Sudėtinga ir skaudi čečėnų istorija pavertė juos amžinais kariais, kurie kovoja įvairiose barikadų pusėse ir svetimuose karuose.

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams, įtarus, kad Rytų Ukrainoje į prorusiškų teroristų gretas stojo ir kovotojai iš Čečėnijos, pasigirdo dviprasmiškų pareiškimų.
Maskvos atstovai ėmė neigti šią informaciją, kartodami šablonišką tezę, kad Rusija jokių karinių dalinių į Ukrainos teritoriją neįvedė, o už atskirus Rusijos Federacijos piliečius ji atsakyti negalinti. Tą patį pakartojo ir Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, gandais vadindamas pranešimus, jog jo paliepimu buvo siunčiami kovotojai.
Šios Šiaurės Kaukazo tautos pastarųjų dešimtmečių istorija labiau nei bet kurios kitos paženklinta krauju: du itin žiaurūs Čečėnijos karai ir tebesitęsianti pogrindinė jų kova dėl nepriklausomybės jau seniai tapo neatsiejama šios tautos dalimi.
Tačiau vis dažniau pasirodo pranešimų apie čečėnų dalyvavimą kituose konfliktuose.

Skaudi čečėnų istorija
Čečėnai – sena ir gilias tradicijas turinti Kaukazo tauta, sufistinės islamo krypties – sunitų – tikėjimo pasekėjai, minimi jau VII–VIII a. armėnų ir persų raštuose.
Čečėnija nuo seno buvo didžiausias skaudulys Rusijai, siekiančiai išplėsti savo imperijos ribas. 1722 m. prasidėjus Petro I-ojo žygiams į Persiją, čečėnai juos pasitiko su dideliu pasipriešinimu. Pavergti čečėnų tautą Rusijai pavyko tik 1859 m. po ilgų ir kruvinų kovų prieš Šiaurės Kaukazo tautas. Po 1917-ųjų bolševikų revoliucijos sukelto chaoso Čečėnijai pavyko ištrūkti iš Rusijos imperijos gniaužtų ir sukurti Kalniečių respubliką, tačiau neilgai. Po metų ji vėl buvo okupuota Rusijos bolševikų.
Po Antrojo pasaulinio karo SSRS diktatorius Josifas Stalinas, siekdamas atkeršyti šiai kovingai tautai, apkaltino čečėnus kolaboravimu su hitlerine Vokietija jos invazijos į Sovietų Sąjungą metu ir pradėjo masinius trėmimus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Čečėnų kovotojų lyderis Doku Umarovas prisiėmė atsakomybę už praėjusį mėnesį Maskvos Domodedovo oro uoste įvykdytą sprogdinimą, kuris nusinešė 36 žmonių gyvybes.

Apie tai D.Umarovas pranešė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas čečėnų kovotojų ruporu laikomame tinklalapyje kavkazcenter.com.

D.Umarovas taip pat įspėjo, jog bus surengta daugiau panašių atakų, siekiant, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo regione būtų įkurta nepriklausoma musulmonų valstybė, valdoma pagal šariatą (islamo teisę).

D.Umarovo vaizdo įrašas veikiausiai buvo nufilmuotas sausio 24 dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis prie Maskvos esančiame Domodedovo oro uoste. Sukilėlių lyderis, vilkėjęs kovinę aprangą, kalbėjo ramiai ir lėtai.

“Speciali operacija Maskvoje šiandien… buvo įvykdyta mano įsakymu”, – pareiškė kovotojas, vadinantis save Kaukazo emyru.

“Šios specialiosios operacijos tęsis…, kad šovinistiniam (Rusijos premjero Vladimiro) Putino režimui Maskvoje būtų parodyta …, jog mes galime vykdyti tokias operacijas kur norime ir kada norime”, – pabrėžė jis, rodydamas pirštu į vaizdo kamerą.

Išpuolis Domodedovo oro uoste buvo būdingas Šiaurės Kaukazo kovotojams, tačiau pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše D.Umarovas pirmąkart prisiėmė už jį atsakomybę.

Rusijos saugumo pareigūnai pranešė, kad oro uoste susisprogdino vienoje iš Šiaurės Kaukazo respublikų gyvenęs 20 metų vaikinas, kuris išpuolio metu veikiausiai buvo apsvaigęs nuo narkotikų.

Tuo tarpu praėjusį penktadienį paskelbtame ankstesniame vaizdo įraše D.Umarovas pagrasino Maskvai: “Dievo valia šiuos metus jums paversime kraujo ir ašarų metais.”

“Geriau atsitokėkite ir susimąstykite”, – pridūrė jis, ragindamas Rusijos žmones spausti savo lyderius, kad šie suteiktų laisvę Šiaurės Kaukazui. Jis pareiškė, kad išpuoliai liausis, jeigu Rusija pasitrauks iš šio regiono.

Kremlius ne kartą yra pabrėžęs nesvarstantis galimybės pasitraukti iš Kaukazo ir derėtis su “teroristais”.