Tag Archive | "Carnegie"

Viešosios politikos centrai: kodėl užgęsta iš jų sklindančios idėjos?

Tags: , , , ,


Arūnas BRAZAUSKAS


Bendriausia prasme „Think Tank“ yra ekspertų darinys, teikiantis įžvalgas kokiu nors specifiniu klausimu, dažniausiai iš politikos ar ekonomikos srities. Tai nėra švietimo institucijos, nors dažnai rengia mokymus, seminarus. Kalvėse nukaltų idėjų vartotojai – politikai, kiti sprendėjai, įskaitant ir visuomenininkus, žiniasklaida. Tarptautiškai žinomi JAV „Think Tanks“ – RAND korporacija, Brookingso, Carnegie institutai.

Idėjų kalvėmis lietuviškai vadinama tai, ką anglakalbiai įvardija kaip „Think Tank“. Anglišką darinį pažodžiui galima versti „minčių talpykla“. Sąvokų atspalviai galbūt išreiškia požiūrio skirtumus. Lietuviams ausies nerėžia idėjų tapatinimas su kibirkštimis. Kalant geležį išties žyra žiežirbos, bet jos užgęsta, užtat į talpyklą supiltus dalykus galima ilgai laikyti – būtent tam gaminami ąsočiai, dubenys, kibirai. Lietuvoje vartojamas ir mažiau asociacijų keliantis „Think Tank“ apibūdinimas: viešosios politikos centras.

Lietuvoje nemažai reikšmingos informacijos sukuriama pačiose valdymo įstaigose: Vyriausybės ir Seimo kanceliarijose, ministerijos, savivaldybėse.

Kas dar Lietuvoje kaldina idėjas greta biurokratijos bei žiniasklaidos, kurios generuoja terabaitus informacijos? Kaip vienos ar kitos idėjos aptariamos viešojoje erdvėje? Ar jos pasiekia adresatus? Kas svarbiau – idėja ar jos viešinimas, kurio galutinis etapas – lobizmas (pageidautina, legalus).

Svarbu ne vien sugalvoti, bet ir paviešinti

Ar Lietuvoje yra rimtų idėjų kalvių greta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Valstybės saugumo departamento? Pastarąjį klausimą tarsi juokais uždaviau publicistui Ramūnui Bogdanui. Humorą jis suprato, tačiau tęsė rimtai: taip, yra – tai Rytų Europos studijų centras (RESC) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI). Pašnekovas iškart paaiškino, kodėl paminėjo pastarąsias dvi institucijas: jos ne vien pranešimus, ataskaitas bei kitokią medžiagą publikuoja, bet ir rengia viešas paskaitas.

Dėl nuolatinių viešų renginių R.Bogdanas labai vertina Šiaurės ministrų tarybos (ŠMT) biurą Lietuvoje. Išties 2016 m. jau įvykusių ŠMT biuro renginių sąrašas primena švietimo įstaigos tvarkaraštį (išvardyta tik mažesnė dalis diskusijų ir konferencijų): „Atsakomybės vertė verslui, visuomenei, valstybei“; „Alkoholio politika Šiaurės šalyse ir Lietuvoje“; „Migracija ir integracija Šiaurės šalyse ir Lietuvoje“.

R.Bogdanas aiškina, kodėl, pradėjęs kalbą apie idėjų kalves, jis iškart perėjo prie informacijos sklaidos. „Akademikai kažką kurpia savo celėse, kartais parašo, išplatina. O gyva diskusija skatina dialogą, klausinėjimą. Būtent dialogas yra tikroji idėjų kalvė“, – mano jis.

Tai vertingas pašnekovas tuo atžvilgiu, kad yra gyvas tokių renginių liudininkas. Todėl jo pastebėjimas, kad RESC, TSPMI, ŠMT biuro renginiuose jis mato mažai politikų, – atskaitos taškas tolesniems auditorijos tyrimams.

Bet juk kas nors vis tiek ateina. R.Bogdano pastebėjimas – renginiuose dažniausiai galima matyti 2K: konservatorių Andrių Kubilių ir socialdemokratą Gediminą Kirkilą. Dar užklysta klausytojai, kuriems ten privalu lankytis pagal pareigines instrukcijas, – Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų darbuotojai. Ko gero, tai ir viskas.

Neišmanymas – sprendimo prielaida

Ar išties politikų luomas ignoruoja renginius, kuriuose iš pirmų lūpų galima išgirsti netrivialią informaciją, dalyvauti diskusijose? Į mano abejonę R.Bogdanas atsako pavyzdžiu: „Kad Seimo nariams nereikėtų toli vaikščioti, pačiame Seime buvo surengtos konferencijos atominės energetikos klausimais. Kaip manai, kiek Seimo narių ten dalyvavo? Du ar trys. O juk dėl branduolinės energetikos balsuoja visas Seimas. Kokios informacijos pagrindu tie žmonės priima sprendimus?“

R.Bogdanas kalba apie atominės energetikos šalininkų renginius. 2011-ųjų gruodį ir 2012-ųjų kovą Seime vyko ir du „taikaus atomo“ renginiai: konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“ ir apskritojo stalo diskusija „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“. Abu kartus rengėjų sąrašo pradžioje buvo minimas parlamentaras Gintaras Songaila (2008–2012 m. kadencijos Seimas). Renginiai vyko artėjant sprendimams dėl Visagino atominės elektrinės, kurios aktyvus priešininkas buvo G.Songaila.

Gamtosaugos bendrijos „Atgaja“ atstovas Linas Vainius, vienas iš konferencijos Seime (2011 m. lapkritis) organizatorių, salėje pamatė daugiau parlamentarų. „Jų buvo iki dešimties“, – sakė jis „Veidui“.

L.Vainius aiškino, jog Seimas buvo pasirinktas konferencijai dar ir todėl, kad vyksta renginio transliacija, – konferenciją galima stebėti iš kelių vietų Seimo rūmuose. Taigi sėdintieji salėje – ne visi, kurie mato ir girdi.

„Be to, vyko nuolatiniai svarstymai koridoriuose“, – pridūrė L.Vainius. 

 Nors nuo tuometinių parlamentarų minėtų renginių salės nelūžo, jų buvo pakankamai kitu laiku ir kitoje vietoje: 2012 m. birželio 21 d. už Atominės elektrinės įstatymo projektą, kuris numatė statybą Visagine, vardiniu balsavimu pasisakė 70 Seimo narių, prieš balsavo du, susilaikė du. Lieka atviras klausimas, koks buvo jų sprendimo pamatas: atominės energetikos reikalų išmanymas, Seimo frakcijose gautos instrukcijos, koridoriniai susitarimai?

Renginius Seime, paskui ir valstybei reikšmingą balsavimą dalyvių skaičiumi pranoko 2012-ųjų spalį vykęs referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Dalyvavus daugiau nei pusei rinkėjų, naujos elektrinės statybai nebuvo pritarta.

Aiškinantis, kodėl parlamentarai nesidomėjo į Seimą „ant lėkštutės“ atneštais atominės energetikos priešininkų ir šalininkų argumentais, reikia daryti prielaidą, kad jie suprato, jog sprendimas politinis, o technologiniai, ekologiniai argumentai yra „ne prie ko“ – balsavimo Seime tai nenulems.

Galų gale elektrinės likimą politiškai bent jau tą kartą nulėmė rinkėjų masė, kuri, statistiškai žvelgiant, buvo dar mažiau pajėgi suvokti racionalius argumentus. Išskyrus fizikos kurso nepamiršusią mažumą (įskaitant fizikos profesorius), rinkėjų dauguma apie problemą galėjo pasakyti tiek, kiek parašyta balsavimo lape.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2017-m


Sudie, Levada: Rusijos rinkimų rezultatai aiškūs, kas po to – nežinia

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Scanpix nuotr.

Visas su Rusijos Valstybės Dūmos ir žemutinių Federalinės Asamblėjos rūmų rinkimais susijusias naujienas galima apibendrinti įprasta fraze: ir vėl nieko itin naujo. Blogąja prasme, žinoma.

Rima JANUŽYTĖ

Dar likus porai savaičių iki rinkimų sužinoti, kaip sekasi Vladimiro Putino oponentams, buvo nebeįmanoma: Rusijos teisingumo ministerija pa­skelbė, kad nepriklausomas apklausų centras „Le­vada“ yra „užsienio agentas“ ir toliau nebegali tęsti veiklos. „Tai praktiškai reiškia politinės cenzūros įvedimą ir nepriklausomų apklausų neįmanomumą. Tai tipinis šio represyvaus režimo elgesys“, – sako uždaromo centro vadovas Levas Gudkovas.

Žinoma, Kremlius teigia, kad anokia čia politinė cenzūra, tad priešingai aiškinančio L.Gudkovo žo­džiai – tik balsas tyruose. Ką ir bepridursi, kai už­­sienio agentais savo noru privalo užsiregistruoti vi­­sos nevyriausybinės organizacijos, gaunančios kad ir menkiausią finansinę paramą iš užsienio.

Tad tyruose – ir visos Rusijos sociologinės ap­klau­sos, kurias, be „Levados“, rengia dar keletas bendrovių, ir tas keletas nėra „užsienio agentai“. Jos – Kremliaus agentai, nes jas kontroliuoja valstybė, o skelbia jos tai, ką pasako Kremlius.

O Kremlius, kuris savo piliečius pažįsta geriausiai, sako: Vladimiro Putino palaikymas – tiesiog re­kordinis, siekia 82 proc., o „Vieningosios Ru­­si­jos“ – „kur kas didesnis nei oponentų“.

Beje, partijos „Vieningoji Rusija“ ir V.Putino populiarumo reitingai esą niekaip nesusiję. Pre­zi­de­n­tas atsiribojo nuo partijos tapęs prezidentu, o da­bar partijos lyderis – premjeras Dmitrijus Med­vedevas. Bet visa tai – tik formalumai, nes visi ir taip žino, kieno partija yra „Vieningoji Rusija“.

Tokie valstybės kontroliuojamų sociologinių ap­klausų bendrovių tyrimų rezultatai – dar vienas įrodymas, kad „Levadą“ reikėjo uždaryti: vos prieš savaitę ši „agentų irštva“ paskelbė oi kokius nemalonius skaičiukus: „Levados“ apklausų duomenimis, partiją „Vieningoji Rusija“ palaikančių žmonių nuo liepos mėnesio sumažėjo nuo 57 iki 50 proc. Be to, centro duomenimis, 39 proc. rusų ma­no, kad balsavimas apskritai yra beprasmis.

Kritęs partijos populiarumas, pasak ekspertų, parodė, kad politinės kovos, ar bent jau pasistumdymo, vis dėlto esama, nes rinkimų kampanijos me­tu apie savo egzistavimą priminė ir kitos partijos, paprastai tūnančios užribyje, pavyzdžiui, Ru­sijos liberalų demokratų partija. „Atsirado politinių jėgų rinka, apie kurią žmonės nė nenutuokė“, – tada aiškino „Levados“ centro direktoriaus pa­vaduotojas Aleksejus Graždankinas.

 

Scanpix nuotr.
Pergalė ekonomikai braškant – dviguba pergalė

Vis dėlto rinkimų laimėtojai aiškūs, nežinomas tik balsų už „Vieningąją Rusiją“ procentas. Per pra­ėjusius rinkimus už šią partiją balsavo 49 proc. į rinkimus atėjusių žmonių, bet tūkstančiai kitaip galvojančiųjų rinkosi į gatves ir mėgino sakyti, kad rezultatai – suklastoti.

Dabar „Vieningoji Rusija“ gali sulaukti gerokai ma­žesnio palaikymo, nes daugelis rusų vis labiau piktinasi valdžia dėl šalyje siaučiančios finansinės krizės, kurią sukėlė Vakarų sankcijos, skirtos Rusijai dėl Ukrainos konflikto, ir kritusios naftos kainos.

Tad laimėti sunkmečiu reiškia dar daugiau, nei laimėti pakilimo laikotarpiu. Na, o jei yra nepaten­kintųjų – jiems skirta šiek tiek pažadų.

„Nėra pinigų, bet laikykitės“, – šiemet pensinin­kams pranešė premjeras D.Medvedevas. Ir prižadėjo, kad 2017 m. sausį pensininkams bus skirtos vienkartinės 5 tūkst. rublių (68 eurų) išmokos. Tai esą tas pats, kas pensijos dydį „pririšti“ prie didėjančios infliacijos tempo, nors iš tiesų pensininkai liks gerokai apgauti, nes infliacija Rusijoje didėja labai sparčiai.

Kad ir kaip būtų, dėl rinkimų kampanijos kūrybiškumo ir įtaigumo „Vieningosios Rusijos“ lyderiai galvos per daug nesuka: kam investuoti į tai, ką jie gaus nemokamai, – pergalę.

„Partija neturi jokios žinios, išskyrus tai, kad „vi­si kiti yra blogesni už mus“. Bet balsavimas už opo­zicines partijas, nors ir yra pasipriešinimo balsas, vis tiek reiškia, kad sistema palaikoma“, – sako „Carnegie“ tyrimų centro Maskvoje pirminin­kas Andrejus Kolešnikovas.

8 tūkstančiai kandidatų

Dar rugpjūčio pradžioje Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė, kad norą dalyvauti parlamento rinkimuose pareiškė daugiau kaip 8 tūkst. kandidatų. Kaip jie pasiskirstys, priklausys nuo balsavimo pagal mišrią rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad pusę iš 450 parlamentarų piliečiai rinks pagal partijų sąrašus, pusę – vienmandatėse apygardose.

Šiuo metu „Vieningoji Rusija“ parlamente turi net 238 vietas. Antri – Genadijaus Ziuganovo va­do­vaujami komunistai, toliau – Sergejaus Mi­ro­no­vo „Teisingoji Rusija“ ir Vladimiro Žirinovskio li­beraldemokratai. Šios partijos neabejotinai ir to­liau liks valdžioje. Kaip rodo įvairios visuomenės apklausos, jų reitingai yra didžiausi.

Dvi pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Boriso Nemcovo Liaudies laisvės partija (PARNAS), kuriai dabar vadovauja buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, rinkimuose dalyvaus atskirai.

Dvi pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Boriso Nemcovo Liaudies laisvės partija (PARNAS), kuriai dabar vadovauja buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, rinkimuose dalyvaus atskirai.

Birželį Kremliaus kritikas Michailas Chodor­kovs­kis pristatė savo remiamus kandidatus į Vals­ty­bės Dūmą. Vien šis buvęs verslo magnatas per savo fondą „Atvira Rusija“ iškėlė daugiau nei dvi dešimtis kandidatų. Tarp jų – fizinę negalią tu­rin­tis 23 metų sportininkas Jaroslavas Sviatos­lavs­kis ir gerai žinoma Marija Baronova, dalyvavusi protestuose prieš V.Putiną 2012 m.

Jos kandidatūra Valstybės Dūmos rinkimuose „Atviros Rusijos“ fondo lėšomis iškelta Maskvoje, nors tai padaryti ir nebuvo lengva. Visų pirma – dėl anksčiau pateiktų kaltinimų dalyvavus protestuose. Nors kalėjimo ji išvengė, tačiau ilgo teisminio proceso metu jai buvo uždrausta išvykti iš Mask­vos. Galiausiai M.Baronova turėjo surinkti daugiau nei 14 tūkst. Maskvos gyventojų parašų, kad galėtų iškelti savo kandidatūrą rinkimuose. Po dau­gybės durų varstymo M.Baronova reikiamą skai­­čių parašų vis dėlto surinko ir pateikė juos paskutinę dieną. Ji sakė prisitrynusi ant pirštų pūslių, nes reikėjo pasirašyti ant visų 14 911 dokumentų. „Nemiegojau 81 val. Išsilaikiau neužmigusi, apsiliedama šaltu vandeniu ir vartodama meldonį. Tačiau mums pavyko“, – sakė kandidatė.

M.Baronova teigia, kad ji ir M.Chodorkovskio judėjimas ruošiasi ateičiai: „Jei agituosime ir pradėsime (įgyvendinti) projektus dabar, po 10 metų bus žmonių, kurie galės perimti šalį į savo rankas po­tencialiu kriziniu laikotarpiu. Jei laimėsiu, pritrauk­sime daugiau žmonių ir bus daugiau tokių, kurie tiki pozityvia ir demokratine Rusijos ateitimi.“

Deja, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, M.Baronovos platforma, kaip ir kitos „užkulisinės“ politinės jėgos, turi nedaug šansų peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį.

Politikos analitikas iš Sankt Peterburgo Mi­chai­­las Kominas įsitikinęs, jog opozicijos atstovams kelti savo kandidatūras – beprasmiška, mat net patys rinkėjai netiki, kad jų balsai skaičiuojami sąžiningai. „Jie nemato didelio skirtumo tarp politi­nių partijų – visos atrodo tarsi viena didelė po­litinė dėmė. Gyventojai supranta, kad deputatai ir Valstybės Dūma turi mažai įtakos sprendimų pri­ėmimo procesui, kuris sutelktas prezidento ran­kose“, – sako analitikas.

Beje, šiuos rinkimus stebės nemažas būrys už­sie­nio svečių, tarp jų – ir septyni Lietuvos atstovai, kuriuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kvietimu deleguos Užsienio reikalų ministerija.

Pokyčiai artimiausioje aplinkoje

„Veidas“ neseniai rašė, kad artėjant Dūmos rin­kimams artimiausioje V.Putino aplinkoje prasidėjo įdomūs kadrų pokyčiai. Pavyzdžiui, vieną seniausių Rusijos prezidento bendražygių – Krem­liaus administracijos vadovą Sergejų Ivanovą pa­keitė jo pavaduotojas Antonas Vaino. Ne per se­niausiai be dar­bo liko dar vienas buvęs V.Putino ben­dražygis iš KGB laikų – Viktoras Ivanovas, ku­ris ėjo Fe­de­ra­li­n­ės narkotikų kontrolės tarnybos vadovo pareigas. Šiais metais buvo priverstas at­sis­tatydinti „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vla­di­miras Jakuninas. Kai kurių analitikų nuomone, aukšto rango pareigūnai perkeliami siekiant neutralizuoti bet kokias opozicijos V.Putinui užuomazgas.

Politikos analitikas Glebas Pavlovskis įsitikinęs, kad V.Putinas siekia pašalinti visus, kurie pažįsta jį ga­nėtinai ilgai, o štai naujai paskirtus asmenis vienija tai, kad jie neturi politinio identiteto ir politinio svorio. „V.Putino draugai aplink jį buvo bent jau ne­oficiali kontrolė. Kai nėra net neoficialios kontrolės, kyla pavojus. Centras lieka be jokių apribojimų, o tai gali būti tik pavojinga“, – teigia G.Pavlovskis.

Net artimi Kremliui asmenys nežino tikrosios po­kyčių priežasties, užtat tai nesustabdo spėlionių.

„Akivaizdus demonstratyvus informacijos trūkumas. Dabar sistema gali įgyvendinti esmines per­­mainas ne tik be paaiškinimo visuomenei, bet ir be paaiškinimo elitui. Neturime apie ką diskutuo­ti, nes nežinome faktų“, – sako G.Pavlovskis, pri­mindamas, kad pokyčiai neabejotinai susiję su rinkimais. Ir ne tik Dūmos.

Jau ruošiamasi ir prezidento rinkimams?

Pernai liepą Rusijos prezidentas V.Putinas pa­sirašė įsaką parlamento rinkimus trimis mėnesiais paankstinti, mat anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 m. gruodį. Šios iniciatyvos šalininkai, tarp jų Valstybės Dūmos pirminin­kas Sergejus Naryškinas, aiškino, esą rinkimus reikia paankstinti norint sėkmingai suformuoti ir vykdyti 2017 m. biudžetą. Tačiau kritikai įsitikinę, kad tokio skubėjimo tikslas – visai kitoks. Beje, tai prieštarauja ir šalies Konstitucijai, nes suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus šalininkams. Ir štai kodėl.

Proputiniškoms partijoms – tai šansas pademons­truoti geresnius rezultatus po kuklios rinkimų kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių atostogavo. Kai kurie šį sprendimą netgi laiko mėginimu patikrinti, ar rusai taip pat palaikytų ir prezidento rinkimų paankstinimą (jie numatyti 2018 m. kovą), kuris leistų dar labiau įtvirtinti V.Pu­­­tino pozicijas valdžioje.

Ilgametis V.Putino sąjungininkas ir buvęs fi­nansų ministras Aleksejus Kudrinas jau pasiūlė, kad 2018 m. prezidento rinkimai būtų paankstinti, nes Kremliui tuomet esą būtų lengviau pradėti re­formas, kurios galėtų padėti Rusijai išbristi iš ekonomikos krizės. Žinoma, V.Putinas savo ruožtu ne­atmetė galimybės siekti naujos kadencijos. Be­veik niekas neabejoja, kad jis laimėtų rinkimus. Na, nebent atsirastų įpėdinis.

Arba įpėdinė. Pavyzdžiui, puse lūpų būsimąja Ru­sijos prezidente tituluojama Krymo generalinė prokurorė, Geležine Krymo princese vadinama 36 metų Natalija Poklonskaja, jau paskelbusi, kad da­lyvaus rinkimuose.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...