Mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje 2012 m. buvo iškelta per 226 tūkst. civilinių ir baudžiamųjų bylų. Nors ir nebe taip sparčiai kaip ankstesniais metais, naujų bylų teismuose ir toliau daugėja: 2011 m. iš viso buvo iškelta 225 tūkst., o prieš devynerius metus – vos 151 tūkst. bylų.
Pasak advokato Rimo Andrikio, tokį didelį bylinėjimosi mastą šalyje lemia įstatymų spragos bei nustatytos pernelyg mažos bylinėjimosi išlaidos. „Raskite atvejį JAV, kad žmogus galėtų kreiptis į teismą nemokėdamas nė dolerio. Ten į teismą kreipiamasi tik gerai apskaičiavus, ar galima sau tai leisti. Na, o Lietuvoje sumokėjęs keliasdešimt litų gali prasibylinėti devynerius metus”, – sako R.Andrikis. – Lietuva pirmauja Europoje pagal kalinių, suėmimų skaičių, bausmių griežtumą – čia mes lyderiai, nors nesame kokia nors Pietų šalis, o beveik „šaltakraujai“ gyventojai.“
Tiesa, civilinių bylų pastaraisiais metais jau nedaugėjo, tačiau toliau gausėjo baudžiamųjų. Pasak advokato, priežastis ta, kad Lietuvoje yra kriminalizuoti ir aiškiai civilinio pobūdžio ginčai bei mažareikšmės, menkai paplitusios veikos. Advokato teigimu, tai būdinga daugeliui besivystančių skurdžių valstybių. „Mūsų politikai, įstatymų leidėjai yra atitrūkę nuo tikrovės“, – konstatuoja R.Andrikis.
Dar viena dėme Lietuvos baudžiamosios teisės istorijoje autoritetingas teisininkas laiko itin siaurą susitaikymo mechanizmą baudžiamosiose bylose: „Mano supratimu, esant bent jau nesmurtiniams nusikaltimams susitaikymo mechanizmas turėtų būti numatytas, taip daugybė baudžiamųjų bylų užgestų jau iki ikiteisminio tyrimo stadijos.“

Teismuose iškelta bylų
2003 m.    2012 m.
151 660    226 162

Pastaba: nurodytas bendras gautų baudžiamųjų ir civilinių bylų skaičius pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose
Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija

Institucijos, nagrinėjančios pacientų skundus dėl aplaidaus medikų darbo, dabar sulaukia dvigubai daugiau pareiškimų nei prieš dešimtmetį. Be to, gydymo įstaigoms keliama ir kelis kartus daugiau civilinių bei baudžiamųjų bylų.

Klaipėdietė Genutė Miknienė jau dvejus metus bando įrodyti, kad dėl netinkamo medikės gydymo viena akimi beveik mato. Dar trisdešimties metų nesulaukusi moteris sako, kad negali dirbti kompiuteriu, vairuoti automobilio, net siurbti dulkių ar išimti iš orkaitės maisto. Mat į visa tai jos pažeista akis labai jautriai reaguoja. Be to, akiniai regėjimo visai nekoreguoja, negali padėti ir operacija ar kiti gydymo būdai.
„Į gydytoją kreipiausi dėl akių paraudimo. Buvo diagnozuotas virusinis uždegimas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vaistus skyrė nuo bakterinio uždegimo. Tad liga progresavo, akyje atsivėrė opos, – pasakoja G.Miknienė. – Mane gydžiusi medikė turėjo matyti, kad padėtis blogėja, tačiau nesiuntė konsultuotis pas kitus specialistus. Tik atsitiktinai patekusi pas kitą gydytoją išgirdau raginimą kuo skubiau važiuoti į ligoninę. O čia sužinojau, kad dar po dešimties dienų būčiau apakusi.“
Nors VUL Santariškių klinikose klaipėdietei buvo skirti tinkami vaistai ir jau po paros būklė pradėjo gerėti, tačiau akyje liko randų, kurių neįmanoma pašalinti. Tad moteris visą gyvenimą viena akimi matys vos 20 proc. „Taip palyginti menka liga dėl gydytojos nekompetencijos mane suluošino. Nemanau, kad gydytoja tyčia norėjo pakenkti. Tikriausiai dėl patirties stokos nežinojo, kaip gydyti“, – svarsto G.Miknienė.
Vis dėlto, moters nuomone, tai neatleidžia medikės nuo atsakomybės. Todėl Genutė bando įrodyti gydytojos kaltę teisme ir reikalauja 130 tūkst. Lt žalos atlyginimo, nors tai ir daug laiko, pinigų bei kantrybės reikalaujantis procesas. Vien tik posėdžiai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje išsitęsė į dvejus metus.
Beje, audito išvados patvirtino, kad komplikacijos moteriai išsivystė dėl netinkamo gydymo, tačiau komisija su tuo nesutiko ir skundą atmetė. Tad G.Miknienė kreipėsi į teismą. „Komisijoje išgirdau, kad gydymas man vėliau buvo suteiktas, be to, tai, kad viena akimi beveik nematau, nėra rimtas sveikatos sutrikdymas. O gydymo įstaigos advokatas net pareiškė, kad reikalaudama žalos atlyginimo bandau užsidirbti, tačiau tokios situacijos nelinkėčiau net didžiausiam priešui“, – ką tenka išgyventi bandant įrodyti mediko klaidas, atskleidžia klaipėdietė.

Mediko kaltę įrodyti sudėtinga

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkas Vytautas Šveikauskas pastebi, kad pacientų, siekiančių įrodyti medikų aplaidumą, kasmet daugėja. Štai 2005 m. komisija nagrinėjo 49, 2009 m. – 70, o pernai – 95 tokius skundus.
Dažniausiai pacientai skundžia gydytojo veiksmus, nurodydami, kad gydytojas neišsamiai ištyrė jų sveikatos būklę, nustatė klaidingą diagnozę, gydė aplaidžiai, netinkamai atliko operaciją ar kitą procedūrą, nesikonsultavo su kolegomis, neinformavo paciento apie gydymo metodus, alternatyvas ir galimas pasekmes.
Žalos atlyginimas pacientui išmokamas, jeigu komisija nusprendžia, kad žmogaus sveikata pablogėjo dėl mediko kaltės. Kai skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pacientas savo tiesą gali įrodinėti teisme. Tačiau, pasak advokato Arūno Žliobos, tokiose bylose įrodinėjimas gana sudėtingas, nes dažnai trūksta gydytojų kaltės įrodymų. Be to, teisėjai remiasi medicinos ekspertizės išvadomis ir medicininiais įrašais, kurie dažniausiai pateisina gydytojus.
Gydytojų sąjungos duomenimis, iš 2010 m. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktų 87 skundų net 54 buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismai iš 14 pateiktų ieškinių patenkino vos du.
Iš viso Lietuvos teismuose nuo 2005 m. iki šiol išnagrinėtos 159 civilinės bylos dėl galbūt pažeistų pacientų teisių ar nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Mažiau nei pusėje bylų teismo sprendimai buvo priimti pacientų naudai.
Nepaisant to, tokio pobūdžio bylų teismuose daugėja. „Tai pacientų orumo, savivartės gynimas. Tačiau kaltindami medikus aplaidumu, pacientai ne visada būna teisūs. Juk komplikacijos yra galimos, net prognozuojamos. Dėl to prieš operaciją ir pasirašomas sutikimas. Tokiu atveju įrodyti mediko kaltės neįmanoma. Bet gydytojai padaro klaidų, kurių buvo galima išvengti. Pavyzdžiui, mano klientei per gimdymą buvo netinkamai suleisti nuskausminamieji, dėl to išopėjo dubens kaulai ir ji tapo neįgali“, – pasakoja A.Žlioba.

Rengiamas žalos atlyginimo be kaltės modelis

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Juozas Galdikas taip pat pastebi, kad tarnyba sulaukia 10 proc. daugiau skundų negu prieš ketverius metus. Į šią tarnybą kreipiamasi, kad būtų nustatyta, ar pacientui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Gautos išvados teisme gali būti naudojamos kaip įrodymai, kad gydymo įstaiga privalo atlyginti patirtą žalą. „Nors skundų daugėja, tačiau net įrodžius, kad gydytojas dirbo aplaidžiai ar skyrė netinkamą gydymą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė negerėja. Ydinga ir šiuo metu galiojanti praktika, kai nukentėję pacientai bei medikai savo tiesą teismuose įrodinėja penkerius ar net daugiau metų“, – teigia J.Galdikas.
„Dabar reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, priežastinį ryšį, jog dėl to nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai užtrunka. Procesą stengiasi vilkinti ir draudimo bendrovės, nenorėdamos mokėti kompensacijų“, – aiškina advokatas A.Žlioba.
Jis įsitikinęs, kad bylos būtų baigiamos nagrinėti kur kas greičiau, priėmus žalos atlyginimo be kaltės modelį. Mat pirmiausia būtų koncentruojamasi ne į gydytojo kaltės įrodymą, bet į žalos dydžio įvertinimą.
Advokato nuomone, ieškančių teisybės pacientų padėtį apsunkina ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri, pasak A.Žliobos, nesuinteresuota, kad pacientams būtų atlyginta žala, mat ši komisija pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.
J.Galdikas sako, kad žalos atlyginimo be kaltės koncepcija Seimui bus pateikta dar šį pavasarį, ir jau po metų toks modelis galėtų pradėti veikti. „Remdamiesi Skandinavijos šalių pavyzdžiu siūlome, kad pacientams žalos atlyginimas būtų išmokamas per kelis mėnesius, neįrodinėjant mediko kaltės. Sumos, kiek pacientas gali reikalauti, turėtų būti aiškiai apibrėžtos pagal priežastis, o skundus turėtų nagrinėti nepriklausoma institucija. Taip pacientai išvengtų teismų karuselės, nes greičiau sulauktų sprendimo ir žalos atlyginimo, o medikai būtų laisvesni priimdami sprendimus“, – apibendrina J.Galdikas.

Medikai priversti prisiimti kaltę dėl sistemos klaidų

Lietuvos gydytojų sąjungos ir Mykolo Romerio universiteto atliktas tyrimas „Gynybinės medicinos reiškinių paplitimas Lietuvoje“, kuriame dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai gydytojų, atskleidė, kad baimindamiesi teisinio persekiojimo medikai imasi gynybinių priemonių. 86,3 proc. jų prisipažino siunčiantys pacientą pas kitus specialistus, 66,6 proc. apskritai vengia rizikingų pacientų – sergančių sudėtinga ar pavojinga liga. Net 60 proc. medikų skiria nebūtinus papildomus tyrimus arba reikalingas, bet rizikingas procedūras.
Beje, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių medikų įsitikinę, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku.
Pacientų saugos, inovacijų ir kokybės fondo valdybos narė, gydytoja, teisininkė Daiva Brogienė mano, jog įrodyti mediko kaltę dėl to, kad jis nedėjo pakankamai pastangų gydydamas pacientą, gana lengva. „Gydymo įstaigose nėra protokolų, kuriuose būtų nurodoma, kaip konkrečiu atveju turi elgtis medikas, kokį gydymą ar procedūrą skirti. Tad teismai, vertindami, ar medikas nedirbo aplaidžiai, nuo 2006 m. vadovaujasi maksimaliu pastangų kriterijumi. O tai subjektyvus vertinimas“, – neabejoja D.Brogienė.
Ji įsitikinusi, kad nė vienas medikas nelinki pacientui blogo. O klaidų pasitaiko dėl nuovargio ir netobulai veikiančios sistemos – vadybos, darbo ir paslaugų organizavimo spragų.
J.Galdikas pripažįsta, kad kaltė dėl aplaidumo dažnai suverčiama vienam medikui, nors tai būna sistemos klaidos. „Pacientai skundžiasi, kad gydytojas neatliko papildomo tyrimo, nenusiuntė konsultuotis pas kitą specialistą. Tačiau kartais medikas tiesiog negali to padaryti, nes tokio specialisto nėra gydymo įstaigoje arba tame mieste. Jeigu pacientas nebuvo laiku ištirtas, pavyzdžiui, ultragarso aparatu, taip pat ne visada mediko kaltė. Mat aparatas stovi, tačiau nėra specialisto, juo dirbančio visą parą“, – dėsto J.Galdikas.
Beje, daugelis medikų skaudžiai išgyvena jiems mestus kaltinimus aplaidumu. Varėnos ginekologė 67 metų Irena Šklėriūtė, neištvėrusi įtarimų, esą dėl jos kaltės buvo sužalotas naujagimis, nusižudė. Penkerius ar daugiau metų besitęsiantys teismų maratonai atsiliepia ir medikų sveikatai bei darbo kokybei.

Brangiausiai Lietuvoje kainavusios medikų klaidos

• Didžiausia žalos sveikatai kompensacija priteista dėl nerūpestingo medikų elgesio, kai Marijampolės ligoninėje paguldyti ant pernelyg karštu vandeniu pripildytų termoforų apdegė anksčiau laiko gimę dvynukai. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų teismas vaikams priteisė po 200 tūkst. Lt, tėvams – po 50 tūkst. Lt.
• Teismui nustačius, kad LSMU Kauno klinikose šešiolikmečiam vaikinui nebuvo laiku diagnozuotas bei tinkamai gydomas pūlingas viršutinio žandikaulio kairio ančio uždegimas, kuris komplikavosi ir nusinešė jaunuolio gyvybę, jo tėvams turėjo būti atlyginta neturtinė žala – 160 tūkst. Lt.
• 150 tūkst. Lt neturtinė žala buvo priteista mažametės mergaitės tėvams, kai ši mirė dėl to, kad Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja laiku nediagnozavo ir negydė kraujuojančios dvylikapirštės žarnos opaligės.
• Teismas įrodė, kad Kretingos ligoninės medikai buvo aplaidūs, todėl dėl jų kaltės mirė naujagimis. Tėvams buvo priteista 120 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.
• Teismo sprendimu neturtinę žalą, tai yra 60 tūkst. Lt, pacientei, kuriai per gimdos šalinimo operaciją buvo pažeistas šlapimtakis, atlygino ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Gauta skundų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės
2009 m.    294
2010 m.    208
2011 m.    171
2012 m.    120
Šaltinis: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nagrinėta skundų
2005 m.    49
2007 m.    47
2009 m.    70
2010 m.    87
2011 m.    95
Šaltinis: Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

Institucijos, nagrinėjančios pacientų skundus dėl aplaidaus medikų darbo, dabar sulaukia dvigubai daugiau pareiškimų nei prieš dešimtmetį. Be to, gydymo įstaigoms keliama ir kelis kartus daugiau civilinių bei baudžiamųjų bylų.

Klaipėdietė Genutė Miknienė jau dvejus metus bando įrodyti, kad dėl netinkamo medikės gydymo viena akimi beveik mato. Dar trisdešimties metų nesulaukusi moteris sako, kad negali dirbti kompiuteriu, vairuoti automobilio, net siurbti dulkių ar išimti iš orkaitės maisto. Mat į visa tai jos pažeista akis labai jautriai reaguoja. Be to, akiniai regėjimo visai nekoreguoja, negali padėti ir operacija ar kiti gydymo būdai.
„Į gydytoją kreipiausi dėl akių paraudimo. Buvo diagnozuotas virusinis uždegimas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vaistus skyrė nuo bakterinio uždegimo. Tad liga progresavo, akyje atsivėrė opos, – pasakoja G.Miknienė. – Mane gydžiusi medikė turėjo matyti, kad padėtis blogėja, tačiau nesiuntė konsultuotis pas kitus specialistus. Tik atsitiktinai patekusi pas kitą gydytoją išgirdau raginimą kuo skubiau važiuoti į ligoninę. O čia sužinojau, kad dar po dešimties dienų būčiau apakusi.“
Nors VUL Santariškių klinikose klaipėdietei buvo skirti tinkami vaistai ir jau po paros būklė pradėjo gerėti, tačiau akyje liko randų, kurių neįmanoma pašalinti. Tad moteris visą gyvenimą viena akimi matys vos 20 proc. „Taip palyginti menka liga dėl gydytojos nekompetencijos mane suluošino. Nemanau, kad gydytoja tyčia norėjo pakenkti. Tikriausiai dėl patirties stokos nežinojo, kaip gydyti“, – svarsto G.Miknienė.
Vis dėlto, moters nuomone, tai neatleidžia medikės nuo atsakomybės. Todėl Genutė bando įrodyti gydytojos kaltę teisme ir reikalauja 130 tūkst. Lt žalos atlyginimo, nors tai ir daug laiko, pinigų bei kantrybės reikalaujantis procesas. Vien tik posėdžiai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje išsitęsė į dvejus metus.
Beje, audito išvados patvirtino, kad komplikacijos moteriai išsivystė dėl netinkamo gydymo, tačiau komisija su tuo nesutiko ir skundą atmetė. Tad G.Miknienė kreipėsi į teismą. „Komisijoje išgirdau, kad gydymas man vėliau buvo suteiktas, be to, tai, kad viena akimi beveik nematau, nėra rimtas sveikatos sutrikdymas. O gydymo įstaigos advokatas net pareiškė, kad reikalaudama žalos atlyginimo bandau užsidirbti, tačiau tokios situacijos nelinkėčiau net didžiausiam priešui“, – ką tenka išgyventi bandant įrodyti mediko klaidas, atskleidžia klaipėdietė.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/bylu-medikams-dabar-keliama-dvigubai-daugiau-nei-pries-desimtmeti) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nežinia, ar dėl to, kad lietuviai tampa tolerantiškesni ir kultūringesni, ar įžeistieji – mažiau linkę ieškoti teisybės, tačiau per metus Lietuvoje bylų dėl diskriminavimo, tautinio ir rasinio nepakantumo kurstymo ar šmeižto sumažėjo daugiau nei per pusę.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010-aisiais per 10 mėnesių su komentarais internete susijusių nusikalstamų veikų buvo užregistruota 280, o šiemet – tik 110.
Tiesa, į šią statistiką nepatenka privataus kaltinimo bylos dėl įžeidimo ar šmeižto, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Jis gali būti inicijuojamas tik tokiu atveju, kai įžeidimas ar šmeižimas padaromas internete ir kai nėra žinoma tokią veiką padariusio asmens tapatybė. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Jūratės Žemaitytės, vos tik tapatybė paaiškėja ir nustatomi nusikalstamos veikos požymiai bei pareiškiami įtarimai, baudžiamoji byla nutraukiama, o procesą nukentėjusysis, jei tik pats nori, toliau tęsia teisme privataus kaltinimo tvarka.
Statistiniai duomenys liudija, kad iš viso tokių bylų šiemet per 11 mėnesių buvo 213, o daugiausia – dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens garbei ir orumui (135 bylos) ir šmeižto (78 bylos).
Priminsime, kad asmenys, kurie viešais veiksmais, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, gali būti baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu iki vienų metų, o jei tokie nusikaltimai padaromi internete, tai, atsižvelgiant į komentarų turinį, gali grėsti ir didesnė atsakomybė.
Viena garsesnių tokių šiemet iškeltų bylų – Kauno rajono policijos komisariato pradėtas tyrimas dėl teisėjos Neringos Venckienės prašymo surasti ją internete apšmeižusius ir įvairius grasinimus komentaruose skelbusius asmenis.

Lietuviai bylinėdamiesi taikytis nelinkę, nors ir yra skatinami tai daryti. Kaip rodo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, šalių susitaikymu baigiasi tik apie 2 proc. visų nagrinėjamų civilinių bylų.
Per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvoje išnagrinėta 144,7 tūkst. civilinių bylų, iš jų 3656 bylų nagrinėjimas baigėsi proceso šalims sudarius taikos sutartį. Tai sudaro 2,5 proc. visų bylų. Panašus susitaikiusiųjų skaičius buvo ir ankstesniais metais, išskyrus ekonominės krizės piką 2010-aisiais, kai taikos sutartimi baigėsi tik 0,6 proc. visų nagrinėjamų civilinių bylų.
Kaip teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, civilinis procesas itin skatina taikymąsi – tai taupo ir laiką, ir pinigus. Be to, nuo spalio 1 d. įsigalios Civilinio proceso kodekso pakeitimai, tam tikrais atvejais numatantys privalomą taikinimo procedūrą. Vis dėlto kol kas lietuviai, pasak teisėjo, taikytis nelinkę. “Tuo nesuinteresuoti ir advokatai”, – pastebi E.Laužikas.
Tam pritaria ir advokatė Jurgita Judickienė. Tiesa, kontoroje, kuriai ji atstovauja, taikos sutarčių sudaroma daug – apie 80 proc. visų ginčų. Vis dėlto J.Judickienė teigia, kad nenorą taikytis lemia ne tik finansinis advokatų interesas, bet dažnai ir visų susitaikymo pranašumų nežinojimas. Taip pat ginčo šalys neretai nekreipia dėmesio į teisininkų išvadas, kad ginčas neperspektyvus, nes stinga įrodymų ir pan., be to, bylą pralaimėjusiai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos dažnai nėra tokios skausmingos, kad skatintų taikytis. “Pralaimėjus bylą JAV advokatams gali tekti mokėti iki gyvenimo pabaigos, o Lietuvoje yra visai kitokia situacija – bylinėjimosi išlaidos kur kas mažesnės”, – lygina J.Judickienė.

Lentelė
Kiek bylų baigiasi taikos sutartimi

Iš viso išnagrinėta civilinių bylų    Bylos, kurių nagrinėjimas baigėsi šalims sudarius taikos sutartį    Proc.
2008 m.    203 359    4147    2
2009 m.    255 412    5971    2,3
2010 m.    234 916    1518    0,6
2011 m.* 144 670    3656    2,5

* Iki rugsėjo 1 d.

BFL

Jame diskutuota, kaip paskirstyti baudžiamąsias bylas, kad jos būtų ištirtos operatyviau ir sklandžiau.

“Mūsų, kaip centrinių institucijų, tikslas – prioritetinių bylų, tokių kaip VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″, Valdovų rūmų ar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos ir kitų tyrimas. Tai rezonansinės bylos, kurių atomazgos laukia visuomenė. Į jas turi būti sutelktas visas centrinių aparatų dėmesys. Smulkesnės bylos turi būti perkeliamos į teritorinius padalinius”, – įsitikinęs D. Raulušaitis.

Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, abiem institucijoms aptariant būsimus veiksmus ir sprendimus, “rezultatai būtų pasiekiami greičiau ir kokybiškiau”.

Susitikimo metu, pasak Generalinės prokuratūros pranešimo spaudai, taip pat buvo aptartos neteisėto praturtėjimo bylos, tyrimai dėl tautinės nesantaikos kurstymo.

Institucijų vadovai nutarė derinti ir metinius strateginius planus.

Į teisėsaugos akiratį patekę buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydami leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Anot “Lietuvos ryto”, Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas, kurių veikloje Generalinė prokuratūra pranešė aptikusi drausminio nusižengimo požymių, teigia turį teisę žinoti, kokius jų konkrečius atliktus ar neatliktus veiksmus prokuratūra vertina kaip neteisėtus ir turinčius drausminio nusižengimo požymių.

“Viešame prokuratūros pranešime mes viešai buvome įvardyti kaip asmenys, neva padarę drausminius nusižengimus, o gal netgi ir įvykdę baudžiamąją veiką. Tai yra ir viešas mūsų asmeninės reputacijos vertinimas”, – rašoma buvusių VSD vadovų rašte.

Generalinė prokuratūra sausio 14 dieną paskelbė, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl vadinamųjų JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų galimo veikimo Lietuvoje.

Prokuratūros pranešime spaudai teigta, kad “Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių”, tačiau tyrimas nutraukiamas suėjus senaties terminui.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, nors sąlygos tokiam pervežimui buvo.