Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., kitąmet – 2,8 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK), pagerinusi ankstesnes šalies ūkio prognozes.

“Atsigavimas įgauna pagreitį ir tampa plataus masto”, – rašoma naujausioje Lietuvos ūkio apžvalgoje.

Šiemet gegužę EK prognozavo, jog pernai 14,7 proc. smukęs šalies BVP šiemet smuks dar 0,6 proc., o kitąmet augs 3,2 procento.

Dabar EK prognozuoja, kad 2012-aisiais Lietuvos ūkis augs 3,2 procento.

EK prognozėmis, valdžios sektoriaus deficitas, 2009 metais padidėjęs iki 9,2 proc. BVP, šiemet sumažės iki 8,4 proc., kitąmet – iki 7 proc. o 2012-aisiais – iki 6,9 proc. – tačiau tai bus gerokai daugiau nei Europos Sąjungoje (ES) reikalaujama 3 proc. BVP riba.

Biudžeto deficitas, EK ekspertų teigimu, neviršys ES nustatytos 3 proc. ribos ir 2010 šis rodiklis sieks 2,6 proc. BVP, 2011 metais – 1,3 proc., 2012 metais – 1 procentą.

Komisija prognozuoja, jog nedarbo lygis pasieks aukščiausią tašką pasieks šiemet, pakildamas iki 17,8 proc. ribos, o kitąmet jis smuks iki 16,9 proc., o 2012-aisiais – iki 15,1 procento.

Didžiausią infliaciją EK ekspertai prognozuoja 2012-aisiais – 2,8 proc. Šiemet numatoma 1,2 proc. kainų augimas, kitąmet – 2,3 procento.

Trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklis nedžiugina, teigia SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. Ji sako, jog statistikams patikslinus duomenis, net ir praneštas beveik dukart didesnis ūkio augimo rodiklis trečiąjį ketvirtį yra pakankamai nedidelis.

“Prasti žemės ūkio rodikliai ir pablogėjęs grynasis eksportas lėmė tą ganėtinai nedžiuginantį BVP rezultatą”, – BNS sakė vyriausioji banko analitikė Vilija Tauraitė.

Žemės ūkio sektoriaus nuosmukį 11 proc. pirmiausia, pasak analitikės, lėmė prasti augalininkystės rezultatai. Tačiau kai kurių kitų sektorių rezultatai, pasak V.Tauraitės, atrodo gerai.

“Kai kurių Lietuvos ekonomikai svarbių sektorių atsigavimas yra pakankamai stiprus, pavyzdžiui, pramonės, netgi statybos rodiklis trečiąjį ketvirtį jau yra teigiamas – kas ypač džiugina”, – pastebėjo analitikė.

Pasak jos, trečiąjį ketvirtį importas didėjo greičiau nei eksportas – būtent šis rodiklis ankstesniais ketvirčiais gerino bendrą BVP rezultatą. Todėl bendras Lietuvos ekonomikos augimas, pasak jos, išlieka nedidelis.

SEB banko analitikai prognozuoja, jog šalies BVP šiemet augs 1 procentu.

“Manau, kad atotrūkis nebus didelis, kadangi bent jau pirmieji spalio mėnesio rezultatai, stiprus pramonės augimas, transporto geri rezultatai rodo, jog prieaugis ketvirtąjį ketvirtį (palyginti su pernai ketvirtuoju – BNS) tikrai bus ir ko gero, tikrai didesnis negu trečiąjį”, – prognozavo V.Tauraitė.

Statistikai penktadienį pranešė, jog trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2009-ųjų liepa-rugsėju, Lietuvos ekonomika padidėjo 1,1 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu – 7,3 proc. iki 25,027 mlrd. litų. Anksčiau skelbtas atitinkamai 0,6 proc. ir 6,7 proc. augimas.

Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas antrąjį 2010 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2009 metų ketvirčiu išaugo 1,3 proc.

Finansų ministerija mano, kad dėl Lietuvos gerėjančio investicinio klimato, eksporto rinkų atsigavimo bei ES paramos II pusmečio metinis augimas gali sudaryti apie 4 – 5 procentus BVP. Todėl vasario mėnesį sudarytas 2010 metų 1,6 proc. BVP augimo scenarijus iš esmės nekeičiamas.

“Kartu su eksporto apimčių ir eksporto kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis rodo pagerėjusį Lietuvos ūkio konkurencingumą2010 metų vidutinio darbo užmokesčio projekcija padidinta 23 litais iki 1967,7 litų, o 2013 metų – padidinta 135 litais iki 2146,5 litų. Nepaisant ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 m. išaugs iki 17,9 proc., o nuo 2011 m. pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 m. sudarys atitinkamai 16,2 proc., 14,4 proc. ir 12,3 procento.

Finansų ministerija nekeičia ir 2011 m. BVP augimo prognozės – ūkis augs 2,8 proc. Numatoma, kad 2012 metais dėl per 2009 m. krizę sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, BVP augimas sulėtės iki 1,2 proc., o sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius 2013 m. BVP galėtų augti 2,4 proc.”, – rašoma ministerijos pranešime.

Statistikos departamentas patikslino 2010 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto pirmąjį įvertį. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudarė 24 527,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 procento, o palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, – 6,9 procento.

Anksčiau skelbtas antrojo ketvirčio pirmasis BVP įvertis sudarė 24 286,4 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2009 m. ketvirčiu, padidėjo 1,1, o palyginti su ankstesniuoju 2010 m. ketvirčiu, – 6,6 proc.

Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 procento, o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, – 3,2 procento.

Kiek spartesnį nei anksčiau skelbtą BVP augimo tempą lėmė patikslinti pramonės, transporto, statybos ir vidaus prekybos rezultatai. 2010 m. antrąjį ketvirtį teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis fiksuotas keturiose iš šešių pagrindinių ekonominės veiklos rūšių grupių.

Galutinio vartojimo išlaidos 2010 m. antrą ketvirtį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 5,7 procento. Namų ūkių vartojimo išlaidos sumažėjo 7,5 procento, o valdžios sektoriaus – išliko tokios pačios.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,1 procento.

Bendrasis vidaus produktas 2010 m. antrąjį ketvirtį siekė 24286,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento (1 pav.), o palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu – 6,6 procento (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).

2010 m. antrąjį ketvirtį teigiami pramonės ir paslaugų įmonėse sukurtos pridėtinės vertės pokyčiai padengė bendrosios pridėtinės vertės mažėjimą statybų sektoriuje. Transporto, pramonės ir didmeninės prekybos įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas lėmė teigiamą bendrojo vidaus produkto pokytį.

Per pirmąjį šių metų pusmetį sukurta 44814,3 mln. litų bendrojo vidaus produkto, 0,9 procento mažiau nei per 2009 m. pirmąjį pusmetį (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).

Statistikos departamento duomenys

„Džiaugiuosi ekonomikos atsigavimo rezultatais. Tai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi, Lietuvos ūkis kopia iš krizės, ekonomikos skatinimo planas veikia. Dar reikia tolesnių mūsų pastangų ir laiko, kad įveiktume nedarbą bei biudžeto deficito iššūkius. Tada sausus statistikos augimo skaičius daug labiau pajus ir visi Lietuvos žmonės.“, – teigė A. Kubilius.

Pasak Premjero, nedarbo lygis Lietuvoje, nors ir yra mažiausias Baltijos šalyse, išlieka itin aukštas, tad Vyriausybė ir toliau aktyviai skatins naujų darbo vietų kūrimą, užsienio investicijų pritraukimą bei biurokratinių suvaržymų verslui mažinimą.

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas, vertindamas paskelbtus statistinius duomenis, pabrėžė, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo biudžeto deficitas vis dar išlieka itin aukštas ir vienas didžiausių ES, todėl ir kitais metais turėsime konsoliduoti valstybės finansus reformuojant valstybės turto valdymą, kur atskleistas didelis neūkiškumas, kovojant su kontrabanda ir aktyviai skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą.

ES šalyse vienam gyventojui tenkantis BVP skiriasi 6,5 karto – nuo 41 iki 268 proc. ES vidurkio, skelbia “Eurostatas”. Lietuva, deja, ketvirta nuo galo, pralenkusi tik tradicines ES autsaideres Bulgariją, Rumuniją ir Latviją. Vidutinis statistinis mūsų šalies gyventojas turi tenkintis tik kiek daugiau nei puse – 53 proc. vidutinio statistinio ES gyventojo gerove, 8 proc. mažiau nei 2008 m. Mūsų kaimynams estams pavyko pasiekti 62 proc. ES vidurkio, 5 proc. mažiau nei 2008 m. Estai šįsyk aplenkė ne tik minėtas keturias autsaideres, bet ir Lenkiją. Kukliausi iš trijų Baltijos šalių – latvių laimėjimai: jie pasiekė tik 49 proc. BVP vidurkio ES, 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Priminsime, jog 2007-aisiais lietuviai tenkinosi 59, latviai 56, o estai – 69 proc. BVP vidurkio ES šalyse. Prieš metus seka buvo tokia pati: estai siekė 65, lietuviai – 55, latviai – 52 proc. vidutinio statistinio europiečio gerovės.

BVP vienam gyventojui 2009 m.

(ES – 100 proc.)

1. Liuksemburgas    268 proc.

2. Airija     131 proc.

3. Nyderlandai     130 proc.

….

22. Estija    62 proc.

23. Lenkija     61 proc.

24. Lietuva    53 proc.

25. Latvija     49 proc.

26. Rumunija    45 proc.

27. Bulgarija    41 proc.

Šaltinis: “Eurostatas”

Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas artimiausiais metais bus gana kuklus, o nesilaikydama įsipareigojimų valdyti viešojo sektoriaus deficitą Lietuva gali netekti dalies europinės paramos bei 2014 metais sumokėti 3,5 mlrd. litų valstybės skolos palūkanų, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Finansų ministrė perskaitė pranešimą Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje šeštadienį, prieš pradedant svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pateikiamą socialinių išlaidų taupymo įstatymų pataisų paketą, ir paskatino po pateikimo pritarti teikiamoms pataisoms.

Pasak I.Šimonytės, Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) nare, privalo vykdyti įsipareigojimus ir mažinti deficitą.

“Nevykdant šių įsipareigojimų Lietuvos atžvilgiu galės būti pritaikytos, ir po kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių viešųjų finansų krizių greičiausiai bus pritaikytos iki šiol niekada nenaudotos sankcijos – sustabdyti Sanglaudos fondai, kurie vidutinės trukmės laikotarpiu yra vienintelis Lietuvos ūkio “nedeficitinis stimulas”, – tvirtino finansų ministrė.

Ji patikino, kad negalima negalima deficito mažinimo priemonių atidėti vėlesniam laikui, kai ekonomika sustiprės.

Nesiimant deficito valdymo priemonių, I.Šimonytės skaičiavimais, 2012 metais būsimas finansų ministras turėtų pasiskolinti apie 16 mlrd. litų vietoje 10 mlrd. litų deficitui finansuoti ir ankstesnių laikotarpių euroobligacijoms išpirkti. Be to, anot jos, valstybės skola apie 2014 metus priartės prie 60 proc. BVP ir nenustos augusi toliau, o tokios skolos aptarnavimo (daugiausiai palūkanų) padidėjimui teks atiduoti visą pajamų prieaugį.

“2014 metais skolos aptarnavimui atiduotume 3,6 mlrd. litų. Jeigu deficitas būtų sumažintas iki pamatinės 3 proc. vertės 2012 metais, skola stabilizuotųsi ties maždaug 43 proc. BVP riba, o būdami drausmingi ir toliau, galėtume pradėti ją net šiek tiek mažinti. Skolai aptarnauti atiduotume apie 2,5 mlrd. litų, vėliau tos sumos mažėtų”, – Seime sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, artimiausiais metais Lietuvos ūkio augimo varikliu bus eksportas, iš kurio negalima tikėtis tokio pajamų “fontano”, kaip iš kreditavimo, statybos ir prekybos bumo.

Be to, anot I.Šimonytės, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimai aiškiai rodo, kad ir tuo atveju, jeigu ekonomika staiga imtų augti po 6-7 procentus kasmet, nėra pagrindo tikėtis, kad viešųjų finansų problemos išsispręs savaime.

“Deficito galvosūkis sumažėtų tik 1-1,5 mlrd. litų”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, Lietuva šį rugpjūtį turės informuoti ES institucijas, kokių veiksmų imsis artimiausiu metu.

Kai 2008 metais Lietuvos viešojo sektoriaus deficitas viršijo 3 procentus BVP, Europos Komisija (EK) Lietuvai pradėjo perviršinio deficito procedūrą ir nurodė Lietuvai deficitą iki 3 proc. ribos sumažinti 2011 metais.

Vėliau EK pasiūlė pratęsti viešųjų finansų deficito sumažinimo terminą pratęsti iki 2012 metų.

"Veido" archyvas

Nors BVP grįžo į minuso zoną, pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos ūkis atsilaikė palyginti neblogai. Tačiau tik iš atsigaunančių užsienio rinkų malonės.

“Vienas ministras sakė, kad siuvėjas neišgelbės Lietuvos ekonomikos, tad svarbiausia lazeriai, informacinės technologijos. Tai tikrai labai svarbu. Bet dar reikia žiūrėti, kiek žmonių kurioje srityje dirba, o tekstilės ir aprangos pramonėje – apie 50 tūkstančių, ir šiandien ši pramonės šaka bene labiausiai atsigauna”, – džiaugiasi “Audėjo” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. Ilgametis įmonės vadovas neslepia: “Audėjui” sunku, kaip ir visiems. Įmonės gamybos apimtis trečdaliu apkarpė ir sunkmetis, ir PVM bei kiti padidinti mokesčiai, ir pabrangę energijos ištelkiai, teko atleisti daug žmonių. Tačiau įmonę gelbsti užsienio rinkos, nes net 85–90 proc. produkcijos eksportuojama.

Eksportas kol kas vienintelis tempia Lietuvą iš krizės smegduobės. Nors po dviejų ketvirčių su pliuso ženklu pirmųjų trijų šių metų mėnesių bendrasis vidaus produktas vėl smuktelėjo žemiau nulio, dabartiniai minus 2,9 proc., palyginti su pernai pirmojo ketvirčio minus 13,3 proc., beveik sėkmė, juolab netekus pigesnės elektros energijos iš Ignalinos atominės elektrinės. Finansų ministerija buvo numačiusi 2 proc. nuosmukį, tačiau, šios ministerijos analitikų nuomone, prie kritimo prisidėjo atšiauri žiema Europoje.

Atrodytų, belieka semtis optimizmo, bet jis šiek tiek senka analizuojant atskirus BVP komponentus.

Pramonė lūkesčius sieja su užsienio rinkomis

Per pirmus tris šių metų mėnesius labiausiai krito statybos, o mažiausiai – pramonės sektorius. Tie sektoriai ar įmonės, kurie labiau orientuoti į vidaus vartojimą, kol kas prošvaisčių nemato. Tačiau Lietuvos pramonė smarkiai susijusi su eksporto rinkomis, o jos pamažu atsigauna, suteikdamos vilčių ir Lietuvai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Ūkio ministerijos pirmą kartą parengtame Pramonės lūkesčių indekse, sudarytame pramonės įmonių vadovų apklausos pagrindu, apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso rezultatai žada giedrą: visi sektoriai viršijo net 70 punktų (50 viršijantis skaičius rodo, kad pramonė žada kilti), o tekstilės ir drabužių pramonės rodiklis siekė net 84.

“Bet analizuojant apklausos rezultatus tampa akivaizdu, kad daugiausia šiuos skaičius lemia būtent eksportas, o vidaus paklausa to kol kas nepatvirtina”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

80 proc. respondentų nurodė, kad sugebėjo padidinti pagamintos produkcijos kiekį, o 75 proc. gavo naujų užsakymų tik dėl padidėjusios užsienio paklausos. Tačiau eksportą riboja didelė konkurencija, o Lietuvos pramonės konkurencingumą prastai veikia brangstantys energijos ištekliai ir didėjančios žaliavų kainos.

Kitą svarbų BVP komponentą – bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimą, paprasčiau tariant, investicijas į gamybos plėtrą, taip pat palankiai veikia atsigaunanti užsienio paklausa, bet riboja pinigų stygius. Sudarant lūkesčių indeksą labai daug vadovų skundėsi, kad negali patenkinti atsigaunančios Vakarų eksporto paklausos, nes neturi kreditinių išteklių gamybiniams pajėgumams plėsti. Investicinius projektus stabdo ir vis dar smunkanti vidaus paklaus

“Veidas”: Kaip vertinate BVP pokyčių tendencijas?

A.K.: Nors pirmojo šių metų ketvirčio BVP –2,8 proc., kartais ir minusas tampa pliusu, jei jis mažesnis, nei prognozuota. O daug kas prognozavo, kad pirmąjį ketvirtį jis gali siekti ir –6 proc. Santūraus optimizmo teikia tendencijos: kovas daug geresnis už pirmus du mėnesius, pavyzdžiui, palyginti su vasariu, mažmeninė prekyba išaugo 18 proc. Jei taip ir toliau, metus galime baigti esant prognozuotam 1,6 proc. BVP augimui. Naujausioje Pasaulio banko studijoje iš trijų Baltijos valstybių šiais metais mums vieninteliams prognozuojamas 1,6 proc. BVP augimas, o estams – minus 0,1 proc., latviams – minus 4 proc. Pernai estai smigo 14,1, mes 15, latviai 16,9 proc.

“Veidas”: Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kol kas iš krizės mus tempia tik eksportas. Kodėl Vyriausybė vėluoja imtis priemonių, kurios priklauso nuo jos, pavyzdžiui, nedarbo mažinimo, – juk tai skatintų vartojimą?

A.K.: Eksportas iki krizės sudarė 60 proc. Lietuvos BVP, tad negalime savęs ištempti vien vidiniu vartojimu, kaip kad Lenkija. Nuo eksporto priklausėme, kai kritome, o dabar esame labai priklausomi nuo atsigavimo užsienio rinkose ir nuo mūsų konkurencinių gebėjimų.

O nedarbu rūpinomės ir pernai skatindami ekonomiką bei ES pinigų panaudojimą, ir kurdami įvairius verslo skatinimo instrumentus. Su nedarbu teoriškai daug nepakovosi, jei nesugebi įlieti pinigų verslui, kuris ir kuria darbo vietas, arba jo padrąsinti tai daryti, o tam reikia šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų. Vis dėlto Pasaulio bankas skelbia, kad, pernai trečiojo ketvirčio duomenimis, nedarbas Lietuvoje mažiausias iš trijų Baltijos valstybių, labiausiai sumažėjusi darbo jėgos kaina, o tai reiškia, kad greičiausiai atgauname konkurencinius pranašumus.

“Veidas”: Bet juk tai reiškia, kad Lietuvoje labiausiai krito algos.

A.K.: Sakykim, taip.

“Veidas”: Kokie artimiausi Vyriausybės darbai, skatinant ūkio atsigavimą?

A.K.: Nedarbui mažinti pasiūlėme projektus dėl lankstesnių darbo santykių ir mokesčių lengvatų įdarbinant jaunus ar pirmą kartą įsidarbinančius asmenis, tikimės greitų sprendimų Seime. Antra, labai svarbu didinti pinigų, visų pirma ES, įliejimą į ekonomiką. Pernai nemažai padarėme pagreitindami procedūras, sukurdami naujų verslo paramos instrumentų: 2007–2008 m. gauta 600 mln., pernai 3,5 mlrd., o šiemet planuojame 8 mlrd. Lt. Vis dar ieškome būdų, kaip išjudinti daugiabučių namų renovavimą.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius mano, jog, nepaisant pirmo ketvirčio BVP smukimo, nėra priežasčių keisti prognozės, kad dar šiais metais ekonomika augs 1,6 procentais ir netrukus pamatysime pozityvius BVP rezultatus.

„Aiškiai matome sandėliavimo, transporto, pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos tam tikrą atsigavimą. Tai suteikia optimizmo prognozuojant ekonomikos augimą šiais metais“, – sakė premjeras.

Tuo tarpu  “Danske Bank” vyresniojo analitiko Larso Christenseno nuomone, Lietuvos BVP šiemet dar sumažės.

“Tačiau mūsų nuomonė nuo Finansų ministerijos ar centrinio banko nuomonės labai nesiskiria. Mūsų požiūrių skirtumas ryškėja kalbant apie pirmuosius 2010-ųjų ketvirčius – bijome, kad duomenys nebus tokie geri, kaip tikimasi”, – interviu “Verslo žinioms” teigė L.Christensenas.

Anot jo, vidaus paklausa, privatus vartojimas ir investicijos nerodo jokių pagerėjimo ženklų, o pramonė ir eksportas taisosi. Analitiko teigimu, vis dar neaišku, kokią įtaką padarė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir kokią dar darys ateityje, be to, daug žmonių palieka šalį, tebesitęsia nežinia dėl mokesčių surinkimo ir šešėlinės ekonomikos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet dar sumažės, prognozuoja “Danske Bank” vyresnysis analitikas Larsas Christensenas.

“Tačiau mūsų nuomonė nuo Finansų ministerijos ar centrinio banko nuomonės labai nesiskiria. Mūsų požiūrių skirtumas ryškėja kalbant apie pirmuosius 2010-ųjų ketvirčius – bijome, kad duomenys nebus tokie geri, kaip tikimasi”, – interviu “Verslo žinioms” teigė L.Christensenas.

Anot jo, vidaus paklausa, privatus vartojimas ir investicijos nerodo jokių pagerėjimo ženklų, o pramonė ir eksportas taisosi. Analitiko teigimu, vis dar neaišku, kokią įtaką padarė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir kokią dar darys ateityje, be to, daug žmonių palieka šalį, tebesitęsia nežinia dėl mokesčių surinkimo ir šešėlinės ekonomikos.

“Manau, kad 2011 metais ekonomika augs, viskas turėtų atrodyti geriau. Tačiau nedarbas gali didėti ir ateinančiais metais, nes ekonomika nepasieks 6-7 proc. augimo, kad jį sumažintų. Būtų gerai, kad BVP 2011 metais augtų 4-5 proc., nedarbas tada stabilizuotųsi”, – teigė L.Christensenas.

Pasak jo, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus 8-9 proc., galbūt netgi 10 proc. BVP.

Paklaustas nuomonės dėl Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos ateities, L.Christensenas sakė, jog kainos vis dar kris, bet nebe taip, kaip anksčiau, ir apie 2011 metus stabilizuosis.

Jei gynybos finansavimas ateityje bus dar labiau mažinamas, Lietuva gali būti nebepajėgi būti NATO nare, pirmadienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Tuo metu premjeras Andriu Kubilius sakė matantis “bendrą reikalą”, pasirūpinti, kad finansavimas krašto apsaugai augtų.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame Vyriausybės pasitarime R.Juknevičienė teigė pristačiusi padėtį krašto apsaugos sistemoje, kuri “nėra pati geriausia”.

“Šiuo metu Lietuva su savo finansavimu yra nukritusi iki 0,9 proc., artėjame prie 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad mes galime būti nebepajėgūs būti NATO nariais, nebepajėgūs atlikti tų funkcijų, kurios mums priklauso. Solidarumas yra labai svarbu, ir jei mes neįdėsime bent minimalaus indėlio iš savo pusės, norėdami būti pasiruošę ginti savo kraštą, tai ir NATO greitai pradės kelti klausimą, “ar jūs norite būti nariais”", – po pasitarimo žurnalistams sakė R.Juknevičienė.

Ministrė dabartinę krašto apsaugos sistemos situaciją palygino su buvimo “prie bedugnės krašto” ir teigė, kad prie to ją privedė “ilgametis krašto apsaugos nefinansavimas, didelė propaganda sakant žmonėms, kad viskas yra tvarkoje, (…) dar krizė, finansavimo sumažinimas”. Pasak jos, jei tai užsitęstų, gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui.

“Iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes gi nemokome savo žmonių ginti valstybės, o karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės keleto tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad to karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada ir sulaukia didžiausių grėsmių”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Pasak jos, NATO Lietuvai nuolat priekaištaujama dėl pernelyg menko finansavimo. KAM vadovės teigimu, neprašoma didinti finansavimą šiemet, o kalbama apie “apie kitus metus, apie atsigavimą, apie ateitį”.

“Kalbėjome apie kitų metų biudžetą, kad kristi žemiau 1 proc. būtų nepadoru net ir krizės sąlygomis. Net ir krizės sąlygomis estai užtikrina savo finansavimą iki 1,8 proc. (nuo BVP – BNS) ir planuoja kitais metais artėti prie 2 proc., latviai, kuriuos krizė palietė dar labiau, ir tai nenukrito žemiau 1 procento. (…) Jei mes taip elgiamės, kodėl taip nesielgti lenkams, estams, latviams?” – klausė R.Juknevičienė.

Premjeras A.Kubilius po pasitarimo sakė, jog kol kas anksti kalbėti apie ateinančių metų biudžetą, tačiau pabrėžė, kad

“ministrė, žinodama, kad reikia iš anksto rūpintis, padarė gerą darbą”.

“Šiais sunkiais finansiniais laikais nebuvo labai paprasta, bet ateityje aš matau mūsų visų bendrą reikalą pasirūpinti, kad tikrai nemažėtų finansai, augtų ir pasiektume bent jau 1 proc., nors NATO standartas yra 2 procentai”, – sakė Vyriausybės vadovas, pabrėžęs, jog negirdėjo kalbų, kad dėl per mažo gynybos finansavimo Lietuva gali būti išmesta iš NATO.

KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų, tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusios gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP.

Gynybai skiriamo BVP dalis šiek tiek geriau atrodė praėjusių metų pabaigoje ir siekė truputį daugiau nei 1 proc., tačiau pasikeitus BVP prognozėms šis santykis pablogėjo, nors asignavimų suma liko tokia pati.