"Fotopolis" nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Jau veikiantis tarptautinius keltus priimantis Centrinis Klaipėdos terminalas ir virš geležinkelio bėgių lanku kylanti estakada, vedanti į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, – didžiausi visose trijose Baltijos šalyse dirbančią bendrovę „Latvijas tilti“ reprezentuojantys objektai Klaipėdos uoste.

Šiuo metu sparčiai plėtojamame Klaipėdos uos­te „Latvijas tilti“ specialistai rūpinasi trimis objektais: dviejų lygių transporto maz­­gu Nemuno gatvėje, klaipėdiečiams ge­riau ži­no­mu kaip „Klaipėdos Smeltės“ estakada, 66 kran­tinės rekonstrukcija prie „Begos“ nuomojamos teritorijos ir 101–104 krantinių, prie kurių vei­kia Birių krovinių terminalas, re­konstrukcija.

Dirbs netrukdydami krovai

„Sutartį dėl krantinių rekonstrukcijos Birių kro­­vinių terminale pasirašėme metų pradžioje. Prieš 12 metų statytų 101–104 krantinių plie­no įlaidai nebuvo pakankamai giliai sukalti, kad atlaikytų planuojamą uosto akvatorijos gilinimą iki 17 metrų. Todėl priešais krantinę esan­­čioje ak­va­­torijoje sukalsime naują ilgesnių įlaidų sienutę, dėl to krantinės kraštas pusmetriu pasistūmės į Kuršių marias“, – pasakoja Genadijus Kam­­kalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse.

Pasak jo, šiuo metu baigiamas rengti darbo pr­o­­jektas ir birželio pabaigoje bus pradėtos vež­­ti statybai reikalingos medžiagos. Liepos viduryje tikimasi pradėti pirmųjų dviejų krantinių re­kons­trukciją. Ją bendrovė planuoja už­baigti per pus­me­tį, nors įprastai panašios ap­im­ties dar­bai trunka 9–12 mėnesių. Tačiau šiuo metu į an­trą vie­tą pagal krovos apimtis Klai­pėdos uoste iš­si­veržęs Birių krovinių terminalas pageidauja kuo trumpiau riboti savo veiklą.

„Atidavę pirmąsias dvi krantines, vėl darysime pertrauką pasirengimui, o tada imsimės li­­­­­k­­u­­­sių dviejų krantinių“, – pasakoja G.Kam­ka­lo­vas.

Planuose – Malkų įlankos gilinimas

Liepą ketinama užbaigti virš geležinkelio bė­gių besidriekiančią 300 m ilgio dviejų eismo juos­tų estakadą į „Klaipėdos Smeltės“ terminalo nuomojamą teritoriją. Ji turėtų pašalinti iš Ne­­­­muno gatvės anksčiau prie pervažos ilgam iš­­­sirikiuodavusių vilkikų eiles. Dabar konteinerius gabenantis sunkusis transportas nebegaiš brangaus laiko eilėse ir galės be kliūčių pa­tekti į terminalo teritoriją.

Tiltų statymo meistrus bendrovė mūsų uosta­mie­s­­tin vežėsi iš Latvijos, o dauguma įdarbintų kran­­­­tinių statybos specialistų – aukštos kvalifikacijos lietuviai.

„Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse. Jei būsime paskelbti šio konkurso nugalėtojais – darbo Klaipėdoje nestokosime ir toliau“, – džiaugiasi G.Kamkalovas.

„Latvijos tilti“ – vienos didžiausių Baltijos ša­lyse statybų ir inžinerinės grupės „LNK In­dus­tries“ da­lis. Šiuo metu bendrovė – pripažinta uos­­­tų statybos lyderė, įrenginėjanti krantines, pirsus ir ki­tus hidrotechninius statinius. Per dau­giau nei 70 me­tų bendrovės specialistai yra pastatę daugiau nei 2 tūkst. tiltų, viadukų bei krantinių.