Brazilijoje vykstantis pasaulio futbolo čempionatas persirito per pusiaują. Pasibaigus grupės varžyboms kovą dėl titulo tęs tik 16 stipriausių planetos komandų. „Trakų“ komandai vadovaujančiam Edgarui Jankauskui didžiausią įspūdį pirmajame etape paliko Vokietijos komanda, o tarp vilčių nepateisinusių ekipų – Portugalija, Italija ir Ispanija.

Tituluočiausiam visų laikų šalies futbolininkui ši vasara kitokia nei įprastai. Per du dešimtmečius trukusią profesionalo karjerą 39-erių metų vilnietis buvo įpratęs, kad birželio mėnuo dažniausiai yra skiriamas poilsiui. Šiemet tenka pratintis prie kitokio tempo. E.Jankausko treniruojamas „Trakų“ klubas puikiai debiutavo stipriausioje šalies lygoje ir kol kas A lygos turnyro lentelėje nusileidžia tik Vilniaus „Žalgiriui“. Nepaisant įtempto darbo grafiko, futbolo specialistas randa laiko vakarais įsijungti televizorių ir stebėti Brazilijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato kovas.

Per savo karjerą Rusijos, Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Škotijos, Prancūzijos, Graikijos, Latvijos ir Jungtinių Valstijų klubuose rungtyniavęs puolėjas matė ir šilto ir šalto, todėl tikrai turi ką palyginti. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, kuriam pavyko virš savo galvos iškelti prestižiškiausią Europos futbolo klubų turnyro – Čempionų lygos – trofėjų.

- Sužaistas pirmasis pasaulio čempionato etapas, pusė komandų jau pasitraukė iš turnyro. Ar jus kas nustebino, žvelgiant į kovas dėl titulo tęsiantį stipriausių komandų šešioliktuką?

- Tikriausiai kaip ir daugeliui, man buvo netikėtas stipriausių komandų pasitraukimas – ispanų, portugalų, italų. Nustebino Pietų Amerikos ekipų progresas. Dabar jau bus šiek tiek loterijos – atkrintamosiose varžybose kiekviena detalė gali turėti lemiamos įtakos rezultatui, tai šiek tiek sulygina komandų galimybes.

- Kurias rinktines būtų galima vadinti didžiausiu šio čempionato nusivylimu?

- Didžiausias nusivylimas neabejotinai yra Ispanijos rinktinė, taip pat Italijos, Portugalijos rinktinės.

- Ispanija – šalis, kurioje esate rungtyniavęs keletą sezonų, šiemet buvo nuversta nuo Olimpo. Ar galima kalbėti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą? Ar sutiktumėte, kad ispanų rinktinei jau taip pat būtina kartų kaita?

- Aš nesiimčiau spręsti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą. Žinoma, visi mes senstam ir tiek metų išbūti aukščiausiame lygyje jau yra didelis pasiekimas. Anksčiau ar vėliau ateina laikas pokyčiams, tikriausiai keisis komanda, galbūt ne iš karto visi, bet vyresni žaidėjai tikriausiai trauksis, ateis nauja karta.

- Esate rungtyniavęs belgų „Brugge“ klube ir neblogai susipažinęs su šios šalies futbolu. Ar pagrįstai tiek daug kalbama apie ypač talentingą dabartinę belgų futbolininkų kartą? Kokį įspūdį palieka ši Marco Wilmotso komanda?

- Prisimenu, jog prieš dešimt metų su belgais buvome vienoje atrankos grupėje ir sugebėjome apylygiai kovoti. Jau tada buvo kalbama, kad turi keistis karta, nes tuometiniai žaidėjai artėjo link sportinės senatvės. Ir tikrai, kai atėjo kita karta pasijautė didžiulis impulsas. Belgijoje dabar kalbama, kad ateinanti jaunesnių futbolininkų karta yra dar talentingesnė. Tai tik parodo šios šalies dėmesį futbolui. Tai yra labai gražus pavyzdys daugeliui Europos šalių.

- Dar viena šalis, kurioje praleidote bene ryškiausius metus – Portugalija. Kaip manote, kokios pagrindinės šiemetinio portugalų fiasko priežastys?

- Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Galbūt žaidėjai individualiai ir yra labai stiprūs, bet matome, kad jei nėra komandos dvasios, individualybės rezultato negarantuoja. Žaidėjai lyg ir labai geri, bet komandinis žaidimas nesiklijuoja. Galbūt buvo per daug tikėtasi iš Cristiano Ronaldo. Susidarė įspūdis, jog visi tikėjosi, kad jis vienas viską išspręs. Tačiau jis taip pat žmogus ir turi savo limitus.

- Kurios komandos, jūsų manymu, per pirmąjį etapą paliko geriausią įspūdį?

- Vokietija. Labai disciplinuota, be arogancijos, subrendusi komanda.

- Dar prieš čempionatą prognozavote, kad finale žais Argentinos ir Brazilijos rinktinės. Ar savo nuomonės nepakeitėte? Kas yra realiausi pretendentai laimėti čempionų titulą?

- Na, teoriškai Argentinos ir Brazilijos susitikimas dar įmanomas.  Tačiau dabar į pretendentų trejetuką dar įtraukčiau ir vokiečius.

- Aštunfinalyje žais tik šešios Europos komandos. Ar tai reiškia, kad tas faktas, jog čempionatas vyksta Pietų Amerikoje, kitų žemynų komandoms tapo rimtu papildomu koziriu?

- Nemanyčiau, kad tai yra lemiantis faktorius. Visos komandos turėjo laiko aklimatizuotis, priprasti prie vietos klimato, laiko zonų kaitos. Todėl tame ieškoti pasiteisinimų nederėtų. Pažiūrėkime, kiek Pietų Amerikos futbolininkų žaidžia Europoje. Daugelyje komandų būtent jie ir vaidina pagrindinius lyderių vaidmenis. Ne paslaptis, kad Pietų Amerika yra futbolininkų kalvė. Brazilija, Argentina, Kolumbija, Meksika – tai šalys kurios gyvena futbolu. Netvirtinu, kad Senajame žemyne futbolas ne toks populiarus, tačiau pažiūrėkite kiek žmonių, nepaisant krizės, susirenka į vietos čempionatus Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Venesueloje. Tai rodo, kad tame regione šiai sporto šakai skiriamas nepaprastai didelis dėmesys.

- Kuri aštunfinalio pora (Brazilija – Čilė, Kolumbija – Urugvajus, Prancūzia – Nigerija, Vokietija – Alžyras, Nyderlandai – Meksika, Kosta Rika – Graikija, Argentina – Šveicarija, Belgija – JAV) jums yra įdomiausia ir kodėl?

- Visos poros įdomios, neįdomių rungtynių jau nebeliko, gal tokių ir nebuvo. Bet tikrai įsijungsiu Brazilijos ir Čilės mačą. Čilės komanda labai simpatiška, ji tokia kibi, sunku prieš juos žaisti. Bus labai įdomios rungtynės.

- Šiemet ypač daug kalbama apie teisėjų darbą. Sutiktumėte, kad kitų žemynų arbitrai savo kvalifikacija gerokai nusileidžia Europos teisėjams?

- Prisimenu Šveicarijos ir Irano rungtynes bei mačiau kaip teisėjas labai gerai susigaudė keliose situacijose. Pasirodo, jis buvo iš Uzbekistano (red.past. – Ravšanas Irmatovas). Man atrodo klaidų pridarė ir europiečiai, ir teisėjai iš kitų žemynų. Teisėjo kilmė nėra svarbiausias dalykas. Klysti žmogiška, klystame visi – ir azijiečiai, ir juodaodžiai, ir baltaodžiai.

- Ko iš šio čempionato pasimokėte kaip treneris?

- Kiekvienos rungtynės ir kiekvienas čempionatas, ypač tokio lygio, kažką palieka atminty. Stebi ir pamatyti dalykai įsirašo į sąmonę ar pasąmonę, tai išlieka.

- Kurio čempionate dirbančio trenerio braižas jums labiausiai imponuoja?

- Lengviau pasakyti, kurio braižas neimponuoja – tai Čilės trenerio Jorge Sampaoli, kuris visų rungtynių metu straksi ant linijos. Rungtynėse, kurias stebi 50 tūkst. žiūrovų, šokinėti ir šaukti nėra prasmės. Tos instrukcijos dėl didžiulio triukšmo dažniausiai nepasiekia net arčiausiai stovinčių žaidėjų ausų. Tas emocinis teatras… Treneris turi valdytis, kaip jam bebūtų sunku.

- Papasakokite, kaip čempionato rungtynes stebi Edgaras Jankauskas?

- Dažniausiai namuose, kartais su draugais nueiname į barą. Mėgstu žiūrėti per didelį ekraną. Žymiai maloniau žiūrėti, kai vaizdas yra aiškus, pakartojimai. Todėl technologijų progresas labai džiugina. Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, skirtumas akivaizdus. Atkrintamąsias rungtynes ketinu stebėti per lenktą „Samsung“ UHD televizorių, kuris turi futbolui skirtą režimą su specialiai pritaikyta vaizdo raiška, erdviniu garsu ir galimybe pritraukti pasirinktas ekrano sritis. Tad tikiuosi, kad įspūdžiai bus dar geresni. O šiaip esu ramus žiūrovas, nuo sofos nešokinėju.

- Ar stengėtės pamatyti visas pasaulio čempionato rungtynes, net ir tas, kurios vyko vėlai naktį?

- Kad ir kaip bemylėčiau futbolą, visų rungtynių tikrai nežiūriu. Čia panašiai kaip su maistu – net pačių skaniausių patiekalų persivalgyti nėra gerai.

- Gal savo „Trakų“ komandos rytinių treniruočių laiką irgi kiek pakoregavote, kad futbolininkai galėtų pamatyti ir naktinius mačus, kurie vyko 1 ar 4 val. nakties?

- Aš manau, kad futbolininkai tikrai nežiūri rungtynių, kurios prasideda 1val. nakties, bent jau taip tikiuosi. Treniruotė – šventas reikalas.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje kovo 2 d. vyksiančias Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato varžybas „Night of the Jumps“ organizuojanti Lietuvos motociklų sporto federacija atskleidė arenos paruošimo varžyboms detales. Čempionato atidarymo renginys kardinaliai pakeis Kauno „Žalgirio“ arenos vidų.
„Pasiruošimas šiam renginiui gana sudėtingas, nes tai ne tik sporto varžybos, kur dėl pergalės ir gyvybiškai svarbių įskaitos taškų, rizikuodami savo gyvybėmis, varžosi geriausi sportininkai, bet ir įspūdingas šou žiūrovams, kurių į tokias varžybas susirenka sausakimšos arenos. Visi darbai turi būti atlikti nepriekaištingai, nes bet koks nukrypimas nuo instrukcijų, nustatytų reikalavimų neatitikimas pavojingus manevrus atliekančiam sportininkui gali kainuoti labai brangiai – rimtus sužalojimus ar net gyvybę“, – aiškina Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas Virginijus Visockis.
Šiuo metu Kauno prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ yra demonstruojamas specialiai laisvojo stiliaus motokroso varžyboms paruoštas motociklas. Su tokio pat tipo motociklais sportininkai varžysis ir Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame „Night of the Jumps“ renginyje.
Iš viso prieš renginį į areną atkeliaus apie 110 sunkvežimių. Maždaug 70-yje jų bus atvežtas specialus gruntas, kurio arenoje bus išpilta apie 1 500 tonų, t. y. apie 36 tūkst. vidutinio dydžio karučių arba net 720 tūkst. kastuvų. Dar 12-oje sunkvežimių atkeliaus speciali varžybų įranga, rampos ir kitos konstrukcijos, apšvietimo sistemos, motociklai. Kartu atkeliaus ir įranga, skirta motociklininkų stovyklai, kuri bus įrengta prie arenos.
Likus dviem valandoms iki renginio pradžios visi žiūrovai bus kviečiami į specialų „Pit Party“, kur galės apžiūrėti sportininkų motociklus, gauti jų autografus ir su jais pabendrauti.
Areną prestižinio čempionato varžyboms kone dvi paras ruoš patyrusi 25 žmonių komanda. Bus suformuoti du maždaug 5 metrų aukščio nusileidimo kalneliai ir 2–3 rampos šuoliams prie kiekvieno šių kalnelių.
„Tai leis sportininkams šuolius atlikti 8-9 metrų aukštyje, todėl, priešingai nei daugelyje renginių, kuomet veiksmas vyksta ant žemės, kiekvienas motociklininko viražas bus puikiai matomas ir aukščiau sėdintiems žiūrovams – šuolio efektingiausia dalis vyks daugmaž antrame arenos aukšte sėdinčių žiūrovų akių lygyje. „Night of the Jumps“ – vienas tų retų renginių, kai veiksmas vyksta ne tik apačioje, bet ir visoje arenos erdvėje“, – teigia V. Visockis.
Pasak LMSF prezidento, renginys bus puikiai tinkamas visai šeimai ir visiškai saugus – žiūrovų saugumą užtikrins specialūs atitvarai. Be to, čempionato varžybose ne tik griaudės ir „skraidys“ motociklai, bet akis džiugins ir efektingas ugnies šou bei fejerverkų gausa.
Bilietus į Kauno „Žalgirio“ arenoje kovo 2 d. vyksiantį Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato etapą platina „Tiketa“.
Kad būtų užtikrintas sklandus varžybų grafiko laikymasis, Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato organizatoriai turi du vienodus įrangos komplektus. Antrasis komplektas jūriniuose konteineriuose paprastai keliauja į kitus žemynus, pavyzdžiui, Aziją.
Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionatas pradėtas organizuoti dar 2001 metais. 2013-ųjų čempionatą sudarys net 16 etapų, kurie bus surengti trijuose kontinentuose: Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis renginys „Night of the Jumps“ – tai ne tik vienas iš Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso (FMX) čempionato „Grand Prix“, bet ir čempionato atidarymas, kuriame laukiama didžiausių šio sporto žvaigždžių.

Savaitgalį Varėna ruošiasi priimti tūkstančius svečių. Rugsėjo 29 d., šeštadienį, tradicinę „Grybų šventę 2012“ rengiantis ir Europos grybų sostine tituluojamas Dzūkijos miestelis lauks ne tik aistringų grybautojų, susirungsiančių Marcinkonių kaime vyksiančiame grybavimo čempionate savivaldybės mero taurei laimėti.

Varėniškiai parengė ir įspūdingą kultūrinę programą: vyks šokio, teatro, muzikiniai pasirodymai, nestigs tautinio paveldo dzūkiškos virtuvės vaišių, koncertuos Marijonas Mikutavičius ir Donatas Montvydas. Vilniečių ir sostinės svečių laukia ypatinga privilegija – visi traukinių bilietai Vilnius-Varėna ir atgal kainuos 50 proc. pigiau.

Šiais metais grybų čempiontas Varėnoje vyks dešimtą kartą. Laukiama ne tik vietinių, bet ir grybautojų grupių iš Vokietijos, Danijos, Latvijos ir kitų šalių.  Čempionato nugalėtoju tampa daugiausiai grybų pagal svorį surinkęs asmuo. “Šiųmetinė šventė ypatinga – Varėna švenčia 150 metų jubiliejų. 1862 m. nutiesus geležinkelio liniją Sankt-Peterburgas – Varšuva čia pradėjo kurtis jauki geležinkeliečių gyvenvietė. Kaip miškingas kraštas, turime seniausias grybavimo tradicijas, mūsų grybai iškeliauja į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, kur yra labai vertinami. Tad norime plačiau ir garsiau pristatyti savo kraštą tiek lietuviams, tiek užsienio šalių svečiams”, – sakė viena iš „Grybų šventės“ organizatorių Regina Svirskienė.

Tačiau Varėnos apylinkių išskirtinumas – toli gražu ne tik grybai. Marcinkonys, Merkinės, Liškiavos piliakalniai, Vytauto Didžiojo paminklas Perlojos kaime, nuo 1929 m. veikiantis Margionių klojimo teatras, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Aplinkinės vietovės nuo seno garsėja aktyvia kultūrine veikla ir senų dzūkiškų tradicijų  puoselėjimu. Didžiausias kaimas Lietuvoje – Marcinkonys – esantis Varėnos ir Druskininkų pusiaukelyje, garsėja savitais papročiais, unikalia dar nuo prieškario laikų išlikusia architektūra. Kaimą kasmet aplanko daugiau nei 5 tūkst. turistų.

“Marcinkoniečiai ypatingai puoselėja senąsias tradicijas, kurios perduodamos ateities kartoms. Kaimo etnografinis ansamblis gyvuoja  jau 40 metų ir sava tarme atlieka tik šio krašto dainas, tarp atlikėjų yra ir 80-mečių. Grybų šventėje pristatysime Marcinkonių kaimo papročius, dainuosime, virsime tradicinę grybienę“, – sakė Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė.

Valstybinis turizmo departamentas primena, kad į savaitgalines keliones po Lietuvą leistis verta ne tik vasarą. „Lietuva graži visais metų laikais, kiekvienas regionas turi savitų švenčių, tradicijų, apie kurias nenutuokiame, tad keliauti ir pažinti įdomiau nei kaskart likti namuose“, – ragino departamento vadovė Raimonda Balnienė.

Grybų šventės organizatoriai pasirūpino, kad iš sostinės ir aplinkinių vietovių atvykę svečiai namo neskubėtų ir pamatytų visą programą – paskutinis traukinys į Vilnių iš Varėnos išvyks 22.00 val.

Futbolo stadionas, anot olandų rašytojo, yra vieta, kur leidžiama išreikšti jausmus, kurie anapus stadiono ribų netoleruojami.

Prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas teigia, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa yra statoma ant sekuliaraus dekalogo pamatų. Šis dekalogas liepia atmesti sukompromituotus nacionalizmo dievus, atsisakyti jėgos naudojimo politikoje bei suvereniteto ir mėgautis bendradarbiavimu. Tačiau sportas yra viena tų sričių, kuriose į politines paraštes ištremti bandomas nacionalizmas randa savo nišą. Tai pastebima ir per Lenkijoje bei Ukrainoje vykstantį Europos futbolo čempionatą.

Futbolas – ritualizuotas karas

„Futbolas yra beprotybės forma“, – teigia olandų rašytojas Leonas de Winteris. Tai galima teigti dėl to, kad, pasak autoriaus, rungtynių metu yra toleruojami veiksmai, kurie kasdieniame gyvenime laikomi nenormaliais ar net smerktinais. Futbolas, L.de Winterio pastebėjimu, yra ritualizuotas karas. Sporto dvikovos aktualizuoja istorinę atmintį, padeda prisiminti senas nuoskaudas, pažeminimus ar pergales. Pergalė aikštėje gali tapti pagrindu nacionaliniam triumfui, o pralaimėjimas – visuotinei nevilčiai. Kad tuo įsitikintume, pažvelkime į dvejas šio Europos čempionato rungtynes – Nyderlandų ir Vokietijos bei Lenkijos ir Rusijos akistatą.

Olandų ir vokiečių dvikovos laikomos vienomis įdomiausių, principingiausių ir kartais net aršiausių visame futbolo pasaulyje. Tiesa, šiųmetė dvikova sirgalius turėjo šiek tiek nuvilti dėl to, kad turėdami tuntą talentingų žaidėjų Nyderlandai taip ir nesugebėjo iš jų nulipdyti vieningos ir darniai veikiančios komandos. Tai lėmė, kad vokiečiai „oranžinius“ įveikė gana lengvai ir be didesnės intrigos. Tačiau abiejų ekipų dvikovų istorija – itin turtinga.

L.de Winteris teigia, kad nuožmi konkurencija tarp šių šalių futbolo vienuolikių yra Antrojo pasaulinio karo pasekmė. „Olandai negali atleisti vokiečiams už tai, kad šie okupavo jų šalį“, – savaitraščiui „Der Spiegel“ teigė rašytojas. Nuo to laiko vokiečiai tapo principiniais olandų varžovais. Šių dvikovų reikšmę rodo vien faktas, kad Nyderlandų muziejuose yra įrengta net 18 nuolatinių ekspozicijų, pasakojančių apie futbolo mūšius, vykusius tarp olandų ir vokiečių.

„Futbolo esmė nėra nuostabūs perdavimai ar spindintys marškinėliai. Tai – mūšis. Visa kita galite pamiršti“, – teigė L.de Winteris. Jo žodžiais, futbolas yra tarsi ritualizuotas karas, kuris pakeičia tikrą ginkluotą karą. Ritualizuoto karo metu taip pat siekiama nugalėti priešininką, jį sutrypti, tačiau visa tai įvelkama į civilizuotą, taisyklių susaistytą apdarą.

Olandų ir vokiečių priešprieša futbolo aikštėje prasidėjo 1974 m. Tuomet Rinuso Michelso vadovaujami olandai pasaulio čempionato finale pralaimėjo Vakarų Vokietijai. Tai buvo pirmoji ekipų akistata nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Emocijų tose rungtynėse netrūko, o po mačo olandų futbolininkas Wimas van Hanegemas atsisakė dalyvauti bendrame komandų pobūvyje. Olandas jautė nuoskaudą, nes nacistinės okupacijos metais žuvo jo tėvas, sesuo ir du broliai. „Aš nemėgstu vokiečių, aš jų nekenčiu. Jie nužudė mano šeimą“, – tuomet teigė W.van Hanegemas.

Kitos akistatos teko laukti iki pat 1988 m., kai abi vienuolikės surėmė ginklus Europos čempionato pusfinalyje. Tai buvo olandų triumfo valanda. Po savo tėvynainių pergalės 2:1 net 9 mln. olandų, maždaug 60 proc. visų gyventojų, išėjo į gatves. Tai buvo pats didžiausias masinis susibūrimas nuo pat šalies išlaisvinimo. „1940 metais atėjo jie. 1988 metais atėjome mes“, – skandavo minia. „Kerštas“, – taip rungtynes tada pakomentavo R.Michelsas.

Dar viena dvikova tarp šių komandų įvyko 1990 m. Pagrindiniais jos herojais tapo vokietis Rudi Volteris ir olandas Frankas Rijkaardas. Abu jie susitikimo nebaigė gavę po raudoną kortelę, o olandas net dukart spjovė vokiečiui į plaukus.

Per šiųmetę dvikovą panašių incidentų išvengta, tačiau olandų ir vokiečių priešiškumas futbolo aikštėje tikrai niekur nedingo.

„Čia yra Rusija“

Ne ką mažiau dėmesio šiame Europos čempionate sulaukė ir Rusijos bei Lenkijos dvikova. Įdomu tai, kad susitikimas vyko Varšuvos nacionaliniame stadione, kuris įrengtas praktiškai toje pačioje vietoje, iš kurios sovietų kariai 1944 m. stebėjo, kaip naciai brutaliai malšina Varšuvos sukilimą. Natūralu, kad prieš rungtynes netrūko istorinių aliuzijų į daug amžių tarp šių valstybių vykusias kovas.

Bulvarinis dienraštis „Super Express“ prieš susitikimą rašė, kad lenkų futbolininkai pakartos 1920 m. įvykusį „Stebuklą prie Vyslos“, kai lenkų legionai nugalėjo raudonąją armiją.

Rusijos futbolo federacijos prezidentas Sergejus Fursenka bandė atriboti futbolą nuo politikos. Jis kartu su treneriu Dicku Advocaatu prieš rungtynes Rusijos vardu padėjo vainiką prie Smolensko aviakatastrofos aukoms atminti skirto memorialo. Tačiau sirgaliams šis pavyzdys buvo nė motais: prieš rungtynes surengtos eitynės Rusijos dienai paminėti, stadione išskleista vėliava su užrašu „Čia yra Rusija“ ir muštynės su lenkų futbolo chuliganais bei policija akivaizdžiai rodo, kad futbolą ir politiką atskirti labai sunku.

Be abejonės, vienas įsimintiniausią 2011 m. įvykių – Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas.

Tądien, kai nuo Lietuvos ir Makedonijos krepšininkų dvikovos akių neatitraukė net krepšiniu nesidomintys tautiečiai, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas tam neturėjo laiko. „Mačiau tik varžybų atkarpą. Supratau, kad mūsiškiams blogai“, – prisimena M.Špokas.
Europos čempionato pagrindinis organizatorius prisipažįsta čempionato metu neturėjęs kada pasimėgauti krepšiniu ir priduria: „Gaila, kad nelaimėjome medalių.“
Tačiau tai, kad likome be medalių, buvo vienas iš nedaugelio čempionato nusivylimų. Tiesa, tikėtasi sulaukti daugiau svečių, bet dėl to kaltas ne organizacinis komitetas, o mūsų viešbučių lupikavimas ir turizmo organizatorių vangumas. O kas priklausė nuo organizacinio komiteto, sulaukė aukščiausių įvertinimų. „Pagal finansinius ir žmogiškuosius išteklius padarėme daugiau, nei leido mūsų galimybės“, – nesikuklina M.Špokas.
Kuklintis tikrai nėra reikalo: organizatoriams dėkojo ir žarstė komplimentus FIBA, o „Eurobasket 2013“ šeimininkai slovėnai stebėjosi, kaip Lietuvai pavyko pastatyti tokias arenas ir taip sklandžiai suorganizuoti tokį didelį Europos krepšinio čempionatą, kuriame pirmąkart dalyvavo ne šešiolika, kaip būdavo lig šiol, o 24 komandos.

Valstybė uždirbo 2 mln. Lt
Europos vyrų krepšinio čempionatas ne tik visą Lietuvą užkrėtė oranžiniu virusu, ne tik suteikė galimybę pamatyti didžiausias krepšinio žvaigždes. „Vyriausybei per PVM sugrįžo 2 mln. Lt daugiau, nei ji įdėjo į čempionato organizavimą. O kur dar pridėtinė vertė – „EuroBasket 2011“ padidino mūsų šalies žinomumą, pagerino įvaizdį, krepšininkai ir čempionato svečiai buvo nustebinti arenomis, kurios toliau funkcionuoja, nors dažnai, pastatytos specialiai renginiui, pavyzdžiui, olimpiadoms, jos nugriaunamos“, – privalumus vardija M.Špokas. „EuroBasket 2011“ vyr. organizatorius džiaugiasi, kad Vyriausybei, savivaldybėms ir organizaciniam komitetui pavyko dirbti vieningai.
Dar vienas išskirtinis pavyzdys: būdamas nevalstybinė įstaiga, organizacinis komitetas pirko prekes ir paslaugas viešųjų pirkimų būdu, kad visuomenė matytų, jog stengiamasi lėšas naudoti taupiai ir skaidriai. „Beje, visos lėšos liko Lietuvoje, nes prekės ir paslaugos pirktos iš Lietuvos įmonių, o PVM papildė valstybės biudžetą“, – pabrėžia M.Špokas.
Jis taip pat primena, kad krepšinio varžybos sudarė tik 10–15 proc. „EuroBasket 2011“, nes tai buvo didžiulis renginys su daugeliu komponentų: IT tarnyba, apsauga, savanoriais, svečiais, su daug kitų renginių net šešiuose miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. O M.Špokui teko būti lyg viso šio didžiulio skirtingų instrumentų orkestro dirigentu.

Plaukikas šalia krepšinio aikštelės
36-erių metų M.Špokas – ir pats nemažai pasiekęs sporto arenose, tačiau ne krepšinio aikštelėje. 1996-aisiais jis netgi dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse ir užėmė 28-ą vietą plaukimo nugara rungties 100 m distancijoje. Dabar M.Špokas žaidžia vandensvydį, bet tikru čempionu tapo sporto vadybos srityje. Jis – Liono universiteto sporto organizacijų valdymo ir administravimo specialybės magistras. Yra dirbęs LKKA sporto centro direktoriumi ir komercinės grupės vadovu, Lietuvos krepšinio federacijos projektų vadovu, moterų ir vyrų Lietuvos krepšinio rinktinėse, buvo Lietuvos nacionalinės komandos administratorius 2008 m. Pekino olimpiadoje, Europos šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių čempionatų Lietuvoje 2009 ir 2010 m. direktorius.
Visų „EuroBasket 2011“ nuopelnų M.Špokas sau neprisiima. „Subūrėme puikią organizacinę komandą“, – giria savo kolegas. Šiuo metu kaip tik eina į pabaigą įmonės, organizavusios čempionatą, uždarymo darbai, rengiamos paskutinės ataskaitos. M.Špokas sako turįs planų, kur toliau panaudoti savo žinias ir patirtį visuomenės labui. Jis džiaugiasi, kad „EuroBasket 2011“ organizacinės komandos patarimai dabar praverčia Užsienio reikalų ministerijai besirengiant Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m.

Apie „EuroBasket 2011“ skaičiais
Tiesioginės pajamos – 34,8 mln. Lt, išlaidos – per 32,5 mln. Lt.
Valstybė čempionatui surengti skyrė 9,8 mln. Lt, o į biudžetą per PVM grįžo 11,8 mln. Lt.
Parduota 158 tūkst. bilietų – 75 proc. buvusių rinkoje (per 2007 m. čempionatą Ispanijoje – apie 50 proc.).
Rungtynes arenose stebėjo 135 tūkst. vietinių žiūrovų, o pramogų zonose – 120 tūkst.
Lietuvoje apsilankė per 20 tūkst. svečių iš užsienio.
90 tiesioginių televizijos transliacijų buvo matomos 150-yje šalių.
„EuroBasket 2011“ talkino apie 1,5 tūkst. savanorių.
Saugumu rūpinosi beveik 4 tūkst. žmonių iš privačių saugos tarnybų, policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Radiacijos saugos centro ir operatyvinių tarnybų.
Akredituota 1,3 tūkst. žiniasklaidos atstovų.
Čempione, kaip ir prieš dvejus metus, tapo Ispanija, Lietuva liko penkta.
Šaltinis: „EuroBasket 2011“

Citata
M.Špokas: „Pagal finansinius ir žmogiškuosius išteklius padarėme daugiau, nei leido mūsų galimybės.“

149 dienas NBA (Angl. National Basketball Association, NBA) lygą kaustęs lokautas baigėsi. Per Kalėdas pajėgiausi pasaulio krepšininkai ir vėl iš bėgs į aikšteles ir įspūdingu žaidimu džiugins milijonus sirgalių.

Komandos tuo tarpu pradės eilinį žygį link vietos atkrintamosiose varžybose ir galimybės kovoti dėl čempionų žiedų.
Bet ar tikrai reguliarusis NBA sezonas yra tik geriausių planetos krepšininkų šou, labiau skirtas krepšinio sirgaliams? Ar tai tik 82 rungtynių maratonas, kurio finišą komandos privalo pasiekti, norėdamos startuoti atkrintamosiose varžybose (Į atkrintamąsias varžybas patenka tik po 8 Rytų ir Vakarų konferencijų komandas – Aut. past.)? O gal pergalės reguliariajame sezone suteikia komandoms daugiau nei galimybę įsirašyti dar vieną „W“ (Angl. Win) į savo sąskaitą ir namų aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose? Atsakymas toliau.
Nugalėtojų kelias
Nuo NBA ir Amerikos krepšinio asociacijos (Angl. American Basketball Association, ABA) susijungimo 1976 m. sužaisti jau 35 stipriausios pasaulio krepšinio lygos sezonai. Absoliučių lygos čempionų taurė per tą laiką aplankė 12 skirtingų miestų. Reguliariojo sezono nugalėtojų titulą per tą patį laiką bent po kartą iškovojo 14 ekipų. Ar egzistuoja ryšys tarp šių čempionų titulų?
Taip. Net 16 kartų per 35 sezonus stipriausia reguliariojo sezono komanda vėliau įveikė savo varžovus ketvirtfinalyje, pusfinalyje, konferencijos finale ir, galiausiai, didžiajame finale bei tapo lygos čempionais. Taigi tikimybė, kad geriausia reguliariojo sezono ekipa triumfuos ir didžiajame finale yra beveik 1 iš 2 (45,7 proc.). Pripažinkime, tai yra daug.
Dažniausiai tokiu keliu čempionų žiedus iškovodavo Čikagos „Bulls“ bei Bostono „Celtics“ ekipos, atitinkamai, 5 ir 4 kartus, o taip pat Los Andželo „Lakers“ (3 kartai) bei San Antonijaus „Spurs“ (2 kartai) krepšininkai.
Kadangi NBA nustatomi ne tik absoliutūs lygos, reguliariojo sezono, bet ir atskiri Rytų bei Vakarų konferencijų nugalėtojai, pažvelkime ir į jų statistiką. Reguliariojo sezono čempionai automatiškai yra ir kažkurios konferencijos nugalėtojai, todėl 16 absoliučių nugalėtųjų titulų konferencijos čempionams jau turime. Pasirodo, kad stipriausia konferencijos komanda po reguliariojo sezono, net ir nepasiekusi absoliučiai geriausio rezultato lygoje, vėliau vis tiek triumfavo atkrintamosiose varžybose dar 7 kartus. Taigi – net 23 absoliučių nugalėtojų titulai per 35 sezonus (65,7 proc.).
Tiems, kas šį straipsnį skaito tik norėdami sužinoti, kokia ta papildoma reguliariojo sezono NBA reikšmė, jau dabar galiu atsakyti – čempioniškas žaidimas 82 rungtynių maratone net 2 atvejais iš 3 komandas daugiau ar mažiau vingiuotu keliu nuveda link svarbiausio sezono trofėjaus – NBA čempionų žiedų. Dabar, matyt, būtų pats laikas pataisyti ir straipsnio pavadinimą – „(Ne)“ reikėtų išbraukti.

Ankstyvos čempionų atostogos
Visos taisyklės turi išimčių. Kartais išimtys būna itin didelės. Kartais geriausios NBA reguliariojo sezono komandos iš kovos dėl čempionų žiedų pasitraukia jau po pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo. Tiksliau, ne kartais, o keturis kartus.
1993–1994 m. pirmenybėse po trijų iš eilės iškovotų čempiono žiedų iš krepšinio, kaip vėliau paaiškėjo, laikinai pasitraukus geriausiu visų laikų krepšininku tituluojam Michaelui Jordanui, reguliariojo sezono metu atrodė, kad niekas negalės sulaikyti Sietlo „SuperSonics“ ekipos. Shawno Kempo ir Gary Paytono vedama ekipa per 82 mačus iškovojo 63 pergales ir užtikrintai tapo ne tik Vakarų konferencijos, bet ir visos lygos nugalėtojais. Tačiau sulaikė. Jau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Sietlo krepšininkus po 5 varžybų serijos rezultatu 2:3 (Tuo metu pirmajame atkrintamųjų varžybų ture buvo žaidžiama iki 3 pergalių. – Aut. past.) įveikė Denverio „Nuggets“ (42 pergalės ir 8 vieta Vakarų konferencijoje).
Anksti atostogos prasidėjo ir geriausiai 2006–2007 m. reguliariojo NBA sezono ekipai Dalaso „Mavericks“. Net 67 kartus per 82 susitikimus triumfavusius Dalaso krepšininkus, savo gretose turinčius naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku (Angl. Most Valuable Player, MVP) pripažintą vokietį Dirką Nowitzkį, likimas pirmajame atkrintamųjų varžybų etape suvedė su Oklendo „Warriors“. Komanda, kuri reguliariajame sezone iškovojo net 25 pergalėmis mažiau, komanda, kuriai „Mavericks“ reguliariajame sezone nusileido visus 3 kartus… Nerado pergalės recepto Dalaso klubas ir atkrintamosiose varžybose – serija iki 4 pergalių pralaimėta 2:4.
Iki pat paskutinių 2010–2011 m. reguliariojo sezono rungtynių atrodė, kad San Antonijaus „didysis trejetas“ – Timas Duncanas, Emanuelis Ginobili ir Tony Parkeris – atves „Spurs“ link geriausios reguliariojo sezono komandos titulo ir taip aukšta nata pradės kovą atkrintamosiose varžybose dėl dar vieno čempionų žiedų komplekto. Deja, paskutinę reguliariojo sezono dieną San Antonijaus krepšininkus aplenkė Rytų konferencijos nugalėtojai Čikagos „Bulls“, o dar labiau „Spurs“ nepasisekė taip įprastose atkrintamose varžybose (San Antonijaus ekipa į atkrintamąsias varžybas patenka jau 14 sezonų iš eilės. – Aut. past.). Vakarų konferencijos reguliariojo sezono čempionus rezultatu 2:4 jau pirmame etape eliminavo Memfio „Grizzlies“ krepšininkai.
„Spurs“ ekipa nebuvo pirmoji konferencijos nugalėtoja, netolimoje praeityje pasirodymą atkrintamosiose varžybose baigusi jau pirmajame jų etape. 1998–1999 m. pirmenybėse toks pats likimas ištiko ir Rytų konferencijos reguliariajame sezone daugiausiai pergalių iškovojusią Majamio „Heat“. Majamio krepšininkus po atkaklios kovos eliminavo Niujorko „Knicks“. Niujorko klubą netrukus atsiminsime ir dar kartą…

Mažieji čempionai
Rašydamas straipsnio įžangą ne veltui paminėjau sutrumpinto reguliariojo sezono galimybę. Tokia situacija NBA jau yra buvusi, kai prieš 1998–1999 m. sezoną lygą taip pat buvo sukaustęs lokautas (Lokautas truko 191 dieną, komandų savininkai ir žaidėjai susitarimą pasiekė tik 1999 m. sausio 18 d. – Aut. past.). Komandų savininkams ir žaidėjams pagaliau pasiekus susitarimą, reguliariojo sezono maratonas buvo sutrumpintas iki 50 rungtynių.
Sutrumpintą ir tik 1999 m. prasidėjusį sezoną vangiai pradėjusi (vos 6 pergalės per 14 rungtynių) San Antonijaus „Spurs“ ekipa finišavo laimėdama 12 iš paskutinių 13 susitikimų ir kartu su Jutos „Jazz“ klubu pasidalino tiek geriausios Vakarų konferencijos, tiek ir visos NBA reguliariojo sezono komandos titulą. Nesumažino apsukų San Antonijaus krepšininkai ir atkrintamosios varžybose, kur per 17 susitikimų varžovams nusileido vos 2 kartus, finale nušlavė jau ir taip didžiulę staigmeną pateikusią Niujorko „Knikcs“ (Niujorko ekipa 1998–1999 m. sezone tapo pirmąja komanda lygos istorijoje, reguliariajame sezone užėmusia vos 8 vietą savo konferencijoje, tačiau sugebėjusia prasimušti į didįjį finalą. – Aut. past.) bei pelnytai tapo absoliučiais lygos čempionais, taip pakartodami straipsnyje surastą „nugalėtojų kelią“.

Istorija palanki Čikagai
Tyrimą ieškodamas ryšio tarp komandos rezultatų reguliariajame sezone ir jos galimybių triumfuoti didžiajame finale atlikau dar prieš 2010–2011 m. NBA pirmenybių reguliariojo sezono pabaigą, todėl itin įdėmiai sekiau galingą Čikagos „Bulls“ krepšininkų spurtą sezono pabaigoje ir jų kovą dėl, pirmiausiai, stipriausios Rytų konferencijos, o vėliau ir visos lygos ekipos vardo. Žinojau, kad legendinio M. Jordano vedama Čikagos ekipa pakeliui link 6 savo čempionų žiedų net 5 kartus iškovojo ir daugiausiai pergalių 82 rungtynių reguliariojo sezono maratone. Ramybės nedavė klausimas, ar naujajai „Bulls“ žvaigždei Derrickui Rose‘ui su kompanija pavyks pratęsti šią Čikagos tradiciją.
62 pergalės leido „Bulls“ krepšininkams po reguliariojo sezono įsitvirtinti pirmoje Rytų konferencijos vietoje bei aplenkti visus varžovus ir kovoje dėl absoliučiai geriausios lygos komandos vardo po 82 susitikimų. Namų aikštės pranašumą užsitikrinusi Čikagos ekipa pirmajame atkrintamųjų varžybų rate nesunkiai susidorojo su Indianos „Pacers“, o konferencijos pusfinalyje rezultatu 4:2 įveikė ir Atlantos „Hawks“ krepšininkus. Dar vienas čempioniškas žygis atrodė vis realesnis, tačiau konferencijos finale „Bulls“ laukė susitikimas su ambicijų pasimatuoti čempionų žiedus nuo pat sezono pradžios neslėpusiais Majamio „Heat“.
Susitikimas tapo lemtingas. Čikagos krepšininkai nesugebėjo pasipriešinti Majamio ekipai su dukart naudingiausiu lygos krepšininku LeBronu Jamesu ir vieną čempiono žiedą jau turinčiu Dwyane‘u Wade‘u priešakyje. Serija pralaimėta 4:1. D. Rose‘ui teks laukti kito šanso papildyti „Bulls“ titulų kolekciją.

Namų aikštės pranašumas

Atkrintamosiose varžybose susitinkant dviem komandoms namų aikštės pranašumas suteikiamas tai, kuri reguliariajame sezone iškovojo daugiau pergalių. Tai reiškia, kad geriausia lygos ekipa namų aikštės pranašumą turi visuose atkrintamųjų varžybų etapuose, konferencijos nugalėtojai – kovodami su savo konferencijos komandomis, antra geriausia konferencijos komanda – pirmuose dviejuose atkrintamųjų varžymų etapuose ir t.t. 5–8 vietas po reguliariojo sezono savo konferencijoje užėmusios ekipos svarbiausiose kovose galimybės remtis savo aikštės pranašumu neturi galimybės.
Tad kiek svarbus savos aikštės pranašumas komandai, pradedančiai kovą dėl čempionų žiedų atkrintamosiose varžybose? Pasirodo, itin svarbus. Per pastaruosius 35 sezonus net 34 kartus absoliučia lygos nugalėtoja tapdavo komanda, turėjusi namų aikštės pranašumą bent pirmajame atkrintamųjų varžybų etape. Būsimi NBA čempionai savo sienų persvara galėjo naudotis ir konferencijos pusfinalyje net 29 kartus per minėtas 35 pirmenybes.
Ta vienintele komanda, sugebėjusia triumfuoti didžiajame finale neturint namų aikštės persvaros nė viename atkrintamųjų varžybų etape, tapo Hiustono „Rockets“. Vos prieš metus iškovoję pirmąjį savo trofėjų (1993–1994 m. sezone „Rockets“ pirmą kartą komandos istorijoje tapo NBA čempionais. – Aut. past.), 1994–1995 m. pirmenybių reguliariajame sezone Hiustono krepšininkai nedemonstravo čempioniško žaidimo, iškovojo vos 47 pergales ir galutinėje Vakarų konferencijos rikiuotėje liko tik šešti. Tai nesutrukdė patyrusių, tačiau dar puikiai rungtyniaujančių Hakeemo Olajuwono ir Clyde‘o Drexlerio vedamai „Rockets“ įveikti galingas Jutos „Jazz“, Fynikso „Suns“ ir absoliučiai geriausią reguliariojo sezono komandą San Antonijaus „Spurs“ Vakarų konferencijoje, o po to ir Orlando „Magic“ didžiajame finale bei parvežti į Hiustoną antrąją čempionų taurę iš eilės.
Dabar jau aišku, kad 2011–2012 m. sezone 30-čiai lygos komandų teks įveikti 16 susitikimų trumpesnį 66 rungtynių maratoną. Galime net neabejoti, kad ir būdamas trumpesnis nei įprastai jis ir vėl užkariaus milijonų krepšinio sirgalių dėmesį nuo pirmojo ginčo kamuolio iki paskutinių rungtynių finalinės sirenos. Ir tada žiūrėdami į pergalių grafą turnyrinėje lentelėje nepamirškim, kokia visgi didelė pergalių reguliariojo sezono maratone svarba.

sambo1

Lapkričio 11–13 d. Lietuvoje vyks jubiliejinis 35-asis kasmetinis pasaulio sambo čempionatas. Jame dalyvaus per 400 sportininkų iš 60 pasaulio šalių, tarp jų bus ir 28 lietuviai.
Nors prieš dvejus metus Lietuvai surengti patikėtą čempionatą gerokai užgožė šiemet svarbiausiu sporto renginiu tapęs Europos krepšinio čempionatas, tačiau Lietuvos sambo federacijos prezidentas Eduardas Rudas neabejoja, kad ir sambo čempionatas taps svarbiu Lietuvai sporto įvykiu.
„Tai gali būti rekordinis sambo čempionatas, nes tiek dalyvių, kiek laukiame Vilniaus „Siemens“ arenoje, iki šiol nėra buvę“, – pabrėžia E.Rudas. Jis teigia, kad šis sportas tampa vis populiaresnis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vilniuje vyksiantį sambo čempionatą transliuos Europos, Azijos ir Pietų Amerikos televizijos.
Priminsime, kad šio sporto favoritais laikomi Rusijos sportininkai, tačiau lietuviai šiame sporte irgi yra iškovoję nemažai pergalių, tarp kurių ir 6 aukso medaliai pasaulio čempionatuose. Štai šiemet čempionate irgi dalyvausiantis Sergejus Grečicha auksą iškovojo 2007 ir 2009 m., o prieš metus Taškente – sidabrą. 2004 m. pasaulio sambo pirmenybių auksas atiteko Ievai Klimašauskienei, kuri po Vilniuje šiemet vyksiančio čempionato su didžiuoju sportu ketina atsisveikinti. Daug tikimasi ir iš Europos ir Pasaulio prizininkės imtynininkės Santos Pakenytės.

Į Europos krepšinio čempionatą suplūsiančių užsieniečių nekantriai laukia Lietuvos taksistai.

Nors taksi bendrovių vadovai tvirtina, kad kainos per čempionatą nekils, taksi vairuotojai leidžia suprasti, kad užsieniečiai piniginę turės pakratyti gerokai labiau nei vietos gyventojai. Vienas taksi vairuotojas “Veido” žurnalistei pasakojo, kad Europos čempionato laukia tarsi Kalėdų, o pasiteiravus, ar tuo metu kils kainos, nė neketino slėpti savo užmačių: “Jums tai ne, bet užsieniečiams labai kils.”
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento l.e. vedėjo pavaduotojo pareigas Algirdas Šešelgis tvirtino, kad jau pradėtas taksistų tikrinimas, kuris dar labiau sustiprės čempionato metu. “Mūsų vyrai su policijos pareigūnais važinėja ir labai griežtai tikrina taksi automobilius – ar nedirba nelegalūs taksistai, ar turi visus reikiamus dokumentus, jei yra keleivis, ar įjungtas taksometras. Tikrinimai ypač bus sustiprinti čempionato metu”, – pabrėžė A.Šešelgis.
Kita vertus, A.Šešelgis pripažino, kad tokie patikrinimai negali užkirsti kelio nesąžiningiems vairuotojams, kurie svečius iš užsienio iki nurodytos vietos vežioja ratais ir nulupa trigubai didesnę sumą nei turėtų. “Mūsų šita situacija tikrai netenkina. Taksi klausimą Vilniaus mieste reikėtų spręsti iš esmės ir įvesti prievolę turėti fiskalinius aparatus. Vyriausybė turėtų pasiryžti priimti sprendimus, kurie seniai paruošti”, – mano savivaldybės atstovas.

Nors tokio lygio sporto varžybos, kaip šią savaitę po 72-ejų metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, – neįkainojamas džiaugsmas sirgaliams ir šansas valstybei pagerinti įvaizdį, vis dėlto kainą jis turi.

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų, kaip ir visų būsimų pajamų, praktiškai neįmanoma. Ar prieš čempionatą išasfaltuota seniai to laukusi gatvė prie jau veikiančios sporto arenos – priskaičiuotinos išlaidos? O kaip įvertinti finansinę naudą valstybei už reklamą stambiausioje pasaulio žiniasklaidoje? Tačiau pasaulio sporto vadybos ir ekonomikos ekspertai seniai visa tai “konvertuoja” į pinigus ir kruopščiai skaičiuoja didžiųjų sporto turnyrų ekonominę naudą ar, retesniais atvejais, nuostolius.
O koks prognozuojamas “EuroBasket 2011″ finansinis balansas Lietuvos biudžete?

Pasirengimui – šimtai milijonų
Du skaičiai palyginimui: 25 mln. Lt ir per 60 mln. eurų, kas tolygu per 207,2 mln. Lt, – Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje organizavimo biudžetas per aštuonis kartus menkesnis nei pernai Turkijoje vykusio pasaulio čempionato, nors abiejuose varžosi tiek pat – po 24 rinktines. “Minimalus biudžetas – maksimalus rezultatas”, – tokiu šūkiu vadovaujasi “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.
Kaip įmanoma to pasiekti? “Turime stebėtinai didelių žmogiškųjų išteklių”, – didžiuojasi čempionato vyr. organizatorius.
“EuroBasket 2011″ jis prilygina mini olimpiadai – tai tris savaites trunkantis renginys, susidedantis iš daugybės komponentų. “Krepšinis užima vos 10–15 proc. Rūpinamės aštuoniolika skirtingų sričių: informacinėmis technologijomis (IT), saugumu, savanoriais, maitinimu, transportu, apgyvendinimu, pramogų zonomis, kokių niekur dar nebuvo”, – vardija M.Špokas.
Žinoma, negalime, kaip pernai turkai, komandas nemokamai atsiskraidinti į čempionatą. O valstybės skirtų 9,8 mln. Lt užtektų vien saugumui ir IT. Kiti pinigai – iš bilietų pardavimo ir verslo parama. Kiek išgalėdami stengėsi ir miestai “EuroBasket 2011″ šeimininkai.
Bet tai tik išlaidų ledkalnio viršūnė: nuo pat 2004 m., kai Lietuvai patikėta teisė organizuoti “EuroBasket 2011″, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų tam ėmė kapsėti milijonai. Jau už pačią teisę rengti čempionatą “FIBA Europe” teko sumokėti 3 mln. eurų. O kur dar penkių naujų arenų statyba ir Alytaus arenos rekonstrukcija. Kaip informavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus patarėja Agnė Urbonaitė, ES struktūrinių fondų lėšų dalis arenų statyboje – apie 220 mln. Lt – beveik dvigubai didesnė nei valstybės skirtos lėšos per Valstybės investicijų programą, nors ir valstybė Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio arenoms statyti skyrė 120,7 mln. Lt, milijonus skyrė ir savivaldybės. Šešiaženkles sumas kainavo ir infrastruktūra.
Maža to, koncesiniu pagrindu statytoms arenoms savivaldybės įsipareigojo dar keliolika metų mokėti po maždaug 2 mln. Lt. Nors yra išimčių: AB Klaipėdos arena laimėjo konkursą, įsipareigodama areną išlaikyti savo lėšomis, iš savivaldybės neimdama nė lito.
Savivaldybės, kurios tapo čempionato šeimininkėmis, turėjo nemažų išlaidų ir rengdamosi čempionatui. Pavyzdžiui, Vilnius čempionatui organizuoti skyrė 3 mln. Lt, Šiaulių arenoje įrengtos darbo vietos žurnalistams bei TV transliacijoms, papildomos saugos kameros bei kt. Šiaulių savivaldybei kainavo 500 tūkst. Lt. O kur dar išlaidos, susijusios su papildomu gatvių ir šaligatvių remontu, šienavimu, rodyklių įrengimu, gėlėmis ir pan.
Viską sudėjus susidaro suma. Ar ne per brangus Lietuvai tokio stambaus renginio šeimininkės vaidmuo? Ir kokia šios sumos dalis – negrąžinamas mokestis už neeilinį reginį, o kiek milijonų – ilgalaikės atsiperkančios investicijos?

Išlaidos ar atsipirksiančios investicijos

“Iš 9,8 mln. Lt, skirtų čempionatui organizuoti, į valstybės biudžetą per PVM mokestį 3 mln. Lt jau sugrįžo”, – teigia organizacinio komiteto buhalterė Jolanta Mikulėnienė. Iki čempionato pabaigos valstybės biudžetas bus beveik susigrąžinęs savo įnašą į “EuroBasket” organizacinio komiteto biudžetą.
Be to, čempionato organizacinis komitetas prognozuoja, kad sulauksime apie 30 tūkst. svečių iš užsienio – krepšininkų, kito čempionato personalo, sirgalių, žurnalistų. Per “EuroBasket 2009″ Lenkijoje sulaukta 25 tūkstančių, bet tuomet varžėsi 16 komandų, o šiemet – dvidešimt keturios. Lietuvoje kiekvienas svečias turėtų praleisti vidutiniškai penkias–septynias dienas. Turizmo departamento skaičiavimais, užsienio turistas Lietuvoje vidutiniškai per dieną išleidžia 244,9 Lt.
Atmetęs organizacinio komiteto padengiamas komandų ir jas lydinčių asmenų išlaidas, bet skaičiuodamas, kad sirgaliai – išlaidūs turistai, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas planuoja, kad užsienio turistai Lietuvoje už prekes ir paslaugas viešbučiuose, restoranuose, baruose, parduotuvėse sumokės mažiausiai 100 mln. Lt. Prie to verta pridėti dar kokius 10 mln. Lt, nes tautiečiai neabejotinai tas tris savaites daugiau išlaidaus, bent jau alui prie televizoriaus ir trispalvėms negailėdami. Jei išsipildytų optimistinės prognozės – tai dar per 20 mln. PVM mokesčio į biudžetą.
“Bet tai nerealu”, – likus penkioms dienoms iki čempionato pradžios apie jo organizatorių prognozuojamus užsienio svečių srautus sako “EuroBasket 2011″ oficialaus kelionių organizatoriaus “Saitas Group” valdybos pirmininkas Robertas Rukaitis. Jo prognozėmis, organizuotoms sirgalių grupėms kol kas galioja pesimistinis scenarijus – tūkstantis svečių kiekvieną dieną, o optimistinį – trys tūkstančiai – galima pamiršti.
Dar aktualesnis klausimas – ar tikrai Lietuvai atsipirks didžioji investicija į arenas. “Lietuva nėra tokia turtinga kaip Kinija, kad jas pastatytų, o po varžybų demontuotų. Bet nereikia žiūrėti į jas kaip į monstrus, skirtus tik krepšiniui, – tai daugiafunkciai kompleksai. Kiekvienas turi verslo planų ir turi išsilaikyti”, – įsitikinęs M.Špokas. Be renginių, juose vyksta kasdienis gyvenimas – dalis patalpų nuomojamos, jose įsikuria sporto mokyklos.
Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Mykolas Kačkanas primena ilgą ir lamingą Kauno sporto halės gyvenimą nuo pat 1939 m. Europos krepšinio čempionato. Į pensiją Halei dar anksti – dabar svarstoma, gal jai tapti Kūno kultūros akademijos baze, gal futbolo stadiono komplekso dalimi.
Kūno kultūros akademijos Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros doc. dr. Vilma Čingienė pripažįsta: “Stambūs infrastruktūriniai sporto statiniai – be abejo, problema. Tolesnis jų išlaikymas priklausys nuo vadybinių gebėjimų, visuomenės savimonės, politinių sprendimų. Bet negi geriau nieko nestatyti ir būti tokiems “išskirtiniams” Europoje, kokie esame futbolo srityje?”
Yra ir sunkiai litais pamatuojama tokio masto sporto renginių vertė. “Iš finalinio etapo vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių. O juk kiekvienas reportažas prasideda pristatant, iš kur transliuojama. Kiek kainuotų 15–20 sekundžių reklama, kviečianti atvykti į Lietuvą? Per čempionatą Lenkijoje skaičiuotas 150 mln. auditorijos pasiekiamumas, dabar planuojamas apie 180 mln. FIBA užsakyto “Media value” tyrimo vertinimu, Lenkijoje per “EuroBasket 2009″ sugeneruota 240 mln. eurų pridėtinė vertė”, – skaičiuoja M.Špokas.

Pasaulis skaičiuoja iš anksto
Po čempionato organizacinis komitetas žada parengti išsamią vadybos ir finansų ataskaitą, kuria būtų galima pasinaudoti ateityje rengiant didelius sporto renginius. Tačiau sporto renginių ekonominiu atsiperkamumu jau penkiolika metų besidominti V.Čingienė sako, kad pasaulyje tokia analizė atliekama bent porą metų prieš renginius. “Jei būtume pradėję skaičiuoti anksčiau, galėjome pritraukti daugiau privačių lėšų, turėti dar didesnį ekonominį potencialą”, – įsitikinusi mokslininkė.
Žinoma, gaila, kad čempionatą rengti teko krizės laikotarpiu. Bet, V.Čingienės įsitikinimu, jo teigiamas ekonominis poveikis nekelia abejonių. Socialinę įtaką bendruomenei, miestui, šaliai gana sunku suskaičiuoti, bet ir ji bus.
Pasaulio patirtis rodo, kad daugelis didelių sporto varžybų šaliai organizatorei duoda tiesioginės finansinės ir netiesioginės naudos – per įvaizdžio gerėjimą ir turizmo plėtrą, liekančią infrastruktūrą. Todėl valstybės dešimtmečiais kovoja dėl teisės organizuoti tokius renginius. Šįsyk laimėtoja – Lietuva: “EuroBasket 2011″ yra renginys, kokio nepriklausoma Lietuva dar neturėjo ir galbūt dar ilgai neturės. Jei prisistatysime kaip puikūs varžybų organizatoriai gražioje šalyje, į “EuroBasket 2011″ investuoti pinigai atsipirks keleriopai.
Belieka to tikėtis ir linkėti mūsų krepšininkams, kad jiems padėtų namų sienos. Juo labiau kai į jas sudėta šimtai milijonų visų mūsų litų.

Ar Lietuvai atsipirks “EuroBasket 2011″

Iš viso (mln. Lt)     Iš valstybės, savivaldybių biudžeto (mln. Lt)
Čempionato organizavimas     apie 26    9,8
Iš jų:
IT ir kita arenų infrastruktūra    8,7
Savireklama ir viešieji ryšiai    3,3
Komandų apgyvendinimas, maitinimas    3,1
Organizacinės išlaidos    3
Renginiai (atidarymo, uždarymo ir kt.)    2,6
Saugumas    1,3

Mokestis “FIBA Europe” už teisę rengti “EuroBasket 2011″    10,4    10,4
Arenų statyba:
“Žalgirio” (Kaunas)    168,9    122,3
“Cido” (Panevėžys)    108    38
Šiaulių    75,5
“Švyturio” (Klaipėda)    54,7    20
Alytaus (rekonstrukcija)    37    18,2
Pastaba: Vilniuje varžybos vyks “Siemens” arenoje (statybos kaina – 67,4 mln. Lt). Kadangi ji pastatyta dar 2004 m., prie tikslinių išlaidų “EuroBasket 2011″ neskaičiuojama.

Išlaidos arenų infrastruktūrai    –    apie 30 mln. Lt

Arenų tolesnis išlaikymas (savivaldybės, kaip koncesininkės, ar partneriai, įsipareigoję skirti lėšų)    –
“Žalgirio” (Kaunas)    –
“Cido” (Panevėžys)    2,3 mln. Lt X15 metų
Šiaulių
“Siemens” (Vilnius)    –    (už renginius)
“Švyturio” (Klaipėda)    –    0

Čempionato miestų išlaidos aplinkai tvarkyti, gatvėms asfaltuoti, kelio ženklams, atributikai, savireklamai ir kt. – apie 14–15 mln. Lt

Pastaba: nepriskaičiuotos lėšos, skirtos tikslinei turizmo reklamai, burtų traukimo ceremonijai (0,1 mln. Lt), ES ir kitų šaltinių lėšos viešbučių plėtrai ir kt.

Ekonominė nauda
Tiesioginė
PVM mokesčiai į valstybės biudžetą:
nuo organizacinių išlaidų (apie 26 mln. Lt)    5,5 mln. Lt
nuo bilietų (apie 17 mln. Lt)    3,6 mln. Lt
nuo čempionato svečių išlaidų viešbučiams, maitinimuisi, pramogoms, prekėms, atributikai, taip pat Lietuvos gyventojų išlaidų atributikai, kavinėms stebint varžybas ir pan. (110 mln. Lt)     23,1 mln. Lt

Netiesioginė
Be Vilniaus, dar penki miestai turi naujus, modernius, daugiafunkcius kompleksus vietos ir tarptautiniams sporto, pramogų, kultūros renginiams organizuoti, taip pat vietos bendruomenės reikmėms.
Gerokai padidės valstybės žinomumas: vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių, valstybė bus paminėta pasaulio žiniasklaidoje (pasiekiamumas – apie 180 mln. žmonių auditorija).
Po tokių stambių renginių turizmo srautai ir vėlesniais metais gali padidėti 10–15 proc.
Sutvarkyti miestai, išasfaltuotos gatvės, atsinaujino ir prasiplėtė viešbučiai. Pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė, tikėtina, mažės nusikalstamumas.

Šaltinis: “EuroBasket 2011″ organizacinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, “Veido” ekspertų prognozės

Atsikvėpti nuo krepšinio “Eurobasket” svečiai galės per koncertus, lankydamiesi amatų mugėse ar dalyvaudami masinėse miestų šventėse.

Šeši Lietuvos miestai, kuriuose vyks Europos krepšinio čempionatas, pasirūpino ne tik sportinių, bet ir kultūrinių renginių programa. Įprastai šurmuliuos Vilnius, atgis ramūs Alytus, Šiauliai, Panevėžys. Siauresnę kultūrinių ir visuomeninių renginių programą siūlo Kaunas ir Klaipėda, tačiau šiuose miestuose tai kompensuos krepšinio pramogos.

Šiauliai ir Panevėžys švęs savo gimtadienius

Nors oficialus Šiaulių miesto gimtadienis siejamas su Saulės mūšio data – rugsėjo 22-ąja, įprastai ši šventė dėl geresnių oro sąlygų paankstinama savaite ar dviem. Šiemet ji atkelta dar anksčiau, į rugsėjo 2–3 dienas – tada, kai Šiauliuose dėl patekimo į ketvirtfinalį grumsis serbai, Izraelio krepšininkai, latviai, italai, prancūzai ir vokiečiai.
Šiauliai minės 775-ąsias miesto įkūrimo metines ir tam yra parengę platų pramogų spektrą. Renginio programoje paminėta per pusšimtį įvairių muzikos atlikėjų, pradedant senosios kartos “Vairu” ar “Joniu”, baigiant konceptualią muziką kuriančiomis šiuolaikinėmis grupėmis “Rasabasa” ar “Fusedmarc”. Be muzikinės programos, numatomos vietinių filmų peržiūros, parodų atidarymai, netgi “tiuninguotų” automobilių ekspozicija.
Analogišką, bet jau trijų dienų gimtadienio šventę siulys ir Panevėžys, kuris atvers duris ir teatrui – vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis.
Ypač didelis miesto gyvenimo pagyvėjimas numatomas Alytuje – tą savaitę, kai čia vyks čempionato grupės varžybos, bus organizuojama kultūrinė programa “Miestas mieste”. Dieną joje bus supažindinama su lietuvių nacionaline kultūra, o vakarais į sceną žengs roko grupės.

Kaune ir Klaipėdoje pagrindinis dėmesys – krepšiniui

Klaipėda jūros šventę, burlaivių regatą ir kitus didžiuosius miesto renginius jau yra paminėjusi, dėl to čia daugiau numatoma krepšinio atrakcijų. “Mūsų tokia specifika – rudeniop miesto gyvenimas aprimsta. Tačiau čempionato metu tikrai bus ką veikti: viena iš centrinių miesto aikščių bus paversta didžiule krepšinio aikštele, kitoje organizuojami šalių, kurių komandos žais Klaipėdoje, folkloro kolektyvų pasirodymai”, – kalba Dalia Grikšaitė, viena iš čempionato organizatorių uostamiestyje.
Nors finalinis čempionato etapas vyks Kaune, renginių lyderis yra sostinė. Be šiaulaikinės lietuvių muzikos lyderius sukviesiančio festivalio “Vilnius Live 2011″, čia daug dėmesio skiriama ir intelektualiai pramogai: vyks mados ir meno festivalis “arMADA”, bus rodoma opera “Eugenijus Oneginas”, o Valdovų rūmai jau dabar kviečia registruotis į nemokamą italų vokalinio ansamblio koncertą. Vilniuje rugsėjo pradžioje organizuojamos ir miesto dienos, tačiau jos baigsis dar iki čempionatui atkeliaujant į sostinę.
Kaune kultūrinių renginių pasiūla mažesnė, tačiau daug dėmesio skiriama krepšiniui: viso čempionato metu senosios prieplaukos amfiteatre vyks “Krepšinio fiesta”, kurioje – visų rungtynių tiesioginė transliacija, taip pat koncertai, susitikimai su krepšinio veteranais. Nuo sporto pavargusieji miestiečiai bus kviečiami į kultūrinio projekto “Einam 2011″ renginius.

Svarbiausi kultūriniai ir visuomeniniai renginiai miestuose, kuriuose organizuojamas čempionatas:

Alytuje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Kas vakarą po koncertą – grupių “Freaks on Floor”, “Soul Stealer”, krepšinio himnų atlikėjų Marijono Mikutavičiaus, Manto Jankavičiaus,  Mios ir kt.
Regiono kapelų šventė “Dzūkiškas šėlsmas”, liaudies amatų mokykla

Šiauliuose (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Miesto gimtadienis “Šiaulių dienos 775″ – per 50 koncertų, parodos, filmų peržiūros
Tarptautinis Ch.Frenkelio vilos klasikinės muzikos festivalis

Panevėžyje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
508-asis miesto gimtadienis. Pirmą dieną – koncertai jaunimui, antrą – Aukštaitijos folkloro šventė, trečią – Lietuvos duatlono čempionatas
Tarptautinis lėlių teatro festivalis “Lagaminas”

Klaipėdoje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Koncertai folkloro muzikantų iš tų šalių, kurių komandos žais Klaipėdoje: Belgijos, Bulgarijos, Gruzijos, Rusijos, Slovėnijos ir Ukrainos
Rugsėjo 1-osios koncertas jaunimui su “Bix”, “Lemon Joy”, Linu Adomaičiu ir kt.

Vilniuje (rungtynės vyks rugsėjo 7–12 d.):
Šiuolaikinės lietuviškos muzikos festivalis “Vilnius Live 2011″
Meno ir madų festivalis “arMADA”
D.Ibelhauptaitės režisuota opera “Eugenijus Oneginas”

Kaune (rungtynės vyks rugsėjo 14–18 d.):
Renginių ciklas “Einam 2011″ – klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertai, lindihopo pamokos, vakarai jaunimui
Tradicinių amatų ir kultūrinio paveldo mugė
Menų akcijos Laisvės alėjoje

Vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai pasiruošę esamais resursais užtikrinti maksimalų žmonių saugumą rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Apie tai šiandien buvo kalbama Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ministras Raimundas Palaitis, Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, l. e. p. Viešojo saugumo tarnybos vadas, pulkininkas Jonas Zautra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Informacijos analizės skyriaus viršininkas Giedrius Strikulis.

„Šis Europos vyrų krepšinio čempionatas – tai iššūkis ne tik mūsų krepšininkams, bet ir visai valstybei. Ar sugebėsime tinkamai ir saugiai organizuoti tokį stambų sportinį renginį? Visa Europa, o ir nemaža dalis likusio pasaulio tai stebės lyg pro padidinamąjį stiklą. Esu įsitikinęs, jog vidaus reikalų sistemos pareigūnai padarys viską, kad Lietuvos gyventojai ir varžybų stebėti atvyksiantys svečiai jaustųsi saugiai“, – sako ministras R. Palaitis.

Pasak jo, vidaus reikalų sistemos institucijos čempionatui intensyviai ruošėsi beveik metus. Joms keltas tikslas – pasinaudojant esamais resursais pasiekti maksimalius rezultatus.

Pagrindinės teorinės grėsmės, galinčios kilti čempionato metu, yra tos pačios kaip ir kitų renginių metu. Ministro teigimu, rimčiausia, nors ir mažiausiai tikėtina grėsmė yra terorizmas, taip pat – sirgalių agresija arenose ir už jų ribų. Kitos grėsmės ir iššūkiai – gaisro ir techninių incidentų tikimybė arenose, komandų ir delegacijų gyvenamųjų vietų saugumo priežiūra, saugus krepšinio komandų transportavimas, eismo spūstys ir kontrolė arenų prieigose. Kaip vieną iš galimų problemų vidaus reikalų ministras įvardijo ir neteisėtą prekyba bilietais – tikėtina, kad prieš krepšinio varžybas rinkoje gali atsirasti internetinių bilietų kopijų su tuo pačiu brūkšniniu kodu. „Tokiu atveju į varžybas pateks tas, kuris į areną įeis pirmiausia, tad įsigydami bilietus žmonės turi būti budrūs“, – sakė ministras R. Palaitis.

Čempionato metu dirbs maksimalaus dydžio visų tarnybų pareigūnų pajėgos – atostogauti jie bus leidžiami tik po čempionato. Esant reikalui, užtikrinti saugumą krepšinio čempionato metu padės Latvijos policijos pareigūnai ir Gruzijos kriminalistai.

Didžiausias krūvis užtikrinant saugumą teks viešajai policijai, kuri dirbs arenų prieigose ir miestų centruose bei kitose viešose vietose. Arenų viduje ir prieigose įrengtose fanų zonose saugumui užtikrinti bus pasitelktos privačios saugos tarnybos. Arenose taip pat dirbs kriminalinės policijos darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas bus užkardyti ir operatyviai išaiškinti smulkius nusikaltimus. Čempionato metu veiks specialiai įrengtas policijos štabas, kuriame budės visų tarnybų pareigūnai – per įrengtus ekranus jie stebės tai, kas vyksta arenų viduje, ir esant reikalui imsis visų priemonių, reikalingų saugumui užtikrinti.

Policijos generalinio komisaro S. Skvernelio nuomone, pavojingiausia čempionato metu bus ne krepšinio arenose, o miestų gatvėse ir baruose, kur laisvai parduodamas alkoholis. „Esame pasiruošę dirbti visu pajėgumu, kad nemalonumų kiltų kuo mažiau”, – teigia jis.

Europos vyrų krepšinio čempionato metu dirbs ir ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai bei kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos. Čempionato metu bus suaktyvinta užsieniečių kontrolė šalies viduje ir kertant sieną, taip pat bus keičiamasi informacija su operatyvinės veiklos subjektais ne tik šalie viduje, bet ir su kitos šalies institucijomis, visą parą budės ir bus parengtos įvairios priemonės – nuo pasieniečių sraigtasparnių ir kinologų iki Viešojo saugumo tarnybos pulkų.

-

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų, kaip ir visų būsimų pajamų, praktiškai neįmanoma. Ar prieš čempionatą išasfaltuota seniai to laukusi gatvė prie jau veikiančios sporto arenos – priskaičiuotinos išlaidos? O kaip įvertinti finansinę naudą valstybei už reklamą stambiausioje pasaulio žiniasklaidoje? Tačiau pasaulio sporto vadybos ir ekonomikos ekspertai seniai visa tai “konvertuoja” į pinigus ir kruopščiai skaičiuoja didžiųjų sporto turnyrų ekonominę naudą ar, retesniais atvejais, nuostolius.
O koks prognozuojamas “EuroBasket 2011″ finansinis balansas Lietuvos biudžete?

Pasirengimui – šimtai milijonų
Du skaičiai palyginimui: 25 mln. Lt ir per 60 mln. eurų, kas tolygu per 207,2 mln. Lt, – Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje organizavimo biudžetas per aštuonis kartus menkesnis nei pernai Turkijoje vykusio pasaulio čempionato, nors abiejuose varžosi tiek pat – po 24 rinktines. “Minimalus biudžetas – maksimalus rezultatas”, – tokiu šūkiu vadovaujasi “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.
Kaip įmanoma to pasiekti? “Turime stebėtinai didelių žmogiškųjų išteklių”, – didžiuojasi čempionato vyr. organizatorius.
“EuroBasket 2011″ jis prilygina mini olimpiadai – tai tris savaites trunkantis renginys, susidedantis iš daugybės komponentų. “Krepšinis užima vos 10–15 proc. Rūpinamės aštuoniolika skirtingų sričių: informacinėmis technologijomis (IT), saugumu, savanoriais, maitinimu, transportu, apgyvendinimu, pramogų zonomis, kokių niekur dar nebuvo”, – vardija M.Špokas.
Žinoma, negalime, kaip pernai turkai, komandas nemokamai atsiskraidinti į čempionatą. O valstybės skirtų 9,8 mln. Lt užtektų vien saugumui ir IT. Kiti pinigai – iš bilietų pardavimo ir verslo parama. Kiek išgalėdami stengėsi ir miestai “EuroBasket 2011″ šeimininkai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/352011) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.