trijų kambarių buto nuo 50 iki 70 m2. 45 proc. lietuvių tokiu atveju rinktųsi būstą su daline, o 54 proc. – su visiška apdaila ar netgi įrengta buitine technika bei baldais.

Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurią inicijavo Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti potencialių naujos statybos daugiabučių gyventojų poreikius. Jo metu buvo apklausti respondentai, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 45 metų.

„Mes nuolat stebime ir analizuojame rinkos tendencijas, be to, ieškome tinkamiausio sprendimo savo klientams. Visai neseniai pradėjome taikyti praktiką prieš pradedant naujų daugiabučių statybas atlikti potencialių naujakurių apklausą. Atsižvelgdami į gautus duomenis, esame pasirengę koreguoti įmonės vystomus projektus. Tikimės, jog tyrimai padės labiau suprasti žmonių poreikius ir sukurti jiems patogius būstus bei gerą gyvenamąją aplinką“, – teigia bendrovės AB „YIT Kausta būstas“ vadovas Virgilijus Jagurevičius.

Pirmąkart tokia apklausa vykdyta tobulinant įmonės gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalo „Solo City“ projektą. Jis kuriasi sostinės Viršuliškių mikrorajone, Pilaitės prospekte. Šiuo metu jau galima įsigyti pirmojo statybų etapo butus šiuolaikiškame šešių aukštų name.

Minėta apklausa taip pat parodė, kad dažniausiai naujų butų su daline apdaila pageidauja jaunesnio amžiaus gyventojai, kurie turi mažesnes šeimas ir yra įgiję aukštesnį išsilavinimą.

Respondentų buvo teiraujamasi, kokie elementai prie daugiabučio namo yra svarbiausi jų vaikams. Kas antras apklaustasis teigė, kad tai yra sūpynės, 46 proc. įvardijo smėlio dėžę, o 31 proc. – čiuožyklą ir žaidimų namelį. Įdomu tai, kad, moterų nuomone, svarbiausias dalykas jų vaikams daugiabučio kieme yra supynės, o vyrams – smėlio dėžės.

Kai kurie minėtos apklausos klausimai respondentams buvo pateikti ne tik per tiesioginius interviu, bet ir socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesioginiu būdu apklaustų gyventojų nuomonės pasiskirstė po lygiai kalbant apie tai, ar naujajame būste virtuvė turėtų būti sujungta su svetaine, ar šios patalpos geriau būtų atskirtos. Su svetaine sujungtos virtuvės dažniau pageidauja vyrai ir jaunesnio amžiaus respondentai. Uždarų virtuvių – moterys ir vyresnio amžiaus vyrai. Tarp „Facebook“ respondentų buvo žymiai daugiau sujungtos erdvės šalinininkų – 61 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų.

Kas antras tiesiogiai apklaustas gyventojas teigia, kad daugiabutyje reikalingos bendro naudojimo erdvės, kuriose galima būtų rengti susirinkimus, laikyti dviračius, vaikų vežimėlius, roges ir pan. Socialiniame tinkle „Facebook“ taip manančių atsirado kiek daugiau – 69 proc. visų apklaustųjų.

Apklausa buvo vykdyta šių metų vasaros pabaigoje. Jos metu iš viso apklausta apie 700 gyventojų nuo 25 iki 45 metų.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais Kaune parduota 2712 butų arba 10 % daugiau negu 2010 metais. Klaipėdoje sudaryti 2042 būsto pardavimo sandoriai, t.y. 5 % daugiau negu 2010 metais.

Tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje praėjusiais metais nupirkta 180 naujų butų, vidutiniškai po 15 butų per mėnesį, t.y. apie 16 % mažiau nei 2010 metais. Klaipėdoje naujų butų pardavimai visus metus vyko stabiliai, išsiskyrė tik antrasis ketvirtis, kai buvo parduota apie 24 %  daugiau butų nei likusiais metų ketvirčiais. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, pardavimai vyko stabiliai, tačiau paskutinį metų ketvirtį naujų butų parduota apie 20 % mažiau. Per praėjusius metus Kaune iš viso sudaryta apie 230 naujos statybos butų pardavimo sandorių.

Lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais Klaipėdoje naujos statybos butų pardavimai pernai buvo apie 18 % mažesni nei Kaune ir tesudarė vos 15 % Vilniuje parduotų naujų butų. Lyginant pardavimus vienam tūkstančiui gyventojų, Vilnius išlieka lyderiu tarp kitų miestų – naujų butų pardavimo apimtimi 2,2 karto lenkia Klaipėdą ir 3,2 karto Kauną.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais  Klaipėdoje labiausiai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę  butai, kurie sudarė 42 % visų parduotų naujos statybos būstų. Dažniausiai klaipėdiečiai įsigydavo 2-3 kambarių butus, kurių plotas nuo 50 iki 65 kv. m. Skirtingai negu Klaipėdoje, Kaune populiariausi buvo nauji, virš 100 kv. m siekiantys būstai, kurie sudarė apie trečdalį pardavimų. Kaune 31 % naujos statybos būsto sandorių vertė siekė  nuo 150 iki 200 tūkst. litų.

Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje per 2011 metus beveik nekito ir šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą siekia apie 4300 litų. Vidutinė naujo būsto kaina per 2011 metus daugiausiai, lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, mažėjo Kaune – 8 % iki dabartinės3870 litų už kvadratinį metrą. “Naujų butų kainos mažėjimą Kaune lėmė ne daromos nuolaidos, bet atnaujinti projektai, kurie papildė pasiūlą pigesniais nei rinkos kaina butais.” – teigia T. Žiaugra.

Rinkos analitiko skaičiavimais, Klaipėdoje per metus naujų butų pasiūla pastatytuose daugiabučiuose išaugo 11 % ir šiuo metu sudaro apie 760 butų. Pasiūla per metus buvo papildyta keletu naujų daugiabučių dar prieš 4-5 metus pradėtuose plėtoti kvartaluose, kurie tiek 2010, tiek 2011 metais sulaukė didžiausio pirkėjų susidomėjimo. T. Žiaugros skaičiavimu, praėjusiais metais net 60 % naujos statybos butų Klaipėdoje buvo parduota vos trijuose skirtinguose projektuose.  Tuo tarpu Kaune per metus naujos statybos butų pasiūla sumažėjo 14 % ir šiuo metu siekia apie 840 butų, iš kurių net 500 butų yra sustabdytuose projektuose.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt.
Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nors 2011 metais dar buvo juntamos sprogusio nekilnojamojo turto burbulo pasekmės ir rinka dar nebuvo atsigavusi, tačiau parduodamų naujos statybos 1 kambario butų kainos sostinėje vidutiniškai pakilo apie 5 proc. (nuo 4,84 iki 5,08 tūkst. litų už kvadratinį metrą). Senos statybos butai tiek pat sumažėjo (nuo 4 iki 3,8 tūkst. litų už kvadratinį metrą).
Panašios kainų svyravimo tendencijos matomos ir stebint trijų kambarių butų kainų pokyčius. Dviejų kambarių naujos statybos kainos visus metus išliko stabilios – vidutiniškai apie 5,2 tūkst. litų, o senos – apie 4,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Domoplius.lt duomenimis, brangiausi mikrorajonai sostinėje praėjusiais metais buvo Senamiestis (7,1 tūkst. litų už kvadratinį metrą) ir Užupis (6,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą). Visgi dažniausiai pardavinėjami buvo kituose mikrorajonuose esantys butai – Pašilaičiuose (vidurkis apie 199 tūkst. litų), Naujamiestyje (apie 247 tūkst. litų) ir Žirmūnuose (apie 213 tūkst. litų).
Analizuojant nuomos kainas, pernai labiausiai pastebimas dviejų kambarių butų (vidutiniškai nuo 1547 iki 1100 litų) ir trijų kambarių (nuo 2091 iki 1645 litų) kainų kritimas. Vieno kambario buto vidutinė nuomos kaina pernelyg nekito, siekė vidutiniškai 700 litų.
Kaune butų kainos krito
Skirtingai negu Vilniuje, Kaune praėjusiais metais krito parduodamų tiek vieno (nuo 2,7 iki 2,2 tūkst. litų), tiek dviejų (nuo 3,4 iki 2,7 tūkst. litų) , tiek trijų kambarių (nuo 3,2 iki 2,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą) butų vidutinės kainos.
E. Narbuntovičiaus teigimu, tikėtina, kad kainų mažėjimas laikinojoje sostinėje susijęs su vis dar jaučiama nesaugia ekonomine padėtimi ir esančia nedidele butų paklausa. „Dažniausiai po ekonominio sąstingio mažesni miestai atsigauna lėčiau. Visgi nemaža dalis pardavėjų siekia parduoti butą operatyviai, todėl pasitaiko atvejų, kai kainos sumažinamos iki minimumo“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt duomenimis, brangiausi mikrorajonai Kaune yra Senamiestis (4,6 tūkst. litų), Centras – 4,33 tūkst. litų ir Žaliakalnis – 4,27 tūkst. litų už kvadratinį metrą, tuo tarpu dažniausiai pardavinėjami butai pernai buvo Dainavoje (vidutiniškai už 107 tūkst. litų) ir Eiguliuose – už 137 tūkst. litų.
Klaipėdoje brangiausi – Giruliai
Uostamiesčio gyventojai pernai taip pat galėjo pastebėti krentančias butų kainas, nors jos vis dar išlieka didesnės negu Kaune. Vieno kambario vidutinė kaina pernai smuktelėjo nuo 3,5 iki 3,1 tūkst. litų, dviejų ir trijų kambarių – nuo 4,1 iki 3,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Brangiausių butų kainos kur kas viršija vidurkį: Giruliuose – 6,3 tūkst. litų, Melnragėje – 5,6 tūkst. litų, Senamiestyje – 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
„Remiantis mūsų portalo statistika, dažniausiai parduodami butai buvo Senamiestyje ir Alksnynėje, kurių vidutinė kaina siekė atitinkamai 214 ir 160 tūkst. litų“, – teigia E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt ekspertai nekilnojamojo turto kainų tendencijas pateikė išanalizavę daugiau nei 80 tūkst. skelbimų duomenis.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2011 metais, lyginant su 2010, šalyje padaugėjo namų turto vagysčių. Pernai daugiausiai įvykių – net 30% įvyko gan naujos, iki 5 metų senumo statybos butuose ir ypač individualiuose namuose.

„Dažniausiai vagys darbuojasi dieną tarp 13-15 valandos ir nakties metu tarp 2-3 valandos.  Dieną būstai paprastai apvagiami šeimininkams esant darbuose ar nespėjus iš jų sugrįžti, tuo tarpu vagystės padaromos nakties metu stebina ilgapirščių įžulumu – butai, o ypač individualūs namai, pastaruoju metu dažniau apvagiami šeimininkams namuose ramiai miegant. Tokios vagystės yra kruopščiai palnuojamos – auka ir jų būstas sekami nuo savaitės iki mėnesio, vagys tikrina gyventojų įpročius, o esant tinkamai progai, vagystė įvykdoma gan greit ir profesionaliai – tetrunka vos tris – penkias minutes.”, – pasakojo BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

BTA duomenimis, dažniausiai vagystės įvyksta naujos statybos butuose ir privačiuose namuose, net jei juose ir yra sumontuotos apsaugos sistemos. Čia turėtų būti atidesni gyventojai, nes neretai, net ir įrengta signalizacija, šeiminkams esant namuose nakties metu taip ir lieka neįjungta, tuo tarpu išvykus į darbą ar trumpam išbėgus į parduotuvę apie ją išvis užmirštama.

Draudimo ekspertė pasakojo, kad „ilgapirščiai iš namų neša įvairius, bet dažnai didesnės vertės daiktus: papuošalus, brangius aksesuarus, laikrodžius, taip pat kosmetiką, kvepalus, geresnius drabužius, kailinius, įvairią techniką – nešiojamuosius kompiuterius, fotoaparatus ir, žinoma, pinigus.“

Vidutinė gyventojų patiriama žala dėl tokių vagysčių siekia nuo 6 000 iki 8 000 tūkstančių litų. Draudimo bendrovė BTA didžiausią žalą pernai pagal namų turto draudimo riziką – 43 tūkstančių litų atlygino klientui, kuris nuostolių patyrė, kai ilgapirščiai įsilaužę į antrame aukšte esantį butą pavogė vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterinės technikos, firminių drabužių ir net alkoholinių gėrimų.

Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių. Siūlydama plačiausią draudimo rūšių pasirinkimą, BTA pernai savo klientams išmokėjo išmokų už  83,4 mln. litų.

BFL

Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, atkreipia dėmesį, kad tokia reakcija į artėjantį šildymo sezoną daugiausiai būdinga tik būstą besinuomojantiems asmenimis. ,,Savo būstą turintieji tokiems pokyčiams ryžtasi rečiau, jų būsto keitimą paprastai lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik didėjantys mokesčiai už šildymą: būsto vieta, pasikeitusi šeimos sudėtis, darbovietė ir kt,” – pastebi E. Narbuntovičius.

Įdomu tai, kad iš visų atsakiusiųjų, jog artėjant šildymo sezonui ieškos mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto, didžiąją dalį sudaro studentai (41 procentas) ir samdomi darbuotojai, specialistai, tarnautojai (38 procentai).

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, šios apklausos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. ,,Tai, jog daugiau nei pusė apklaustųjų dėl artėjančio šildymo sezono planuoja persikelti į mažesnį būstą, rodo, jog žmonės nerimauja dėl kainų, svarsto, skaičiuoja. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mažesnis būstas ne visuomet reiškia mažesnius mokesčius už šildymą. Tai lemia ir šildymo būdas (centrinis ar autonominis), ir bendroji viso pastato būklė (senos ar naujos statybos namas), ir tinkami langai, ir netgi buto vieta pastate,” – vardina Domoplius.lt atstovas.

Būsto nuomos kainos turėtų mažėti

Apklausos, kurioje dalyvavo beveik 400 nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt lankytojų, metu buvo domimasi ir kaip žmonės vertina šildymo sezono įtaką nuomojamų būstų kainoms. Didžioji dalis respondentų (38 procentai) prognozavo, kad artėjant šildymo sezonui nuomojamų būstų kainos nekis. 28 procentai apklausos dalyvių nurodė manantys, kad nuomos kainos šildymo sezono metu turėtų kristi iki 10 procentų, kainų sumažėjimo nuo 10 iki 20 procentų tikisi 21 proc. apklaustųjų.

E. Narbuntovičiaus, reaguodamas į apklausos dalyvių prognozes ir vertindamas situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, tikina, kad artėjant šildymo sezonui kainos vis tik turėtų mažėti. ,,Būstų nuomotojams labiau apsimoka išnuomuoti esamą butą pigiau nei mokėti už šildymą patiems. Dažnai nutinka ir taip, jog šildymo sezonu metu keliais šimtais litų sumažinama būsto nuomos kaina esamam nuomininkui,” – teigia jis.

Situacija šiandien: stinga pigesnių būstų

Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad nuomininkai neranda pigių būstų. 51 procentas respondentų teigė, jog šiuo metu rasti ir išsinuomoti tinkamą būstą labai sunku, pasiūla itin maža. 39 procentai apklausos dalyvių nurodė, kad ypač stinga pigesnių būstų.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, tikina, kad rasti pigių būstų galima, tačiau naivu tikėtis pigiai išsinuomoti geros būklės, arti miesto centro esantį būstą. ,,Mūsų skelbimų portale šiuo metu galima rasti vieno kambario butą vos už 300 litų, bet pastarieji ieškančiuosius nelabai vilioja dėl savo vietos ar būklės. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butą Vilniaus miegamuosiuose rajonuose galima išsinuomuoti už 500 litų mėnesiui, bet išlaidos už šildymą sudarys dar pusę nuomos kainos. Naujos statybos dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 800 litų, bet tokie butai – atokiau centro”, – situaciją pristato E.Narbuntovičius. “

Domoplius.lt apklausos duomenimis, vidutiniškai per mėnesį respondentai būsto nuomai skiria iki 20 procentų visų mėnesio pajamų (36 procentai atsakiusiųjų), 35 procentai nuomotojų būsto nuomai skiria nuo 20 iki 30 procentų visų mėnesio pajamų, 13 procentų skiria nuo 30 iki 50 procentų mėnesio pajamų.

“Lyginant su praėjusių metų liepa, butų kainos šalies didmiesčiuose nekito ir metinė OHBI reikšmė išliko stabili (gegužės ir birželio mėnesiais metinis pokytis atitinkamai siekė 0,4% ir 0,2%).

Šių metų liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,4% ūgtelėjusios butų kainos Kaune. Nedidelis kilimas laikinojoje sostinėje buvo stebimas tik pigiausiame būsto segmente – senos statybos butuose, esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių liepos mėnesį nebuvo užfiksuota.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų liepos Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1%, Kaune – 34,2%, Klaipėdoje – 46,1%, Šiauliuose – 45,4% ir Panevėžyje – 46,3%.

BFL

Gyventojai, anksčiau pirkę ekonominės klasės butus, dabar dažniau renkasi aukštesnės klasės būstą, konstatavo nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė “MG Valda”, išanalizavusi Vilniuje vystomų būsto projektų pardavimų tendencijas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį parduota virš 150 ekonominės klasės butų, o per antrąjį jų realizuota beveik 60 proc. mažiau. Tuo tarpu vidutinės klasės būsto pardavimai augo beveik 50 proc. – nuo 80 butų per pirmąjį ketvirtį iki 115 per antrąjį ketvirtį.

“Padidėjusią aukštesnės klasės butų paklausą galėjo lemti didesnė naujų vidutinės ir aukštos klasės projektų pasiūla. Be to, išaugo gyventojų kokybės reikalavimai būstui. Žmonės jau spėjo įvertinti, ką reiškia gyventi “kartoninėse dėžutėse”, todėl dabar renkasi atidžiau: įvertina ir buto kokybę, ir namo aplinką, ir kitus siūlomus privalumus” – komentavo “MG Valdos” pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

UAB “MG Valda” prognozuoja, kad ekonominės klasės pigesnių butų paklausa dar sumažės, jei bus priimtas šiuo metu svarstomas Atsakingo skolinimo gairių projektas, pagal kurį bankai galės skolinti tik iki 85 proc. būsto vertės. “Tai turės įtakos kainai jautresnėms socialinėms grupėms, kaip pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, kurioms dažnai sudėtinga perkant butą skirti 30-40 tūkst. litų savų lėšų. Tačiau vidutinės, aukštos ir prestižinės klasės pirkėjų, kurių atsiranda vis daugiau, šie pokyčiai neturėtų paveikti”, – teigė M. Umbrasas.

Būsto projektų analizė rodo, kad šiuo metu daugiausia pasiūloje esančių butų yra ekonominės klasės. Liepos 1 dienos duomenimis, tokių butų Vilniuje buvo virš 630, vidutinės klasės butų skaičius siekė 350, aukštos klasės – daugiau nei 300. Mažiausiai yra prestižinės klasės butų, kurių skaičius nesiekia nei 50.

UAB “MG Valda” atlikta analizė rodo, kad pastarąjį pusmetį beveik dvigubai išaugo trijų kambarių butų pardavimai.

Pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas sako, kad tokius pokyčius padiktavo sumažėjusios būsto kainos. “Jei anksčiau šeima galėjo įpirkti dviejų kambarių butą, dabar už panašią kainą jau gali įsigyti didesnį, trijų kambarių butą”, – komentavo “MG Valdos” atstovas.

“Remiantis statistika matyti, jog žmonės jau gerokai aktyviau renkasi būstą naujai statomuose objektuose. Pradėtų statyti butų pirmąjį šių metų ketvirtį parduota apie 140, o per balandį, gegužę, birželį jau beveik 40 proc. daugiau. Tai rodo, kad gyventojai nebebijo pirkti iš patikimų vystytojų, nes esanti pasiūla jau įgyvendintuose projektuose greičiausiai nebetenkina žmonių poreikių”, – teigė M. Umbrasas.

BFL

Gegužės mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje – 0,2 proc. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Taline po 11,8 proc. kilimo balandžio mėnesį gegužę jau buvo stebimas 2,3 proc. mažėjimas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, palyginti su 2010 metų geguže, Taline vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 6,6 proc. ir vidutiniškai siekia 1023 EUR/kv. m. Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. viduryje, iki šių metų gegužės mėnesio Estijos sostinėje butų kainos yra sumažėjusios 40,1 proc.

Rygoje butų kainos, palyginti su praėjusių metų gegužės mėnesiu, yra išaugusios 4,5 proc. Šiuo metu Latvijos sostinėje vidutinė buto kvadratinio metro kaina siekia 937 EUR/kv. m. Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. viduryje, iki šių metų gegužės Rygoje butų kainos yra kritusios labiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių – 59,7 proc.

Vilniuje gegužės mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 4,2 proc. Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų gegužės Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,4 proc. ir vidutiniškai siekia 1202 EUR/kv. m.

Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį, palyginti su vasariu, smuktelėjo 0,2 procento.

Vasario mėnesį butų kainos nekito, rodo bendrovės “Ober-Haus” kas mėnesį skaičiuojami šalies butų kainų indeksas.

Didžiausios įtakos kovo mėnesio indekso pokyčiui turėjo 1,1 proc. sumažėjusios butų kainos Kaune. Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,2 proc., Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota.

Nuo 2010 metų vidurio teigiamas kainų pokytis Vilniuje fiksuojamas jau aštuntą mėnesį. Nuoseklus kainų augimas kaip ir ankstesniais mėnesiais stebimas tik pigesnio būsto segmente – senos ir naujos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose. Brangesnio būsto esančio prestižiniuose rajonuose ir centre kainos išlaiko stabilias arba nežymaus kritimo pozicijas.

Vilniuje metinis kainų augimas kovo mėnesį siekė 2,3 procento. Kituose Lietuvos didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išlieka neigiamas: Kaune kainos sumažėjo 4,5 proc., Klaipėdoje – 3,1 proc., Šiauliuose – 1,1 proc., Panevėžyje – 2 procentais.

Nuo 2007-ųjų gruodį pasiekto butų kainų piko Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,9 proc., Kaune – 33,9 proc., Klaipėdoje – 45,5 proc., Šiauliuose – 44,6 proc., Panevėžyje – 45,8 procento.

Lietuvoje pernai, preliminariais Registrų centro duomenimis, sudaryta 18,9 tūkst. butų ir 6,2 tūks. individualių namų įsigijimo sandorių – atitinkamai 29,9 proc. ir 19,1 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tik ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį sudaryta 4,9 tūkst. butų ir 1,7 tūkst. namų įsigijimo sandorių – atitinkamai 17,1 proc. ir 25,8 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 metų laikotarpį, tačiau 0,9 proc. ir 0,8 proc. mažiau nei pernai liepos-rugsėjo mėnesiais.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Eika” duomenimis, tik Vilniuje pernai parduota daugiau kaip 5,3 tūkst. butų, arba beveik 33 proc. daugiau nei 2009 metais. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniuje pernai įsigyta 1,25 tūkst. butų, arba vidutiniškai apie 100 butų per mėnesį.

Beveik 65 proc. naujų butų pardavimų Vilniuje pernai sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2,7 tūkst. iki 4,3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Apie 28 proc. sostinėje parduotų naujų butų buvo vidutinės klasės, kurių kainos yra nuo 4,3 tūkst. iki 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą, 7 proc. sandorių teko prabangiems butams, kurių kainos yra didesnės kaip 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

“Eikos” duomenimis, Vilniuje didžiausias pardavimų aktyvumas naujo būsto rinkoje buvo pirmąjį 2010 metų pusmetį, kai buvo didžiausia pasiūla, o kainos buvo žemiausiame lygyje. Paskutinį 2010-ųjų ketvirtį išryškėjo patrauklių butų trūkumas, todėl pardavimo tempai šiek tiek sumažėjo.

Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, pernai taip pat sudaryti 39,8 tūkst. žemės sklypų įsigijimo sandorių – 16,1 proc. daugiau nei 2009 metais. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, žemės sklypų įsigijimo sandorių skaičius išaugo 20 proc. iki 11,2 tūkstančio.

Pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo žmonių, parduodančių butus ar kambarius, esančius bendrabučiuose.

Tarkime, vien NT interneto svetainėje aruodas.lt šiuo metu siūloma per 500 įvairios kokybės ir lygio butų, esančių bendrabučiuose. Kai kuriuose bendrabučiuose NT plėtotojai ar perpardavinėtojai yra nupirkę, suremontavę ir šiuo metu pardavinėja net po keletą ar keliolika butų. Vis dėlto daugumos šiandien bendrabučiuose parduodamų butų būklė apgailėtina.

“Butų ir kambarių, esančių bendrabučiuose, pasiūla vis didėja. Bet nemažai ir norinčiųjų juos pirkti. Mat daugybei žmonių kitoks būstas vis dar neįperkamas”, – teigia nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės NTKS brokerė Vilma Kašėtaitė.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad šiandieninė bendrabučių būklė labai skirtinga: vieni, daugiausia esantys arčiau didmiesčių centro, jau rekonstruoti ir virto ekonominės klasės daugiabučiais, kurių kiekviename kambaryje yra atskira virtuvė bei sanitarinis mazgas, bet nemažai ir visiškai nugyventų, su baisiomis laiptinėmis, apšnerkštomis bendromis virtuvėmis ir sanitariniais mazgais.

Vis dėlto, pasak nekilnojamojo turto bendrovės “Ontex” brokerės Renatos Valančienės, dauguma agentų kratosi imtis tarpininkavimo parduodant bendrabučių butus. “Jei brokeris pakankamai išsilavinęs, jam nemalonu vesti padorius klientus apžiūrėti nugyvento buto, kuriame sėdi nuo alkoholio apdujęs praskolinto buto savininkas”, – sakė R.Valančienė.

Be to, pasak pašnekovės, jei jau skelbimai apie bendrabučiuose parduodamus kambarius sudėti į bendrą “Aruodo” sistemą, vadinasi, brokeriams tokius butus pardavinėti sekasi išties sunkiai. Mat paklausius butus brokeriai nesunkiai parduoda juos reklamuodami vien savo bendrovių interneto puslapiuose.
Brokerių grupės “Vilniaus piramidė” brokeris Justinas Vėželis atkreipia dėmesį, kad nors pasiūlymų pirkti butus, esančius bendrabučiuose, palyginti daug, o ir tokie butai pigesni, vis dėlto ieškantieji nebrangaus būsto pirmiausia domisi ekonominės klasės butais senuose tradiciniuose daugiabučiuose, bet ne bendrabučiuose. “Būtent ši priežastis ir lėmė tai, kad, palyginti su šių metų pavasariu, šį rudenį Vilniuje šiek tiek pabrango ekonominės klasės butai”, – teigia J.Vėželis.

NTKS brokerė Ivona Gaidamovič, užsiimanti butų ir kambarių, esančių bendrabučiuose, pardavimu, paaiškino, kad šiuo metu paklausūs tik bendrabučio tipo butai, kuriuose yra visi patogumai. Jų kaina šiuo metu sieka apie 50 tūkst. Lt. O jei bute nėra tualeto, vonios bei virtuvės ir bendrais patogumais reikia naudotis su kitais gyventojais, tokį kambarį galima tikėtis parduoti tik už 20–30 tūkst. Lt.