Kasmet didėjant šildymo išlaidoms, vis daugiau Lietuvos gyventojų pareiškia norą atsisakyti centrinio šildymo. Į didžiųjų miestų savivaldybes su prašymu atsijungti nuo šios sistemos kasmet kreipiasi po 400–600 būstų savininkų.

Iš jų teigiamą atsakymą gauna vienetai. „Mano žiniomis, nuo centrinio šildymo sistemos per metus atsijungia keliolika vartojų, bet naujai prie šios sistemos prisijungusių vartotojų skaičius kasmet padidėja net 10 tūkst. (tai daugiausia nauji daugiabučiai), – tvirtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. – Mano nuomone, atsijungti nuo centralizuoto šildymo neapsimoka, nes šildantis tokiu būdu mokama net pigiau, nei šildantis autonomiškai gamtinėmis dujomis. Štai įmonės „Balterma“ administruojamų namų Salomėjos Neries gatvėje Vilniuje gyventojai šildosi dujiniais katilais ir tai, kad moka 20 Lt pigiau, laiko išsigelbėjimu nuo pabaisos monopolininko. Tačiau nekreipiama dėmesio, kad sumos lyginamos su kiaurų, nerenovuotų pastatų šildymo sąskaitomis.“
Pasak ekspertų, leidimai atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos išduodami itin retai todėl, kad davus tokį leidimą pažeidžiami daugiabučių namų kaimynų interesai, nebent atsijungtų visa laiptinė ar visas viršutinis aukštas. „Bet kokiu atveju – tai ne išeitis. Kur kas išmintingiau rinktis senų daugiabučių renovavimo kelią arba versti savo vietinę valdžią pereiti prie biokuru kūrenamų katilinių. Būtent tai ir mažina sąskaitas už šildymą“, – įsitikinęs „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas, jei turėtų galimybę, rinktųsi šildymą kietu kuru – anglimis, malkomis, o centrinį šildymą pasirinktų penktadalis gyventojų, rodo BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, šildymą kietu kuru rinktųsi 38 proc. gyventojų, 21 proc. – centralizuotą šildymą, 14 proc. – geoterminį šildymą, 13 proc. – šildymą dujomis, o 6 proc. gyventojų pasirinktų šildymą elektra. 5 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Centralizuotą šildymą dažniau rinktųsi 65-74 metų amžiaus gyventojai, apklaustieji su pradiniu, pagrindiniu, specialiuoju viduriniu arba aukštesniuoju išsilavinimu, miestelių (iki 30 tūkst. gyventojų) ir miestų (iki 180 tūkst.) gyventojai.

Gyventojai su specialiuoju viduriniu bei aukštesniuoju išsilavinimu, didmiesčių (daugiau kaip 180 tūkst. gyventoju) gyventojai dažniau minėjo, kad rinktųsi šildymą dujomis.

Asmenys su pradiniu, pagrindiniu, bendru viduriniu išsilavinimu, žemesnėmis pajamomis (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį), kaimų gyventojai, darbininkai, ūkininkai, bedarbiai dažniau minėjo šildymą kietu kuru.

Jaunesni respondentai (25-34 metų), asmenys su aukštuoju išsilavinimu, su didžiausiomis pajamomis (daugiau nei 1,1 tūkst. litų vienam šeimos nariui per mėnesį), tarnautojai, specialistai dažniau minėjo geoterminį šildymą.

Moksleiviai, studentai dažniau nurodė, kad turėdami galimybę rinktųsi šildymą elektra.

Vasario 3-14 dienomis apklausta 1020 nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.