Ukrainos eksprezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad šalies Generalinė prokuratūra jam pateikė oficialius kaltinimus opozicinio žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo byloje.

“Man pateikė kaltinimus. Aš perskaitysiu. Pirmadienį mes vėl susitiksime su tyrėju”, – sakė jis žurnalistams ketvirtadienį Kijeve po apklausos Generalinės prokuratūros Vyriausiojoje tyrimų valdyboje.

“Aš dar neperskaičiau nuo pradžių iki galo”, – pažymėjo antrasis Ukrainos prezidentas, atsakydamas į klausimą, kokia kaltinimo esmė.

Drauge L.Kučma kreipėsi į žurnalistus: “Juk jūs įsivaizduojate, kokia kaltinimų esmė”.

“Nieko nauja. Tai, ką pasakė spaudos konferencijoje generalinio prokuroro pavaduotojas”, – pridūrė jis.

Praėjusį antradienį buvo sužinota, kad L.Kučmai iškelta baudžiamoji byla dėl G.Gongadzės nužudymo.

Kaip pranešė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Renatas Kuzminas, L.Kučma įtariamas “viršijęs valdžios įgaliojimus, davęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams neteisėtus nurodymus, kurie vėliau privedė prie žurnalisto nužudymo”.

Jis pažymėjo, kad L.Kučmai apribotas išvykimas už Ukrainos ribų.

R.Kuzminas pareiškė, jog “surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad Leonidas Danilovyčius Kučma yra susijęs su nusikaltimų žurnalistams (Aleksejui) Podolskiui ir Gongadzei padarymu”.

G.Gongadzė dingo 2000 metų rugsėjo 16 dieną Kijevo centre pakeliui į namus, o po pusantro mėnesio po jo dingimo viename Kijevo srities miškų buvo rastas sukapotas ir be galvos vyro kūnas, kuris, pagal daugelį požymių, gali būti žurnalisto.

Po virtinės DNR ekspertizių Generalinė prokuratūra pripažino, kad šie palaikai – G.Gongadzės kūnas.

2000 metų lapkritį parlamente buvo paskelbti garso įrašai, kuriuos neva įrašė prezidento L.Kučmos kabinete jo apsaugos karininkas.

Šiose garsajuostėje žmonės balsais, panašiais į prezidento, jo aplinkos ir VRM vadovo balsus, svarsto galimybę pašalinti G.Gongadzę ir variantus daryti spaudimą opozicijai ir žiniasklaidos priemonėms.

R.Kuzminas pranešė, kad buvusio Valstybinės apsaugos valdybos karininko majoro Mykolos Melnyčenkos “juostelės” pripažintos daiktiniu įrodymu tiriamoje byloje.

Žurnalisto G.Gongadzės, kuris vadovavo interneto leidiniui “Ukrainskaja pravda”, nužudymas buvo didžiausias politinis skandalas nepriklausomos Ukrainos istorijoje, kuris susilpnino tada vadovavusio šaliai L.Kučmos pozicijas ir privedė 2004 metais prie valdžios pasikeitimo per rinkimus.

2009 metais Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad sulaikė vieną pagrindinių įtariamųjų G.Gongadzės nužudymu – buvusį milicijos generolą Aleksejų Pukačą. 2010 metų rudenį prokuratūra pareiškė, kad užbaigė ikiteisminį bylos tyrimą.

Drausmės byla iškelta pagal vieną iš pirmadienį nagrinėtų buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės skundų ir Teisėjų tarybos teikimą iškelti teisėjai drausmės bylą.

Byla iškelta dėl teisėjos teiginių, pasakytų žiniasklaidai Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą.

“Nustatytos tokios aplinkybės, kad teisėja komentuodama ar reikšdama nuomonę, vertindama realiai buvusius įvykius ar dar tiriamus įvykius, kalbėjo nesantūriai, nekorektiškai, nemandagiai, nepagarbiai, apibūdino ir kalbėjo apie savo kolegas netaktiškai”, – žurnalistams po Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio sakė jos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.

Jo teigimu, savo kalba N.Venckienė pažeidė padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo reikalavimus, kuriuos kelia Teisėjų etikos ir garbės kodeksas.

N.Venckienė Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą teigė, kad tai padarę teisėjai yra “korumpuoti kyšininkai”, kurie neva dengia “iškrypėlių klaną”.

Pati N.Venckienė pirmadienio posėdyje nedalyvavo ir savo paaiškinimų komisijai nepateikė.

L.Stankūnaitė prašė kelti N.Venckienei drausmės bylą ir už tai, kad ji žurnalistams aiškino, jog jos brolis nužudytas, o mažametė L.Stankūnaitės ir D.Kedžio dukra prievartauta, tačiau tai Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nepasirodė drausmės bylos verti pareiškimai.

“Kalbama apie faktus, kurie šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiriami, bet vertinama arba kalbama apie realiai įvykusius įvykius, į kuriuos dar nėra duoti galutiniai atsakymai ir neminimos institucijos (…). Nužudymo pavadinimas nužudymu nėra nei užgaulus, nei kažkoks pasakymas, jeigu buvo prievartavimas ar kažkoks kitoks neteisėtas veiksmas, tai jo pavadinimas tokiu pavadinimu savaime nėra toks (blogas – BNS) dalykas”, – žurnalistams sprendimą aiškino A.Norkūnas.

Komisija nevertino ir N.Venckienės nedarbingumo 2010 metų gegužę peripetijų. L.Stankūnaitė skunde tvirtino, kad praėjusį rugpjūtį drausmės bylos kėlimą N.Venckienei svarsčiusi komisija buvo suklaidinta – byla tada N.Venciekei neiškelta remiantis jos pareikšimu, kad ji mergaitės L.Stankūnaitei neperdavė, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Pirmadienio posėdyje teigta, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvadoje patvirtintas L.Stankūnaitės teiginys, jog tuo metu N.Venckienė gydėsi ambulatoriškai.

Tai antroji drausmės byla, iškelta N.Venckienei. Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą šiai teisėjai iškėlė dėl to, kad ji viešai reiškė nuomonę apie vadinamosios pedofilijos bylos nagrinėjimą, įžeidinėjo asmenis, nekorektiškai elgėsi su kolegomis.

N.Venckienė įsitikinusi, kad jos mirusio br

Maskvos Chamovnikų teismas pripažino buvusį naftos bendrovės “Jukos” vadovą Michailą Chodorkovskį ir buvusį tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovą Platoną Lebedevą kaltais jiems iškeltojoje antrojoje baudžiamojoje byloje.

Kaip praneša “Interfax” korespondentas, tai sakoma teismo nuosprendyje, kurį skelbti pradėta pirmadienį.

Nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalies pradžioje teisėjas paskelbė, kad M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas vadovavo organizuotai nusikalstamai grupei, padariusiai nusikaltimų Rusijos naftos komplekse.

Kaip tikina valstybės kaltintojai, M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas pagrobė “Jukos” antrinių bendrovių akcijų, naftos, kurią bendrovė išgavo nuo 1998 iki 2003 metų, ir legalizavo gautas pajamas.

“Teismas nustatė, kad M.Chodorkovkis ir P.Lebedevas pasisavino svetimą turtą, naudodamiesi tarnybine padėtimi”, – sakoma nuosprendyje.

Tačiau kaltintojai atsisakė vieno gana didelio epizodo, inkriminuojamo kaltinamiesiems – Rytų naftos bendrovės “Tomskneft” akcijų grobimo, nes baigėsi patraukimo dėl jo baudžiamojon atsakomybėn terminas.

Prokurorai paprašė nuteisti teisiamuosius po 14 metų laisvės atėmimo, atliekant bausmę bendrojo režimo kolonijoje.

Pirmadienį teisėjas Viktoras Danilkinas atvažiavo į teismą 7 val. 30 min. Maskvos laiku. Apie 10 val. į teismą šarvuotu automobiliu buvo atvežti kaltinamieji.

Prie Chamovnikų teismo pastato rytą susirinko apie 200 žmonių, kurie rankose laikė plakatus su raginimais paleisti kaltinamuosius.

Be to, susirinkusieji laikė plakatus, kurių viename M.Chodorkovskis buvo pavaizduotas drauge su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, o kitame – su prezidentu ir ministru pirmininku Vladimiru Putinu, kurie, kaip paaiškino plakato autoriai, simbolizuoja du bylos baigties variantus.

Maždaug po valandos prie teismo sienų prasidėjo stichinis mitingas. Susirinkusieji ėmė skanduoti “Laisvę!” ir “Gėda”!”, taip pat “Rusija be Putino” ir “Putiną ant gultų”.

Milicija, kaip pranešama, sulaikė prie teismo apie 20 protestuotojų.

Pasak žurnalistų, iš pradžių į teismo salę buvo įleistos tik keli televizijos operatoriai, taip pat keli fotokorespondentai ir informacijos agentūrų darbuotojai – iš viso ne daugiau kaip 30 žmonių, nes visi norintieji į salę netilpo.

Vėliau spaudos atstovai buvo paprašyti palikti Chamovnikų teismo salę.

“Spauda, palikite teismo posėdžio salę”, – žurnalistus paprašė V.Danilkinas, kuris pirmininkauja procese.

M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas kaltinami pagrobę naftos iš “Jukos” antrinių bendrovių už maždaug 30 mlrd. dolerių ir juos išplovę. Prokuratūra teigia, kad laikotarpiu nuo 1998 iki 2003 metų jie pagrobė 218 mln. tonų naftos.

Kaltintojai pareikalavo teisiamiesiems po 14 metų laisvės atėmimo, tai vos vieneriais metais mažiau nei didžiausias terminas, numatytas Rusijos įstatymais.

M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas jau atsėdėjo 7 metus už sukčiavimą ir vengimą mokėti mokesčius pirmojoje byloje, tad, atsižvelgdami į atliktą bausmę, kaltintojai reikalauja pratęsti jų laikymo kalėjime laiką dar šešeriems metams.

+370 5 2058525

Teismas ketvirtadienį nusprendė uždarame posėdyje nagrinėti terorizmu kaltinamos Elgės Kusaitės bylą, kurią prokurorai įtaria planavus susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

Kaltinamoji pati prašė atviro posėdžio ir jo pradžioje paprašė nušalinti bylą nagrinėjančius Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Žurnalistams mergina sakė teismo procesą vertinanti kaip siekį susidoroti.

“Norėčiau, kad visuomenė būtų pilnai informuota apie mano bylą”, – teisme sakė E.Kusaitė.

Prokurorai tvirtina, kad prieš metus sulaikyta 21 metų mergina buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukazo respublikoje.

Kaltinamoji teigė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu.

E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Į ketvirtadienio posėdį, kuriame tikimasi pradėti nagrinėti bylą, E.Kusaitė atvyko su motina ir grupele rėmėjų. Teismui paskelbus apie nutartį dėl neviešo teismo posėdžio, jie buvo priversti palikti teismo salę.

Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas antradienį turėtų skelbti sprendimą byloje, kurioje netradicinės religijos išpažinėja apkaltino Lietuvą pažeidus jos teises.

Vilnietė Ilona Gineitienė tvirtina, kad prieš šešerius metus Lietuvos teismai nustatė jos dukrų gyvenamąją vietą su tėvu esą dėl to, kad ji buvo Ošo judėjimo “Ojas” meditacijos centro narė.

Moteris siekė įrodyti, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, draudžiančios diskriminaciją, garantuojančios minties, sąžinės ir religijos laisvę.

I.Gineitienė taip pat siekia, kad būtų pripažinta, jog Lietuva neužtikrino pagarbos asmeniniam ir šeimos gyvenimui.

Europarlamentaras, konservatorius Vytautas Landsbergis pirmadienį vykusiame Lietuvos apeliacinio teismo (AT) posėdyje stebėjosi 2008-ųjų gruodį mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus vaikų teiginiais, esą jų tėvo knygoje “Durnių laivas” yra išsakoma tik rašytojo nuomonė apie europarlamentaro tėvą Vytautą Landsbergį – Žemkalnį.

“Kaip tai suprasti paprastam žmogui, tai pliurpalai ir fantazija?”, – teismo posėdyje retoriškai klausė europarlamentaras.

“Yra begalė daug fantazijų, piktų, šmeižiančių fantazijų, bet tai nėra fantazijos kūrinys, kadangi vartojamos tikros pavardės ir tikriems žmonėms priskiriami nebūti dalykai”, – po posėdžio žurnalistams sakė V.Landsbergis.

AT atvertė bylą, dėl praėjusių metų pabaigoje Vilniaus apygardos teismo (VAT) nutarties, kuria konstatuota kad knygoje “Durnių laivas” minimi teiginiai žemina V.Landsbergio tėvo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės.

Apeliacinį skundą padavė V.Petkevičiaus vaikai. Jie prašo teismo panaikinti VAT sprendimą ir bylą nutraukti arba ją išnagrinėti iš naujo.

Savo kalboje V.Landsbergis pažymėjo, kad bylos esmė – teisybės nustatymas. Europarlamentaras tvirtino siūlęs V.Petkevičiaus vaikams taikytis, tačiau jie šį pasiūlymą atmetė. Jis tvirtino, kad būtent paveldėtojai siekia, kad jau septynerius metus besitęsiantis ginčas tęstųsi.

“V.Petkevičius dabar pats miręs ir nebegalįs ištarti paprasto žodžio: “Atsiprašau”. Kadaise to būtų pakakę”, – kalbėjo V.Landsbergis. Vyras tvirtino, kad jo siūlymą aplankyti abiejų mirusiųjų kapus rašytojo vaikai atmetė.

Jis sakė, kad visa medžiaga apie jo tėvą tėra prasimanymas.

“Kai sakoma, kad procese turėtų dalyvauti pats rašytojas, reikia džiaugtis, kad nėra prašoma pakviesti patį apšmeižtąjį”, – tvirtino europarlamentaras.

Tuo tarpu V.Petkevičiaus dukra Liudmila bei vaikų atstovas advokatas Mindaugas Banelis teismą tikino, kad rašytojas tiesiog išsakė savo nuomonę, “Durnių laisvas” tėra memuarai – žmogaus prisiminimai, kuriuose vertinami istoriniai faktai, o vaikai esą neturėjo būti pripažinti teisių perėmėjais, nes minėtuoju atveju teisių perėmimas, kaip teisinis veiksmas, yra neįmanomas.

“Vaikai negalėjo perimti (teisių – BNS), nes pats ginčas ir pati byla yra dėl literatūrinio, grožinio kūrinio, priskirtino memuarams (…) Jie privalėjo paneigti prezumpciją, įrodyti, kad tai yra nuomonė (…) Be autoriaus tokių aplinkybių neįmanoma įrodyti”, – teismo posėdyje kalbėjo advokatas, tikindamas, kad byla, V.Petkevičiui mirus, turėjo būti nutraukta.

Be to, M.Banelis priekaištavo, esą VAT įrodymų nevertino kaip visumos. Jis sakė, kad dar 2006-aisiais nutrauktoje baudžiamojoje byloje tuomet dar gyvas rašytojas prie kiekvieno teiginio pridėjo po 20-30 faktinių duomenų, kuriais buvo remtasi, ir šaltinius, kodėl susidarė vienokią ar kitokią nuomonę.

AT savo sprendimą skelbs rugpjūčio 2 dieną.

Kaip minėta, praėjusių metų pabaigoje VAT nutarė, kad knygoje “Durnių laivas” minimi teiginiai žemina V. Landsbergio tėvo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės.

Teismas tuomet dalinai patenkino V.Landsbergio skundą, atmetęs dalį ieškinio dėl žalos, kurią politikas įvertino 1 litu, nes suėjo senaties terminai.

Teisėjų kolegijos nuomone, teisių perėmėjais pripažinti V.Petkevičiaus vaikai Liudmila, Petras ir Vytas neįrodė, kad “Durnių laive” išsakyti jų tėvo teiginiai atitinka tikrovę.

V.Petkevičius mirė 2008-ųjų gruodžio 10 dieną.

V.Landsbergis siekia apginti savo mirusio tėvo V.Landsbergio-Žemkalnio garbę ir orumą, kurie, jo nuomone, buvo pažeminti V.Petkevičiaus knygoje “Durnių laivas”.

V.Landsbergis-Žemkalnis šioje knygoje pavadintas “Hitlerio draugu”, “naujai iškeptu patriarchu”, taip pat sietas su KGB ir neva bendradarbiavęs su šia sovietinio saugumo struktūra.

V.Petkevičius savo kaltės dėl šmeižto niekada nepripažino, teigė, kad tikslo pažeminti mirusįjį neturėjo. Jis savo knygą vadino ,”politinių šaržų ir veidų galerija”.

2006-ųjų rugsėjį Generalinė prokuratūra dėl senaties nutraukė baudžiamąją bylą rašytojui V.Petkevičiui, iškeltą dėl tarpukario Lietuvos veikėjo V.Landsbergio-Žemkalnio apšmeižimo.

Žymus architektas, Nepriklausomybės kovų savanoris V.Landsbergis-Žemkalnis (1893-1993 m.) Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau emigravo į Australiją. 1959 metais V.Landsbergis-Žemkalnis grįžo į Lietuvą.