Scanpix nuotr.

Jūratė KILIULIENĖ

Ginčas dėl kanapių tikriausiai egzistuos tol, kol pasaulyje žaliuos bent viena kanapė. Nepaisant to, marihuanos gerbėjai Lietuvoje užsimojo pagausinti savo būrį, tikėdamiesi prasklaidyti virš jos tvyrantį siaubo debesį. O ateityje, kas žino, galbūt ir legalizuoti.

Balandžio 20-oji nuo 1970-ųjų laikoma ne­­o­ficialia marihuanos švente (iš čia ir 420 skaičiaus, reiškiančio marihuanos rūkymą, simbolika), per kurią jos gerbėjai susirenka pasidalyti aktualijomis, susijusiomis su „žolės“ legalizavimu. Šįmet jie išėjo į gatves ir Lie­tuvoje – apie pusę tūkstančio entuziastų švęs­­ti susibūrė Seimo pašonėje. Į renginį taikiu etnografiniu pavadinimu – Kanapių kultūros die­na – bendraminčius sukvietę kanapių gerbėjai pirmiausia kreipėsi su prašymu nepešti suktinukių, nors visame pasaulyje 420 dieną vadinamoji žolė rūkoma itin gausiai.

Plačiajai visuomenei šis augalas kelia baimę ir pyktį.

Lietuvos įstatymai draudžia vartoti ir auginti marihuaną. Plačiajai visuomenei šis augalas kelia baimę ir pyktį. Tad nieko nuostabaus, kad susibūrimui Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą bandė užginčyti prokurorai, motyvuodami viešojo intereso gynimu, o vis dėlto įvykusios šventės rengėjai dėkojo už drąsą nepabūgusiems į ją ateiti. Tarsi tai būtų ne miesto valdžios sankcionuotas mitingas, o kokiame nors Minske surengtas opozicijos sambūris.

Broliai Mantas ir Andrius Ramonai, iš Ma­žeikių kilę mitingo iniciatoriai, išsikėlė tikslą paskatinti viešą diskusiją apie kanapės augalą, išsklaidyti jį gaubiančius prietarus ir baimes. A.Ra­monas teigė, kad renginio data derinta ir prie balandžio 19–21 d. vykusios Jungtinių Tau­­­tų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos, kurios metu buvo persvarstomos narkotinių medžiagų draudimo ir kontrolės gairės, kovos su narkotikais efektyvumas.

Anksčiau – ir maistas, ir vaistas

Socialiniuose tinkluose aktyviai bendraujantys marihuanos gerbėjai yra apsiginklavę įvairiapusiais argumentais jai apginti. Per visą žmonijos istoriją kanapės buvo neatskiriama žmogaus buities dalis, įvairiose kultūrose naudotos gydymui. Tik praėjusio šimtmečio viduryje šis augalas buvo paskelbtas jaunimo žudiku, jo medicininiai tyrimai sustabdyti.

Mes ant jos užaugome, o dabar ji – narkotikas.

Pastaraisiais metais požiūris į kanapes švelnėja. Skelbiami vis nauji mokslinių tyrimų re­zultatai, įrodantys gydomąją šio augalo nau­dą, nors kalbant apie kanapes dažniausiai prisi­menama jų žala organizmui. Marihuanos ša­lininkai pabrėžia ir tai, kad ją legalizavus valstybė surinktų daugiau mokesčių. Stip­riausias priešininkų kontrargumentas – „žo­lės“ rūkymas veda prie sunkiųjų narkotikų vartojimo.

„Mes ant jos užaugome, o dabar ji – narkotikas“, –  Gervėčių kaime Baltarusijoje gyvenan­­tį lietuvį, išsaugojusį tradicinį požiūrį į ka­napę, cituoja kultūros antropologas Rolandas Petkevičius.

Tradicinėje medicinoje kanapė buvo nepamainomas augalas.

Prie marihuanos entuziastų judėjimo jis prisidėjo iš mokslinių paskatų. Jo tyrimų sritis – etnopsichiatrija, konkrečiau – augalai, kurie tradiciškai buvo naudojami įvairioms būklėms, susijusioms su psichine negalia, gydyti. Šiuo metu R.Petkevičius gilinasi į psichikos sveikatos sampratą tradicinėje lietuvių kultūroje, ra­šo disertaciją šia tema. Jam yra tekę dalyvauti bendruose su farmakologais tyrimuose, per ku­riuos įsitikino, kad etnomedicinoje naudotos kanapės per tam tikras psichiatrines indikacijas jau sugrįžta į modernųjį gydymą kaip galimas vaistas.

„Tradicinėje medicinoje kanapė buvo nepamainomas augalas. Ji buvo pirmoji priemonė nuo vadinamosios rožės, tebėra išlikęs vienas ra­cionalus receptas: vyriškųjų kanapių – plieskanių žiedadulkės dedamos ant žaizdos“, – pavyzdį pateikia R.Petkevičius.

Renkant etnografinę medžiagą vis dar susiduriama ir su kanapių nuoviro panaudojimu, nors dėl sovietinės okupacijos metais galiojusių draudimų ir persekiojimų ši liaudies medicinos tradicija beveik sunyko.

Lietuvoje nuo seno naudotos kanapių rū­šies (cannabis sativa) tetrahidrokanabinolių (THC) – kanapėse randamos psichoaktyviosios me­džiagos – koncentracija yra labai nedidelė. Ji tik keliomis procento dalimis lenkia da­bar jau reabilituotų pluoštinių kanapių 0,2 proc. narkotinių medžiagų koncentraciją. Psi­cho­ak­tyviųjų medžiagų kiekis vietinėse kanapėse per mažas, kad jos galėtų dominti da­bartinę narkotikų vartojimo kultūrą, bet tra­diciškai kaip žaliava nuovirams buvo naudojamos labai plačiai.

Dzūkų šamanu vadinamas Petras Zalans­kas, dainius ir pasakorius iš Mardasavo kaimo, dar 1983 m. išleistoje atsiminimų knygoje „Čiul­­­­­ba ulba sakalas“ pateikia unikalų pasakojimą apie kanapių, kaip vaisto, vartojimą. Pa­sak R.Petkevičiaus, tas pasakojimas mažai te­si­skiria nuo labiau antropologams įprastų tolimų kraštų genčių etnografinių tekstų.

Iki 1955 m. Lietuvoje kanapės buvo auginamos kolūkiuose, vykdomi sovietiniai planai.

„Žmogui iškilo ant kojos votis, niekas negalėjo padėti. Ir jis sutinka gydytoją, kuri jam liepia prisivirti tvirtai į puodą prigrūstų kanapių grūdelių. Tada šį nuovirą išgerti ir eiti miegoti, kad niekas nežadintų. Žmogus miega tris dienas – tai labai stiprus poveikis, o atsibudęs ran­da išbėgusius pūlius. Nežinau, kaip tokia is­to­rija praėjo pro sovietų cenzūrą. Ji yra neginčija­mas įrodymas, kad lietuviams buvo žinomas ir psichoaktyvusis kanapių veikimas. Ypač tai ryšku pagoniškuose papročiuose, kai šiam tikslui jos buvo naudojamos tiesiogiai“, – aiškina kultūros antropologas.

Jis primena, kad iki 1955 m. Lietuvoje kanapės buvo auginamos kolūkiuose, vykdomi sovietiniai planai. Jų mūsų šalies laukuose nebeliko dar iki 1961-ųjų, kai Jungtinės Tautos paskelbė jas auginti draudžiančią konvenciją, kuria pradėtas karas su narkotikais.

„Vienas įdomus faktas: kadangi kanapės yra strateginis augalas, sovietai dar šaltojo ka­ro metais iškėlė jas iš Lietuvos, Baltarusijos – tų teritorijų, kuriose kanapės yra tradicinis au­ga­las, permesdami jas į šalies gilumą. Jomis už­sėti plotai Pskovo gubernijoje, Kazachstane, ten buvo apdovanojami „kanaplevodai“ ir t.t. Tai galėjo būti pasiruošimo galimam karui su NATO dalis“, – teigia R.Petkevičius.

Pasaulyje draudimų vis mažiau

2014 m. Lietuvoje reabilituotos pluoštinės ka­napės, leista auginti tris jų veisles. Bet jos te­bėra sveikatos apsaugos ministro patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų pir­ma­jame sąraše. Iš šio augalo draudžiama eks­trak­tuoti ir gaminti tinktūras. Leidžiama ka­napes tik auginti, spausti aliejų, gaminti ar­batą ir pa­na­šius produktus, be žaliavos koncentravimo.

Visišką „žolės“ legalizavimą premjeras motyvuoja tuo, kad tai padėtų panaikinti kriminalinį elementą iš marihuanos gamybos ir prekybos.

Kai kurios pasaulio šalys kanapių legalizavimo keliu pažengusios kur kas toliau nei Lie­tuva. Praėjusią savaitę Kanados vyriausybė pa­žadėjo tesėti premjero Justino Trudeau rinkimų pažadą ir legalizuoti marihuaną jau 2017 m. pavasarį. Kanada bus pirmoji Didžiojo septyneto (G7) pasaulio ekonominių lyderių grupės valstybė, žengusi šį žingsnį.

Jau dabar Kanadoje žmonėms leidžiama vartoti džiovintą ir valgomąją marihuaną, su są­lyga, kad ji nebus rūkoma. Auginti marihuaną taip pat yra legalu. Visišką „žolės“ legalizavimą premjeras motyvuoja tuo, kad tai padėtų panaikinti kriminalinį elementą iš marihuanos gamybos ir prekybos.

Praėjusią savaitę įteisinti marihuaną gydymo tikslams, taip pat sušvelninti suvaržymus šio lengvojo narkotiko rekreaciniam vartojimui pasiūlė ir Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto. Jeigu siūlomas įstatymas būtų priimtas, Meksika galėtų importuoti vaistus, kurių sudėtyje esama kanapių arba THC, šių augalų pagrindinės psichotropinės medžiagos. Tokie preparatai būtų griežtai kontroliuojami šalies sveikatos apsaugos institucijų, kaip ir visi kiti teisėti vaistai.

Ispanijoje, Če­ki­joje, Nyderlanduose jau įdiegtos plačios „žo­lės“ legalizavimo priemonės.

JAV valstijos Koloradas ir Va­šing­tonas ma­rihuaną rekreaciniams tikslams įteisino dar 2012 m. Koloradas buvo pirmoji marihuanos mažmeninę prekybą įteisinusi Ame­rikos valstija – „žolė“ čia parduodama nuo praėjusių me­tų sausio. Prie kanapių legalizavimo slenksčio sto­vi ir Masačusetso, Ka­lifornijos, Misūrio, Ha­­­vajų, Meino, Nevados, Arizonos valstijos.

Visiškas draudimo panaikinimas nebe už kal­nų ir keliose Europos šalyse: Ispanijoje, Če­ki­joje, Nyderlanduose jau įdiegtos plačios „žo­lės“ legalizavimo priemonės.

Urugvajus kol kas yra vienintelė pasaulio valstybė, kurioje marihuana visiškai legalizuota. Šio narkotiko gamyba ir pardavimas prižiūrimas valstybės.

Iš pradžių – medicina ir dekriminalizavimas

„Kanados vyriausybės žingsnis yra pliusas, nes ir mes galime stebėti išsivysčiusios šalies adekvatų požiūrį į savo piliečius ir problemas, su kuriomis jie nori tvarkytis. Bet mes – ne Kanada, ne Amerika, Lietuvos situacija visai kita“, – sako vienas Kanapių kultūros dienos Vilniuje entuziastų Andrius Osadčis.

Kanapių auginimu ir jų propagavimu užsiimantis vilnietis teigia, kad artimiausias jo ben­­dra­minčių tikslas būtų šio augalo panaudojimas medicinoje. Amerikoje pradėti kanapių medicininio potencialo tyrimai per kelerius metus nuvilnijo per visą pasaulį, dabar įvairiose šalyse jų atliekama dešimtimis tūkstančių.

„Vėžys, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Alzheimeris – šiomis ligomis sergame ir mes. Tad turėtume prisidėti prie kitų pasaulio šalių pastangų išnaudodami kanapių potencialą“, – aiškina A.Osadčis.

Jam taip pat rūpi, kad būtų pereita nuo baudimo strategijos prie švietimo, gydymo ir socializavimo, kad marihuanos laikymas, jos vartojimas būtų dekriminalizuotas. Dar vienas tikslas – kad valdžios atstovai kanapių tema kalbėtų remdamiesi mokslinėmis išvadomis, o ne emocijomis.

„Kanapės – vartai į sunkiuosius narkotikus“, „Tik blaivi Lietuva gali išlikti“ – tokio tu­rinio plakatus laikantys vilniečiai taip pat dalyvavo Kanapių kultūros dienoje. Ir net buvo pakviesti išdėstyti savo argumentus prieš „žo­lę“. Jie, beje, irgi kalbėjo remdamiesi mokslininkų išvadomis, kaip ir renginio šeimininkai.

Kanapės Europos Sąjungoje

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2015 m. duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių vartoję kanapių – marihuanos ir hašišo – nurodė apie 19,3 mln. suaugusių Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų. Dauguma jų, 14,6 mln., arba 11,7 proc., buvo jaunimas nuo 15 iki 34 metų.

Lietuvos jaunimas yra tarp mažiausiai ka­na­pių produktais besisvaiginančiųjų ES. Ty­­­rimo duomenimis, Lietuvoje 5 proc. jaunų žmonių per pastaruosius metus vartojo šių kvai­­šalų. Tačiau bent kartą jų paragavo penk­tadalis penkiolikmečių šešiolikmečių.