dreamstime

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. II ketvirtį šalies BVP metinis augimas sudarė 6,1 proc., o 2011 m. I pusmetį – 6,5 proc. Pirmojo įverčio duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuotas ūkio augimas iš esmės atitinka Finansų ministerijos š.m. kovo mėnesį sudarytame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatytas BVP kitimo tendencijas 2011 metams (numatomas 5,8 proc. metinis augimas).

Sparčiai atsigaunant pasaulio ekonomikai, pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu tapo eksportas, per pirmuosius 5 šių metų mėnesius išaugęs 43,3 proc. Vidaus paklausa, apie kurios atsigavimą signalizuoja pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 6,3 proc. išaugusi mažmeninė prekyba (be variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos), taip pat nuolat didėjantis vartotojų pasitikėjimas, augantis gamybinių pajėgumų panaudojimas, mažėjantis nedarbas, taip pat prisideda prie 2011 m. BVP augimo. Tačiau dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas ir toliau bus nuosaikus.

Detaliau įvertinti BVP pokyčius ir jų priežastis bus galima po mėnesio Statistikos departamentui paskelbus BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Centrinį ūkio scenarijų Finansų ministerija peržiūri du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, tad artimiausia peržiūra numatoma rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

"Veido" archyvas

Atsigaunant vidaus rinkai, šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 6,5 proc., prognozuoja SEB bankas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį 6,9 proc. padidėjęs šalies BVP rodo, kad įsitvirtina teigiamos makroekonomikos tendencijos, kurios ėmė augti dar antrąjį 2010 metų pusmetį. Atsižvelgdamas į pagyvėjusias vidaus investicijas, atsigaunantį namų ūkių vartojimą, SEB bankas pagerino plėtros rodiklį: šių metų – nuo 4 proc. iki 6,5 proc., 2012 metų – nuo 4,5 proc. iki 5,5 proc. 2013 metais Lietuvos BVP turėtų padidėti apie 5 proc., teigiama antradienį pristatytoje naujausioje banko specialistų parengtoje “Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje”.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos, spartesnio BVP augimo lūkesčiai siejami su vidaus rinka: investicijų pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo daugiau nei tikėtasi, namų ūkių vartojimą paskatins didesnis nei anksčiau prognozuota vidutinio darbo užmokesčio augimas, 2012 metais tikėtinas spartesnis valdžios išlaidų didėjimas bei eksportui augant panašiu tempu kaip ir importui, grynojo eksporto rodiklis ne tik išliks neigiamas, bet ir pamažu blogės.

Apie palankias ūkio augimo prognozes Lietuvai kalbėjo ir Europos Komisija, primena ELTA. EK prognozuoja 1,75 proc. ES ekonomikos augimą šiais metais ir 2 proc. – kitais. Pažymėtina, kad Lietuvoje ekonomikos augimo prognozė atrodo geriausiai ir jai numatomas didžiausias – apie 5 proc. – augimas ES šiais ir kitais metais.

Finansų ministerija (FM) neseniai kone padvigubino – iki 5,8 proc. – šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes ir premjeras Andrius Kubilius nedelsdamas puolė girtis, kokie tai esą šaunūs jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnai.

Tačiau, tiesą sakant, tokios konservatoriaus premjero interpretacijos ne mažiau juokingos, kaip ir jo oponento socialdemokrato Gedimino Kirkilo svaičiojimai, neva per 2009–2010 m. į dugną nėrusi Lietuvos ekonomika yra konservatorių nesugebėjimo valdyti pasekmė. Lietuvos didžiavyriai neturi pagrindo muštis sau į krūtinę ir prisiimti nuopelnų už ūkio augimą – jį labiausiai kelia (arba smukdo) situacija užsienio rinkose.

Štai ir FM pripažįsta, kad pagerinti BVP augimo prognozes ją paskatino itin spartus Lietuvos prekių eksporto augimas ir teigiamos eksporto rinkų augimo perspektyvos. Taigi kuo čia dėta Lietuvos Vyriausybė? “Nebent tuo, kad, kaip tame anekdote – kai eksportas mažėja, kaltos užsienio rinkos, o kai eksportas kyla – gerai dirba vietos Vyriausybė”, – juokauja finansų analitikas Valdemaras Katkus.

Jis dėsto, kad lietuviškos prekės užsienio šalių rinkose vis labiau pageidaujamos todėl, kad tų šalių Vyriausybės per krizę visomis išgalėmis stengėsi, kad nesumažėtų vidaus vartojimas, tragiškai nekristų darbo vietų skaičius, todėl vidaus paklausa – taip pat ir užsienyje pagamintoms prekėms – ten atsigavo labai sparčiai. “Pas mus gi viskas buvo atvirkščiai – taip, viešąsias išlaidas susimažinome sparčiai, tačiau ir šio veiksmo, ir neapgalvotos mokesčių reformos pasekmės vidaus vartojimui buvo tragiškos, jis dar ilgai nebus stiprus BVP augimo dėmuo”, – prognozuoja ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas apskritai mano, kad BVP augimas nebus toks greitas, kaip to tikisi Lietuvos Vyriausybė ir skaičiuoja, kad ekonomika augs maždaug keturiais proc. “Taip, eksporto rodikliai puikūs, jie jau pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau ryžtingai šauti aukštyn neleis mūsų nacionaliniai rodikliai”, – mano jis. Analitikas vardija dabar dar tik vos išjudančias tendencijas – vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos mastas kyla tik šiek tiek, pramonės investicijos taip pat dar labai nedrąsios, o laukti, kad gerbūvis tuoj driokstelės pramonėje, nereikėtų: taip, įmonių apyvarta auga, tačiau atlyginimų, pelno augimą grasina suryti tik aukštyn šuoliuojančios pasaulinės žaliavų kainos.

Kad ir kaip labai norėtųsi tikėti krizės pabaigą pranašaujančiais gerais ženklais, blaivus protas ir kai kurių šalies ekonomikos rodiklių nuodugnesnė analizė džiaugtis vis dar neleidžia. Štai šalies ekonomikos būklę apibūdinantis BVP rodiklis Lietuvoje palyginti su 2009 m. po truputį gerėjo jau du ketvirčius iš eilės, tačiau paanalizavus paaiškėja, kad tikrojo atsigavimo šalyje dar nėra, o geresnius duomenis kol kas lemia tik didesnės valstybės sektoriaus – taigi nacionalinio ir ES paramos biudžeto – investicijos į šalies pramonę.

Tarkime, vartojimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį vis dar smuko daugiau nei procentu; eksporto ir importo saldo mūsų šalyje visuomet neigiamas. Taigi iš BVP apskaičiavimo duomenų, 15 proc. aukštyn šovė tik investicijų į kapitalą rodiklis, kuris padengė kitų sričių nuostolius ir nulėmė 1,1 proc. ekonomikos augimo tendenciją.

Iš pirmo žvilgsnio, tai lyg ir gera naujiena: atrodytų, pramonė atsigauna ir jau investuoja į ilgalaikį savo turtą – to Lietuvoje nebuvo daugiau nei dvejus metus. “Iš tiesų taip nėra. Augimas – tik dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų į šalies infrastruktūrą. Privatus sektorius investuoti vis dar neskuba”, – mano “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, privačios investicijos iš esmės atsigaus tik tada, kai pradės augti prekių poreikis, t.y., atsigaus vidaus rinkos vartojimas.

“Atsigavimo tikimės nebent nuo kitų metų pavasario”, – krizės pabaigos dar tik laukia Prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas ir primena, kad kol kas bent maisto produktų apyvarta Lietuvoje mažėja.

"Veido" archyvas

Vokietijos ekonomiką netikėtai aukštai kilstelėjo atsigavusi automobilių pramonė ir jų eksportas

Šiemet tikrovė pateikė staigmenų ir pasišaipė iš prognozuotojų: paskelbus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad BVP augimo lyderių ir pralaimėtojų ieškota visai ne ten.

Vokietija. Sparčiausias ekonomikos augimas nuo 1991-ųjų.

Austrija. Sparčiausias ekonomikos atsigavimas nuo ekonominės krizės pradžios.

Lietuva. Didžiausias ekonomikos augimas visoje Europos Sąjungoje.

Indonezija ir Turkija. Vienas sparčiausių ekonomikos šuolių pasaulyje.

Bet yra ir kita medalio pusė, esama ir liūdnų žinių. Štai Japonijoje ekonomikos plėtra netikėtai sulėtėjo. JAV ji kyla ne tiek, kiek tikėtasi. Vengrijoje apskritai nekyla, o Bulgarijos ir Latvijos ekonomika toliau grimzta žemyn.

Skirtingos pasaulio šalys viena per kitą skelbia netikėtus pusmečio ir antrojo ketvirčio rezultatus ir glumina galų nebesuvedančius ekonomistus bei ekspertus, kurių prognozės arba buvo viršytos, arba pasirodė per daug optimistinės.

Pavyzdžiui, mūsų Finansų ministerija prognozavo, kad metinis šalies BVP augs 1,6 proc., o Tarptautinis valiutos fondas žadėjo 2 proc. augimą. Paaiškėjo, kad kol kas apsirinka ir vieni, ir kiti: Lietuvos atsigavimas (bent jau ketvirtinis) buvo didžiausias Europos Sąjungoje. Štai ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 2,9 proc., tuo tarpu visos ES BVP padidėjo tik 1 proc., o JAV BVP per ketvirtį – tik 0,6 proc.

Europoje arčiausiai Lietuvos pagal antrojo ketvirčio BVP augimą buvo tik Vokietija ir Estija, šalys, dėl kurių analitikai taip pat gerokai apsiriko – gerąja prasme. Tarkime, analitikai prognozavo, kad Vokietijos ūkio ketvirčio prieaugis balandžio–birželio mėnesiais sieks vidutiniškai 1,4 proc. O paaiškėjo, kad, Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, bendrasis vidaus produktas antrąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 2,2 proc. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šis prieaugis, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, sudarė 4,1 proc., nors prognozuotas tik 2,6 proc. augimas.

Nelabai kas tikėjosi ir palyginti spartaus Austrijos ūkio atsigavimo.

Vis dėlto vienas didžiausių teigiamų netikėtumų visame pasaulyje – Indonezijos ir Turkijos ekonomikos stebuklai. Kad ir kokį ekonominį rodiklį paimtume, šios dvi valstybės šiemet lenkia kitas besivystančias ekonomikas ir net daugelio liaupsintas vadinamąsias BRIK šalis – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją.

Tiesa, Kinija vis dar tebėra nenurungiama lyderė pagal BVP augimą, kuris antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, siekė 10,3 proc., tačiau ir Indonezijos ekonomika antrąjį ketvirtį kilo 6,2 proc., o jos nekilnojamojo turto indeksas per pusmetį šoktelėjo 22 proc., (Turkijos – 13 proc.,) ir birželį buvo didžiausias šalies istorijoje bei didesnis už Kinijos.

Be to, Indonezijos akcijos šiemet tapo brangiausios tarp visų besivystančių šalių, tad investuotojai, vos sulaukę pusmečio rezultatų, suskubo investuoti į šią šalį, tikėdamiesi dar didesnio augimo ir uždarbio.

Nemalonios staigmenos

Vis dėlto kai kurioms šalims pirmasis pusmetis bei antrasis ketvirtis buvo kur kas prastesni, nei tikėtasi.

Pirmiausia verta paminėti šalis, į kurias buvo dedama daugiausiai vilčių. Europoje tai Latvija ir Bulgarija, kurioms, kaip prognozuota, antrąjį ketvirtį turėjo pavykti galutinai įveikti recesiją. Deja, nieko panašaus neįvyko.

"Veido" archyvas

Niekaip iš duobės neišlipančios Latvijos gyventojai plakatuose skelbia nenorintys nieko daugiau, tik kaip nors išgyventi

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas buvo vos 0,1 proc. didesnis nei pirmaisiais metų mėnesiais. Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, jis buvo net 3 proc. kuklesnis nei prieš metus, o įvertinus sezoniškumą Latvijos ūkio metinis nuosmukis šiemet balandį–birželį siekė dar daugiau – 3,9 proc.

Dar viena nelaimėlė – Bulgarija. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pakilo 0,1 proc., o palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 m., smuko 1,5 proc.

Niekuo nenudžiugino ir Vengrijos ekonomika. Jos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, kai šalis šiaip ne taip įveikė recesiją, nepakito, o tai reiškia, kad nė kiek neūgtelėjo.

Nuliūdino ekonomistus ir Ispanija, paskutinė tarp didžiųjų šalių tik pirmąjį šių metų ketvirtį įveikusi recesiją.

Paaiškėjo, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, jos BVP paūgėjo vos 0,2 proc., o jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, netgi sumenko 0,2 proc. Tad dabar ekonomistai jau ėmė Ispanijai prognozuoti smukimą, metų gale galintį siekti net 0,6 proc.

Na, o žvelgiant į kitus žemynus akis nori nenori kliūva už Japonijos. Turint omenyje, kad pirmąjį šių metų ketvirtį šalis buvo gerokai viršijusi ekonomistų prognozes, žadėjusias 2,3 proc. BVP augimą, o šis siekė 4,4 proc., dabar Japonijai sekasi palyginti prastai. Balandžio–birželio mėnesiais jos ekonomika augo lėčiausiai per tris ketvirčius ir šis augimas tesiekė vos 0,4 proc.

Varomoji jėga – eksportas, gamyba ir vartojimas

Ekonomistai iš esmės sutaria, kad tiek itin gerus, tiek prastus rezultatus lėmė tai, kaip valstybėms pavyko atgaivinti eksportą, vartojimą ir gamybą.

Kad tuo įsitikintume, pakanka pažvelgti į Kazachstano pavyzdį. Šios šalies eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo net 72,2 proc., iki 29,6 mlrd. JAV dolerių. Vien naftos Kazachstanas per pirmus šešis mėnesius eksportavo 51,5 proc. daugiau nei prieš metus, dujų – 11,2 proc. daugiau. Visa tai lėmė, kad šios šalies ūkis per pusmetį augo apie 6,5 proc.

Rusijai 5,2 proc. solidesnę nei prieš metus ketvirčio ūkio plėtrą taip pat daugiausia lėmė atsigaunantis dujų eksportas, kuris balandžio–birželio mėnesiais buvo 15,8 proc. didesnis nei prieš metus. O Ukraina po recesijos sėkmingai atsigauna dėl didėjančio akmens anglių ir ypač elektros energijos eksporto, kuris sausio–liepos mėnesiais buvo 28 proc. didesnis nei prieš metus.

Tos pačios priemonės už plaukų ištempė ir kitas valstybes. Pasak Vokietijos statistikos tarnybos “Destatis”, netikėtai didelį augimą skatino būtent eksportas. Ir Lietuvos ekonomikos augimą, Tarptautinio valiutos fondo atstovų vertinimu, lėmė atsigaunantis šalies eksportas.

Tuo tarpu prastų rezultatų sulaukusioms valstybėms koją labiausiai pakišo arba nedidėjantis vartojimas, arba šlubuojanti gamyba. Štai Bulgarijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalies ūkio smukimą lėmė ne kas kita, kaip 1,7 proc. sumažėjęs aktyvumas paslaugų sektoriuje ir 0,3 proc. smukusi apdirbamosios pramonės gamyba.

Prancūzijoje augimą, siekusį 0,6 proc., stabdė smukusi automobilių pramonės bei elektros ir dujų gamyba. Graikijos problema – kad pramonės gamyba per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 5,8 proc.

Kinijoje stiprėja nerimas dėl to, kad pramonės gamyba liepą augo lėčiausiai per 11 mėnesių. Be to, sulėtėjo mažmeninės prekybos apyvartos didėjimas, o kreditavimo apimtys nepateisino lūkesčių ir buvo dar mažesnės, nei prognozavo didžiausi pesimistai.

Toliau klimpsta į skolas

Praėjusią savaitę, be BVP augimo (ar smukimo) rodiklių, buvo paskelbti ir dar vieni rezultatai. Tai skolininkų sąrašai. O jie, bent jau reitingų agentūrų vertinimu, ne ką mažiau iškalbingi už “Eurostat” statistiką.

Taigi iš TVF, Pasaulio banko ir Europos centrinio banko ataskaitų matyti, kad valstybės, tiek atsigaunančios, tiek stypčiojančios vietoje, vis giliau klimpsta į skolas. Tarkim, Rumunija pastarąjį pusmetį buvo didžiausia TVF skolininkė. Jai įkandin nedaug atsilikdamos eina Ukraina ir Vengrija.

Pasaulio bankui daugiausiai skolingos Kinija (12,9 mlrd. JAV dol.), Brazilija (11,3 mlrd.) ir Indija (10,8 mlrd.).

Skolininkų gretas gausina ir Europos centrinis bankas (ECB), skolinantis kitų šalių finansinėms institucijoms.

Paaiškėjo, kad daugiausiai ECB prasiskolinę Graikijos bankai – jie šiai institucijai pirmąjį pusmetį buvo skolingi iš viso 78,1 mlrd. eurų. Antroje vietoje Airija, kurios bankai skolingi 54,3 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Ispanija, nors sprendžiant iš liepos mėnesio galima numanyti, kad pastaroji išsiverš į pirmąsias gretas, o tai labai rimtas signalas tiek investuotojams, tiek ekonomistams.

Juk Ispanijos bankai iš ECB liepą pasiskolino rekordinę 130,2 mlrd. eurų sumą, kuri sudaro beveik 30 proc. visų ECB suteiktų paskolų, siekiančių 447,5 mlrd. eurų.