Nuo 2012 m. Vilniaus Centro poliklinikoje pradėjo veikti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, kurioje tvarkomi ir kaupiami šiemet gimusių vaikų duomenys.

Netrukus tėvai prisijungę internetu jau galės peržiūrėti savo vaikučio sveikatos istoriją, skiepų kalendorių, užsiregistruoti vizito pas gydytoją. Iki šių metų pabaigos ši moderni sistema bus įdiegta ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose.
Centro poliklinikoje įdiegus vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą (VRESIS), visi šiemet gimę naujagimiai jau registruojami į elektroninės sistemos pacientų katalogą. Elektroninėje sveikatos kortelėje yra vaiko ir jo tėvų asmens duomenys, prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bei draustumo informacija, šeimos gydytojo ir slaugytojo, diagnozių, dispanserizacijos ir neįgalumo įrašai, duomenys apie persirgtas ligas, skiepus.

Lengvesnis gydytojų darbas

„Elektroninė kortelė suteikia gerokai daugiau galimybių“, – sako Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Informaciją bus galima vieno mygtuko spustelėjimu persiųsti kitam gydytojui, greitai susipažinti su vaiko raidos ir ligų istorija, gauti priminimus apie neatliktus skiepus, procedūras ar tyrimus, perduoti informaciją apie suteiktas paslaugas ligonių kasoms. Ateityje numatoma sukurti galimybę gydytojui teikti galimų diagnozių sąrašą pagal simptomus. Be to, bus kuriamas tėvams skirtas portalas su saugia ir patogia prieiga prie savo vaiko sveikatos duomenų.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Juknienė sako, kad elektroninė kortelė yra labai patogi: „Prisijungusi aš iš karto matau vaiko sveikatos ir raidos istoriją ir galiu ją perskaityti. Ne paslaptis, kad gydytojų raštas kartais būna neįskaitomas. Mes turime užpildyti tiek dokumentų, kad sunku išlaikyti gražią rašyseną. Be to, esant reikalui turėčiau galimybę prisijungti prie vaiko kortelės ne tik poliklinikoje, bet ir namie ar kelionėje ir pakonsultuoti tėvus.“
Svarbu ir tai, kad tikimybė prarasti elektroninę kortelę stipriai sumažėja, nes jos nereikia nešioti. Šeimos gydytojai jausis saugiau, nes turint įrašus elektroninėje formoje turėtų mažėti pacientų skundų. „Dažniausia skundo priežastis būna, kad gydytoja ko nors neįrašė ar įrašė blogai. O sistemoje išliks visi įrašai ir juos bus galima patikrinti“, – sako R.Juknienė.

Ateityje popieriaus nebeliks

Pasak R.Juknienės, šiuo metu labiausiai vargina tai, kad tenka pildyti ir popierinę, ir elektroninę formą. „Ir taip gydytojų krūviai yra milžiniški. Daugiau laiko vizito metu reikia skirti dokumentų pildymui nei pokalbiui su pacientu, o dar sudėtingiau, kai reikia dubliuoti įrašus. Tačiau aš tikiuosi, kad greitai popierinių formų neliks“, – viliasi šeimos gydytoja.
Centro poliklinikos direktoriaus siekis – tapti „įstaiga be popieriaus“. „Kai bus baigta kurti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, planuojame jungtis su Santariškių vaikų ligoninės filialu, Antakalnio gimdymo namais, galvojame ir apie nėščiosios stebėjimo elektroninę versiją“, – dėsto planus K.Štaras. Tačiau apgailestauja, kad spartesnę pažangą stabdo tam tikros įstatymų prievolės.
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia turėti elektronines formas, bet neleidžia atsisakyti popierinių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Bendrųjų reikalų departamento E.sveikatos skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas sako, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi įteisinti informacines sistemas pagal LR Vyriausybės nustatytas tvarkas ir taisykles. „Tik įteisintose sistemose galima saugiai tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Šis įstaigų informacinių sistemų įteisinimo procesas šiuo metu jau pradėtas. Numatoma, kad Iki 2015 m. didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turės saugias ir įteisintas sistemas, kuriose galės elektroniniu būdų tvarkyti medicinos dokumentus“, – aiškina N.Dučinskas.

Centro poliklinika – lyderė Vilniuje

Vaiko raidos elektroninės sveikatos istorijos sistemos įdiegimas yra pirmas etapas siekiant sukurti bendrą Vilniaus mieste esančių sveikatos priežiūros įstaigų elektroninę sveikatos istorijų bazę. Iki 2012 m. pabaigos tikimasi vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą įdiegti ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose. Tolesniais etapais numatoma sukurti interneto portalą vaikų tėvams, vaikų profilaktinių skiepijimų ir apsilankymų kalendorių, elektroninę tyrimų, procedūrų registraciją. Taip pat numatomas pacientų duomenų apsikeitimas su ligoninėmis, gydytojais konsultantais.
Ateityje planuojama, kad elektroniniu būdu bus galima užsakyti ligos pažymas, jas parengti ir perduoti darželiams bei mokykloms. Anksčiau gimusių vaikų kortelės bus skenuojamos ir toliau pildomos elektroniniu būdu. Kortelių suvedimas į sistemą bus pradėtas nuo jaunesnių vaikų, kol galiausiai bus suvestos visų kortelės.
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus sako, kad kai projektas buvo pristatytas Vilniaus savivaldybėje, idėja sulaukė stipraus palaikymo, tik kilo daug diskusijų dėl viso Vilniaus miesto sujungimo ir suderinamumo su kitomis sistemomis ateityje. „Aktyviai įsijungė E.miesto skyrius, konsultavosi su miesto sveikatos įstaigomis, rėmėsi kitų šalių patirtimi. Pritarėme tam, kad Centro poliklinikos iniciatyva būtų kaip bandomasis modelis, leisiantis išbandyti sistemą ir diegiant ją plačiau ištaisyti išryškėjusius trūkumus. Vilnius rengia visą e.sveikatos sistemą, kuri apims e.bylą, e.receptą ir kitus dalykus, kai kurie moduliai jau pradeda veikti“, – pasakoja J.Pinskus.
Vicemeras pabrėžia, kad didžiausias stabdis yra nacionalinė e.sveikatos sistema, kuri kol kas stringa. „Vilnius galėtų tapti platforma visai Lietuvai, bet vis tiek reikia kurti taip, kad įdiegta sistema ateityje būtų suderinama su nacionaline“, – aiškina J.Pinskus.
N.Dučinskas sveikina Centro poliklinikos iniciatyvą ir sako, kad ji galėtų pasitarnauti kaip pavyzdys naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms kuriant bendrus skaitmeninės apskaitos sprendimus, kurie darniai papildytų vienas kitą ir įsilietų į bendrą e.sveikatos sistemą: „Centro poliklinika bus duomenų teikėja į bendrą e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Jų sukurta elektroninė forma tik palengvins šią užduotį. Jie vieni pirmųjų galės pradėti teikti duomenis.“
Centro poliklinikos direktorius pabrėžia, kad visos sistemos diegiamos atsižvelgiant į ES programinės įrangos ir infrastruktūros standartus.

Taupomas laikas ir pinigai

Gydytojų apklausa rodo, kad apie du trečdalius vizitui skirto laiko tenka dokumentams: ligos istorijos, siuntimų, atsakymų, išrašų rašymui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų bei paciento iš kitų gydymo įstaigų atsineštų atsakymų analizei. Apklausos duomenimis, bendrosios praktikos gydytojo konsultacija vidutiniškai trunka 15 min., specialisto – 10–15 min., iš kurių apie 10 min. gydytojas skiria įrašams, o 5 min. – paciento apžiūrai, per kurią turi išklausyti pacientą, atlikti apžiūrą bei nustatyti pirminę diagnozę. Įdiegta sistema padėtų sutaupyti apie 30 proc. gydytojo laiko – tai sudarytų apie tris minutes kiekvieno vizito metu. Sutaupytą laiką gydytojas galėtų skirti pacientui.
Centro poliklinikos mastu tai būtų didelis finansinių išteklių naudojimo efektyvumo padidinimas. Išankstiniais skaičiavimais, per metus būtų galima sutaupyti 0,3 mln. Lt popieriui, spausdinimui, saugojimui, transportavimui, rentgeno tyrimų ir kardiogramų atlikimui reikalingų išlaidų. Turima patirtis tai patvirtina – Centro poliklinika nuo 2006 m. skaitmenizavo ligonių kasų apskaitos formą (025/a-LK) ir vien dėl to per metus sutaupo apie 200 tūkst. Lt. K.Štaro vertinimu, naujagimių sveikatos istorijų skaitmenizavimas visame Vilniaus mieste leistų sutaupyti apie porą milijonų litų.
Svarbu, kad į elektroninę formą greičiau būtų pervedami ne tik naujagimių, bet ir visų pacientų įrašai. Elektroniniai įrašai palengvintų priėjimą prie savo sveikatos duomenų, žmonės patogiau ir greičiau tvarkytų savo sveikatos reikalus, o duomenys būtų saugesni. Atlikta apklausa rodo, kad dauguma pacientų skundžiasi negalintys įskaityti gydytojų rašto. Tačiau žmonėms rūpi jų sveikata ir apie 75 proc. pacientų domėtųsi savo sveikatos duomenimis. Maža to – beveik 80 proc. apklaustųjų sakė, kad svarbu ar net labai svarbu pasikonsultuoti su keliais specialistais ir sužinoti „antrą nuomonę“.
Pacientai ypač vertina tai, kad visi tyrimų rezultatai ir išvados būtų vienoje vietoje ir prie informacijos būtų lengva prieiti. Medicinos darbuotojų teigimu, taip tvarkyti duomenis būtų gerokai lengviau. Gydytojai ypač vertina tai, kad visa informacija būtų vienoje vietoje ir būtų gaištama gerokai mažiau laiko dokumentams pildyti.

Šiandien Vilniaus Centro poliklinikoje elektronines sveikatos korteles jau turi 140 kūdikių, bet šis skaičius vis didės.