Laiką aplenkiantys sprendimai. Taip galima apibūdinti kitąmet dešiniajame Neries krante, šalia Žirmūnų, iškilsiantį verslo centrą „Premium“. A klasės biuras ir A klasės energinis efektyvumas. Toks statinys, regis, turėtų tapti ypatingu įvykiu Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 2015 m.

Nekenksmingumas aplinkai, statant naujus pastatus, XXI a jau nieko nebestebina. Tai – įprastas kriterijus naujiems statybų projektams. Visuotinai žinoma: ateities biuras – ekologiškas biuras. Tačiau verslo centro „Premium“ kūrėjai diegia ekonomiškai pagristus ekologiškos architektūros sprendimus. Pritaikę naujausius energinio efektyvumo ir inžinerinius sprendimus, jie suprojektavo pastatą, atitinkantį pačius aukščiausius standartus.
Biurų kompleksas suprojektuotas ne tik šiuolaikiškai. Projektas jau yra sertifikuotas pagal A energinio efektyvumo reikalavimus. Tai reiškia, kad jis rinkoje išsiskirs pačiomis mažiausiomis eksploatavimo sąnaudomis.

Ne madingos, o tikros ekologiškos technologijos
Jurijus Novickij, „Premium“ projektą įgyvendinančios bendrovės „Evolis“ direktorius, pabrėžia, kad vienas iš ekologiško biuro kriterijų – ypač mažos energijos sąnaudos. To ir buvo siekta, panaudojant pačias pažangiausias technologijas.
„Energinį pastato balansą sumažinome iš esmės. Ne paslaptis, kad 90 proc. visų naujai pastatytų biurų, kaip žinoma, yra C ir žemesnės energinės klasės. O mūsiškis pretenduoja į pačią aukščiausią – A. Įsivaizduokite, kad dabartinio A energinio efektyvumo 12 500 kv. m „Premium“ komplekso energijos poreikiai bus ekvivalentiški 4000 kv. m B energinio efektyvumo arba 2000 kv.m C efektyvumo pastatui. Todėl už tą patį biudžetą įmonės darbuotojai galės mėgautis kelis kartus erdvesniu biuru, – aiškina
J.Novickij. – Žinoma, galima iškabinti keletą saulės baterijų ir formaliai deklaruoti, kad tai – ekologiškas pastatas. Tačiau tokie sprendimai nemažina nuomininkų biudžetų, bet priešingai, dėl neracionalių, tačiau madingų ekologiškų technologijų išpučia pridėtinius kaštus. Keletą saulės baterijų ar geoterminio šildymo gręžinių tikrai neišspręs prastai apšiltinto ir neracionaliai suprojektuoto pastato problemų.“
„Premium“ atveju buvo nueita kitu keliu. Ne vien deklaruojant, bet darant, kad biuras iš tiesų atitiktų ekologiškumo kriterijus, taikant ekonomiškai pagrįstas pažangias technologijas. Pirmiausia buvo iš esmės sumažinti energijos poreikiai, instaliuojami didelio efektyvumo A+, A++ kategorijos įrenginiai, kurie sujungti į vientisą ir išmanią pastato valdymo sistemą „smartBMS“. Suprantama, neatsisakyta galimybės ateityje instaliuoti fotovoltinės energijos įrenginių ir saulės kolektorių. Mano manymu, tai bus vienas iš pažangiausių biurų NT rinkoje“, – priduria J.Novickij.

Pavyzdys kitiems
Violeta Motuzienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė, sako, kad „Premium“ projektas – pavyzdys visiems kitiems statytojams.
„Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje statomas jau antrasis A energinio naudingumo klasės administracinis pastatas ir kad įmonės perima gerosios praktikos pavyzdžius viena iš kitos bei stengiasi padaryti kažką dar geriau. Nors pastate ir nebus naudojama atsinaujinanti energija ir šiluma standartiškai bus tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų bei naudojama standartinė radiatorinė šildymo sistema, visgi planuojama, kad pastatas bus itin energiškai efektyvus ir šildymui sunaudos tik 7,59 kWh/m2 energijos (pasyvūs namai suvartoja iki 15 kWh/m2 šilumos)“, – pastebi ekspertė.
J.Novickij priduria, kad pastato statyboje naudotos tik ekologiškos medžiagos. Ir nė vienos medžiagos rangovas nepirko, jei ši neturėjo nekenksmingumo aplinkai sertifikato. Pasak šio NT projekto plėtotojo, statant verslo centrą, pagrindinis kriterijus buvo energijos balansas. Jį pavyko sumažinti iki minimumo.
„Įprasta, kad apšiltinimas akmens vata yra iki 18 cm. Šiuo atveju šiame pastate 35 cm. Arba stogo konstrukcijos apšiltinimas: įprasta, kad yra iki 25 cm, o šiame verslo centre – 45 cm. Imkime ir kitą pavyzdį – stiklo aliuminio konstrukcijas. Įprasta naudoti paprastą aliuminį rėmą ir stiklo paketą, bet „Premium“ turės saulės spindulius ir šilumą sulaikančius langus. Taigi tokiu būdu mes iš esmės sumažinome šildymo ir vėsinimo sistemų galingumus. Pasiekėme maksimalų efektyvumą, naudodami naujos kartos fasadinę sistemą“, – nurodo bendrovės „Evolis“ direktorius.
Pasak jo, visi pastato inžineriniai sprendimai lenkia įprastus biurams taikomus standartus mažiausiai 10 metų.
Tarkime, pasirinkdami vėdinimo sistemą, pasiekėme 85 proc. efektyvumą, kai šiuolaikiniam pastatui reikalaujama vos 65 proc. Mums buvo iššūkis netgi surasti gamintoją“, – pasakoja J.Novickij. Taigi šio statinio eksploatacinės-administracinės sąnaudos buvo sumažintos iki minimumo.
Su tuo sutinka ir VGTU docentė V.Motuzienė: „Pastate akivaizdžiai apgalvoti ne tik šilumos taupymo aspektai, bet ir efektyvus elektros energijos vartojimas – suprojektuota LED apšvietimo sistema valdoma pagal patalpų užimtumą bei maksimaliai išnaudojamas natūralus apšvietimas. Čia kruopščiai apgalvotas ir darbuotojų vietinis komfortas – jie turės galimybę pagal poreikius reguliuoti patalpų temperatūras, kas yra labai svarbu gerai savijautai. Oro kiekis taip pat bus tiekiamas į patalpas pagal poreikius – tam bus naudojama kintamo oro srauto sistema, kuri itin energiškai efektyvi, bet dėl didelių pradinių investicijų Lietuvoje neįgaunanti platesnio pritaikymo“, – pabrėžė V.Motuzienė.
Galime pateikti dar vieną pavyzdį, kaip išnaudoti visas galimybes. Antai po pastatu įrengta drenažinė sistema. „Bus surenkami požeminiai vandenys. Iš to mes turime 10 kubinių metrų vandens. Iš šio kiekio bus laistomos gėlės, plaunamas fasadas ir pan.“, – vieną iš daugybės pavyzdžių, kaip galima didinti energinį efektyvumą, nurodo J.Novickij.
Biurų kompleksą sudarys septynių aukštų 5000 kv. m ir šešių aukštų 3500 kv. m biurų korpusai, kurie sujungti dviejų lygių 4000 kv. m požemine automobilių stovėjimo aikštele, kartu su antžemine automobilių stovėjimo aikštele, kurioje numatoma įrengti 250 vietų automobiliams.
Projektas išsiskiria šiuolaikiška architektūra, puikiu pastatų matomumu bei patogiu privažiavimu iš bet kurio Vilniaus miesto taško. Administracinis Vilniaus miesto centras (Savivaldybė, Europos aikštė) ir kultūrinis centras (Katedra, Gedimino pr., Senamiestis) pasiekiami per 5–10 minučių dviračiais, viešuoju bei nuosavu transportu. Pro biurų langus atsiveria Neries upės, Gedimino pilies, Petro ir Povilo bažnyčios, Kalnų parko panorama.

Kaina ir vieta – konkurencinga
Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, sako, kad pagal statytojo pateiktus duomenis, verslo centras biurų rinkoje Vilniuje turėtų išsiskirti tikrai modernia ir kokybiška įranga.
„Verslo centras yra statomas geroje vietoje, miesto centro prieigose. Kas gerai būsimiems nuomininkams, tai didelis statytojų dėmesys pastato techninėms charakteristikoms. Akivaizdu, kad nuomininkas už eksploataciją mokės mažiau. Tai – didelis privalumas“, – sako S.Vagonis.
Eksperto teigimu, sprendimas statyti energiškai efektyvų pastatą tikrai pasiteisins.
„Žinoma, tam tikrais kriterijais „Premium“, pavyzdžiui, dėl vietos, tikrai negali konkuruoti su pačiame centre esančiais pastatais, tačiau techninėmis charakteristikomis jis tikrai jiems nenusileidžia, o kartais ir lenkia“, – pabrėžia nekilnojamojo turto ekspertas.
Jo teigimu, šiuo metu skelbiama nuomos kaina atitinka realijas.
„Ir akivaizdu, kad būsimo nuomininko sąnaudos tikrai bus mažesnės negu panašiuose pastatuose, kur nuomos kaina – mažesnė“, – mano S.Vagonis.
UAB „Evolis“ jau 15 metų NT rinkoje ir įgyvendino ne vieną biurų projektą, todėl naujajame projekte bus maksimaliai realizuoti visi gerosios praktikos sprendimai. „Premium“ verslo centras turėtų tapti darnios architektūros ir energinio efektyvumo pavyzdžiu.

UAB „Conresta“ laimėjo administracinio pastato A. Goštauto g. 12A Vilniuje rangos darbų konkursą. Septynių aukštų verslo centro bendras plotas sieks 10,4 tūkst. kv. m. Statybinių darbų vertė – daugiau nei 30 mln. Lt.

Gruodžio mėn. pradėtus rangos darbus numatoma baigti 2015 gegužę. Verslo centro projektą vysto „Inter IKEA“ grupei priklausanti UAB „Pinus Proprius“. Pastatą projektavo UAB „Renova“.

„Šį konkursą laimėjome dėka savo lankstumo. Turime sąlyginai nedidelį, tačiau profesionalų projekto valdymo kolektyvą, kas leidžia mums optimizuoti kaštus, įgyvendinant didelės apimties statybinius objektus. Todėl klientui galime pasiūlyti didesnę vertę. Esame įgyvendinę jau ne vieną panašų projektą, todėl pasiūlėme sprendimus, kaip darbus atlikti optimaliausiomis sąnaudomis“, – sakė UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis.

Administracinis pastatas suprojektuotas netaisyklingos formos 1771 kv. m sklype Lukiškių ir Gynėjų g. sankryžoje. Pastatas projektuotas vadovaujantis aplinkosauginio vertinimo metodologijos sistema „LEED“, pagal kurią užbaigus darbus bus reitinguojamas. Pastato projekte numatyta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po visu sklypu bei septynių aukštų „U“ formos antžeminė dalis su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte ir biurų patalpomis 2-7 aukštuose.

Pastato forma parinkta siekiant užtikrinti nominalų darbo vietų komfortą – siauri „U“ formos korpusai leidžia įrengti darbo vietas su natūraliu apšvietimu. Administracinio pastato fasadai projektuojami stiklo-aliuminio konstrukcijų su apsauginėmis markizėmis bei apdailai skirtų plytų mūru.

Prekybos ir pramogų centras „OZAS“, atsidaręs pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 metų rudenį, ne tik sėkmingai įveikė krizės sukeltus padarinius, bet ir per trejus metus įsitvirtino tarp lyderių  Lietuvos prekybos centrų sektoriuje.

„Švęsdami trejų metų gimtadienį, galime konstatuoti, kad šis projektas yra sėkmingas ir turi puikias perspektyvas tapti lyderiu.  Pastaruoju metu tiek apyvartų, tiek lankytojų prasme augame daugiau nei pagrindiniai konkurentai.  Vien tik per šių metų pusmetį nuomininkų apyvartos išaugo daugiau nei 30 procentų, o nuo atidarymo – dvigubai. Mes ir toliau didelį dėmesį skirsime naujų nuomininkų pritraukimui ir aktyviai rinkodarai, sieksime ir toliau išsiskirti iš kitų prekybos centrų unikaliais renginiais ir prekės ženklų pasiūla“, – sako prekybos ir pramogų centro „OZAS“ direktorė  Inga Navickaitė.

Per trejus metus prekybos ir pramogų centre „OZAS“ apsilankė apie 15 milijonų žmonių.  Lankytojų srautas per šį laikotarpį išaugo daugiau nei 50 procentų ir sudaro 15 tūkstančių žmonių per dieną. Savaitgaliais šis skaičius išauga iki 18-22 tūkstančių žmonių.  Absoliutus lankomumo rekordas – 42 tūkstančiai žmonių per dieną – buvo užfiksuotas pernai, pirkinių maratono metu.

Šiuo metu prekybos ir pramogų centro „Ozas“  prekybinio ploto užimtumas siekia 97 procentus. Per  trejus metus šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Iš viso atidaryta daugiau nei 100 naujų parduotuvių.   „Jei 2009 metais pasiūla viršijo paklausą, tai šiuo metu norinčių išsinuomoti patalpas mūsų prekybos centre daugiau nei laisvų plotų“, – sako Inga Navickaitė. Anot jos, ypatingą reikšmę projekto sėkmei turėjo vienos iš didžiausių Europoje prekybos centrų valdytojos ECE sukaupta patirtis ir ryšiai. Garsių Europoje prekės  ženklų, kurių kol kas nėra Lietuvoje, atstovai įvertino prekybos ir pramogų centrą „OZAS“ kaip vieną iš perspektyviausių Vilniuje ir artimiausiu metu jame ketina atidaryti savo parduotuves.  „Vyksta derybos su Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei Italijos drabužių mažmeninės prekybos tinklais bei prekių ženklų savininkais.  Naujienų mūsų prekybos ir pramogų centre  bus daug“, – konstatuoja „Ozo“ direktorė.

Prekybos ir pramogų centras „OZAS“ Lietuvoje išgarsėjo unikaliais renginiais ir akcijomis. „Džiaugiamės, kad mums pavyko pakelti renginių prekybos centruose kokybę į naują lygį. Siekiame, kad lankytojai mūsų prekybos centre jaustųsi gerai,  ateitų praleisti laisvalaikį ir apsipirkti.  Organizuojame unikalius renginius, kurių nebūna kitur, todėl į didžiąsias parodas, tokias kaip  „Formulė1“ bolidų paroda, Dinozaurų paroda, egzotinių gyvūnų paroda, Leonardo Da Vinčio išradimų paroda,  lankytojai atvyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir visos Lietuvos. Žadame ne tik išlaikyti šį lygį, bet ir toliau stebinti savo lankytojus. Trečiojo gimtadienio proga spalio 6 dieną, nuo 13 iki 17 valandos, mūsų prekybos centre vyks dresiruotų gyvūnų pasirodymai ir unikalus papūgų šou, o spalio 14 dieną, 19 valandą,  organizuojame legendinio dainininko iš Švedijos Dr. Albano koncertą“, – sako I. Navickaitė.

Originalių renginių ir aktyvios rinkodaros dėka prekybos ir pramogų centro „Ozas“ vardo žinomumas Lietuvoje peržengė 90 procentų ribą.  Daugiau nei 20 procentų prekybos ir pramogų centro „OZAS“ lankytojų yra Lietuvos regionų gyventojai, dar 10 procentų sudaro svečiai iš Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos.

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ Vilniuje, Ozo gatvėje,  atidarytas 2009 metais. Jame  veikia beveik 180 parduotuvių, tarp jų: „Prisma“, „Promod“, „Peek & Cloppenburg“, „Deichmann“, „New Yorker “, „Rieker“, „Pierre Cardin“, Marc‘O Polo“, ‚Kookai“, „Mohito”, “Danija”, “Body Shop“, „Douglas“, „Tom Tailor“ , „Pepe Jeans London”, „Esprit”, „Euronics“ ir kitos. Prekybos ir pramogų centre taip pat įsikūręs didžiausias Baltijos šalyse šeimos pramogų parkas „X-Planet“ bei naujovė Lietuvoje – greito maisto restoranų kompleksas.

„Ozo“ prekybos ir pramogų centrą valdo bendrovė „ECE Projektmanagement Vilnius“. Ji priklauso prekybos centrų valdytojai ECE, valdančiai 183 prekybos centrus visame pasaulyje, kurie užima 6 mln. kv. metrų prekybinį plotą. Metinė nuomininkų apyvarta ECE valdomuose centruose siekia 19 mlrd. eurų.

Š. m. rugsėjo 13 d. 19 val. Vilniuje, Savanorių pr. 178 įvyks oficialus bendradarbiavimo centro „Grid“ atidarymas. „Grid“ – ko gero vienintelis bendradarbiavimo centras Lietuvoje, kuriame prie bendrų projektų dirba skirtingos įmonės. Čia suburtos komandos, dingsta ribos tarp atskirų bendrovių ir vystomi inovatyvūs projektai.

„Grid“ turi ambicijų sėkmingai pritraukti investicijų naujiems projektams per rizikos kapitalo fondus ir tapti technologinių „start up’ų“ akceleratoriumi.
„Visos „Grid‘e“ įsikūrusios įmonės nuolat bendradarbiavo prie vienų ar kitų projektų, todėl vadovams natūraliai kilo mintis susiburti vienoje erdvėje. Pagrindinė šio projekto idėja – sutelkti ambicingus ir gabius žmones iš skirtingų įmonių bendriems projektams. Kiekviena bendrovė ir jos darbuotojai specializuojasi konkrečioje srityje, bet sujungus pajėgas galima pasiekti žymai geresnių rezultatų ir įgyvendinti didesnius projektus“, – sako „Grid“ projekto vadovė Goda Smilingytė.

Bendradarbiavimas „Grid‘e“ vyksta įvairiomis kryptimis – pradedant rinkodara, darbuotojų paieška ir baigiant finansavimo pritraukimu. Įmonių darbuotojai dalinasi patirtimi ir kontaktais. Pradėta įgyvendinti „Grid“ karjeros programa, kurioje gali dalyvauti studentai bei ką tik studijas baigę jaunuoliai ir ieškoti savo vietos bet kuriame „Grid“ projekte.

Konceptualiai įrengtose patalpose Savanorių prospekte sudarytos puikios sąlygos darbui ir laisvalaikiui. Pirmame aukšte darbuotojams įrengta žaidimų ir poilsio zona, kurioje yra virtuvė, baras, stalo teniso ir stalo futbolo žaidimai. Laisvalaikio erdvėje planuojami įdomūs susitikimai ir įvairūs renginiai.

Šiuo metu bendradarbiavimo centre dirba apie penkiasdešimt žmonių iš penkių skirtingų bendrovių. „Grid‘e“ įsikūrė virtualų dienyną manodienynas.lt plėtojanti komanda, elektroninis knygynas manoknyga.lt, viena didžiausių „vieno langelio“ sistemų diegėjų Lietuvoje UAB „Idamas“, darbo laiko apskaitos sprendimus teikianti bendrovė „SS Solutions“, mobiliųjų aplikacijų bendrovė „Apps Factory“, internetinių konkursų ir reitingų projektas karmarate.com, informacinių technologijų portalas itnaujienos.lt ir gyvūnų registracijos portalas manogyvunai.lt.
„Grid“ yra atviras visiems pradedantiems verslininkams, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis.

Šių metų Liepos 1 d. Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC) minėjo 8 savo veiklos metus. Per šį laiką SSC aptarnavo virš 16.000 asmenų iš Lietuvos ir kitų šalių.  SSC vienintelis sertifikavimo centras Lietuvoje, išduodantis sertifikatus užsienio šalių piliečiams, neturintiems Lietuvos pilietybės ir leidimo gyventi Lietuvoje.

Per 8 metus sertifikatai buvo išduoti Latvijos, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Bulgarijos, Italijos, Vengrijos, Suomijos, Armėnijos, Baltarusijos, Rusijos, JAV, Japonijos, Kinijos, Kirgizijos, Mongolijos ir Libano piliečiams.
„ES Paslaugų direktyva leidžia užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą ES ekonominėje erdvėje, o LR Elektroninio parašo įstatymas užtikrina, kad sertifikatai išduoti ES šalyje narėje yra pripažįstami kitų šalių narių“, – teigia SSC direktorius ir akcininkas Mudrikas Dadašovas.
Bendravimą su savo klientais palengvina komunikacijos priemonių įvairovė. Daugiausiai užklausų iš užsienio piliečių SSC gauna per Pagalbos Tarnybos sistemą, kurioje užklausas galima pateikti 24 valandas per parą.
Visi SSC sertifikatų turėtojai nemokamai gauna Justa PDF Sign programinę įranga, kuri leidžia pasirašyti PDF dokumentus elektroniniu parašu. Parašo formatas visiškai atitinka Europos Komisijos rekomenduojamą PAdES formatą. Programa platinama kaip paslauga (angl. Software as a Service) ir prieinama visiems ES šalyse išduotų sertifikatų turėtojams.
„Šiuo metu jau baigiame Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) infrastruktūros kūrimo projektą, orientuotą į naujų ir unikalių produktų kūrimą. Taip pat pradėjome dar 4 projektus, kuriuos užbaigus, patvirtinsime savo paslaugų atitikimą tarptautinių standartų ETSI, AICPA reikalavimams, o tai  atvers duris į ženkliai platesnį mūsų produktų ir paslaugų eksportą. Projektai finansuojami iš ES struktūrinės paramos lėšų“, – sakė M. Dadašovas.
SSC aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose kuriant standartus. Kartu su tokiomis kompanijomis kaip Symantec, Microsoft, Apple, Google SSC yra CA /Browser Forumo narys. Forumo dalyviai kuria įvairius su asmens tapatybės identifikavimu susijusius standartus.
Apie Skaitmeninio sertifikavimo centrą
Skaitmeninio sertifikavimo centras – pirmas Lietuvoje sertifikavimo centras, įsteigtas 2004 metais. Įmonė išduoda virš 20 tipų plačios paskirties skaitmeninius sertifikatus, kuria elektroninio parašo programinę įrangą, gerai žinomu prekiniu ženklu Justa.

Vieni regi korupcijos vėžį, kiti tikisi, kad pavyks į Lietuvą susigrąžinti užsienio kino kūrėjus.

Praėjusią savaitę pasiektas vienas ministro Arūno Gelūno užsibrėžtų tikslų – Vyriausybė pritarė Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos steigimui. Toks centras formaliai pradės funkcionuoti nuo gegužės 1 dienos. Kabinetai Z.Sierakausko ir V.Kudirkos gatvių kampiniame name jau laukia būsimų darbuotojų.
Tačiau realiai naujojo centro veikla įsibėgės tuomet, kai konkurso būdu bus išrinktas Lietuvos kino centro direktorius, kuris pradės formuoti savąją komandą. Konkursą eiti direktoriaus pareigas, kurio nuostatai šiuo metu rengiami, ketinama skelbti gegužės mėnesį.
Lietuvos kino prodiuseriai nėra vienos nuomonės, kokį žmogų norėtų regėti einantį šias pareigas. „Būtų labai gerai, jeigu tai būtų kino visuomenę vienijanti asmenybė, reginti pasaulines tendencijas ir neužsisklendusi vietiniuose interesuose. Aišku, labiausiai norėtųsi specialisto, turinčio kino patirties, bet tokių didelio pasirinkimo nėra. Vyresnioji karta patirties sėmėsi dar sovietmečio sistemoje, kuri buvo visiškai kitokia. O jaunesnieji turi įkūrę savo kompanijas ir nenorės jų palikti. Užsienio kolegos mus įspėjo, kad kino aikštelėje nesisukiojęs žmogus (teisininkas, kino kritikas ar šiaip vadybininkas) paskirtas vadovauti dažniausiai nesugeba perprasti visų vykstančių procesų“, – svarsto Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė.
„Pats Kino centras savaime visų problemų neišspręs. Viskas priklausys nuo jame dirbsiančių žmonių kvalifikacijos, padorumo ir sugebėjimo skaidriai vykdyti kino politiką. Reikia suburti stiprų kolektyvą, kuris išmanytų tiek meninę, tiek finansinę kino pusę. O direktorius nebūtinai privalo būti kino kūrėjas – valstybinės institucijos vadovas galėtų būti ir teisininkas arba administratorius. Juk jeigu patys režisieriai sugebėtų tvarkyti finansus, jiems prodiuserių nereikėtų“, – primena „Baltijos filmų paslaugų“ vykdomoji prodiuserė Lineta Mišeikytė.
„Jeigu tai bus kino atstovas, turės pasikeisti jo gyvenimas. Bet manau, kad turėtų vadovauti kultūros žmogus. Nes dabar neaišku, ar kinas lieka mūsų kultūros dalimi, nes Kultūros ministerija remia filmus, kurie turi mažai ką bendra su kultūra. Kultūrinę misiją Lietuvos kinas kuo toliau, tuo mažiau atlieka“, – tvirtina režisierius ir prodiuseris Saulius Beržinis.

Susigrąžinti užsieniečius – apsimoka

Kultūros ministerija siūlo Kino centrui nustatyti 15 pareigybių. „Į šį skaičių įeis tiek poros planuojamų steigti skyrių specialistai, tiek administracijos darbuotojai. Be buhalterių neišsiversime – juk Lietuvos kino centras skirstys paramą kino projektams“, – pasakoja Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyresnioji specialistė Irma Pužauskaitė. Centrui įsteigti ir išlaikyti šiais metais Kultūros ministerijos biudžete numatyta pusė milijono litų.
Kultūros ministerijoje teliks vienas specialistas, kuruojantis kino politikos strategiją. R.Miškinytė tikisi, kad „kaklu“, kuris sukios šalies kino politiką, vis dėlto taps Lietuvos kino centras.
Šiuo metu Lietuvos kino pramonėje darbuojasi apie tūkstantį žmonių. Deja, savoje šalyje jiems darbo trūksta. L.Mišeikytė, neseniai išrinkta Lietuvos kino metų moterimi, tvirtina, kad nemažai mūsų specialistų jau porą metų dirba Latvijoje, kuri, pasitelkusi mokesčių skatinimo sistemą, iš Lietuvos persiviliojo didžiąją dalį užsieniečių kino kūrėjų grupių. Vos bespėjanti suktis kaimynų kino pramonė jau stokoja pajėgų, o Lietuva, neperžiūrėjusi pelno mokesčių įstatymų, praranda solidžias lėšas. „Tačiau latviams greitai tapsime nebereikalingi, nes intensyviai dirbdami jie netruks užsiauginti savų aukštos kvalifikacijos specialistų. Juk mes nepriklausomybės pradžioje irgi mokėmės dirbti iš čia atvykstančių filmuoti amerikiečių grupių“, – primena L.Mišeikytė.
„Sistema veikia taip: atvykusių kino grupių šalyje išleisti pinigai audituojami, o baigus darbus sutarta jų dalis grąžinama. Grąžindami tą nedidelę dalį, kuri privilioja užsienio kino prodiuserius, sukuriame darbo vietų saviems kino specialistams. Ir ne tik jiems: klientų gauna viešbučiai, maitinimo paslaugų, transporto įmonės. O neturėdami skatinimo sistemos ir nacionaliniam kinui skirdami itin menkas lėšas, tiesiog iškrintame iš pasaulio kino žemėlapio“, – aiškina R.Miškinytė.
Pernai Lietuvos kino prodiuserių asociacija suskaičiavo, kad per penketą metų valstybė į kino pramonę investavo 35 mln. Lt, o čia atvykę filmuoti užsieniečiai – kone trigubai daugiau: 93 mln. Lt. Prodiuserių įsitikinimu, priėmus tinkamus įstatymus iš užsieniečių filmavimo grupių Lietuvos kino pramonė 35 mln. Lt galėtų surinkti ir per vienus „derlingus“ metus. Pernai valstybė (kartu su Kultūros rėmimo fondo parama kino projektams) skyrė nepilnus penkis milijonus litų: tiek šiais laikais atsieina vieno dviejų (nelygu žanras) ilgo metražo vaidybinių filmų gamyba.
Prieš dešimtmetį vos spėdavusių atvykstančius užsieniečius aptarnauti Lietuvos kino studijų klientus pirmiausia paviliojo Vengrija, Bulgarija ir Rumunija. Jau tuomet pradėta kalbėti, kad siekiant juos išlaikyti būtina imtis atsakomųjų žingsnių. Rygiečiai taip ir padarė: įvedė iš pradžių 15 proc., o dabar – ir 20 proc. jų mieste išleistų lėšų grąžinimo taisyklę. Lietuviai diskutavo, kaip įprasta, ilgai, tačiau reikalai taip ir nepajudėjo iš vietos.
Prie to veikiausiai prisidėjo ir nacionalinės kino institucijos nebuvimas: Latvijos kino centras ir Estijos kino fondas veikia jau dešimtmetį. Lietuvoje panašaus centro iniciatyva buvo gludinama nuo pat tų laikų, kai savo veiklą nutraukė iš sovietmečio likęs Valstybinis kinematografijos komitetas. Nuolat buvo kartojama, kad vienas ar du kino specialistai Kultūros ministerijoje negali aprėpti visų kine susikaupusių problemų.
„Buvom visi išsimėtę kas sau. O kai finansavimas menkas – neišvengiama tarpusavio konkurencija. Bendri interesai likdavo paminti dėl asmeninių interesų“, – pripažįsta R.Miškinytė.
„Esu įsitikinusi, kad Lietuvos kino centras, kurio seniai laukėme, efektyviau gins kino visuomenės interesus valstybinėse institucijose ir taip pagerins kino pramonės padėtį šalyje. Štai Vilniaus savivaldybė šįmet įsteigė Vilniaus kino biurą, reklamuojantį sostinę kaip patrauklų miestą filmavimams. Panašų biurą ketina steigti kauniečiai. Bet sutvarkyti įstatymų bazę taip, kad patrauktume filmų lėšas skaičiuojančius prodiuserius – jau ne prodiuserių jėgoms. Tam reikia nacionalinės institucijos“, – aiškina L.Mišeikytė.

Trūksta ne pinigų, o skaidrumo

Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtoje naujoje Kino įstatymo redakcijoje numatoma, kad tarp kitų šaltinių kinas finansuojamas 60 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose. Valstybinis finansavimas negali viršyti 50 proc. filmo gamybos biudžeto ir 75 proc. mažo biudžeto filmo arba eksperimentinio filmo biudžeto, neviršijant kultūros ministro nustatytų valstybinio finansavimo sričių kvotų.
„Kai įstatyme neįrašoma fiksuota suma, kurią valstybė įsipareigoja skirti kinui, negalime būti garantuoti, kad, tarkim, padidėjus iš kino bilietų pridedamosios vertės mokesčio surenkamai daliai nebus sumažinta įprastinė valstybės parama. Juk kiekviena nauja Vyriausybė priimtus sprendimus linkusi peržiūrėti sau naudinga linkme“, – neabejoja R.Miškinytė.
„Pirmiausia reikėtų įveikti tą korupciją, kuri šiuo metu apėmusi paramą kino projektams. Šiuo metu valstybės lėšos skirstomos korumpuotai, neteisingai ir neskaidriai. Kino ir valstybės santykius yra pakirtęs vėžys, ir mūsų ateitis priklauso nuo to, ar mes įveiksim šitą korupcijos vėžį. Juk viskas priklauso ne tiek nuo lėšų kiekio, kiek nuo sistemos. Ar jūs žinote, kaip svarstomi kino projektai ir kaip jiems skirstomos lėšos? Jeigu projektai yra nevieši, balsavimas – irgi neviešas, tai yra lėšos skirstomos po stalu. Mes nežinome, kaip jie balsuoja, ir jie gerai žino, kad mes to nežinome. Todėl skirsto taip, kaip jiems naudinga. Tai ir yra korupcija. Esame pasiekę neskaidrumo dugną, bet savaime Lietuvos kino centro atsiradimas šios problemos neišspręs“, – įsitikinęs S.Beržinis.

"Lrytas" nuotr.

Ketvirtadienio rytą Vilniaus centre, šalia Lukiškių aikštės, iš šulinių iškilo įspūdinga garų uždanga – dėl šalčio įvyko avarija šilumos trasoje.

Įvykio vietoje dirba „Vilniaus energijos“ tarnybos.

Neabejojama, kad avarija įvyko dėl itin žemos temperatūros. Šiuo metu Vilniuje spaudžia apie 25 laipsnių speigas.

Šilumos trasa, kurioje įvyko avarija, aprūpina šiluma apie 40 namų Vilniaus centre. Šiuo metu šiluma namams neatjungta, bet dėl remonto darbų gali tekti ją atjungti.

Prieš vidurdienį lokalizavus avarijos židinį paaiškėjo, kad avarijos mastas didesnis, nei pradžioje manyta. Šildymas atjungtas ne kelioms dešimtims, o 143 Gedimino prospekto namams. Šąla ir Seimas, ir Lukiškių kalėjimas, ir daugybė kitų Gedimino prospekte įsikūrusių įstaigų.

Pasak „Vilniaus energijos“ atstovo, stengiamasi, kad šiluma vėl būtų pradėta tiekti, kol radiatoriai Seime ir Lukiškėse dar nespėjo atšalti.

Jeigu gedimo pašalinti nepavyks, šiluma bus tiekiama taip, kaip tiekiama dabar. „Bus matomi šitie garai, ir tai tęsis tol, kol tęsis speigas. Tokiu atveju remontą tęsime jau po didžiųjų šalčių“, – žadėjo  “Vilniaus energijos” atsovai.

Į „Veido“ klausimus atsako politologas, vienas R.Reagano Laisvės centro steigėjų Laurynas Kasčiūnas

VEIDAS: Kaip įsivaizduojate savo kuriamo centro veiklą?
L.K.: Mano vizija – įkurti centrą, turintį teisę vartoti Ronaldo Reagano vardą, ir įjungti į analogiškų amerikietiškų tyrimo centrų tinklą. Centras turės skleisti konservatyviąją amerikietišką ideologiją, tokią, kokią ir propagavo R.Reaganas. Tačiau nenorėčiau, kad tai būtų vien tik dešiniosios politinės minties centras, nes R.Reaganas šiandien pasaulyje suvokiamas pirmiausia kaip Amerikos, o tik paskui – kaip Respublikonų partijos veikėjas. Norėčiau, kad centras galėtų finansuoti studentų bei tyrėjų stipendijas, rengti mokslines konferencijas. Suprantu, jog visa tai kainuoja, bet tikiuosi, kad su R.Reagano vardu bus lengviau gauti pinigų centro veiklai. Tačiau kol kas tai tik svajonės, o artimiausiu metu norėtume bent jau kokio žymesnio JAV politikos eksperto paskaitą Vilniuje surengti.

"Veido" archyvas

Sostinės savivaldybės valdininkai spręs, palikti mieste maršrutinius taksi ar ne.

Privatus vežėjai mano, kad drastiškos priemonės miesto transporto skolas tik padidins, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena.

Jau aiškėja, kad “mikriukai” greičiausiai negalės važiuoti keliomis didžiausiomis sostinės gatvėmis, o gal maršrutai iš viso bus panaikinti.

Miesto vadovai tikisi, kad uždraudus maršrutinius taksi daugiau keleivių pradės važinėti savivaldybės įmonių viešuoju transportu. Tai neva padėtų savivaldybei sumažinti savo ir bendrovių skolas. “Vilniaus autobusų” ir “Vilniaus troleibusų” skolos šiuo metu siekia apie 90 mln. litų.

Vienos didžiausių sostinės maršrutinių taksi verslu užsiimančių bendrovių “Transrevis” direktorius Vladas Dapkus tvirtina, kad valdžios baimė dėl neva vagiamų keleivių yra smarkiai perdėta.

“Visos šiuo metu Vilniuje mūsų verslu užsiimančios bendrovės iš viso užima tik kokius 5 proc. visos miesto keleivių vežimo rinkos”, – sako jis.

Savivaldybės administracija suskaičiavo mikroautobusų maršrutus, kurie bent 80 proc. dubliuoja miesto susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutų trasas bei kerta senamiestį ir naujamiestį. Iš viso nustatyta daugiau nei 20 tokių maršrutų.

BFL

“Verslo žinios” rašo, kad iki rudens Registrų centras planuoja suteikti galimybę internetu įsteigti didžiąją dalį uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, asociacijų ir individualių įmonių.

Tai turėtų atpiginti ir pagreitinti juridinio asmens steigimo procesus.

“Pirmojo pusmečio įmonių steigimo internetu skaičiai parodė, kad nuotolinių paslaugų paklausa yra didelė. Tiesa, dauguma uždarųjų akcinių bendrovių turi daugiau nei vieną steigėją, be to, kiekvieną naują paslaugą vartotojams reikia išbandyti, įsitikinti nauda ir paskleisti žinią plačiau. Vis dėlto įmonių steigimas internete jau įsibėgėja, o atsivėrus galimybei registruoti praktiškai visas uždarąsias akcines bendroves, manome, kad daugiau kaip pusės visų įmonių steigimas vyks internetu”, – sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Vilniuje įgaliotoji BMW ir MINI atstovė Lietuvoje UAB „Krasta auto“ atidarė moderniausią šalyje automobilių kėbulų remonto ir dažymo darbų centrą. Į naujausiomis technologijomis ir kvalifikuota komanda išsiskiriantį centrą, kuriame bus teikiamos visos automobilių kėbulų remonto ir dažymo paslaugos, įmonė investavo 1,5 mln. litų.

„Krasta auto“ servisų tinklo Lietuvoje vadovo Lauryno Sivilevičiaus teigimu, atidarydama modernų kėbulų remonto ir dažymo centrą įmonė tęsia praėjusiais metais pradėtą įgyvendinti techninio aptarnavimo paslaugų plėtros ir gerinimo programą.

„Naujasis kėbulų remonto ir dažymo darbų centras užtikrins aukščiausią techninio aptarnavimo paslaugų kokybę šalyje, kurią garantuos pagal aukštesnius nei gamintojo reikalavimai apmokyta, nuolat tobulėjanti kvalifikuotų darbuotojų komanda ir modernesniausia įranga, kuri taip pat padės užtikrinti ir procesų ekologiškumą“, – sako jis.

Anot L. Sivilevičiaus, naujojo centro įkūrimą paskatino ir tai, jog daugiau nei 15 metų veikęs senasis kėbulų remonto darbų cechas nebeatitiko mūsų pačių keliamų reikalavimų ir vis tobulėjančių automobilių bei jų remonto technologijų. „Todėl siekdami būti žingsniu priekyje ir savo klientams pasiūlyti aukščiausios kokybės paslaugas, nusprendėme ne modernizuoti senąjį, o atidaryti naują, pavyzdinį kėbulų remonto ir dažymo darbų centrą, kuriame darbai užtruks greičiau nei iki šiol“, – sako jis.

„Krasta auto“ servisų tinklo Lietuvoje vadovo teigimu, per mėnesį šiame centre planuojama aptarnauti apie 150 automobilių. Naujasis centras yra įsikūręs šalia pagrindinio BMW, MINI, „Fiat“ ir „Alfa Romeo“ atsarginių detalių sandėlio, todėl šių automobilių vairuotojams leis užtikrinti dar didesnį paslaugų operatyvumą.

650 kv. metrų kėbulų remonto ir dažymo darbų centre, kuriame bus priimami visų markių ir dydžių lengvieji automobiliai, paslaugų kokybę, procesų ekologiškumą ir operatyvumą užtikrins viena didžiausių šalyje kompiuterizuota, energiją taupanti dažymo kamera, kurioje telpa ir lengvieji asmeniniai, ir lengvieji komerciniai automobiliai, taip pat 4 šiuolaikinės patogiam ir švariam darbui pritaikytos automobilių paruošimo dažymui vietos, 4 išrinkimo vietos, poliravimo vietos bei specialios, naujausių technologijų kompiuterizuotos kėbulų geometrijos atstatymo vietos.

Naujajame kėbulų remonto ir dažymo centre vienu metu gali būti remontuojama 12 automobilių.

Įgyvendinant Kauno viešojo logistikos centro projektą Palemone būtų panaudota Europos Sąjungos (ES) parama, kuri Lietuvai skirta iki 2013 metų.

Prognozuojama, kad jeigu Kauno viešasis logistikos centras (VLC) bus kuriamas Karmėlavoje, 2013 metais Kauną turinti pasiekti europinė geležinkelio vėžė neduos lauktos naudos. Šalis gali prarasti ne tik šį svarbų projektą, bet ir beveik 52 mln. litų ES paramos, rašo “Kauno diena”.

Karmėlavos pasirinkimas pareikalautų papildomų pinigų ir laiko. Anot susisiekimo viceministro Arūno Štaro, jei nerūpėtų iki 2013 m. pabaigos atvesti europinę vėžę į Kauną, galima būtų dar pasvarstyti ir gal net pritarti Karmėlavos variantui. Bet Vyriausybė yra priėmusi sprendimą iki 2013 metų suformuoti logistikos tašką, tad kitos išeities nėra.

Jo įsitikinimu, VLC steigti reikėtų kiek įmanoma arčiau Palemono.

“Tai akivaizdžiai geriausia vieta geležinkelio terminalui”, – sakė A.Štaras.

Jei VLC projektas bus įgyvendinamas Karmėlavoje, jis geriausiu atveju galėtų būti baigtas tik po penkerių metų.

“Jei mums nerūpėtų iki 2013 metų pabaigos atvesti europinę vėžę į Kauną, galėtume dar pasvarstyti ir gal net pritarti Karmėlavos variantui. Bet Vyriausybė yra priėmusi sprendimą iki 2013 m. suformuoti logistikos tašką, kitos išeities neturime. Karmėlavos pasirinkimas pareikalautų papildomų pinigų ir laiko”, – teigė susisiekimo viceministras.

Susisiekimo ministerijos parengtą projektą, pagal kurį Kauno VLC būtų steigiamas Palemone ir taptų valstybinės reikšmės objektu, šiuo metu analizuoja keturios ministerijos. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos, atstovai siūlymą steigti VLC Palemone kritikuoja ir perša alternatyvą – statyti tokį objektą Karmėlavoje. Tačiau ir jie pripažįsta, kad Karmėlavos projektą pavyktų įgyvendinti tik per penkerius metus.