Koks partijos lyderis – tokia ir partija, nes juk savo pačių balsais jos išsirenka lyderiais tuos, kurie atitinka daugumos narių ideologines, dalykines, moralines nuostatas. Taigi partijos lyderis – tarsi jos narių esencija, pagal kurią galima spręsti ir apie visą partiją. Kai kurioms jų imponuoja teisti, partijas pagal politinio vėjo kryptį nuolat keičiantys asmenys ir tokie pat vėjo pamušalai asmeniniame gyvenime.
Yra ir rinkėjų, kurie už tokius balsuoja. Bet kartais tai daro ne dėl susitapatinimo su tokiais gyvenimo principais, o dėl nepakankamos informacijos. Tad “Veidas” nutarė šįsyk padėti rinkėjams apsispręsti ne analizuodamas partijų rinkimų programas (kurių partijos paprastai vis tiek nevykdo), o atskleisdamas jų lyderių pranašumus ir trūkumus, juolab kad įvairios apklausos rodo, jog rinkėjų pasirinkimą balsuojant labiausiai lemia būtent partijos lyderio asmenybė.

Algis Čaplikas nori, bet ar gali būti Trečiojo kelio lyderis
…..
Trumpasis interviu

Į “Veido” klausimus atsako Algis Čaplikas
VEIDAS: Esate vienas sveikatos apsaugos reformos tėvų. Kaip, jūsų vertinimu, auga „vaikas“?
A.Č.: Sunkiai, su pasipriešinimu, protestais, klaidomis. Norint padaryti esminę reformą, reikėjo perimti iš savivaldybių visas ligonines, centrinei valdžiai jas sutvarkyti ir grąžinti savivaldai. Toks buvo sumanymas, bet tam negavome Seimo pritarimo. Padarėme bent dalinę sveikatos įstaigų tinklo optimizavimo, vaistų kainų reformą.
VEIDAS: Ar esate už valstybės taupymo režimą?
A.Č.: Taupymas tampa savotišku mazochizmu. Jei vien taupysime, užuot skatinę ekonomiką ir didinę šalies BVP, turėsime daug problemų. Be abejo, reikia protingai peržiūrėti valstybės išlaidas. Deja, nesugebėjome pakeisti socialinės paramos politikos, tad ir toliau auginame išlaikytinių visuomenę, nors reikia orientuotis į dirbančiuosius.
VEIDAS: Kaip kitą kadenciją siūlytumėte keisti mokesčių sistemą?
A.Č.: Sumažinti PVM iki 19 proc., nes Lietuvai reikia konkuruoti regione. PVM išimtys gali ir turi būti taikomos tik socialiai jautrioms, turinčioms visuomeninę svarbą sritims – vaistams, šildymui, gal žiniasklaidai.
VEIDAS: Jei dėl kiekybės LCS susijungė su „prisikėlėliais“, gal po rinkimų vienysitės su, pavyzdžiui, „Drąsos kelio“ atstovais?
A.Č.: Nekalbu apie „Drąsos kelią“ – kalbu apie žmones, kurie vienodai mąsto. Prie mūsų prisijungė buvusios Tautos prisikėlimo partijos liberaliai mąstančioji dalis, bet mūsų partijos programa liko ta pati.
VEIDAS: Sako, kad politikai atitrūkę nuo gyvenimo kasdienybės. Ar žinote, kiek vidutiniškai kainuoja 1 kWh elektros, Vilniaus autobuso bilietėlis, koks vidutinis bruto darbo užmokestis?
A.Č.: Atskirai moku už naktį ir dieną suvartotą elektrą, bet vidutiniškai apie 25 ct už kWh (iš tikrųjų 32 ct). Autobuso talonėlis kainuoja 2 Lt, perkant iš vairuotojo – 2,5 Lt (teisingai). Vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 2170–2200 Lt, dabar šiek tiek padidėjo (beveik tiksliai – I ketvirtį buvo 2138 Lt).

Seimą jau pasiekė 22 kg sveriantys Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto dokumentai. Apie tai, kokias aistras Seime kelia šis svarbus balsavimas, taip pat apie lobistų veiklą, didžiausią šio projekto riziką ir galimybę susigrąžinti į VAE statybą Lenkiją “Veidas” kalbasi su valdančiojoje koalicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininku Algiu Čapliku.

VEIDAS: Ne paslaptis, kad Seime prieš kiekvieną svarbų balsavimą labai aktyviai veikti ima registruoti ir neregistruoti lobistai. Kas šiuo metu bando paveikti Seimo narius, besirengiančius balsavimui dėl VAE projekto?
A.Č.: Mūsų niekas neveikia. Be abejo, mes privalome girdėti nuomonę “už” ir “prieš”, susitikimai būtini, juo labiau kad atominės elektrinės projektas – amžiaus projektas. Kol kas viskas vyksta daugiausia viešai, bet aišku, kad neregistruotų lobistų atsiras. Manau, po kokių dviejų savaičių mobilizuosis ir priešininkai, ir šalininkai, tad svarstymas Seime, matyt, bus įtemptas ir karštas.
VEIDAS: Ar jaučiate šešėlinį spaudimą dėl VAE projekto?
A.Č.: Manau, kad taip: jo yra, buvo ir bus. Energetikos projektai dažniausiai susiję su didžiąja politika. Yra nesuinteresuotų, kad atominė elektrinė stovėtų Lietuvoje. Dalis visuomenės, tarkime, žalieji, mano, kad atominė energetika apskritai yra blogis. Vieni įsivaizduoja, kad alternatyvi energetika galėtų pakeisti viską, ir dalis, mano manymu, tuo šventai tiki. Kita dalimi manipuliuojama. Kas tie interesantai? Tai ir kaimynai iš Rytų, ir verslas, kuris galbūt nėra suinteresuotas elektrinės atsiradimu.
VEIDAS: Ar kaimynų iš Rytų ranka šiandien jaučiama Seime?
A.Č.: Labiau jaučiama viešojoje erdvėje, kurią vėliau panaudoja Seimo nariai. Kaip antai pats juokingiausias argumentas, kad mums nereikia statyti atominės elektrinės, nes stato baltarusiai ir rusai. Tai man, atvirkščiai, argumentas, kad reikia statyti, nes jei kaimyninės šalys mato atominės energetikos perspektyvą, vadinasi, mes turime būti pirmieji ir eiti daug greičiau, negu juda kaimynai.
VEIDAS: Kodėl valdančioji koalicija vengia referendumo dėl VAE?
A.Č.: Referendumą buvo galima rengti ir reikėjo rengti, jei buvo tokia iniciatyva, prieš penkerius metus. 2007 m. buvo patvirtinta nacionalinė energetikos strategija ir ten pasakyta, kad Lietuva – branduolinės energetikos šalis, mes statome atominę elektrinę. Dabar, kai baigiamos derybos ir pateikiami įstatymo projektai, aš matau tik vienintelę priežastį rengti referendumą – tik tam, kad projektas būtų sustabdytas. Tačiau ar galime šiandien pasiūlyti kitą alternatyvą vietoj atominės elektrinės? Sudėtinga. Nuolatinė priklausomybė nuo tiekimo iš Rytų mus vargina. Monopolininkas visada pasinaudos galimybe pabranginti savo tiekiamą produkciją. Šitas projektas leidžia mums turėti elektros energijos tiekimo alternatyvą.
VEIDAS: Kokių saugiklių numatyta, jei estai atsisakytų dalyvauti VAE statyboje, o latviai neturėtų pinigų?
A.Č.: Tai šio projekto didžioji rizika. Kaimynams atsisakius dalyvauti šiame projekte, būtų trys keliai: stabdyti patį projektą, visą finansinę naštą ir įsipareigojimus Lietuvai prisiimti vienai arba ieškoti kitų partnerių. Iki latvių ir estų apsisprendimo valstybės išlaidos turi būti minimalios, ir tik tada, kai jie galutinai apsispręs, galima daryti didžiąsias investicijas. Taip ir suplanuota.
Be abejo, tokiuose projektuose visko bus, nors aš negirdėjau, kad kaimynai abejotų dėl dalyvavimo. Vis dėlto drįsčiau teigti, kad jei pradėjome šį projektą, tai nepaisydami latvių ir estų pozicijos turėtume jį tęsti, ieškoti kitų partnerių ar investuotojų.
VEIDAS: Lenkijai paliktos atviros durys dalyvauti šiame projekte. Ar apskritai yra vilties, kad ji gali sugrįžti?
A.Č.: Lenkai visada galės sugrįžti į šį projektą, ir tai būtų didžiulė paspirtis. Tam tikra prasme lenkų pasitraukimas nulemtas ir bendros įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl būtinas santykių su Lenkija atšilimas. Jie mūsų kaimynai, mūsų draugai, mūsų artimiausi partneriai ir tie, su kuriais 20 metų dirbome kartu siekdami integracijos į ES bei NATO. Kaip sklaidyti tą šaltuką? Mums reikia įvertinti kai kuriuos teisingus lenkų bendruomenės reikalavimus, nebūti užsidariusiems – tikrai nėra didelės problemos dėl raidžių, gatvių rašymo. Viskas juk prasidėjo nuo smulkmenų.
VEIDAS: 2015 m. teks dar kartą įvertinti VAE naudą ir pasirašyti galutinę sutartį. O kas, jeigu tuometė valdančioji koalicija pasiskaičiuos, kad Lietuvai šis projektas nenaudingas?
A.Č.: Manau, dabar visi balsuodami turi pasiskaičiuoti ir apsispręsti – ir dabartinė valdžia, ir galima būsimoji valdžia. Vienas didžiausių su šiuo projektu susijusių galimų pavojų, jeigu dabartinės opozicijos, socialdemokratų, motyvas būtų – jūs mums išardėte „Leo“, mes jums išardysime „Hitachi“. Jei motyvas bus šitas, tada įvyks taip, kaip jūs sakote.
Jei mes sutariame, kad tai bendras Lietuvos projektas, visų partijų projektas, visi šiandien turime tą pasakyti. Tik primenu, kad strategija buvo patvirtinta 2007 metais. Kiekvieną kartą grįžti atgal būtų nepadoru žmonių atžvilgiu, nes kiekvienas toks projekto išardymas ir sustabdymas kainuoja didelius pinigus. Manau, kad balsuodami Seime ir socialdemokratai, ir kitų partijų atstovai turės įvertinti atsakomybę, jeigu jiems tektų valdyti Lietuvą po kitų rinkimų. O projektas neapsiriboja viena kadencija – jį įgyvendins du trys Seimai.
VEIDAS: Kaip, Jūsų nuomone, baigsis balsavimas Seime dėl naujos atominės elektrinės projekto?
A.Č.: Manau, šiam projektui turėtų būti pritarta. Aš tikiu, kad nuėjus tokį kelią dabar viską suardyti būtų beprasmiška.

FB-SM96894

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė turės dar vieną pavaduotoją. Ketvirtadienį per slaptą balsavimą juo išrinktas Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Už šią Seimo pirmininkės pasiūlytą kandidatūrą balsavo 71 Seimo narys, 39 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė, 8 rasti biuleteniai yra negaliojantys.

“A. Čapliką visi pažįstame ne pirmus metus. Jis yra patyręs politikas, aktyvus visose srityse, niekada nestokojantis iniciatyvų, geras kolega, turintis daug organizacinių sugebėjimų”, – iš Seimo tribūnos sakė I. Degutienė.

Seimo vicepirmininko postas liko laisvas, kai liberalcentristas Raimondas Šukys buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru.

Pasak I. Degutienės, A. Čaplikas galės talkinti pirmininkaujant Seimo posėdžiams, atlikti kitus darbus, taip būtų sumažintas padidėjęs darbo krūvis kitiems pavaduotojams.

Seimo opozicijos atstovai neturėjo priekaištų dėl A. Čapliko kompetencijos, tačiau priekaištavo dėl išlaidavimo.

“Trūksta solidarumo su tais žmonėmis, kuriuos palietė mūsų nepopuliarūs sprendimai”, – sakė “tvarkietis” Andrius Mazuronis.

“Ar jau krizė Lietuvoje baigėsi, ar mes jau grąžinome sumažintas pensijas? Man atrodo, kad ne. Kodėl Seimo Pirmininkė viešai kviečia išlaidauti? Tai labai stipriai primena politinę pakišą už lojalumą”, – sakė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys suabejojo, ar šiuo metu yra būtina didinti pavaduotojų skaičių, ypač kai neaišku, kokias jis atliks funkcijas.

Seimo Pirmininkės duomenimis, A. Čaplikui tapus Seimo vicepirmininku jo atlyginimas padidėtų tik apie 900 litų.

A. Čapliko kandidatūrą Seimo Pirmininkei pateikė Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija Seime.

Šiuo metu I. Degutienė turi 4 pavaduotojus – Virginiją Baltraitienę, Česlovą Vytautą Stankevičių, Česlovą Juršėną, Algį Kašėtą.

FB-SM96894

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teikia Jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno, liberalcentristo Algio Čapliko kandidatūrą į parlamento vicepirmininkus.

Tokį Seimo nutarimo projektą parlamento vadovė registravo Seimo posėdžių sekretoriate, trečiadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šiuo metu parlamento vadovė turi keturis pavaduotojus – konservatorių Česlovą Vytautą Stankevičių, liberalą Algį Kašėtą, socialdemokratą Česlovą Juršėną ir Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę.

Po to, kai 2010 metų kovą sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas ligi tol Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs liberalcentristas Raimondas Šukys, Liberalų ir centro sąjunga neturėjo savo deleguoto vicepirmininko.

Liberalcentristai į šį postą dukart buvo pateikę Jono Liesio kandidatūrą, ir abu kartus Seimas jo neišrinko parlamento vicepirmininku.

Pagal keturių valdančiųjų partijų susitarimą LiCS priklauso Seimo vicepirmininko postas.

Seimo statutas parlamento vadovui leidžia turėti šešis pavaduotojus.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas ketvirtadienį įregistravo Seimo statuto pataisą, kuria siekiama reorganizuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklą atsisakant svarstymų – nusižengė vienas ar kitas Seimo narys etikai, ar ne.

„Komisijos samprotavimai apie etiką neduoda absoliučiai jokios naudos, o pati komisijos veikla virto balaganu. Per šią kadenciją komisija rinkosi 42 kartus ir iš viso posėdžiavo 126 valandas, bet nemažą dalį laiko liežuviais plakė tuščiai“, – sakė Seimo narys.

Anot A. Čapliko, ir pati komisija, ir į ją dėl kiekvienos smulkmenėlės besikreipiantys Seimo nariai diskredituoja save visuomenės akyse, todėl komisijos veiklą vertėtų reorganizuoti ir ateityje nagrinėti tik procedūrų pažeidimus.