BFL

Atėjus rudeniui savivaldybės viena po kitos pradėjo skelbti pirksiančios ar įrengsiančios socialinius butus, kuriuose galės apsigyventi nuosavo būsto negalintys įsigyti gyventojai. Naujų butų banga padidins galimybes tokį būstą gauti tiems, kurie jo laukia, tačiau problema yra daug didesnio masto: laukiančiųjų – vis dar tūkstančiai.

Gytis KAPSEVIČIUS

Nuo 2016 m. rugpjūčio naujus butus įsigysiančios, įsirengsiančios ar pertvarkysiančios jau paskelbė beveik trečdalis šalies savivaldybių. Štai Šiaulių miestas planuoja padidinti savo socialinių būstų fondą 62 butais, Telšiai – 59, Alytaus miesto ir Ukmergės savivaldybės – po 35, Trakų rajono savivaldybė – 28, Zarasų rajono savivaldybė – 29, Plungės rajono savivaldybė – 25, Šakių savivaldybė – 23, Kalvarijos, Rokiškio ir Utenos savivaldybės – po 20 butų. Apie planus pirkti socialinius butus jau paskelbė Anykščių rajono (6), Kelmės rajono (6), Varėnos rajono (7), Skuodo rajono (10) savivaldybės. Kauno miesto savivaldybė butų pirkimo konkurse nustatė 400 tūkst. eurų įsigijimo sumą.

Klaipėdos miesto savivaldybė į socialinių būstų problemą taip pat pasižiūrėjo gana rimtai: ne tik pirks 10–20 butų, bet ir statys du naujus namus, turinčius 76 butus, taip padidinant savivaldybės socialinių butų skaičių beveik šimtu.

Toks rudeninis socialinių būstų „lietus“ paaiškinamas labai paprastai: savivaldybės dalyvauja Socialinio būsto plėtros programoje, kuriai iki 2020-ųjų numatyta skirti 58,7 mln. eurų. 49,9 mln. eurų padengs Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarys savivaldybių lėšos. Iki šios dienos Centrinė projektų valdymo agentūra yra pasirašiusi 57 projektų įgyvendinimo sutartis su 57 savivaldybėmis. Kitų metų pradžioje planuojama įvertinti Vilniaus, Neringos ir Panevėžio miestų savivaldybių paraiškas. Pagal paraiškas numatoma įsigyti 1105 socialinius būstus ir dar 500 atnaujinti.

Kai kas naujus planus ir naujus butus jau suskubo sieti ir su pabėgėlių krize, ypač turint omenyje tai, kad Lietuva iki 2017 m. pabaigos įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad pabėgėliai teisės gauti socialinius būstus neturi ir Lietuvoje apgyvendinami ieškant privačių nuomininkų bei tam naudojant iš ES gautas lėšas.

Kol kas buto laukiama dešimtmetį

Padėtis, susijusi su socialiniais būstais, Lietuvoje visuomet buvo gana bloga. 2014 m. pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad socialiniuose būstuose gyvena apie 27,8 tūkst. šeimų ar asmenų, Dar 32,5 tūkst. žmonių laukė, kol jiems toks būstas bus suteiktas. Iki 2015 m., ministerijos duomenimis, bendra šalies laukiančiųjų eilė padidėdavo po tris procentus kasmet.

Norint sulaukti galimybės apsigyventi socialiniame bute reikia nemažai kantrybės. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės skelbiamame eilės sąraše pirmi penki eilėje esantys gyventojai savo prašymus yra pateikę 1992–2003 m., vadinasi, penktasis savo eilės laukia jau mažiausiai 13 metų. Vilniuje pirmieji penki eilėje esantys žmonės savo prašymus pateikė 1992–1998 m., Panevėžyje – 1999–2003 m., Marijampolėje – 2004 m., Akmenėje – 2005–2008 m., Ukmergėje – 2008 m., Elektrėnuose – 2005–2008 m.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigia, kad Klaipėdoje dabartinis vidurkis nuo prašymo padavimo iki realaus apgyvendinimo siekia 11 metų. „Tačiau ši parama asmenims yra reikalinga tuoj pat, kai žmogus atsiduria beviltiškoje situacijoje: bankrutavo, prarado už paskolą pirktą būstą, atsitiko blogų dalykų šeimoje, susirgo baisiomis ligomis ir nebesugebėjo išsimokėti bankui – tokių situacijų būna kiekvieną dieną. Žmonės ateina ir sako: mums reikalinga pagalba, o mes jiems pasiūlome stoti į eilę. Ir laukti 10–11 metų“, – pasakoja uostamiestyje dirbanti specialistė.

Pagal ankstesnį įstatymą buvo galima sudaryti šešis atskirus sąrašus, išskiriant socialiai pažeidžiamiausias grupes, tokias kaip našlaičiai, neįgalieji, jaunos šeimos ir panašiai. Nors ir šiuo metu eilės tvarka netikėtais atvejais gali keistis (pavyzdžiui, kai namų netenkama per gaisrą), dabar sąrašai bendri ir eilės priklauso nuo paraiškų padavimo dienos: kuo anksčiau, tuo daugiau šansų.

Net ir sulaukus savo eilės butas ne visuomet išnuomojamas. Ukmergės rajono savivaldybės Turto valdymo ir apskaitos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Kaselienė sako pastebinti ir kitą tendenciją: „Būna taip, kad pasiūlome šeimai nuomotis butą, o ji jo atsisako. Kitaip tariant, nors buto neturi ir stovi eilėje, bet vis tiek renkasi. Čia yra problema – kartais toks rinkimasis prieina prie visiško absurdo. Pavyzdžiui, kai Ukmergės mieste pasiūlius butą šeima renkasi net mikrorajoną ir paaiškina, kad jiems per toli važinėti į darbą. Manau, kad didmiestyje, tokiame kaip Vilnius, žmonės, kai reikia važiuoti iš vieno rajono į kitą dirbti ar nuvežti vaikus, apie tai net nesusimąsto. O mažųjų miestų gyventojai kartais būna gana išrankūs.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m

Prabangus miniatiūrinis butas Honkonge

Japonijoje populiarūs nakvynės namai – „stalčiai“. Honkonge – kelių kvadratinių metrų butai, kuriuose telpa tik lova. Londone galima nusipirkti labai brangų butą, kuris yra pačiame centre, bet dušas jame atstoja drabužinę, virtuvė – miegamąjį, o bendras plotas nesiekia šešių kvadratinių metrų.

Rima JANUŽYTĖ

Šis Londono butas pardavinėjamas už solidžią 313 tūkst. svarų sterlingų sumelę, o jo savininkas Ray Barkeris giriasi, kad mažyčiame bute tilpo viskas, ko jam reikėjo, ir net likdavo vietos „pasivaikščioti“. Na, maždaug trys metrai siauru „takučiu“ nuo lovos iki durų.

Palyginus su panašaus dydžio butais, jis iš tiesų gali būti pavadintas apartamentais: R.Barkerio butas patenka į mažiausių pasaulyje butų dešimtuką, kurio tris aukščiausias pozicijas užima kalėjimo celes primenantys butai Honkonge.

Butas-narvas

Juose drėgna, tamsu, o vietoj čiužinių ant lovos pakloti bambukiniai kilimėliai. Juose iš socialinės paramos gyvena XXI a. vergai: Honkonge apstu vienišų neturtingų vyrų, kurie po keliolika valandų per parą už skatikus dirba didelėse gamyklose, o į „namus“ grįžta tik pamiegoti. Jie niekada nesukurs šeimos, o jų visas gyvenimas skaičiuojamas nuo vienos dienos iki kitos.

„Tokių žmonių Honkonge daugybė. Jų atlyginimas leidžia vos vos išgyventi. Jų būstas – tik keli kvadratiniai metrai, jokių patogumų“, – rašo mažiausių pasaulio butų sąrašo sudarytojai portale www.therichest.com.

Honkonge butų, kurių plotas neviršija 10 kvadratinių metrų, yra keli šimtai tūkstančių. Didžioji jų dalis skirta vargingiausiems miesto gyventojams. Tačiau atsiranda vis daugiau mažų butų, kuriuos įsigyja arba nuomojasi pakankamai uždirbantys Honkongo gyventojai.

Butas-narvas2

Viena vertus, Honkongas apskritai yra vienas brangiausių pasaulio miestų, nekilnojamojo turto kaina čia maždaug 19 kartų viršija vidutines metines vienos šeimos pajamas. Jei pas mus nekilnojamojo turto kainos būtų tokios kaip Honkonge, vidutinė vilniečių šeima, kurioje du žmonės per mėnesį kartu uždirba apie 1500 eurų, už vidutinišką butą kur nors Fabijoniškėse turėtų mokėti apie 300 tūkst. eurų. Sutikite – brangoka.

Tad Honkonge klesti būsto nuoma. O nuomotojai pasitelkia išradingumą, mažindami butų plotą ir augindami jų nuomos kainą. Taip pamažu Honkonge atsiranda atskira mažų „prabangių“ butų, vadinamų narvais, rinka.

Narvuose, kurie neretai suformuojami padalijus ir taip nedidelį butą į kelis, iš tiesų galima rasti prabangos elementų. Verslininkas iš Kinijos Sandy Wongas – vienas tokių butų savininkų. Honkonge jam priklauso šeši daugiabučiai, kuriuose įrengti 108 „prabangūs“ narvai.

Butas-narvas Honkonge

Mažiausio namo plotas – vos 37 kvadratiniai me­trai, bet jame S.Wongas sutalpino net šešis bu­tus. Ir reklamuoja juos nevengdamas žodžio „praban­gus“. „Tai prabangiai įrengtos kapsulės. Tarsi kos­miniame laive. Be lovos, kiekviename bute yra televizorius, oro kondicionierius, dūmų detektorius, veidrodis, violetinis LED apšvietimas, kuriantis futuristinį įspūdį. Čia yra ir šiek tiek asmeninės erdvės“, – butus ir jų apstatymą giria S.Wongas.

Jis sako šiuos butus nuomoti pradėjęs prieš pus­metį ir jau galįs nupa

sakoti, kas yra tipinis to­kio būsto nuomininkas. Tai viengungis, kurio amžius nuo 20 iki 40 metų. „Yra vairuotojas, KFC darbuotojas, statybininkas“, – pasakoja S.Wongas.

Tačiau ši „prabanga“ nėra pigi. Prabangios kapsulės nuoma atsieina nuo 361 iki 580 JAV dolerių per mėnesį – pusantro du kartus brangiau, palyginti su „paprasta“ kapsule.

Pirmauja Japonija

Viešbutis Japonijoje

Itin mažų erdvių, skirtų gyventi, dar daugiau nei Honkonge galima rasti didžiuosiuose Japo­ni­jos miestuose, ypač Tokijuje bei Kiote.

Vos kelių kvadratinių metrų gyvenamąjį plotą japonai įsigudrino naudoti ne tik patys, bet ir siūlyti turistams.

Anksčiau tokių viešbučių reputacija būdavo ga­na abejotina: kambarius-lovas rinkdavosi arba ­naktinio didmiesčių gyvenimo paragauti atvykę sve­čiai, arba itin neturtingi keliautojai. Tačiau ir ši tendencija pamažu keičiasi.

Antai jau keletas viešbučių tinklų siūlo prabanga dvelkiančius miniatiūrinius kambarius-kajutes arba kambarius-stalčius. Vienuose „kambariai“ iš­si­traukia iš sienos, o į juose esančią lovą užlipama kopėtėlėmis. Kiti, didesni, primena traukinio ku­pė. Tiesa, verslo klasės. Viešbučių tinklas „First Ca­bin Tsukiji“ siūlo mikroskopinę prabangą gyvenantiems kambarėliuose, kuriuose galima rasti net technikos stebuklų. Antai „Panasonic“ kambaryje įrengta garsą ir apšvietimą sinchronizuojanti sistema, o žadintuvas svečią žadina „natūraliais“ te­kančios saulės spinduliais.

Paaiškėjus paskutiniams stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatams – prasidėjo nekilnojamojo turto nuomos bumas. Studentai nori išsinuomoti pigius ir tvarkingus butus, kuriuose galėtų gyventi be šeimininkų.

Išsinuomoti būstą – kasdien vis sunkiau

Naują būstą besinuomojantys studentai renkasi visiškai apstatytus butus, esančius strategiškai patogioje vietoje – netoli studijų vietos ir miesto centro, didelis dėmesys skiriamas ir susisiekimui viešuoju transportu.

„Ieškau trijų ar keturių kambarių buto Kaune su visais buityje reikalingais baldais, kuriame negyventų buto šeimininkas. Planuoju gyventi su draugais, taip žymiai patogiau ir lengviau susirasti gyvenamąją vietą nei ieškant vienai. Peržiūriu skelbimus, kuriuose nuomojamų būtų kaina svyruoja nuo 300 iki 500lt. Manau, kad nuomai išleisti didesnę sumą – neverta,“ – pasakoja  antrus metus Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Dovilė G.

Teiginiui, jog keliems žmonės butą didžiuosiuose miestuose susirasti žymiai lengviau nei vienam, pritaria ir nekilnojamo turto agentūros „011” vadovas Mantas Jaruševičius. Pasak, nekilnojamojo turto brokerio, būtent dėl šios priežasties iš toliau atvažiavę studentai renkasi didesnius būstus. Visgi, didžiausią paklausą turi nedidelio ploto butai.

„Studentų  tarpe populiariausi vieno – dviejų kambarių butai. Naujai suremontuoto dviejų kambarių buto kaina Kauno miegamajame rajone svyruoja tarp 500 – 700 litų. Keturių kambarių – tarp 400 – 800 litų. Kaina panaši dėl aukštų šildymo kainų didelio ploto bute. Buto, kurio plotas apie 50 kv.m., nuoma miesto centre kainuoju nuo 800 iki 1100 litų.“ – sako M. Jaruševičius.

„Šiuo metu rasti gerą variantą: su plastikiniais langais, nelabai senu remontu ir kainuojantį iki 500 Lt. – sudėtinga. Toks butas išnuomojamas vos skelbimui pasirodžius nekilnojamojo turto portaluose.“ – patirtimi dalijasi studentė Dovilė.

„Butų paklausa rugpjūčio mėnesį visada šokteli aukštyn. Šis pikas pasibaigia tik rugsėjo pabaigoje.“ – teigia M. Jaruševičius. „Kai paklausa tokia didelė – pasiūla ima mažėti automatiškai, studentų kiekis neretai viršija nuomojamų būtų skaičių. Dėl to – geriausias laikas pradėti naujo buto paieškas yra birželio mėnuo. Tuomet baigiasi didelė dalis nuomos sutarčių, kurios vidutiniškai pasirašomos metams, sudarant galimybę pratęsti sutartį.“

Užsieniečių pasirinkimas – butai miesto centre

Kaune gausu kitataučių, dažniausiai besimokančių medicinos mokslus.  Nuomai jie pasiryžę išleisti dvigubai didesnę sumą, nei lietuviai ir renkasi butus miesto centre ar senamiestyje.

Pasak M. Jaruševičiaus, užsieniečiai studentai buto paieškas Kaune pradeda daug ankščiau nei lietuviai.

„Užsienieičiai būstą išsinuomoja dar vasaros pradžioje, o jame apsigyvena tik rugpjūčio gale. Ypač nori gyventi miesto centre. Dviejų kambarių buto nuomai jie vidutiniškai skiria 1000 Lt. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai išsinuomojamas keturių kambarių butas, kainuojantis 2500 Lt.,“ – sako jis.

Studijuoti į Lietuvą iš Egipto atvykęs Mohamed A. patvirtina M. Jaruševičiaus teiginį.

„Nuomai per mėnesį išleidžiu 1000 Lt. Šiuo metu gyvenu senamiestyje esančiame bute, kuriame yra visi reikalingi patogumai. Labai svarbu, kad bute, kurį nuomojuosi, būtų internetas. Taip pat nenoriu gyventi su butą nuomojančiu žmogumi, tai tik sukeltų papildomų nepatogumų, nes lietuviams atrodo, kad visiems studentams terūpi linksmybės ir jie yra labai triukšmingi,“ – pasakoja studentas.

Mohamed pasakoja, kad Egipte, kitaip nei Lietuvoje, studentai nuomojasi namus, kuriuose įsikuria daugybė jaunuolių. Vieno kambario nuoma tokiame name kainuoja maždaug 200 Lt. Šis pasirinkimas – žymiai pigesnis nei gyvenimas bendrabutyje.

Nenori nuomininkų su gyvūnais

M. Jaruševičius paneigia gyvuojantį stereotipą, jog nuomotojai nenori į savo butus „įsileisti“ studentų. Anot jo, studentai laukiami paprastai ir tvarkingai įrengtuose būstuose.

Štai, keturių kambarių butą miegamajame Kauno rajone nuomojantis Audrius T. pirmenybę teikia studentams, su jais lengviau susitarti nei su šeimomis, kurios paprastai augina gyvūnus ir nenori įsikurti dideliame – 84 kv.m. ploto bute.

„Mano nuomojamas butas – tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai, kambariai – nepereinami. Studentams keliami tik du reikalavimai – prieš išnuomodamas butą noriu susipažinti su visais jame gyvensiančiais žmonėmis ir tikiuosi, jog jie neaugins naminių gyvūnų. Sutarties pasirašymą, žinoma, patikiu tėvams,“ – tvirtina nuomotojas.

Tokio buto nuomos kaina Kaune – 500 Lt. Nuomotojas nenori, kad žiemą butas liktų negyvenamas ir per metus tikisi uždirbti sumą, kuri leistų vasarą suremontuoti nuomojamas patalpas.

Nors didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienas po kito dygsta nauji daugiabučių rajonai, dalis žmonių svarsto miesto centrą iškeisti į namą užmiestyje.

Ką pasirinkti – ar kiekvieną dieną į darbą važiuoti dešimt ar daugiau kilometrų, ar taikytis su miesto triukšmu? Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai išskiria 7 priežastis, dėl kurių žmonės dažniausiai pasirenka gyventi name užmiestyje, o ne bute.
1. Daugiau erdvės. Net ir mažesni namai paprastai yra didesni už tipinį butą. „Vidutinis Vilniaus mieste parduodamo buto dydis yra 69 kv. m, o namo sostinės užmiestyje – 166 kv. m. Taigi vietoj trijų kambarių bute name bus keturi ar penki, o vietoj kelių kvadratinių metrų sandėliuko – nemažo kambario dydžio garažas“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad vieno kvadrato buto mieste ir namo rajone kaina skiriasi perpus – 4800 ir 2400 litų už kvadratą.
2. Nuosavas kiemas. Nuosavas žemės plotas prie namo garantuoja saugią erdvę vaikų žaidimams bei galimybę užsiauginti daržovių ar vaisių. Dėl šių priežasčių įsigyti namą, o ne butą nori ne tik jaunos šeimos, bet ir vaikus jau užauginę tėvai. „Žmonėms patinka leisti laisvalaikį gryname ore. Dauguma namų parduodami su 6–10 arų žemės plotu. Kotedžo kiemai dažniausiai mažesni – apie du tris arus“, – sako E. Narbuntovičius.
3. Namą išlaikyti pigiau nei butą. Išlaikyti 100 kv. m namą gali būti pigiau nei perpus mažesnį butą Vilniaus mieste. Senesnės statybos daugiabučiuose už šildymą gali tekti mokėti 9 Lt/kv. m daugiau ir vis tiek bus šalta. Jei namas gerai apšiltintas, komunalinės išlaidos žiemą gali būti gerokai mažesnės nei gyvenant bute.
4. Mažiau triukšmo ir daugiau laisvės triukšmauti. Nei senos, nei naujos statybos daugiabučiuose garso izoliacija nėra tobula. Bute visuomet girdisi, ar kaimynas aistringai žiūri krepšinį, ar garsiai klausosi muzikos. Tai vienas iš gyvenimo daugiabutyje trūkumų, kuriuos įžvelgia nuosavą namą pirkti pasiryžę žmonės. „Juos traukia ne tik tyla ir ramybė, bet ir galimybė patiems garsiai klausyti muzikos ar vidury nakties žiūrėti filmą ir nebijoti supykdyti kaimynų“, – sako E. Narbuntovičius.
5. Saugumas. Gyvenant atokiau nuo miesto centro, kur įvykdoma daugiausiai nusikaltimų, yra mažesnė tikimybė būti apiplėštam ar apvogtam. „Privačių namų kvartaluose ne tik gyvena mažiau žmonių, bet ir labai nedaug pravažiuoja ar pro juos eina. Priešingai nei miesto centre, kur žmonių sutelktumas gerokai didesnis. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nusikaltimų. Šio faktoriaus, svarstydami gyventi bute ar name užmiestyje, žmonės taip pat nepamiršta“, – sako Domoplius.lt projekto vadovas E. Narbuntovičius.
6. Grynesnis oras. Privačių namų rajonai juosia miestą ir yra arčiau gamtos – miško, regioninio parko. Tai ypač aktualu didmiesčių gyventojams, kur vis dažniau susidaro smogas.
7. Visada yra kur pastatyti automobilį. Senos statybos daugiabučiuose nėra požeminio garažo. Ne vienam žmogui, sukant ratus aplink savo daugiabutį ir ieškant vietos automobiliui, nejučia šauna įvairių minčių, tarp jų ir pirkti namą.
„Nors idėja pirkti namą užmiestyje iš pirmo žvilgsnio – labai patraukli, būtina įvertinti, jog gerokai daugiau laiko teks praleisti automobilyje, vaikams bus sunkiau pasiekti mokyklą, daugiau laiko teks skirti buičiai – tvarkyti ir prižiūrėti kiemą. Perkant būstą visada svarbu nepasiduoti emocijoms ir tiksliai žinoti, ko nori ir tikiesi“, – sako E. Narbuntovičius.

Pirkti jau įrengtą namą ar įsigyti sklypą ir statytis būstą pačiam? Su tokia dilema susiduria daugiau erdvės ir komforto trokštantys žmonės. Nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, kad pirkti sklypą sostinėje ir ten pasistatyti standartinį 140–150 kv. m namą kainuoja apie 50–70 tūkst. litų pigiau negu įsigyti jau pastatytą ir įrengtą namą.
Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, šiuo metu vidutinė parduodamo namo (130–150 kv. m) kaina sostinėje siekia 520 tūkst. litų. 10 arų namų valdos sklypas Vilniaus mieste vidutiniškai kainuoja 280 tūkst. litų, o statomo namo vieno kvadratinio metro kaina su visa apdaila – nuo 1,4–1,5 tūkst. litų. Taigi pasistatyti 130 kv. m namą kainuotų apie 182–195 tūkst. litų.
Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, teigimu, statant namą  vertėtų įvertinti laiko sąnaudas ir kitas nenumatytas išlaidas prižiūrint namo statybos procesą. „Be abejo, žvelgiant į tik popieriuje surašytas kainas statyti būstą bus pigiau negu pirkti jau pastatytą. Tačiau įvertinus, kad namo statyba trunka mažiausiai metus, būsimo namo šeimininkams reikia į biudžetą įtraukti kiekvieną sugaištą valandą“, – teigia E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, pačiam pasistatyti 130 kv. m namą 10 arų sklype Vilniaus rajone kainuos apie 55–60 tūkst. pigiau negu pirkti jau pastatytą ir įrengtą. „Namo statybos išlaidoms didžiulę įtaką turi sklypo kaina. Vidutinė aro kaina Vilniaus rajone kone tris kartus mažesnė negu mieste ir siekia apie 9 tūkst. litų. Pavyzdžiui, už panašią kainą parduodami sklypai Šiaulių mieste“, – lygina E. Narbuntovičius.
Būsimiems namų savininkams seminarus organizuojančios įmonės „Statybų studija“ direktorius Linas Mikaila mano, kad statybos kaina gali kisti priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, kiek darbų atliks namo šeimininkas savo jėgomis, o kiek samdyti statybininkai.
„Norint pasistatyti prabangesnės architektūros būstą ir 4 ar 5 tūkst. litų už kvadratinį namo metrą ne riba. Tačiau pasirinkus racionalų namo projektą, dažniausiai namo statybos išlaidos svyruoja nuo 1500 iki 2500 Lt už kv. m su visa apdaila“, – sako L. Mikaila.
Statomo namo biudžeto sąmata itin priklauso nuo sklypo kainos. Lietuvoje vienas sklypo aras vidutiniškai parduodamas už 11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajonų, kur kainos žymiai didesnės už šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienas aras vidutiniškai kainuoja 32,3 tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje (26 tūkst. litų), Vilniuje (25 tūkst. litų), Kaune (16,7 tūkst. litų), Panevėžyje (14,5 tūkst. litų). Domoplius.lt duomenimis, daugiausiai už vieną sklypo arą prašoma Neringoje – 83 tūkst. litų.
Brangiausių rajonų viršūnėje – Vilniaus rajonas, po jo rikiuojasi Druskininkų, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčininkų ir Birštono rajonai.
„Pastebime, kad šiuo metu kainos ypač padidėjusios pajūrio kurortuose. Ten jos vidutiniškai trečdaliu didesnės negu Vilniuje ar Kaune. Tikėtina, kad jos nekris ir ateityje“, – prognozuoja E. Narbuntovičius. Jo teigimu, netgi sostinėje galima surasti sklypų, kuriuose aro kaina neviršija 3 tūkst. litų.
O kuriame rajone galima pigiausiai nusipirkti sklypą? Šiuo metu pigiausiems rajonams galima priskirti Akmenę ir Visaginą, kur vidutinė aro kaina atitinkamai 82 ir 161 litas. Tai yra net kelis šimtus kartų pigiau negu Vilniuje. Mažiau nei 500 litų už arą siūloma skelbimuose, kur pardavinėjami sklypai Kupiškio, Joniškio, Rokiškio rajonuose.

Neretai planuojantys įsigyti nuosavą būstą susiduria su dilema: kas pigau – pirkti butą renovuotame daugiabutyje ar naujos statybos name? Nuosavas būstas – ilgalaikė investicija, todėl sprendžiant šį klausimą reikėtų pasidomėti ir tuo, kiek būsto išlaikymas kainuos ilgalaikėje perspektyvoje.
Sąskaitos už šildymą – vienas iš svarbiausių kriterijų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis bustą. Tikslinga išsiaiškinti, ką, naudingumo požiūriu, gali pasiūlyti atnaujinti daugiabučiai ir naujos statybos namai. Paprasčiausias būdas sužinoti, kiek namas, o drauge ir jame esantys butai, „suvalgo“ šilumos – pasidomėti jo energetinio naudingumo klase, o vėliau – palyginti kainas už šildymą skirtingos klasės namuose. Tačiau neretai trūksta informacijos apie tai, kokios klasės yra atnaujinti daugiabučiai, o kokios – naujos statybos namai, ir kaip energetinio naudingumo klasė susijusi su šildymo kaina.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, daugiausiai šiuo metu Vilniuje naujai pastatytų daugiabučių turi B energinio naudingumo klasę, kai minimalus reikalavimas naujiems pastatams – C. Renovacijos įstatymas reikalauja energijos suvartojimą sumažinti iki C klasės, tad jei statinys iki renovacijos buvo E klasės, jo energetinis naudingumas po renovacijos dažniausia būna C. Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį lyginat pastatų energetinio naudingumo klases, pasiteiravome AB „Hanner“ projektų vadovo Ramūno Banio.
„Kalbant apie renovuotų daugiabučių energetinį naudingumą, svarbu suprasti, kad minimalus reikalavimas yra atsinaujinti iki C klasės. Mažai tikėtina, kad atsiras senos statybos daugiabučių, kurie bus renovuojami iki A klasės – juk renovacijos tikslas yra pasiekti minimalią energetinio naudingumo klasę. Šiuo metu per renovaciją pakeičiami langai, apšiltinamos sienos ir stogas, geriausiu atveju – šilumos punktai ir kai kurios šildymo sistemos dalys. Renovacijos esmė nėra vidaus vamzdynų, šilumos izoliacijų ant karšto vandens ir šildymo stovų pakeitimas, vėdinimo sistemų sprendimai ir t.t. Tačiau šie dalykai išspręsti naujos statybos daugiabučiuose. Lietuvoje šiuo metu statomi nuo E iki B klasės namai, bet jau nuo 2016 m. Lietuvoje pagal priimtus reglamentus, įsipareigojimus Europos Sąjungai, turės bus statomi ne žemesnės kaip A klasės namai“, – pastebi Ramūnas Banys.
Praeitais metais Lietuvoje buvo pristatytas pirmasis A energinio naudingumo klasės daugiabutis, kuris pastatytas gyvenvietėje „Bajorų kalvos“. Kaip pastebi ekspertai, A ir aukštesnės A+ ir A ++ klasės namai šiuo metu jau statomi daugelyje ES šalių, taip pradedant vykdyti įsipareigojimus aplinkosaugos ir mažesnio energijos suvartojimo srityje. Tačiau apie kokią apčiuopiamą naudą galima kalbėti pasirinkus namus A klasės daugiabutyje?
„Naujos statybos – B ir A klasės daugiabučių gyventojai pradeda jausti, kad išleidžia mažiau pinigų šildymui jau antrąjį šildymo sezoną – kai pasibaigia visi statybos, vidaus apdailos darbai. Naujų daugiabučių gyventojai moka už šildymą žymiai mažiau nei miesto vidurkis. Vertinant pirmąjį A klasės daugiabutį „Bajorų kalvose“ pagal namui išduotą energinio naudingumo sertifikatą, galima prognozuoti, jog kaštai šiame name galėtų būti iki 50-80 proc. mažesni nei miesto vidurkis. Tačiau reikia nepamiršti, aukštesnė energetinio naudingumo klasė užtikrina, kad namas suvartos mažiau energijos, tačiau pačios energijos kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“,– atkreipia dėmesį R. Banys.
Įvarių energijos taupymo priemonių įgyvendinimas „Bajorų kalvų“ V – ojo etapo daugiabučiuose – išskirtinai mažas metinis šiluminės energijos suvartojimas šildymui – 16,84 kWh/m2 per metus. Šis skaičius yra vienas geriausių Lietuvos daugiabučiuose, todėl ekologiškų statybų ekspertai tikisi, kad „Bajorų kalvose“ įgyvendinti sprendimai padės formuoti naujus energinio efektyvumo standartus Lietuvos daugiabučių statyboje. Gyvenvietė „Bajorų kalvos“ dalyvauja projekto „Ateities miestai“ žaliųjų statybų konkurse „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas“.

Namą galima pasistatyti už 2500 Lt/kv. m, butai dabar statomuose daugiabučiuose Vilniuje parduodami už 5000 Lt/kv. m. Tad kokį būstą šiandien verta rinktis?

29-erių metų rinkodaros projektų vadovė Indrė Svajūnienė su vyru jau septynerius metus gyvena nuomojamame bute, tačiau šiemet nusprendė, kad nuomotis jau pakaks, – vilniečių pora ėmė dairytis nuosavo būsto. „Turime šiek tiek santaupų, tad galėtume įsigyti nebrangų sklypą ir statytis namą, nors vargu ar galėtume sau leisti didesnį nei 150–170 kv. m. Kita vertus, namas mums asocijuojasi su didele priežiūra ir savaitgaliais, praleistais pjaunant žolę kieme, tad pasvarstome ir apie naujos statybos buto pirkimą. Esame atsidūrę kryžkelėje, nežinome, ką pasirinkti“, – pasakoja I.Svajūnienė.
Nekilnojamojo turto brokeriai iš galimų pirkėjų dabar dažnai sulaukia klausimo, kokį būstą šiandien labiau verta rinktis: ar pirkti butą, ar statytis namą. Tačiau jų atsakymas paprastai būna abstraktus: kad ir kokia padėtis būtų rinkoje, galvojantiems apie nuosavą būstą visi ekspertai pataria visų pirma realiai pasverti savo galimybes ir poreikius.
Vis dėlto ką rodo rinkos analizė įvairiais pjūviais: kokia šiandien yra butų ir sklypų pasiūla, kokios jų kainos ir kas dabar atsieina pigiau: naujas kokybiškai pastatytas butas geroje vietoje ar nuosavas namas užmiestyje?

Šiandien statosi ir 70 kv. m namus

Bendrovės „Ober-Haus“ rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad Lietuvoje didžiausią paklausą turi mažesnės kvadratūros, pigesni 1–2 kambarių butai: būsto rinkoje ir prieš krizę, ir dabar tai paklausiausia prekė. Mindaugas Kulbokas, „Newsec Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims, papildo, kad paklausiausi dabar 150–200 tūkst. Lt kainuojantys butai, būtent todėl būsto projektų plėtotojai nuėjo butų ploto mažinimo keliu – vidutinis parduodamo buto plotas Vilniuje pastaruoju metu krito nuo 65 iki 56 kv. m.
„Butų parduodama kur kas daugiau nei sklypų ar namų, tačiau tiems gyventojams, kurie būstui gali skirti daugiau lėšų, savarankiška statyba yra labai patrauklus dalykas. Butų pardavimo apimtys, palyginti su geriausiais laikais, mažėjo labiau nei leidimų namui statytis išdavimas“, – pastebi S.Vagonis.
„Veido“ apklausti namų statytojai vienu balsu teigia, kad laikas statytis namą dabar itin palankus: sklypų kainos nuo krizės pradžios sumažėjusios maždaug dvigubai (atokesniuose rajonuose – dar labiau), statybininkų atlyginimai, statybinių ir apdailos medžiagų kainos, nors jau nebėra tokios kaip 2009–2010 m., taip pat nesikandžioja.
„Statybinių medžiagų pardavėjai jau kurį laiką nekelia kainų – šiek tiek brangsta nebent pavienės prekės, nes konkurencija ir gyventojų perkamoji galia neleidžia. Statybininkai irgi jau nebesitiki kada nors uždirbti tiek, kiek auksiniais laikais iki krizės“, – komentuoja vilnietis statybų organizatorius Vidas Račkauskas.
Skaičiuojama, kad statantis namą Vilniaus ir Kauno apskrityse vienas kvadratinis metras atsieitų maždaug 2200–2500 Lt. Išeitų, kad 150 kv. m ploto namą su apdaila galima pasistatyti už maždaug 330–375 tūkst., o 200 kv. m – už 440–500 tūkst. Lt. Būtent tokio dydžio namai šiuo metu populiariausi, nors Kauno regione dirbantis Arvydas Petkauskas, organizuojantis visus namo statybos darbus nuo pradžios iki pabaigos, atkreipia dėmesį, kad dabar vis dažniau statomi net 60–70 kv. m namai. Tokį būstą renkasi gyventojai, nenorintys gyventi bute, bet didesnio namo neįperkantys.
„Puikiai atsimenu laikus, kai lietuviai statėsi 400–500 ir net 700 kv. m namus, kuriuose buvo tiek kambarių, kad nežinojo, kokį pavadinimą kuriam sugalvoti. Buvo po kambarį ir vaikams, ir anūkams, ir svečiams bei giminaičiams, reikėjo name turėti ir pirtį, ir baseiną. Šiandien statomi jau kur kas mažesni namai, pagaliau imta protingai mąstyti, kad baseinas, kurio priežiūra per mėnesį gali atsieiti tūkstantį litų, nėra būtinas dalykas. Vis dėlto, mano požiūriu, statytis 70 kv. m namą nėra racionalu, nes reikia įvertinti tai, kad įvairios ūkinės patalpos tokiu atveju užima santykinai per didelę dalį. Optimalus namo dydis – 150–250 kv. m“, – teigia 25 metų patirtį turintis namų statytojas A.Petkauskas.
Beje, jis pataria atsargiai vertinti parduodamus jau pastatytus namus, nes tarp jų pasitaiko itin nekokybiškų, nors neprofesionalas jokių defektų gali ir neįžvelgti. „Teko padėti draugams, ieškantiems jau pastatyto namo. Apstulbau, kiek daug yra nekokybiškų namų. Jie rinkosi namą net pusantrų metų. Posakis, kad pirmą namą statai uošvei, antrą – pardavimui, o tik trečią – sau, atsirado ne šiaip sau“, – tvirtina A.Petkauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Įsigijus butą ir jį išnuomojus Vilniuje, investicija atsipirktų tik po 19 metų, o Šiauliuose – pakaktų 13. Įvertinus 2012-ųjų metų kainas, visoje Lietuvoje tai vidutiniškai truktų 17 metų, rodo lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenys. Vidutinė buto nuomos kaina pernai šalyje siekė 1 tūkst. ir 36 litus, o pardavimo – 205 tūkst. litų.
“Jeigu nesikeistų kainos ir gyventojas nuolat mokėtų tą patį nuomos mokestį, po 17 metų nuomininkas savininkui būtų sumokėjęs visą buto kainą, tačiau jis jam nepriklausytų”, – skaičiuoja Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Norint išsinuomoti vidutinės kainos butą Vilniuje, kas mėnesį gyventojas turėtų mokėti pusantro šimto litų arba dešimtadaliu daugiau nei visoje Lietuvoje – 1,19 tūkst. litų. Norint butą sostinėje įsigyti, reikėtų net ketvirtadaliu didesnių investicijų, t.y. 281 tūkst. litų, nei perkant kitame Lietuvos mieste.
“Vilniuje nuomą reikėtų mokėti 19 metų, kad iš viso būtų sumokėta visa buto pirkimo kainą. Šia prasme Vilniuje, palyginus su likusia Lietuva, vidutinė butų pardavimo kaina yra didesnė nei nuomos, tad sostinėje butą nuomoti yra finansiškai naudingiau nei kitur”, -  sako E. Narbuntovičius.
Vilniuje nuoma ženkliai populiaresnė nei kituose Lietuvos miestuose. Keturi iš penkių 2012-aisiais nuomotų butų buvo sostinėje.
Antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune – nuomojamų butų pasiūla kur kas mažesnė. Butų laikinojoje sostinėje parduodama keturis kartus daugiau nei nuomojama. “Nors kauniečiai rečiau savo butus nuomoja, šiame mieste, palyginus su Vilniumi ar Klaipėda, nuomotis butą finansiškai naudingiau nei pirkti”, – sako Domoplius.lt plėtros vadovas E. Narbuntovičius.
Vidutinė buto pardavimo kaina Kaune dvigubai mažesnė nei sostinėje – 140 tūkst. litų, o nuoma – dar mažesnė ir siekia 580 litų per mėnesį.
Lyginant nuomos ir buto pardavimo kainą, palankesnis miestas butą įsigyti – Klaipėda. Čia vidutinė buto kaina tik vos didesnė nei Kaune – 173 tūkst. litų, o nuomos kaina palyginti aukšta – 840 litų per mėnesį. “Jei uostamiestyje nusipirktumėte butą ir jį išnuomotumėte aptarnavimui ir remontams neišleisdami daugiau nei vieno lito, investicija atsipirktų per 17 metų, tai yra dviem metais greičiau nei sostinėje ir trejais nei Kaune. ”, – sako E. Narbuntovičius.
Dar greičiau – per 13 metų – susigrąžinti investuotus pinigus pagal dabartines kainas galima nusipirkus butą Šiauliuose. 2012-aisiais vidutinė buto kaina šiame mieste buvo 87 tūkst., o nuomos – 580 litų. Vos už šimto kilometrų esančiame Panevėžyje – investavus beveik tokią pačią sumą pinigų, savininkas juos atgautų net penkiais metais vėliau. Šiame mieste finansiškai naudingiau butą nuomotis, o ne pirkti. Panevėžyje vidutinė nuomos kaina trečdaliu mažesnė nei Šiauliuose – 380 litų, o pardavimo kaina siekia 83 tūkst. litų.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų.

Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų.
Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų. Šiame kvartale yra ir vienas brangiausių butų visoje Lietuvoje. Į 3,9 mln. litais įvertintą butą patenkama liftu, o vitrininiai langai atveria įspūdingą Vilniaus panoramą. Kiekvienas dizainerių išpuošto buto kvadratinis metras pirkėjui atsieitų net 20 tūkst. litų.
“Už vidutinę vieno kvadrato kainą šioje gatvėje galima nusipirkti 20 kv. m. dydžio bendrabučio tipo butą Stepono Batoro gatvėje Naujojoje Vilnioje. Atstumas tarp šių gatvių – apie 10 km. Vos tiek skiria pačią brangiausią ir vieną pigiausių gatvių Vilniuje”, – skaičiuoja Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Antroje vietoje brangiausiųjų gatvių sąraše – Latvių gatvė sostinės Žvėryno rajone. Iki pat Vingio parko besidriekiančioje gatvėje gausu ir itin prabangių namų, ir sovietinės statybos daugiabučių. Nepaisant to, norit įsigyti butą šioje gatvėje, pirkėjui vienas kvadratinis metras atsieitų 11,7 tūkst. litų. Visą Žvėryną kertančioje gatvėje butas dabar vidutiniškai kainuoja 731 tūkst. litų.

“Už butą V. Mykolaičio-Putino ar Latvių gatvėje tektų sumokėti daugiau nei sostinės Gedimino prospekte ar Vokiečių gatvėje. Šiose gatvėse vidutinė kvadrato kaina – apie 7 tūkst. litų. Taip yra dėl to, jog čia yra ne tik labai prabangių, bet ir mažų, kuklių ir sąlyginai labai pigių butų”, – sako E. Narbuntovičius.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose prestižinės gatvės gerokai “pigesnės”. Pagal šiuo metu parduodamus butus Kaune, brangiausia – Vaižganto gatvė Žaliakalnio rajone. Pagrindinis šios gatvės privalumas – visiškai šalia žaliuojantis Ąžuolyno parkas. Tai viena iš priežasčių, kodėl butai čia kainuoja beveik dvigubai daugiau nei Laisvės alėjoje – 6,8 tūkst. litų už kv. m. Pats brangiausas butas Kauno Žvėrynu vadinamame rajone – prabangūs, 200 kv. m. ploto apartamentai už 2 milijonus litų.

“Brangiausios gatvės butai Kaune yra dvigubai pigesni nei Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose prabangių butų yra gerokai mažiau nei sostinėje”, – pastebi E. Narbuntovičius.
Brangiausi butai uostamiestyje šiuo metu – Mažosios Smilties gatvėje. Pabrėždami aplink tvyrančią ramybę, nekilnojamo turto agentai už kvadratinį metrą čia prašo 8,9 tūkst. litų. Panorus įsigyti brangiausią butą šioje gatvėje tektų sumokėti 1,2 mln. litų.

Šiuo metu už ekonominės klasės naujo buto Vilniuje kainą galima įsigyti  priemiestyje esantį panašaus lygio kotedžą arba senos statybos namą sodų bendrijoje.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras tvirtina, kad šiuo metu kotedžai smarkiai populiarėja. Pasak jo, maždaug 77 kvadratinių metrų trijų kambarių butas su dviem automobilių statymo vietomis Perkūnkiemio rajone šiandien kainuoja apie 300 tūkst. Lt. Už panašią kainą šiandien pavyktų įsigyti ir keliais kilometrais toliau  esantį apie 100 kv. m kotedžą su sklypu.
Namų pasirinkimas už tokią kainą kur kas skurdesnis. R.Platero vertinimu, už naujo buto kainą šiandien rinkoje galima įsigyti 15–20 metų 100–120 kv. m namą su sena šildymo sistema ir prastais energetinio naudingumo parametrais sodų bendrijoje. „Tikriausiai šildymo sistema bus ne dujinė, o kietojo kuro – dėl to šaltuoju metu kyla daug rūpesčių. Namas nebus šiuolaikiškai apšildytas ir taupus“, – tvirtina R.Plateras.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalus „Aruodas.lt“ ir Edomus.lt“ valdančios bendrovės „Diginet LT“ direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė lygina, kad vidutinė butų kaina visame Vilniaus mieste siekia iki 400 tūkst. Lt, o dauguma tiek kainuojančių namų sostinėje iš dalies įrengti arba nebaigti statyti. „Dauguma jų yra aplink miestą esančiose gyvenvietėse. Tie namai, kurių kaina siekia iki 400 tūkst. Lt ir yra įrengti, dažniausiai pastatyti įvairiose sodų bendrijose. Daugumos jų plotas – iki 170 kv. m, o sklypas – 10–15 arų.
Vilniaus mieste esančiame individualių namų kvartale šiuolaikiško namo su daline apdaila, dujine šildymo ar modernia kietojo kuro sistema kaina prasideda nuo 500 tūkst. Lt.

Daugiau nei trečdalis lietuvių (39 proc.) pirmąjį būstą įsigijo ar planuoja nusipirkti visam gyvenimui, o dar 12 proc. žada jame gyventi 25–35 metus. Tokias lietuvių būsto pirkimo tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, kurioje šių metų gegužės mėnesį dalyvavo daugiau nei 700 respondentų.

Tik 9 proc. respondentų teigia, kad pirmąjį būstą pirktų ne ilgiau nei penkeriems metams, o 16 proc. – 5–10 metų. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad apklausos rezultatai nestebina. Vertinant nekilnojamojo turto kainas šalyje ir vidutinį atlyginimą, būstas – labai rimtas pirkinys.

„Nenuostabu, kad daugelis lietuvių pirmame įsigytame būste gyvena visą gyvenimą. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir poreikių. Niekas netrukdo įsigyto būsto parduoti ar iškeisti į kitą. Bet kokiu atveju prieš įsigyjant ar keičiant būstą patartina labai gerai įvertinti infliaciją, esamas ir būsimas pajamas, besikeisiančią ne tik finansinę, bet ir šeimyninę situaciją“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų (46 proc.) planuoja būstą įsigyti ar jau įsigijo sulaukę 25–30 metų. 19 proc. apklausos dalyvių tinkamiausiu amžiumi įsigyti pirmąjį būstą laiko 20–25 metus, 17 proc. – 30–35 metus.

Arnoldas Antanavičius, „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, teigia, kad šiandien pagrindiniai būsto pirkėjai yra maždaug 28–40 metų amžiaus šeimos, kurių pajamos – vidutinės arba aukštesnės.

„Jaunesnės šeimos dažniausiai įsigyja pirmąjį būstą, vyresnės – turimą būstą keičia į erdvesnį, pritaikytą gyventi gausesnei šeimai“, – pirkėjų portretą apibūdina A. Antanavičius. Jis sako, kad apie trečdalis sandorių yra sudaroma su pirmojo būsto pirkėjais, o likusieji įvyksta su būstą keisti nusprendusiais klientais.

Domoplius.lt apklausos metu 16 proc. respondentų nurodė, kad bent vieną kartą jau yra keitę būstą. Daugiau nei pusė iš jų – 58 proc. – būstą keitė dėl pasikeitusios šeimyninės padėties, kas ketvirtas – dėl pagerėjusios finansinės situacijos, 9 proc. – dėl emigracijos.

Paklausiausi – dviejų kambarių butai

Dažniausiai pirmasis įsigytas ar planuojamas įsigyti būstas – dviejų kambarių butas. Būtent tokį būstą kaip pirmąjį nurodė 38 proc. apklausos dalyvių. Kas penktas respondentas žada įsigyti namą, 19 proc. – trijų ir daugiau kambarių butą, tik 12 proc. – vieno kambario butą.

A. Antanavičius sako, kad dažniausiai pirkėjai ieško apie 42–57 kvadratinių metrų, t. y. 2–3 kambarių butų. „Paklausūs yra ir individualūs namai. Taip pat populiaru pirkti žemės sklypą bei jame statyti namą. Visgi šio segmento kainų lygis aukštesnis nei butų, tad potencialių pirkėjų ratas yra siauresnis“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

E. Narbuntovičius sako, kad šiuo metu didžiausią pasiūlą Domoplius.lt sudaro būtent dviejų kambarių butai – tokių skelbimų yra daugiau nei 13 tūkstančių. Didžiąją dalį jų sudaro Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje parduodami nekilnojamojo turto objektai. Dažniausiai jų plotas siekia 40–60 kvadratinių metrų.

Apklausos metu respondentai atsakė ir kiek lėšų jie planuoja išleisti ar jau išleido įsigydami pirmąjį būstą. Daugiausiai – 44 proc. – išleido iki 150 tūkst. litų, 15 proc. – nuo 150 iki 200 tūkst. litų, 13 proc. – nuo 200 iki 250 tūkst. litų, 12 proc. – nuo 250 iki 300 tūkst. litų.

„Pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai apsiriboja 150–200 tūkst. litų suma Vilniuje ir apie 100–150 tūkst. litų Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu keičiantys jau turimą būstą į erdvesnį dažniausiai pirkiniui skiria ne mažiau kaip 300 tūkst. litų“, – tendencijas apžvelgia A. Antanavičius.

Domoplius.lt duomenimis, praėjusiais metais dažniausiai pardavinėjami butai Vilniuje buvo iki 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų.

Puikiai įrengtą butą pačiame Vilniaus centre galima išsinuomoti ir vos už 600 litų. Be to, žiemą nereikės nė lito mokėti už šildymą, o už internetą ar kitas paslaugas – gal net ištisus metus.

Negali būti? Skamba išties patraukliai, tačiau net ir tokius butus išnuomoti pavyksta ne greičiau nei per vieną du mėnesius, o jų nuomininkai keičiasi itin dažnai. Mat kalbame apie nestandartinius butus, kurie įrengti sostinės daugiabučių rūsiuose, buvusiose požeminėse slėptuvėse ar gamyklų patalpose. Tai puikūs butai su moderniu interjeru ir visais patogumais, išskyrus galbūt vieną, bet labai svarbų trūkumą: daugelis šių butų neturi nė vieno lango. Tai ir lemia tokią palyginti nedidelę jų kainą.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ neseniai išnuomojo vieną tokių butų sename name sostinės Z.Sierakausko g. Šeimininkai už puikiai įrengtą dviejų kambarių butą su autentiškomis architektūrinėmis detalėmis paprašė tik 650 Lt nuomos mokesčio, be to, skelbime buvo nurodyta, kad į nuomos kainą įeina ir šildymas. Nepaisant daugybės pranašumų, šio buto nuomininko paieškos, kaip sakė „Ober-Haus“ atstovas Martynas Gudelis, truko daugiau nei mėnesį. „Visi, kuriems rodėme butą, sakė, kad gražu, nes įrengtos arkinės lubos, pats namas senovinis. Tačiau butas vis dėlto yra rūsyje“, – pripažįsta M.Gudelis.
Pasak jo, minėtame bute yra vos vienas mažas langelis bendrame virtuvės ir vonios kambaryje, taigi visą laiką tektų praleisti prie dirbtinės šviesos. Dar vienas ryškus trūkumas – specifinis rūsio kvapas, kuris, nepaisant įrengtos ventiliacijos, tokiuose butuose paprastai vis tiek juntamas.
Panašių nuomos pasiūlymų pasitaiko nuolat, nes tokių butų nuomininkai dažnai keičiasi. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, netradiciniu būstu dažniausiai domisi jaunimas arba tokie nuomininkai, kurie dėl aktyvaus gyvenimo būdo į namus grįžta tik pernakvoti.
Nuolat keičiasi nuomininkai ir sostinės J.Jasinskio g. esančiame dviejų kambarių bute, įrengtame buvusioje slėptuvėje, kuri pritaikyta, pasak šeimininkų, aviacijos antpuoliams ir kitokiems kataklizmams atlaikyti. Šis butas be langų prie pat Gedimino prospekto turi net pirtį, nei šildymas, nei internetas ar TV jo nuomininkams papildomai nekainuoja, o nuomos mokestis siekia tūkstantį litų. Tačiau ir šis požeminis būstas neturi langų, todėl atbaido dažną būsto ieškotoją.
Butai tiek rūsiuose, tiek buvusiose gamybinėse patalpose paprastai išsiskiria mažesne kaina, svyruojančia nuo 200 iki 1000 Lt. Už 200–300 Lt pasitaiko butų nuosavų namų rūsyje toliau nuo centro.